Jūratė Važgauskaitė

Seimo narys ir kandidatas į prezidentus Mindaugas Puidokas keliems galimiems varžovams prezidento rinkimuose siūlo vienyti jėgas – kelti vieną kandidatą. Pasak M. Puidoko, toks susivienijimas padėtų „išspręsti amžiną prakeiktą opozicijos susiskaldymo per lemiamus rinkimus klausimą“. Kalbėdamas apie susiskaldymą ir būtinybę vienytis jis net prisiminė Žečpospolitos laikus, kai Lietuvos didikai tarpusavyje nerado bendros kalbos ir tai privedė prie valstybingumo praradimo.

Premjerui Sauliui Skverneliui pristačius savo komandą, prezidentinės rinkimų kampanijos bruožus ir viziją Lietuvai, politikos apžvalgininkai lieka neįtikinti. Pasak jų, tai, ką pasakė premjeras, jau girdėjome, o komanda yra „popsinė“ ir keista, nes neaišku, ką tam tikri žmonės veiks rinkimų kampanijos metu. Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Rima Urbonaitė svarsto, kad premjero „vizija ir misija Lietuvai“ sako mažiau, nei norėtume išgirsti. „Programos dar nėra, matome gaires.

Premjeras ir kandidatas į prezidentus Saulius Skvernelis pristatė savo komandą ir viziją Lietuvai. Jis tikino, kad Lietuvos nevairuos nuo „galinės sėdynės“.  S. Skvernelis taip pat aiškino, kad siekia, jog nebūtų selektyvaus teisingumo, sieks, kad nebūtų stogų, išimčių. Anot jo, Lietuva, tai laisva visuomenė, kurioje kiekvienas žmogus gerbiamas ir saugomas, kur rodoma pagarba žmonėms.

Darbo partijos tėvonija ilgą laiką laikyti Kėdainiai 2015 m. savivaldos rinkimuose nustebino ne vieną. Partija ir jai priklausę žmonės miestą geležine ranka valdė daugybę metų, todėl valdžios praradimas glumino ir juos pačius. Prieš ketverius metus Darbo partija ir su ja siejami žmonės pirmą kartą nuo 1997 metų prarado svarbiausius postus vidurio Lietuvos mieste. Nenumaldomai artėjant 2019 m. savivaldos rinkimas portalas tv3.lt siūlo pasižvalgyti po Kėdainius.

Dvi pietų Lietuvos savivaldybes valdo ilgamečiai merai, kurie siekdami išlaikyti valdžią keitė partijas, bet nepakeitė savo valdymo modelio. Druskininkų ir Lazdijų merai kieta ranka valdo savo miestus ir opozicijai šiuose rajonuose nėra lengva. Portalas tv3.lt siūlo pasižvalgyti po Dzūkiją.  Druskininkai yra ne tik vienas gražiausių Lietuvos kurortų, bet ir miestas, kurį ilgą laiką valdė socialdemokratai, o tiksliau – nepakeičiamas Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

Pagėgiai Lietuvoje žinomi ne tik dėl dažnai šiame mieste sugaunamų kontrabandininkų. Jie vadinami ir dviejų brolių Komskių kunigaikštyste, nes šios savivaldybės valdymą jie be pertraukų dalijasi jau dvidešimt metų.  Keitėsi partijos, postai ir skandalai, bet Pagėgių valdytojai – ne. Tiesa, artėjantys rinkimai žada siurprizą – abu broliai, savo namais laikantys Pagėgius, sieks tapti miesto merais.

Praėjusi vasara virėja dirbusiai Astai nežadėjo nieko blogo, moteris planavo atostogas ir džiaugėsi gražiu oru. Tiesa, netikėtai sušlubavo sveikata ir liepos 9 dienos rytą jį skubiai nuvyko į respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę Lazdynuose. Nedidelė operacija, kuri turėjo išvaduoti moterį iš skausmų, virto sudėtingu ir ilgai trukusių gydymu bei antra, sunkia operacija.

Tauragės rajono vaikų globos namai pasipildė naujais gyventojais. Vaikais, kurie, pasak jų, čia gyventi nenori, bet nori grįžti į šeimyną, kurioje anksčiau gyveno. Pasak vaikų, kurie kreipėsi į tv3.lt, juos iš Puodžiuvių šeimynos paėmė prieš jų valią. Tiesa, Tauragės vaiko teisių apsaugos tarnyba situaciją aiškina kiek kitaip, o šeimynos tėvai jau nuteisti už smurtą prieš globotinius.

Vaiko apsaugos pertvarkos įstatymo svarstymas iš Seimo komitetų jau persikėlė į pagrindinę Seimo salę. Svarstant įstatymo pataisas parlamente netrūko emocingų kalbų ir kaltinimų, kad vieni ar kiti politikai iš vaiko teisių apsaugos darosi politinę reklamą ir pripažinimo, jog šiais metais jau yra vaikų aukų.  Tiesa, parlamentas bendru sutarimu pritarė saugumo sąvokos susiaurinimui, apibrėžiant jį kaip fizinį ir psichinį saugumą ir jungtiniam Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektui.

Prezidento rinkimų kampanija kasdien pažeria naujovių. Kandidatų gretas papildė dar vienas pretendentas į prezidento postą ir apžvalgininkai nesutaria ar jis, o kartu ir jo ideologinis bičiulis, gali atimti potencialių rinkėjų balsų iš apklausose pirmaujančių politikų.

Seimo narys Naglis Puteikis paskelbė pasitraukiantis iš valstiečių frakcijos parlamente, metė pirštinę premjerui Sauliui Skverneliui ir pareiškė, kad tikrieji „apačių“ kandidatai valstiečių partijoje yra ne kas kitas, o Ramūnas Karbauskis, Stasys Jakeliūnas ir Tomas Tomilinas. Būtent šie politikai, o ne dabartinis premjeras, pasak N. Puteikio, turėtų atstovauti valstiečius prezidento rinkimuose.

Lapkritį viena po kitos įvykus dujų atakoms mokyklose, vaikų ir paauglių psichologė Giedrė Gutautė Klimienė sako, kad tai – galimas paauglių protestas, o taip pat mėginimas išgarsėti, noras, kad apie „drąsius“ poelgius sužinotų draugai ir kuo platesnė auditorija. „Paauglystė yra toks laikotarpis, kai imama viskuo abejoti, ieškoti savo išraiškos būdų ir formų. Tokiame amžiuje paaugliai ima protestuoti prieš sistemą, mokyklą, reikalauti pokyčių“, – sakė psichologė.

Prezidento posto siekianti Aušra Maldeikienė pareiškė, kad iki šiol vykę prezidentiniai debatai neturėjo turinio ir formos. Rytų Europos studijų centre (RESC) diskutuodama apie Lietuvos užsienio politiką ir prezidentines galias sakė, jog pasaulis šiuo metu gyvena gaisro būsenoje, o „Lietuvoje svarstoma ar teisingai išklotos plytelės vonioje iš kairės“. Ji aiškino, kad dalyvauja prezidento rinkimuose ne tam, jog laimėtų postą, o bandydama pataisyti savo nuomonę apie Lietuvą.

Į laikinosios sostinės vadovo postą taikosi gausus ir margas politikų būrelis. Tai ir garsūs advokatai, universitetų dėstytojai, politiniai perbėgėliai, verslo magnatai ir ištikimai partijoms tarnaujantys žmonės. Portalas tv3.lt siūlo susipažinti su pagrindiniais kandidatais į Kauno mero postą. Meras, o gal premjeras? Dabartinis Kauno meras Visvaldas Matijošaitis gerai žinomas ne tik laikinosios sostinės gyventojams, bet visai Lietuvai.

Rusiška propaganda ir Lietuvą žeminanti informacija veši emigrantus iš Lietuvos buriančiose „Facebook“ grupėse. Pavergusi emigrantų protus ir įtikinusi, kad Lietuva, o kartu ir visos kitos Rytų Europos valstybės – nevykėlės, Rusija kuria antrąją, virtualią Sovietų Sąjungą. „Facebook“ grupėse, vienijančiose nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių emigracijoje gyvenančių žmonių, apstu Lietuvą ar šalies vadovus niekinančios informacijos, „minkštosios propagandos“ žinučių ir net klėjonių.

Artėjant rinkimams suaktyvėja ne tik politikai, bet ir dezinformacijos bei propagandos skleidėjai. Netikrų žinių, alternatyvių faktų ir akivaizdaus melo skleidėjai rinkimuose „dalyvauja“ jau senokai, bet tik po „Brexit“ referendumo ir sudėtingų prezidento rinkimų JAV į juos buvo atkreiptas dėmesys.

Ministrui pirmininkui pareiškus, kad moterys svarbios, bet dar svarbiau profesionalumas, kilo nemažai klausimų. Ką šis pasakymas galėtų reikšti? Tai, kad Lietuvoje nėra profesionalių moterų, ar tai, kad premjeras Saulius Skvernelis neranda nė vienos, kuri galėtų ir norėtų dirbti dabartinėje Vyriausybėj? Pirminėje Vyriausybės sudėtyje buvo trys ministrės, bet jų neliko.

Kilus skandalui dėl nesusivaldžiusios mokytojos Žiežmarių gimnazijoje, sukruto ne tik mokinių tėvai, bet ir miestelio bendruomenė, mokytojų profsąjungos atstovai ir net naujai paskirtas Švietimo ir mokslo ministras. Tiesa, pasak Žiežmarių gimnazijos direktorės, mokytojos, kuri kaltinama psichologiniu smurtu prieš vaikus, sveikata yra labai bloga, o nusiskundimų prieš ją anksčiau nebuvo.

2008 metais, kai Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad nori statyti atominę elektrinę vos 40 kilometrų nuo Lietuvos sostinės, nedaug kas tikėjo, kad šis noras išsipildys. Tiesa, gavus paskolą iš Rusijos ir 2012 metais padėjus simbolinį statybų pradžios akmenį abejonės pamažu blėso, bet net tada dvejota ar šis atominis monstras pradės veikti.

Kruvinos Sausio 13-osios nakties įvykius fiksavo daugybė žurnalistų iš Lietuvos ir užsienio, bet tai daryti buvo ne tik baisu, bet ir pavojinga. Tuomet fotografu dirbęs Andrius Petrulevičius ir žurnalistė Danutė Jakubėnienė pasakoja, kaip jų darbas atrodė Sausio 13-ąją. „Į Sąjūdį ir fotografiją atėjau su Stalinu. Tuo metu dirbau Vandentiekio valdyboje, jų kontora buvo Sereikiškių parke, o ten buvo užkasta Stalino statula, kuri prieš tai stovėjo prie geležinkelio stoties.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nėra geriausi draugai, bet jų santykių vingiai stebina visą pasaulį. 2016 metais JAV prezidento rinkimų įkarštyje Rusija aktyviai stengėsi pakenkti D. Trumpo priešininkei Hilary Clinton ir taip klojo pergalės kilimą dabartiniam prezidentui. Šios rusų pastangos neliko nepastebėtos ir specialusis JAV prokuroras Robertas Muelleris pradėjo tyrimą dėl galimo rusų kišimosi į JAV prezidento rinkimus.

Teismas dar nepaskelbė sprendimo dėl į Naująją Zelandiją norimos įvaikinti mergaitės iš Kauno globos namų, bet jos brolis, siekiantis globos, jau išvyksta į Didžiąją Britaniją. Tai tv3.lt patvirtino A. Lesčiausko advokatas Bronius Versackis. Ar brolis grįš į Lietuvą teismui skelbiant sprendimą dėl sesers likimo – neaišku. „Aš žinau, kad jis šiandien turėjo išvažiuoti. Ar jis jau išvažiavo, aš nežinau“, – sakė vaikino advokatas.

Mažametės įvaikinimo į Naująją Zelandiją drama tęsiasi, Vilniaus apygardos teisme buvo sprendžiamas 9-metės likimas, tačiau teismas atidėjo sprendimo priėmimą ir jį skelbs vėliau.  "Teismas išnagrinėjo tarptautinio įvaikinimo bylą ir nusprendė atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą sausio 16-tai dienai“, – ketvirtadienį baigiantis darbo dienai būriui laukusių žurnalistų pranešė Vilniaus apygardos teismo atstovė Rūta Trimailovienė. Uždaras teismo posėdis truko daugiau nei tris valandas.

Prieš prasidedant teismui dėl mažametės kaunietės įvaikinimo Naujojoje Zelandijoje netikėtai atsirado lietuvių šeima, kuri paskutinę minutę pateikė prašymą globoti mergaitę. Pasak Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos atstovo Arūno Malinovskio, šeima prašymą pateikė trečiadienį. Jis negalėjo pateikti daugiau detalių apie šeimą, bet patikslino, kad jie pateikė prašymą globoti, bet neįsivaikinti mergaitę. Tiesa, teikti prašymą globai prieš norint ją įsivaikinti – visiškai normalu.

Visuomenė susiskaldžiusi, nes nėra vieno ir lengvo atsakymo, kokiu keliu turėtume eiti auklėdami vaikus. Vaikų psichiatrai, specialistai, kurie su vaikais ir dėl vaikų dirba jau daug metų, taip pat nėra vieningi. Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys sako, kad jis – optimistas, o štai Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius ir vaikų bei paauglių psichiatras Dainius Pūras bijo, kad vaikų teisės tampa politikų ir revanšistinių nuotaikų asmenų įkaitėmis.

Seimo narys valstietis Mindaugas Puidokas aktyviai dalyvaujantis mažametės iš Kauno įvaikinimo dramoje, sako, kad viena iš priežasčių, kodėl mergaitės negali globoti jos kitas brolis, šiuo metu gyvenantis Norvegijoje, yra ta, kad ten – nesaugu. Kiek anksčiau kitas mažametės brolis Arūnas Lesčiauskas, šiuo metu gyvenantis Jungtinėje Karalystėje, pateikė dokumentus dėl sesers globos, bet mergaitė turi dar vieną brolį Edvardą, kuris su savo šeima gyvena Norvegijoje.

Narkotikų ir kalėjimo išbandymą parėjęs kunigas Kęstutis Dvareckas kasdien ne tik laiko mišias, bet ir gelbėja į alkoholio, vaistų ir narkotikų liūną pakliuvusius žmones. Sostinės stoties rajone esančiai bendruomenei „Aš esu“ vadovaujantis vyras sako, kad išsigelbėti gali tik pats žmogus, o artimieji norėdami gero padaro meškos paslaugą. Alkoholį dozuojančios ir narkotikus iš rankinės sūnui dalijančios motinos mano, kad padeda, bet išties  – greitkeliu varo savo vaikus į kapus.

2019 metai pasaulio politikoje bus neramūs ir nervingi. Pasak „The Economist“ analitikų, kitais metais populistai užims dar daugiau aukštų postų, visame pasaulyje vyks demokratijos išbandymai rinkimais, o prekybos karas tarp JAV ir Kinijos dar labiau įsisiūbuos. Didžioji Britanija, tikėtina, paliks Europos Sąjungą, kuri kentės nuo demokratijos krizės ir vis klampesnių santykių su JAV. Rusija, žinoma, nesnaus ir mėgins įtvirtinti savo, kaip lygiavertės pasaulio galingosios statusą.

Valdžios atstovai nenuilsdami kartoja, kad kitais metais žmonės gyvens geriau. Žadama, kad mažės mokesčiai, didės atlyginimai, bus daugiau „vaiko pinigų“ ir visi galės lengviau atsipūsti. Visgi yra žmonių ir jų, pasak ekonomistų, nėra mažai, kurie jokio palengvėjimo nepajus, bet liks visuomenės paraštėse. Tai – socialines pašalpas, neįgalumo išmokas ir itin mažas senatvės pensijas gaunantys žmonės, tie, kurie neprotestuoja, bet tyliai kenčia jau daug metų.

Narkotikus ir kalėjimą perėjęs kunigas Kęstutis Dvareckas kasdien ne tik laiko mišias, bet ir gelbėja į alkoholio, vaistų ir narkotikų liūną pakliuvusius žmones. Sostinės stoties rajone esančiai bendruomenei „Aš esu“ vadovaujantis vyras sako, kad priklausomybės nuo narkotikų, alkoholio ar žaidimų yra vidinė emigracija, kai žmonės negalėdami pakęsti patys savęs puola svaigintis.

Ironiškas ir tiksliais ateities spėjimais garsėjantis serialas „Simpsonai“ pakliuvo į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) nemalonę, komisija analizavo dvi serialo serijas dėl kurių gavo skundus. Serialą rodanti televizija TV3 gavo nurodymą paaiškinti tam tikrus dalykus, kurie yra rodomi seriale. LRTK gavo dviejų piliečių skundus dėl poros serialo serijų, kuriuose rodomi dalykai, skundo autorių nuomone, galimai daro poveikį jaunesniems nei 14 metų vaikams.

Prezidento posto siekiantis filosofas Arvydas Juozaitis mano, kad visos priemonės dėmesiui pasiekti – tinkamos. Toks įspūdis susidaro peržvelgus jo „Facebook“ paskyrą, kurioje vakar pasirodė nuotrauka su A. Juozaičiu bei visa Kručinskų šeima.

Premjerui Sauliui Skverneliui pareiškus, kad jis kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl galimo priešiškų jėgų veikimo Lietuvoje, kilo nemenkas sąmyšis, kas tai per žinia. Ministras pirmininkas jau trečią dieną tikslina savo poziciją, ką jis išties norėjo pasakyti ir kodėl kreipėsi į VSD.

Mobilizacija ar karo padėtis yra reiškinys, apie kurį žmonės susimąsto retai. Tiesa, kai netolimoje Europos šalyje įvedama karo padėtis net abejingiausi piliečiai ima neramiai muistytis, nes tai – situacija, kurios nelaukia nė viena valstybė ir bijo kiekvienas žmogus.  Vos prieš porą savaičių Ukraina paskelbė įvedanti karo padėtį, pasienio regionams ši padėtis įvesta po karinio incidento Kerčės sąsiauryje.

Valdantieji valstiečiai susitarė ir paviešino kandidatus, kurie mėgins laimę savivaldos rinkimuose kovo mėnesį. Sąraše – 49 kandidatai, kurie kausis dėl mero posto 60 savivaldybių. Valstiečiai ieško dar 10-ies, kurie ryžtųsi kovai dėl merų postų, o kovoti dėl Kauno – atsisako. Kauno meras Visvaldas Matijošaitis gali būti ramus, kad sulauks valstiečių paramos savivaldos rinkimuose.

Vaiko teisių klausimai visuomenę audriną jau ne vieną savaitę, dėl to, kaip auklėti, globoti ir prižiūrėti vaikus ne tik aršiai ginčijamasi, bet ir protestuojama. Visuomenė susipriešinusi, nes nesutariama, koks yra idealus būdas auginti vaikus, kas yra smurtas, kur baigiasi tėvų ir prasideda valstybės atsakomybė. Šios diskusijos yra karštos, bet prasmingos, nes kreipiamas dėmesys į vaikus ir jų gerbūvį, o taip buvo ne visą laiką.

Retas žinotų, ką reikėtų daryti ir kur būti, jei Lietuva paskelbtų visuotinę mobilizaciją. Ekspertai ir kai kurie politikai tikina, kad mobilizacijai esame nepasirengę, visuomenė yra nežinioje, o atsakingos institucijos guviau dirbti pradėjo tik visai neseniai. Tiesa, už pasiruošimą mobilizacijai atsakingi žmonės su kritika nesutinka, anot jų – nedidelis būrelis žmonių daro didelį darbą ir mes nebūtume užklupti netikėtai.

Artėjančio kariuomenės šimtmečio proga kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas ir Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pasidžiaugė, kad Lietuvos kariuomenė šiuo metu yra stipriausia per visą savo gyvavimo šimtmetį. Kariuomenė ne tik klesti, bet ir stiprina savo pajėgumus, perka šarvuotus amerikietiškus visureigius, laukia naujų kovos mašinų „Boxer“ atvykimo, planuoja prieštankinės raketų sistemos „Spike“ įsigijimus.

Nesibaigiantys „Spartan“ gedimai ir šalies vadovų strigimai tai vienoje, tai kitoje vietoje vėl įsuka kalbas apie būtinybę pirkti valstybinį lėktuvą. Kalbos apie tai, kad šalies vadovai privalo turėti savo lėktuvą netyla nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, bet iki šiol nė vienas prezidentas nesiryžo žengti nepopuliaraus žingsnio ir pirkti lėktuvą.

Šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį nenuvyko pasveikinti Latvijos švenčiančios savo valstybingumo šimtmetį. Šalies vadovei kelionės kortas sumaišė ne pirmą kartą sugedęs karinis-transportinis lėktuvas „Spartan“. Tiesa, Vilnių nuo Rygos skiria vos 300 kilometrų ir šį atstumą prezidentės kortežas būtų galėjęs įveikti  per tris valandas, bet prezidentūros atstovai tikina, kad tai – ne taip paprasta.

Prezidento rinkimų kampanija įsibėgėjo, nors oficialiai ji dar nė neprasidėjusi. Į prezidentus taiko net keturi ekonomistai, vienas Afganistano karo veteranas ir vienas filosofas, kuris taip pat aiškina baigęs ekonomikos mokslus.

Sveikatos apsaugos ministras paskelbė, kas Seimui iš naujo teikia svarstyti sveikatos sistemos reformos projektus. Naujoji siūloma pertvarka numato naują sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis sudarymo tvarką, gydymo įstaigų tinklo formavimą. Taip pat numatoma tobulinti gydymo įstaigų valdymą įvedant valdybas ir tarybas, kurios turėtų padėti įstaigų vadovams geriau valdyti ligonines. Ministras teigė, kad daugelis įstaigų bus pertvarkomos, bet uždaryti jų neketinama.

Vaiko teisių apsaugos tarnyba viešina skaičius, kurie domina sunerimusius Lietuvos gyventojus. Tarnyba atskleidžia, kaip veikia naujoji vaiko teisių apsaugos sistema, kiek gauta pranešimų apie galimą grėsmę vaikams, kokio lygio grėsmės buvo kilę ir kaip jos nustatytos. Pranešama, kad iki šių metų liepos 1 d. įstatymuose nebuvo numatytas grėsmės vaikui lygio vertinimas bei paėmimas iš vaikui nesaugios aplinkos kaip laikina apsaugos priemonė.

Mokytojus pagaliau pasiekia atlyginimai po etatinio apmokėjimo įvedimo ir atlyginimų diena džiugi toli gražu ne visiems. Tiesa, dalis mokytojų tikrai gali džiaugtis padidėjusiu atlygiu už darbą, bet dažnai ir paties darbo – padaugėjo. O štai kiti gavo vos 9 eurais didesnį atlygį ar prarado iki šiol gautą priedą. Mokytojų nuotaikos, pasak jų atstovų, niūros, o ir pavydo tarp kolegų išvengti nepavyksta.

Seimo narys valstietis Mindaugas Puidokas įsitikinęs, kad vaiko teisių apsaugos sistemoje turime daug problemų, o kai kurios iš jų – kartojasi ir baugina šeimas. Tai jis mėgino įrodyti į Seimo spaudos konferencijų salę pasikvietęs motiną iš kurios atėmė vieną vaiką, bet dar trys šeimos mažamečiai liko namuose.

Medikai, o kartu su jais ir pacientai, pradėjo ruoštis naujai sveikatos reformai, kuri įsigalios po Naujųjų metų. Pagal ją, lėtinėmis ligomis sergantys ligoniai privalės pas šeimos gydytoją patekti per 7 dienas. O štai pas specialistus siunčiami pacientai negalės laisvai pasirinkti kur nori pakliūti – teks vykti ten, kur bus vietos.

„Kodėl atsitinka taip, kad turime įstatymus, kurie yra šlovinami, o po to – niekinami“, – klausė parlamentarė Aušra Maldeikienė, kalbėdama apie dabar jau prieštaringai vertinamą vaiko teisių apsaugos įstatymą. Politikė dar kartą pabrėžė, kad ji už šį įstatymą nebalsavo, nes netiki, kad realybę galima valdyti įstatymais. Pasak jos, priiminėti ar taisyti įstatymą, kai už lango siautėja minia ir žurnalistai – blogai.

Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos rinkimuose kovoti dėl prezidento posto laimėjusi Ingrida Šimonytė sako netylėsianti, jei prezidentinės kampanijos metu oponentai naudos „krizės kortą“. Konservatorių kandidatė tikina jau netrukus pradėsianti burti komandą rinkimų mūšiui ir užsimena, jog kova su Vygaudu Ušacku ne visada buvo etiška.