Jūratė Važgauskaitė

Trečiadienį popiet aviakompanijos „Wizzair“ lėktuvą sostinės oro uoste pasitiko greitosios pagalbos automobiliai. Dar lėktuvui būnat ore įgula pranešė, kad vienam iš keleivių pasidarė bloga, todėl reikia pagalbos. Pasak Lietuvos oro uostų komunikacijos vadovo Mariaus Zeleniaus, „Wizzair“ lėktuvas Vilniuje leidosi 13:41 val. jis skrido iš Gruzijos miesto Kutaisio. „Lėktuvas dar buvo ore, kai gavome iš įgulos žinią, kad keleiviui bloga.

Prezidentas susitiko su laikinai einančiu aplinkos ministro pareigas Kęstučiu Mažeika, kuris pastarosiomis dienomis atsidūrė dėmesio centre dėl kirtimų Punios šile. Tiesa, vakar jis pavedė Valstybinių miškų urėdijai stabdyti plynuosius miško kirtimus viename vertingiausių šalies miškų. Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės patarėjas Jaroslavas Neverovičius po prezidento ir ministro susitikimo sakė, kad prezidentas mato dėmesio deficitą aplinkos apsaugai.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitinka su lenkų rinkimų akcijos kandidatu į susisekimo ministrus Jaroslavu Narkevič. Lietuvos lenkų rinkimų akcija Seimo narius Jaroslavą Narkevič ir Ritą Tamašunienę siūlo į susisiekimo ir į vidaus reikalų ministres, antradienį pranešė partija.

Prezidentas susitiko su laikinai Ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einančiu Virginijumi Sinkevičiumi, kuris grįžo iš Briuselio, kur bendravo su Europos Komisijos (EK) vadove Ursula van der Leyen. Susitikimas, skelbta, buvo neformalus, ko juo siekta, buvo neaišku. V. Sinkevičiaus pavardė vienintelė įvardyta, kaip svarstytina į eurokomisaro postą ir šiandien prezidentas patvirtino, kad jis tikrai bus teikiamas kandidatu.

Tebevykstant batalijoms dėl eurokomisaro skyrimo, vienas iš potencialių kandidatų, laikinai Ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis Virginijus Sinkevičius išvyko į Briuselį susitikti su Europos Komisijos (EK) vadove Ursula van der Leyen. Susitikimas bus neformalus, ko juo siekiama, taip pat neaišku.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu. Šį ministrą prezidentas yra ne kartą kritikavęs ir sakęs, kad jam turi daug klausimų. Prezidento anksčiau netenkino ministro darbas ir vadovavimo įgūdžiai. Po šiandieninio ministro ir prezidento susitikimo prezidento patarėjas Simonas Krėpšta sakė, kad jo tikslas buvo pakalbėti apie problemas socialinės apsaugos sektoriuje, mat problemų čia netrūksta.

Premjeras Saulius Skvernelis pasibaigus Vyriausybės pasitarimui trečiadienį pareiškė, kad dar nėra sprendimo dėl eurokomisaro kandidatūros. Jis patikino, priešingai nei sakė Ramūnas Karbauskis, kad Lietuva gali į eurokomisarus pasiūlyti moterį. „Dar nėra sprendimo, kai bus sprendimai bus ir Vyriausybės teikimai“, – sakė premjeras.

Uždaryto kalėjimo-tardymo izoliatoriaus Lukiškėse likimas vis dar neaiškus. Kiek anksčiau sakyta, kad jis bus perduotas Turto fondui ir vėliau sprendžiama ką su šiuo didžiuliu pastatu miesto centre daryti toliau. Jau buvo išsakyta daugybė pasiūlymų nuo viešbučio iki kultūrinės erdvės menininkams, išmaniųjų technologijų kūrėjams ar viešbučių verslui. Tikslus pastato likimas turėtų paaiškėti netrukus.

Liepos 29 diena mes pradėjome naudoti daugiau išteklių nei Žemė gali papildyti. Žemės perviršiaus diena kasmet vis ankstėja, šiais metais mums užteko vos 209 dienų, kad išnaudotume visų metų resursus, kuriuos gali atgaminti Žemė. Tai ir maistas, mediena, žemė ar anglis. Žemės resursus mes naudojame 1,75 karto greičiau nei jie gali atsikurti.

Prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino, kad kraustysis į prezidento rezidenciją Turniškėse, tiesa, kada tai vyks – neaišku, nes ją norima suremontuoti. Rezidencijoje prieš tai gyveno prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri baigusi kadenciją išsikraustė į naujai pasistatytą namą. Turniškių rezidencijos, kuriose gyvena prezidentai, matė ne vieną šeimininką ir ne vieną renovaciją.

Savaitgalio naktį paslapčia nuėmus Jono Noreikos – generolo Vėtros atminimo lentą visuomenėje kilo nemenkas sąmyšis. Pasigirdo iniciatyvų išpirkti atminimo lentą iš tų, kurie ją nuėmė, ir pakabinti kitur, imta kalbėti apie išdavystę, patriotizmo nebuvimą ir didvyrių paniekinimą. Istorikai ir ekspertai sako, kad sprendimas nuimti lentą, kaip ir Kazio Škirpos alėjos pervadinimas, gali būti ankstyvas.

Aistros dėl naktinės akcijos nuimant Jono Noreikos-generolo Vėtros atminimo lentą nerimsta. Į ją įsijungė ir politikai, o istorinės atminties tema staiga tapo karštų politinių ir visuomeninių debatų objektu, kurioje mažai tiesios, bet daug emocijų.  Susisiekimo ministras Rokas Masiulis savo „Facebook“ paskyroje parašė itin asmenišką įrašą apie generolą Vėtrą ir savo senelį.

Vos prieš kelias dienas vardo neteko Kazio Škirpos alėja, o savaitgalį savo eilės sulaukė ir Jono Noreikos – generolo Vėtros atminimo lenta. Lentą savivaldybės paliepimu paslapčia nuėmė „Grindos“ darbuotojai. Tiesa, alėjos vardo pakeitimas ir atminimo lentos nuėmimas nenumalšino, o tik paskatino aistras ir diskusijas. Diskutuojama ne tik dėl tikrų ar tariamų herojų išniekinimo, bet ir dėl kitų įamžintų asmenų, tokių, kaip Petras Cvirka ar Salomėja Nėris.

Leninas kartą yra pasakęs, kad „tikrasis komunizmas prasidės tik tada, kai prasidės masinė kova prieš smulkų šeimininkavimą namuose.“ Ši kova tęsėsi visą Sovietų Sąjungos gyvavimo laikotarpį ir labiausiai joje nukentėjo maistas ir jo gaminimas. Visi, gyvenę sovietiniu laikotarpiu, prisimena tuščias parduotuvių lentynas, eiles prie apelsinų ir naujus metus su deficitiniais žirneliais ir majonezu. Maisto sovietmečiu trūko, o tas, kurį buvo galima rasti parduotuvėse arba valgyklose buvo vienodas.

Kova tarp Ramūno Karbauskio ir Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio įgauna vis naujų formų. V. Pranckietį iš posto stumia ir valstiečių frakcija Seime, ir partijos Taryba, bet Seimo pirmininkas tvirtai laikosi savo pozicijų. Šias jo pozicijas pastiprina iš valstiečių partijos etikos sargų išvada, kad nepaklūsdamas Tarybos reikalavimams jis nieko nepažeidžia. Pasak politologų, V. Pranckiečio populiarumas auga, kaip ant mielių – kova su R. Karabauskiu daro įspūdį politikams ir visuomenei.

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklas, kuris vienija apie 50 nevyriausybinių organizacijų, parašė atvirą laišką Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai, kuriame prašo atleisti dabartinį finansų ministrą Vilių Šapoką. Laiško autoriai rašo, kad naujasis prezidentas ne kartą yra sakęs, jog nori kurti gerovės valstybę, bet dabartinis finansų ministras Vilius Šapoka elgiasi visai kitaip, todėl nevyriausybinės organizacijos prašo iš pareigų atleisti šį ministrą.

Prezidento Gitano Nausėdos inauguracija nugriaudėjo daugiau nei prieš savaitę, bet kvietimus į ją svečiai vis dar gauna. Seimo narys Vytautas Juozapaitis kvietimą į šventę gavo kitą dieną po jos, medikas Vytautas Kasiulevičius – vakar, o kompozitorius Giedrius Kuprevičius vos kelios valandos iki renginio. Tiesa, kai kurie vėliau gavę kvietimus inauguracijos vakarinėje dalyje visgi dalyvavo.

Premjeras Saulius Skvernelis dar kartą pareiškė, kad nuo 2020 metų keisis nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas, bus įvestas taršių automobilių mokestis. „Bet kokiu atveju klausimas darbotvarkėje bus, išvengti negalėsime (...). Niekur nedingsime, mes čia rudenį ateisime, nes biudžetas turi ne tiktai išlaidas, kurias mes matome, pritariame ir norime didesnių, bet ir pajamas. Tai norint didinti išlaidas, reikia turėti ir papildomas pajamas“, – antradienį Seime sakė S. Skvernelis.

Seimas balsavo dėl Sauliaus Skvernelio kandidatūros užimti ministro pirmininko postą. Už balsavo 83, prieš 1, o susilaikė 30 Seimo narių. Vėliau prieš balsavęs parlamentaras balsą atsiėmė ir pasakė, kad susilaikė. S. Skvernelis tapo Vyriausybės vadovu. Praeitą savaitę prezidentas Gitanas Nausėda Seime teikė S. Skvernelio kandidatūrą vadovauti Vyriausybei sakydamas, kad reikia valdžios tęstinumo ir principingumo.

Viena kompiuterinius žaidimus kurianti Lietuvos įmonė panaudojo Kirtimuose gyvenančius romus kaip taikinius savo žaidimuose. Žaidimo, kuris yra smurtinis, reklamoje taikiniais naudotos Kirtimuose gyvenančių vaikų ir vyresnių žmonių nuotraukos, matosi į juos nukreiptas ginklas. Žaidimo reklama su smurtą skatinančiomis scenomis gangsteriai.lt, kurie ir yra žaidimą sukūrusi bendrovė, „Facebook“ paskyroje kabėjo kelias dienas. Nuotraukos, reklamuojančios žaidimą sulaukė daug dėmesio.

JAV teismas atmetė teisėjos Neringos Venckienės skundą dėl ekstradicijos. Moteris siekė, kad jos perdavimas Lietuvai būtų sustabdytas, bet teismo jos noras likti JAV neįtikino. Tiesa, N. Venckienės sūnus sako, kad kova dar nebaigta ir jis, kartu su įkalinimo įstaigoje esančia mama, dar kovos. N. Venckienės sūnus savo „Facebook“ paskyroje patvirtino žinią apie praeitą savaitę teismo priimtą spendimą atmesti skundą dėl ektradicijos sustabdymo į Lietuvą.

Lietuva turi naująjį kariuomenės vadą, Valdemaras Rupšys jau netrukus perims įgaliojimus iš generolo leitenanto Vytauto Jono Žuko. Naujasis kariuomenės vadas sako niekada nesvajojęs vadovauti kariuomenei, bet pasiūlymą priėmė kaip tikras karys. Svarbiausia, pasak V. Rupšio, nenuvilti pasitikėjimo. Karo istorijos entuziastas, savo karjerą kariuomenėje pradėjęs nuo žemiausio laiptelio tikisi tęsti pradėtą kariuomenės transformaciją ir sako, kad grėsmė Lietuvai, deja, nesumažėjo.

Lietuvoje per paskutinius penkerius metu daugėja pranešimų apie seksualinį smurtą prieš vaikus, baugina ne tik tai – skelbiama, kad ir iš namų bėga daugiau vaikų, o psichologinio smurto atvejų kreivė kyla tarsi ant mielių. Tokius susimąstyti verčiančius skaičius galima rasti paskelbtoje Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo ataskaitoje.

Garsioji frazė, kad sekso sovietmečiu nebuvo, daug metų persekiojo tuomet gimusius ir jaunystę išgyvenusius žmones. Sekso anuomet, žinoma, būta, bet koks jis buvo – vis dar ginčijamasi. Istorikai ir medikai tikina, kad sekso kultūra sovietiniais laikais kito dramatiškai – nuo laisvos meilės ir bendrų moterų iškart po revoliucijos iki puritoniško vėlyvojo sovietmečio, kai garsiai nekalbėdami tyliai žmonės darė tai, ką norėjo.

Automobilis užtamsintais langais jau retas vaizdas mūsų keliuose. Visgi šių dar pasitaiko, o juos atidžiai tikrina policija. Tai žinojo ir į portalą tv3.lt kreipęsis Aurimas. Jis atidžiai tikrino savo automobilio stiklų šviesos laidumą, kad šis būtų toks, kokio reikalauja taisyklės. Automobilis buvo ne kartą tikrintas techninės apžiūros centruose ir praėjęs ne vieno policijos ekipažo filtrą, viskas, pasak Aurimo, buvo puiku, kol jis neatvyko į Nidą.

Žalą gydymo įstaigų pacientams jau netrukus atlygins specialus fondas. Žmonėms nebereikės įrodinėti patirtos žalos – pakaks nurodyti, kokiomis aplinkybėmis jie ją patyrė, o speciali komisija spręs, ar pacientas teisus. Tiesa, kai kurie parlamentarai tame įžvelgia piktnaudžiavimo grėsmę. Esą ne visi pacientai gali pagrįstai gauti išmokas, o gydymo įstaigos gali nemenkai nukentėti.

Nerimstant aistroms dėl ministrų kabineto sudėties ir būsimų ministrų kandidatūrų, dėl vienos asmenybės ietys kryžiuojamos dažniau nei dėl kitų. Krašto apsaugos ministrą (KAM) Raimundą Karoblį poste nori matyti naujasis prezidentas, o dabar, atrodo, ir tvarkiečiai jo kandidatūrai nebesipriešina.

Seimas nubalsavo dėl naujojo kariuomenės vado generolo majoro Valdemaro Rupšio. Jis keičia kadenciją baigiantį generolą leitenantą Vytautą Joną Žuką, kuris kariuomenei vadovavo nuo 2014 metų.  Generolas majoras Valdemaras Rupšys prieš kelias dienas sakė, kad nuosekliai tęs kariuomenės modernizavimą ir nesiims revoliucijų.

Prezidentas Gitanas Nausėda atvyko į Seimą, kuriame teiks premjero Sauliaus Skvernelio kandidatūrą vadovauti Vyriausybei, o vėliau ir teiks parlamentui svarstyti naujojo kariuomenės vado kandidatūrą. Tai pirmasis naujojo prezidento vizitas į Seimą po inauguracijos.  G. Nausėda teikdamas premjero kandidatūrą Seime pasakė trumpą kalbą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakydama savo paskutiniąją kalbą Seime naujai išrinktą šalies vadovą ne tik sveikino, bet ir perspėjo. Ji paslaptingai užsiminė, kad kelionėse į užsienį krepšyje vežiodavosi tam tikrus dokumentus, kurių galėjo prireikti pasikeitus situacijai valstybėje. Tiesa, kokie tai buvo dokumentai, prezidentė žurnalistams atskleisti nenorėjo, to tiksliai pasakyti negalėjo ir kalbinti politikai bei ekspertai, bet visi sutarė, kad prezidentės krovinio būta itin jautraus.

Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui nepasiduodant valstiečių lyderio spaudimui ir neatsistatydinant iš savo pareigų, šiandien Kauno rajone susirinko valstiečių ir žaliųjų partijos taryba, kuri spręs nepaklusnaus parlamento vadovo likimą. Tiesa, valstiečių partijoje nuotaikos nekokios, tad prognozuoti rezultatą itin sunku.

Prezidento institucija Lietuvoje tvirtai stovi ant kojų, bet taip buvo ne visada. Kuriantis Lietuvos valstybei visuomenė ir politikos elitas aršiai diskutavo, ar mums reikia prezidento, ką jis darys ir ar nereiks jam lankstytis kaip carui. Tarpukario Lietuvos žmonės nepatikliai žiūrėjo į aukščiausios valdžios simbolius ir tik laikui bėgant suvokė, kad prezidentas – ne caras ir jį labai lengva pakeisti.

Po Prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos vis dar netyla šurmulys dėl vakarinio iškilmingo priėmimo ir to, kas buvo pakviestas, o kas – ne. Etiketo ir protokolo žinovas Arminas Lydeka tvirtina, kad Prezidento komanda orientavosi į savus rėmėjus, bet politologai įsitikinę, kad sudarant svečių sąrašą padaryta nemažai klaidų.  p>  Matyti, kad į renginį susirinko įvairių sričių atstovai. Anksčiau skelbta, kad į priėmimą pakviesta apie 2 tūkst.

Premjeras Saulius Skvernelis, kaip numatyta Konstitucijoje, grąžino Vyriausybės įgaliojimus naujai išrinktam šalies vadovui Gitanui Nausėdai. Prezidentas savo ruožtu pavedė S. Skverneliui laikinai eiti pareigas. Prezidentas priėmė įgaliojimus ir pasirašė dekretą dėl Vyriausybės laikinojo darbo. Po to G. Nausėda sakė tikintis, kad laukia sklandus Vyriausybės formavimo procesas. Jis palinkėjo sėkmės.

Pasibaigus prezidento Gitano Nausėdos inauguracijai Seime šalies politikai, užsienio valstybių ambasadoriai ir kiti garbūs visuomenės nariai pabiro į Seimo rūmų menes, išėjo į iškilmingas mišias ar Vilniaus gatves stebėti penktadienio renginių. Šventės dalyviai stoviniavo, šnekučiavosi ir dalijosi mintimis, ko laukia iš naujojo prezidento Gitano Nausėdos.

Vyksta išrinkto prezidento Gitano Nausėdos inauguracija. G. Nausėda prisiekė Seime, čia jo priesaiką priėmė Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Po priesaikos prezidentui uždedamas pagrindinis valstybės ordinas – Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine. Po priesaikos išrinktasis prezidentas tapo Lietuvos Respublikos prezidentu.  Priesaiką Seime davęs Gitanas Nausėda penktadienį pradėjo eiti Respublikos Prezidento pareigas.

Artėjanti prezidento inauguracija bus didelė šventė ne tik išrinktam prezidentui, bet ir visuomenei. Tai, pasak protokolo žinovo Armino Lydekos, vienas svarbiausių ir simbolinių renginių valstybės gyvenime. Ši šventė turi atitikti griežtus reikalavimus, ji turi gilią prasmę, nes vienas prezidentas perduoda valdžią kitam, ir neatlikus tam tikrų ritualų valdžia nebus perduota. Ši šventė yra vienas ypatingesnių renginių valstybės gyvenime, jis vyksta tik kas penkerius metus.

Ryškėja išrinktojo prezidento Gitano Nausėdos komandos veidas. Netrukus Daukanto aikštės rūmus užimsiantis prezidentas kartu su savimi atsives ir naujų žmonių komandą. G. Nausėda pareiškė, kad pagrindiniai žmonės jau rasti. Išrinktasis prezidentas taip pat sakė, kad kai kurie ministrai, kuriuos ruošiamasi atleisti, neturėtų skubėti kabinti ministro kostiumo, esą jie dar gali likti.

Vos prieš kelias dienas keturių Seimo frakcijų atstovai pasirašė sutartį dėl naujos valdančiosios koalicijos. Susivienijus keturioms frakcijoms, Seime jos su 76 parlamentarų balsais sudaro daugumą. Nauja koalicija reiškia ir postų persidalijimą, naujų ministrų atėjimą. Kas bus naujieji ministrai paaiškės netrukus, bet jau dabar žinoma, kad keli gerai dirbantys ministerijų vadovai turės palikti savo postus.

Premjerui Sauliui Skverneliui ir valstiečių lyderiui Ramūnui Karbauskiui pradėjus viešai aiškintis santykius valstybėje kyla įtampa ir neaiškumas. Prie šios įtampos prisidėjo ir netikėtas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo Vytauto Bako pasitraukimas iš valstiečių frakcijos gretų parlamente.

Vos savo duris užvėrė Lukiškių kalėjimas-izoliatorius ir paskutinieji kaliniai paliko šimtmečius menančias sienas prasidėjo svarstymai, kas galėtų įsikurti sostinės centre. Diskutuoti, ką daryti su Lukiškių kalėjimu, antradienį susirinko būrys suinteresuotų asmenų ir politikų. Tai vieta, kur, pasak specialistų, susikirs itin daug interesų, todėl svarbu bendrai nutarti, ką daryti sostinės centre.

Premjerui Sauliui Skverneliui ir valstiečių lyderiui Ramūnui Karbauskiui pradėjus viešai aiškintis santykius, politikos mokslų specialistai liko suglumę. Vieni sako, kad keisti ir net kontroversiški premjero pasisakymai kitose partijose būtų sutikti kaip raudonas skuduras. O kiti tikina, kad R. Karbauskiui pats laikas išmokti priimti kritiką. Tiesa, visi vieningai sutaria, kad viešas santykių aiškinimasis nieko gero nežada.

Vasara kviečia atostogauti: taip yra dabar, taip pat buvo ir sovietiniais laikais. Tiesa, anuomet atostogos buvo trumpesnės, o ir pasirinkimas kur keliauti buvo gana kuklus. Didelė dalis tautiečių vasaros atostogas sovietiniais laikais leido kaimuose arba kolektyviniuose soduose, o tie, kurie pasprukdavo prie jūros, grūmėsi ne tik dėl vietos paplūdimyje, bet ir dėl pietų lėkštės Palangos valgyklose.

Istorijos mokytojas Mindaugas Nefas sako, kad Valstybės dieną švęsti itin svarbu, nes būtent tada prisimename, kad mūsų valstybingumui ne šimtas, o keli šimtai metų. Tai, pasak istoriko, tikrasis šalies gimtadienis, o kitos svarbios šventės – tik atbudimas iš komos. Istorijos mokytojas Mindaugas Nefas sako, kad vaikai yra tokie patys, kaip ir likusi visuomenės dalis, todėl ir svarbiausias valstybines šventes jie reaguotai taip pat.

Orai kasdien mums pateikia siurprizų, saulę keičia lietus, o šį – kruša. Klimatologė ir fizinių mokslų daktarė Audronė Galvonaitė sako, kad saulėtą dieną sau, o ir kaimynui, galima iššaukti krušą ar mažą lietų, tereikia šį tą žinoti apie gamtą. Taigi, nereiktų stebėtis, kai vasarą viename gatvės gale lyja, o kitame – šviečia saulė. Tai – ne raganavimas. Vasarą dažnai nutinka taip, kad lietus arba net škvalas siaučia labai mažoje teritorijoje.

Antradienį sostinės centre uždarytas daugiau kaip šimtą metų veikęs Lukiškių kalėjimas-tardymo izoliatorius. Visi beveik 700 kalinių, kalėjusių šiame dar carinės Rusijos laikais statytame ir atidarytame kalėjime, iš jo jau išvežti ir pasklido po kitas šalies įkalinimo įstaigas. Lukiškių kalėjimo pastato likimas dar nežinomas, bet dalis šio komplekso yra įtraukta į kultūros paveldo registrą, todėl negalės būti nugriauta.

Šylantis klimatas ir iš proto einanti gamta reiškia ne tik tropines naktis, sausros protrūkius ir keistas oro anomalijas, bet ir invazines augalų ir gyvūnų rūšys. Baltijos jūroje jau aptinkami silkiniai rykliai ir kardžuvės, Lietuvos upėse buvo pagauta piranijų, o tropinis amaras tarsi skraiste apgaubiantis medžius jau nebestebina.

Tarpukario Lietuvoje mirties nuosprendis buvo dažnai taikoma bausmė politiniams ir kriminaliniams nusikaltėliams. Šaudyti, karti ir dujų kameroje nuodyti ne tik žudikai, plėšikai ar prievartautojai, bet ir Lenkijos ar Sovietų Sąjungos šnipai, komunistuojantys jaunuoliai ir protestuojantys Suvalkijos ūkininkai. Visuomenė mirties bausmėms nesipriešino, jos buvo naudojamos bauginimui, o kartais – politiniam susidorojimui.

Prieš kelias dienas Gruzijoje kilę kruvini protestai įbaugino ne tik vietinius žmonės, bet ir politikos apžvalgininkus. Kas vyksta šalyje, kuri prieš daugiau nei dešimt metų kariavo su Rusija, o vėliau keitė ne tik prezidentus, bet ir požiūrį į agresyvią didžiąją kaimynę. Ekspertai teigia, kad protestai – ne tik neapykantos Rusijai, bet ir nemeilės savo valdžiai išraiška, o susitarimo ieškoti nėra galimybių, nes nėra politiko, kuriuo pasitikėtų visa tauta.