Jūratė Važgauskaitė

Menas ir politika dažnai žygiuoja greta, tuo įsitikino ir  teatro režisierius Oskaras Koršunovas Rusijoje parodęs savo spektaklį „Tartiufas“, kiek paprovokavęs žiūrovus ir sulaukęs visiškai kitokios reakcijos nei, tarkime, Prancūzijoje ar kitoje Europos šalyje. Politologas Linas Kojala sako, kad nereikėtų stebėtis tokia reakcija – menas ir politika Rusijoje nuo senų laikų žengia koja kojon.

Prieš daugiau nei dešimtmetį Lietuvą sudrebino dar neregėtas pedofilijos skandalas, nusinešęs ne vieno žmogaus gyvybę. Jo epicentre atsidūrė teisėja ir būsima šalies parlamento narė Neringa Venckienė, stojusi ginti savo mažametės dukterėčios Deimantės. Sulaukusi grasinimų, N. Venckienė 2013 metais nusprendė išvykti į Jungtines Amerikos Valstijas ir čia pasiprašė politinio prieglobsčio. Portalas tv3.lt perpublikuoja išskirtinį N. Venckienės interviu.

Nauji mokesčių pasiūlymai dygsta tarsi grybai po lietaus. Jau pateikti pasiūlymai papildyti šalies biudžetą mokesčiais už nekilnojamąjį turtą ir taršius automobilius. Savo eilės laukia bankai ir prekybos centrai, kurių pelnai taip pat parūpo mokesčių skaičiuotojams. Šie mokesčiai žmones gali užgriūti jau netrukus ir šie bus nespėję pasidžiaugti minimalios mėnesio algos, vaiko pinigų, pareiginės algos bazinio dydžio padidėjimu.

Vos Lietuvos prezidentas užsienio žiniasklaidai išdidžiai pareiškė, kad priešams okupuoti Lietuvos reiktų kur kas daugiau laiko nei 1,5 paros, pasipylė kritika šalies vadovui. Socialinės medijos ūžė nuo pasipiktinimo, kad tokios kalbos demotyvuoja tėvynę ginti pasiryžusius žmonės, tėra tušti plepalai ir papildomas žibalas į nedraugiškai nusiteikusių valstybių propagandos ugnį.

Politikai kasdien siekia atkreipti į save dėmesį. Vieni tai daro savo kalbomis, kiti darbais, na, o treti bėgioja po parlamentą būdami gerokai neblaivūs. Būti dėmesio centre yra kiekvieno politiko tikslas, tik vieni tai pasiekia dirbdami, kiti – rengdami politinius pasirodymus.

Pacientai ir su automobiliu jų aplankyti atvykę artimieji greta Kauno klinikų vargsta jau ne pirmus metus. Pasistatyti automobilį čia niekada nebuvo lengva ir pigu, o dabar ir išvykti iš klinikų po procedūrų ar vizito – nelengva. Privati automobilių stovėjimo aikštelė užsikimšusi, žmonės norintys į ją įvažiuoti arba išvažiuoti yra priversti ilgai laukti, o išvažiuojantieji dar ir sumokėti už priverstinio laukimo laiką.

Virginijus Sinkevičius po ilgos dienos grįžęs į viešbutį čia jo laukusiems žurnalistams pareiškė, kad yra pavargęs ir pasiilgęs šeimos, bet buvo patenkintas prieš kelias valandas vykusiais klausymais Europos Parlamente.  Jis sakė, kad sunku buvo įsivaizduoti iš anksto kokia bus procedūra. „Ėjau pirmą kartą ir parlamentarai buvo laisvi paklausti bet kokio klausimo. Galėjo būti labai netikėtų ir buvo netikėtų klausimų, kur reikėjo gerai pagalvoti, nes ėjo ir vertimas.

Virginijus Sinkevičius po EP vykusių klausymų kalbėdamas su žurnalistais dėkojo už klausimus, kuriuos gavo iš politikų ir patikino, kad jam svarbu dialogas su Europos Parlamento nariais. Iškentęs daugiau nei dviejų valandų intensyvų klausinėjimą V. Sinkevičius atrodė pavargęs, bet geros nuotaikos.

Virginijus Sinkevičius laiko, matyt, svarbiausią egzaminą savo gyvenime. Kandidatas į eurokomisarus dalyvauja Europos Parlamento (EP) komitetų klausymuose, kur dviejų EP komitetų nariai daugiau nei tris valandas uždavinės jam klausimus. Klausymai prasidėjo 15:30 Lietuvos laiku. V. Sinkevičius į klausimus atsakinėja užtikrinti, atrodo pasitikintis savimi.  Vos atvykęs į salę V. Sinkevičius buvo sutiktas būrio fotografų, kandidatas į eurokomisarus akivaizdžiai jaudinosi.

Likus kelioms valandoms iki lietuvių kandidato į eurokomisaro postą Virginijaus Sinkevičiaus klausymų Europos Parlamento (EP) komitetuose, buvęs jo kolega Stasys Jakeliūnas žiniasklaidai pareiškė, kad V. Sinkevičius „šantažavo Ramūną Karbauskį“, kad gautų įtakingą postą Europos Komisijoje.

Virginijus Sinkevičius ketvirtadienį laikys, matyt, svarbiausią egzaminą savo gyvenime. Kandidatas į eurokomisarus dalyvaus Europos Parlamento (EP) komitetų klausymuose ir daugiau nei tris valandas atsakinės į 25 klausimus, kuriuos jam pateiks dviejų EP komitetų nariai. V. Sinkevičiaus atsakymus, kūno kalbą ir galimas klaidas stebės daugiau kaip 100 parlamentarų salėje ir daugybė smalsuolių savo kompiuterių ekranuose.

Europos Parlamento narys Stasys Jakeliūnas likus vos dienai iki Virginijaus Sinkevičiaus klausymų EP komisijose dūrė jam į nugarą. Tiesa, šis dūris neliko nepastebėtas Aušros Maldeikienės, ji S. Jakeliūną demaskavo ir pavadino „absoliučiu melagiu“.  S. Jakeliūnas trečiadienį parašė laišką Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen prašydamas jį išklausyti ir atmesti V. Sinkevičiaus kandidatūrą į EK narius, rašo delfi.lt.

Lietuvos ambasadorė prie Europos Sąjungos (ES) Jovita Neliupšienė, kalbėdama apie kandidatą į eurokomisarus Virginijų Sinkevičių sakė, kad jo portfelis Europos Sąjungoje turi didžiulį potencialą. Tai portfelis, kuriam bus skirta itin daug pinigų, lietuviui, jei jis taps komisaru, bus pavaldūs du direktoratai ir beveik tūkstantis žmonių, todėl šis postas – svarbus ir itin matomas.

Artėjant Virginijaus Sinkevičiaus „egzamino“ valandai Europos Parlamento komitetuose, įtakingi Briuselio politikai sako, kad V. Sinkevičiui, kuris siekia gauti aplinkosaugos, jūrų reikalų ir žvejybos komisaro postą, didžiausias pavojus kyla ne dėl jo jauno amžiaus ar nepatyrimo, o dėl galimybės būti suspaustam Briuselio biurokratijos ir Europos Komisijos (EK) vicepirmininko, charizmatiškojo už klimato kaitą atsakingo Franco Timmermanso.

Vilniuje susirinkę mokslininkai iš kelių šalių nagrinėjo jautrų ir Lietuvoje šiuo metu po padidinamuoju stiklu atsidūrusį nacių teismų ir Holokauste dalyvavusių asmenų kaltės klausimą.

Vos prasidėję Metų knygos rinkimai, regis, įgauna skandalo atspalvį. Į geriausių šių metų prozos knygų penketuką nepateko nauja Kristinos Sabaliauskaitės knyga „Petro imperatorė“, tai reiškia, kad skaitytojai negalės balsuoti už šią knygą, ji negalės pretenduoti tapti geriausia Metų knyga.  Knygų penketuką Metų knygos rinkimams atrinko penkių ekspertų komisija, kurios atstovai žiniasklaidai yra pareiškę, kad K. Sabaliauskaitės knygos šiame sąraše nėra, nes laukiama antros romano dalies.

Klaipėdos Jūrininkų ligoninės svečias eidamas aplankyti besigydančio bičiulio nemaloniai nustebo. Greta pagrindinio ligoninės įėjimo spaudžiant nemaloniam šaltukui baseiną gremžė ir gyvenimu skundėsi būrelis ligoninės darbuotojų. Vaizdas, o ir girdimi skundai, pasak portalui tv3.lt istoriją papasakojusio vyro, buvo itin nemalonūs. Ligoninė pateikė ir savo versiją.

Seimo narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Tomas Tomilinas kalbėdamas apie valdžios užmojus didinti esamus mokesčius ir įvesti naujus tikino, kad Lietuvos kelias yra skandinaviška, o ne angliška patirtimi grįstas, todėl valstybė turėtų daugiau dėmesio skirti pinigų perskirstymui ir socialiai silpnesnių žmonių gerovės užtikrinimui.  „Priimant sprendimą dėl trejų metų plano, buvo pasakyta, kad į priekį mes negalime įsipareigoti šimtais milijonų mažinti valstybės pajamas.

Prezidentas Gitanas Nausėda, kalbėdamas apie artėjantį biudžeto formavimą ir būsimas batalijas Seime pareiškė, kad gali žengti beprecedentį žingsnį ir vetuotį biudžetą, jei šis jam pasirodys lengvabūdiškas ar populistiškai priešrinkiminis. Pasak ekspertų, o ir paties prezidento, tokio žingsnio iki šiol nėra žengęs joks Lietuvos vadovas ir tai būtų itin stiprus ženklas rinkimams besiruošiančiam Seimui.

Seimo durys Kristupui Krivickui ir Rūtai Janutienei taip ir neatsivėrė. Abu į politiką besiveržę žiniasklaidos pasaulio atstovai tikina, kad iki pergalės buvo visai nedaug, o koją jiems pakišo ne rinkėjai, bet nesąžiningai besielgiantys politiniai konkurentai. Nesąžininga kova ir politinis „susimokymas“, pasak pralaimėtojų, jiems užtvėrė kelią į parlamento sales.

Būsimas žemės ūkio viceministras Modestas Čimbaras, regis, turėtų susirūpinti. 24 metų jaunuolio nuotraukos, kuriose jis pozuoja su pripučiama sekso lėle, alkoholiu apstatytais stalais ir puotų nuotraukomis, plinta internete. Šios nuotraukos nukopijuotos iš atviros vaikino „Instagram“ paskyros, kurią būsimas viceministras suskubo ištrinti.

Kupiškio rajoną sukrėtusi mažamečio drama, kai prieš jį smurtavo laikinoji globėja, sukrėtė daugelį žmonių. Verkiančio ir atsiprašymą veblenančio mažylio įrašą padarė vyresnis jo brolis, kuris kartu su skriaudžiamu vaiku buvo įkurdintas laikinosios globėjos namuose. Po šio skandalo visuomenei kilo nemažai klausimų, kaip ir kodėl ruošiami globėjai. Su portalu tv3.lt savo įspūdžiais iš laikinųjų globėjų kursų pasidalijo vieniša mama Laura.

Skandalas Kupiškio rajono Šimonių seniūnijoje sukrėtė ne vieną žmogų. Pasklido įrašas, kur girdisi, kaip laikinoji globėja psichologiškai ir galimai fiziškai smurtauja prieš mažylį. Vaikas graudžiai verkia, o globėja šaukia, kaltina, o galiausiai – uždaro jį rūsyje. Psichologai sako, kad toks elgesys – nepateisinamas, o pasekmės vaikui gali būti negrįžtamos, bet situacija gali būti sudėtingesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Kupiškio rajone esančioje Šimonių seniūnijoje, kaip įtariama, prieš mažą berniuką smurtavo jo laikinoji globėja. Nufilmuotas smurto scenas žiniasklaidai ir tėvams nusiuntė vyresnis berniuko brolis, kuris laikinai buvo įkurdintas pas tuos pačius globėjus. Vaikai atimti iš girtaujančių tėvų ir laikinai įkurdinti pas, kaip paaiškėjo, į smurtą linkusią globėją. Tiesa, dabar vaikai jau saugioje vietoje. Įspėjame, kad tv3.lt atsiųstas garso įrašas sukrėčia.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Vyriausybės nariais ir premjeru. Po susitikimo prezidentas sakė besidžiaugiantis, kad Lietuvoje gimsta nauja politinė kultūra, kur galima aptarti būsimus darbus. Prezidentas aiškino, kad „nepaisant to, kad politinė kadencija artėja į pabaigą, tie vieneri metai neturi būti „nurašyti“, išbraukti, kaip priešrinkiminiai metai, kai nieko nebegalima pakeisti“. Prezidentas su premjeru ir jo kabinetu aptarė būsimus darbus ir ypatingai – biudžeto formavimą.

Per pasaulį slenkant ekonominės krizės šešėliui Lietuvos valdžia ir verslininkai lieka stebėtinai ramūs. Tiesa, nerimą kelia artėjanti kova dėl biudžeto patvirtinimo Seime, bet politikai kol kas dėl to baimės nerodo. Politologai ir ekonomistai sako, kad artėjantis pasaulinės ekonomikos sulėtėjimas, Lietuvą, žinoma, pasieks, bet nebus toks skaudus, kaip 2008 metais. Visgi valdžia, pasak specialistų, neturėtų atsipalaiduoti. Vos keli klaidingi žingsniai gali lemti, kad patys prisivirsime košės.

Kai 1921 metais bolševikai įkūrė Sovietų Sąjungą Leninas kitus bolševikus drąsino retoriniu klausimu, „kas aplenkia ką“? O štai Stalinas mėgo aštresnę klausimo versiją – „kas-ką“? Abu politiką matė kaip mirtiną žaidimą, kur nugalėtojas pasiima viską. Kitaip tariant, jiems politika beveik visą laiką reiškė karą. Visgi buvo ir kitų klausimų, lėmusių Sovietų Sąjungos likimą.  Portalas tv3.lt siūlo pasidairyti po įdomius istorijos užkaborius ir kiekvieną sekmadienį sužinoti šį tą netikėto.

Buvęs JAV sausumos pajėgų vadas Europoje, generolas leitenantas Benjaminas Hodgesas sako, kad jei galėtų, Rusija Baltijos šalis pultų nors ir šiandien. Bet, pasak atsargos karininko ir Europos politikos analizės centro analitiko, negali. Viešėdamas Vilniuje jis svarstė, kad yra 25 proc. tikimybė, jog Rusija surengs karinę ataką prieš vieną iš Baltijos šalių arba prieš visas iškart. Būtent todėl, pasak generolo leitenanto, NATO pajėgos turi būti pasirengę reaguoti greitai.

Oro balionai virš miesto yra vasaros reginys, džiuginantis ne vieno akį. Tiesa, retas kuris žino, kad oro balionų pilotai negali skraidyti ten, kur panorėję, o tik ten – kur jiems leidžia oro erdvę kontroliuojančios institucijos. Visgi viskas atrodo paprasta tik oro balionų valdymo subtilybių nežinančiam žmogui, o štai pilotus draudimai, kurių kasdien daugėja, erzina.

Europos parlamento narys Stasys Jakeliūnas, pristatydamas savo numatomus darbus Europos Parlamente, dar kartą prabilo apie tai, kodėl neremia valstiečių kandidato Virginijaus Sinkevičiaus kovoje dėl eurokomisaro posto. Pasak europarlamentaro, jam kliūva ne tik V. Sinkevičiaus daryti sprendimai, galimas kompetencijos stygius, bet ir kandidato moralė, kuria jis abejoja. S. Jakeliūnas tikino, kad V. Sinkevičių pažįsta kelerius metus, todėl yra susidaręs aiškią nuomonę apie šį politiką.

Politikos scena niekada nebūna nuobodi. Viešos ir slaptos kovos, susitarimai ir radikalūs pasisakymai nuspalvina kiekvieną Seimą. Radikalai ir marginalai visais laikais veržėsi į politikos Olimpą, nors politologai sako, kad jiems daug geriau sekasi politikos pakraščiuose, iš ten jie garsiau girdisi.

Vasara jau pustosi padus ir ja pasidžiaugti liko vos kelios savaitės. Seimo nariai, kaip ir visi mirtingieji, džiaugiasi vasaros ir atostogų malonumais, nors ši vasara kaip niekada buvo gausi politinių įvykių, nesutarimų ir neeilinių parlamento sesijų. Tiesa, net tokią politiškai karštą vasarą parlamentarai rado progų išsprukti į pajūrį, užsienį ar atsipūsti lietuviškų ežerų pakrantėse.

Didžiausios pasaulyje muziejų dizaino įmonės „Ralph Appelbaum Associates" atstovai, įrenginėjantys būsimus „Krepšinio namus“ Kaune, sako, kad niekur kitur tokio muziejaus tiesiog negalėtų būti. Savo garsiais ir išskirtiniais muziejais garsėjantys kūrėjai tikina, kad kurdami muziejų jie istoriją sulieja su dabartimi ir pasakoja kur kas gilesnes istorijas nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Solidarumo su Honkongu diena Vilniuje neapsiėjo be konfliktų. Būrelis žmonių, kurie palaiko Honkongo protestuotojus, vakar susirinko sostinės Katedros aikštėje ir mojuodami vėliavomis bei susikibę rankomis palaikė Honkongo protestuotojus, kurie vakar jungėsi į simbolinį Baltijos kelią, taip atkartodami mūsų laivės siekį.

Baltijos kelias prieš trisdešimt metų sukrėtė ne tik Baltijos šalių gyventojus, bet ir Sovietų Sąjungos vadus, oficialiąją žiniasklaidą. Pasipiktinimas „destruktyvių, antitarybinių ir iš esmės antinacionalinių jėgų veikla“, buvo reiškiamas per spaudą, žmonės minintys Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo metines ir išsirikiavę Baltijos kelyje vadinti „užsikrėtusiais nacionalistiniu virusu“. Panika tarp aukštų Sovietų Sąjungos vadų ir cenzorių dėl įvykių Baltijos šalyse kilo pamažu.

Prezidentas Gitanas Nausėda pradėdamas tradicine tapusią prezidento Valdo Adamkaus globojamą tarptautinę konferenciją, dėkojo buvusiam šalies vadovui už paramą ir įnašą į Lietuvos užsienio politiką bei kalbėjo apie iššūkius, su kuriais susiduria Lietuvos ir Europos Sąjungos kaimynės, esančios Rytuose ir visa ES. V. Adamkus taip pat tarė žodį ir negailėjo netiesioginės kritikos Lietuvos užsienio politikai paskutinius dešimt metų.

Naujai-sena Sauliaus Skvernelio Vyriausybė antradienį gavo Seimo palaiminimą tęsti darbus. Tiesa, parlamente iš naujo nebuvo tvirtinama Vyriausybės programa, kaip turėtų būti, rasta landa ir pasinaudota protokoliniu nutarimu. Tai, kad toks būdas patvirtinti Vyriausybę nėra visai teisėtas skelbia ne tik opozicija, bet ir Konstitucijos žinovai, nors ministrui pirmininkui, regis, tai nė motais. Tiesa, politologai mano, kad tai bus tik maža dalis visų problemų ir iššūkių, kurie laukia Vyriausybės.

Švietimo ir mokslo ministerijoje vyko arši diskusija dėl mokslo metų ilginimo. Būrys mokytojų, profesinių sąjungų atstovų ir moksleivių žėrė argumentus, kodėl gerai arba blogai ilgi mokslo metai. Klimato kaita, karštis ir pinigų stygius buvo vardijami, kaip argumentai, kodėl nereikėtų ilginti mokslo metų, nors ministerijos atstovai tikino, kad kiekviena mokykla ugdymo procesą gali organizuoti taip, kaip nori.

Gynybos analitikas Tomas Jermalavičius sako, kad hibridinis karas, apie kurį šiuo metu kalba daug ir visi, nėra naujas dalykas. Tokie konfliktai vyko visada, nes „nelaimė po vieną nevaikšto“. Tiesa, NATO su hibridinio karo taisyklėmis tvarkosi sunkokai, nes hibridiniam karui reikia ir hibridinių priemonių, o kariškiai nemoka ir nemėgsta bendradarbiauti su civiliais.

Alkoholis sovietmečiu liejosi laivai. Juo girdyti kareiviai einantys į frontą, juo kaimynai mokėjo už paslaugas kaimynams, o nuo žemės nuvaryti valstiečiai ramino skaudulius. Gerta daug, visur ir viską. Tiesa, alkoholio vartojimo tradicijos ankstyvuoju sovietmečiu skyrėsi nuo vėlyvojo, o Lietuvoje gerta kultūringiau ir mažiau nei plačioje Sovietų Sąjungoje. Polėkis išgerti buvo toks didelis, kad gydyti alkoholikus steigtos sanatorijos-kalėjimai, o darbo vietose vykdyti reidai.

Artėjant vasarai tūkstančiai poilsiautojų patrauks jūros link. Jūra ir smėlėti Baltijos paplūdimiai yra vaizdas, kurio pasiilgę ir traukiame į Palangą ar Šventąja, bet auksinis smėlis, patogiai gilėjantis krantas ir akį glostančios kopos kasdien kovoja su vėju, audromis ir jūra, kuri pasiima dalį smėlio. Valdininkai ir mokslininkai suka galvas, kaip padaryti, kad ir pajūris būtų gražus, ir piniginė neplyštų, nes pripildyti paplūdimius smėliu – brangus malonumas, o užbetonuoti krantinės nesinori.

Vasara ir kelionės visada žada gerą nuotaiką, bet vilnietė Brigita mano, kad jos kelionė į Ukrainą galėjo būti geresnė. Moteriai ir jos antrajai pusei pažintinė kelionė po Ukrainos kalnus ir pilis įsipyko, nes ne viskas buvo taip, kaip jie troško. Tiesa, kelionių agentūros vadovas ir kelionės gidė tikina, kad keliautojai tiesiog ieškojo priekabių ir gadino nuotaiką visiems 40 autobuso bendrakeleivių.

Lietuva skęsta ukrainietiškame meduje, jo čia tiek daug, kad vietos bitininkai jau antrus metus nežino, ką daryti. Pasak bitinininkų ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų, į Lietuvą plūsta ne tik tonos ukrainietiško, bet ir neaiškios kilmės kiniško medaus, kuris taip pat atvežamas per Ukrainą. Lietuvos bitininkai griebiasi paskutinio gelbėjimosi rato, ima žymėti vietinį medų specialiais ženklais.

Darbus baigiantis susisiekimo ministras Rokas Masiulis prieš palikdamas ministeriją surengė spaudos konferenciją. Šiam, visuomenės itin mėgstamam politikui, neatsidaro vietos naujai-senoje Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje.

Kinija ir Rusija yra didžiausias JAV galvos skausmas, bet Rusijai drįsus peržengti „padorumo ribas“ Baltijos šalyse JAV kartu su NATO aljanso partneriais nedvejotų, sako „Atlantic Council“ analitinio centro ekspertas Matthew Kroenigas. Anot jo, laikais keičiasi, keičiasi ir strategijos, taktikos ir net priešai, bet didžiausias stiprybė vis dar išlieka demokratijų šalių vienybė, prieš kurią Kinija ir Rusija yra bejėgės.

Prezidentas ir jo komanda dirba dar tik mėnesį, bet jau privalėjo pateikti savo interesų deklaracijas –nurodyti, ką veikia jų sutuoktiniai ar kiti šeimos nariai, kokias paskolas yra pasiėmę ir kokiai partijai priklauso jų tėvai. Tiesa, deklaracijas kol kas pateikė tik apie pusė prezidento Gitano Nausėdos komandos narių, ir, žinoma, pats prezidentas.

Vasara, kad ir kokia permaininga ji bebūtų, yra laikas, kai žmonės trokšta bent trumpam ištrūkti iš namų, atsipūsti nuo darbų ar kasdienės aplinkos. Deja, atostogauti sau gali leisti ne visi. Lietuvoje yra tūkstančiai žmonių, kurie atostogas leidžia namuose, retsykiais kaime arba pas giminaičius kituose miestuose. Labiausiai skursta ir liūdniausias vasaras leidžia vienišos mamos su vaikais ir senoliai, gyvenantys tik iš kuklios pensijos.

Sovietinė mada, kaip ir daugelis dalykų sovietmečiu, egzistavo, bet tai buvo patiekalas skirtas ne kiekvienam. Gražių drabužių parduotuvėse nebūdavo, „išmetus į pardavimą“ madingas striukes ar kvepalus sovietiniai piliečiai juos išgraibstydavo greičiau nei šiltas bandeles, o pasitaikius nusipirkti trokštamus batus niekas nežiūrėjo į jų dydį, pirkdavo ir tikėdavosi sėkmingai susikeisti su kitu laimingu pirkėju.

Valdžios vyrams pagaliau susitarus, visuomenei buvo pristatyta senai-naujos Vyriausybės sudėtis. Keitėsi vos keli ministrai, bet dėl jų buvo sulaužyta nemažai iečių. Kalbama, kad ne visi pasikeitimai tenkino prezidentą Gitaną Nausėdą, o ir premjeras Saulius Skvernelis dėl vieno ar kito ministro išėjimo didelio džiugesio nerodė.