Jūratė Važgauskaitė

Juokas visais laikais gelbėjo žmones nuo sunkių išgyvenimų ir absurdiškų valdžios sprendimų. Visgi, juokas Sovietų Sąjungoje reiškė dar daugiau: už gerą anekdotą, vietoje ir laiku pasakytą aštrią frazę ar politinį kupletą galima buvo atsidurti Sibire ar saugumo tarnybų belangėje, o pasakoti anekdotus nebuvo drąsu net artimiems draugams. Tais laikais viskas, net sienos, turėjo ausis, o sovietinių virtuvių sienų ausys girdėjo daugiau už visas kitas.

Prieš kelis dešimtmečius priešiškos šalys susitikdavo ant Havelo upės tilto Vokietijoje ir apsikeisdavo į nelaisvę pakliuvusiais žvalgais. Taip Šaltojo karo metais pavykdavo išlaikyti balansą tarp konfrontuojančių valstybių ir atgauti žvalgus, turėjusios itin vertingos informacijos. Šiomis dienomis šnipais keičiamasi retai, o Lietuvoje tai nutiko pirmą kartą.

Biržų merui pareiškus, kad vaiko pinigai veda iš kelio šeimas ir neskatina jų dirbti, jam suskubo paprieštarauti buvęs miesto vadovas ir į turtingiausių verslininkų 500-uką pakliuvęs politikas Valdemaras Valkiūnas. Pasak Biržų savivaldybės tarybos nario, vaiko pinigai turėtų siekti ir 150 eurų, viskas tam, kad mamos nedirbtų ir kuo ilgiau būtų su savo vaikais.

Priešpaskutinę spalio dieną tyliai pakeitus motinystės išmokų tvarką, kai kurios mamos, kurioms gresia negauti motinystės išmokų, pasijuto persekiojamos. Naujienų portalas tv3.lt sulaukė skaitytojų pranešimų, kad „Sodros“ darbuotojai tikrina asmenines moterų medicinines korteles ir jų gydytojų ginekologų klausinėja, kada moterys pastojo. Advokatai mano, kad „Sodra“ tikrindama žmonių asmeninius medicininius duomenis persistengia ir verčia jaustis itin nejaukiai.

Į Lietuvą dviejų dienų vizito atvyko Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, kuris penktadienį dalyvaus 1863–1864 sukilimo vadų perlaidojimo ceremonijoje. Lietuvos ir Lenkijos prezidentai susitiko prezidentūroje, kur Gitanas Nausėda džiaugėsi, kad tokio aukšto rango  Lenkijos delegacija dalyvaus sukilėlių laidotuvėse.

Spalio pabaigoje įsigaliojo naujoji motinystės išmokų įstatymo pataisa. Pagal naująją tvarką, moterys, kurios nėštumo metu nedirbo, bet turi reikiamą darbo stažą, išmokų negaus. Ši žinia sujaudino daugybę būsimų mamų, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių besilaukdamos neturėjo darbo. Teisininkai tikina, kad greitai priimta ir akivaizdžiai neapgalvota įstatymo pataisa pažeidžia teisėtus moterų lūkesčius, todėl jos drąsiai gali kreiptis teismą.

Priešpaskutinę spalio dieną tyliai pakeitus motinystės išmokų tvarką, kai kurios mamos, kurioms gresia negauti motinystės išmokų, pasijuto persekiojamos. Naujienų portalas tv3.lt sulaukė skaitytojų pranešimų, kad „Sodros“ darbuotojai tikrina asmenines moterų medicinines korteles ir jų gydytojų ginekologų klausinėja, kada moterys pastojo.

Priešpaskutinę spalio dieną buvo tyliai pakeista motinystės išmokų tvarka. Pagal naująją tvarką, moterys, kurios nėštumo metu nedirbo, išmokų negaus. Net tos moterys, kuris „į dekretą“ išėjo spalio 30 dieną išmokų, greičiausiai, negaus. Būsimos mamos piktinasi ne tik dėl to, kad negaus pinigų, bet ir todėl, kad apie įstatymo pakeitimą buvo tylima. Net jam įsigaliojus apie jį nebuvo paskelbta viešai, o nežinios prispaustos mamos informacijos turėjo ieškoti, kaip tikri detektyvai.

Priešpaskutinę spalio dieną buvo tyliai pakeista motinystės išmokų tvarka. Pagal naująją tvarką, moterys, kurios nėštumo metu nedirbo, išmokų negaus. Ši žinia sujaudino tūkstančius būsimų mamų, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių besilaukdamos neturėjo darbo.

Antradienį teismas nutarė paleisti N. Venckienę iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir skirti švelnesnes kardomąsias priemones. Netrukus ji išleista iš Kauno tardymo izoliatoriaus, sėdo į automobilį ir buvo išvežta. Jos pasitikti atėjo mama ir teta. Buvusi teisėja šypsojosi, bet su žiniasklaidai nebendravo, ji tik pasakė, kad jaučiasi gerai.  Moters paleidimo sąlygos: apykojė ir 10 tūkst. eurų užstatas, paimti dokumentai.

Leonidas Brežnevas buvo žmogus, beveik ilgiausiai valdęs Sovietų Sąjungą, asmuo, apie kurį buvo sukurta daugiausiai anekdotų ir tas, kurio antakiai ir pomėgis bučiuoti politinius bičiulius įkvėpė ne vieną žmogų. Šis Sovietų Sąjungos lyderis 18 metų vairavo šalį tarp politinių rifų, ekonominių seklumų ir ekologinių katastrofų. Tiesa, būta ir šviesių akimirkų, valdant L. Brežnevui pasitaisė santykiai su Vakarais, sukurtas „brandus socializmas“ ir sovietiniai žmonės ėmė gyventi patogiau.

Piliečių noras ir galimybės ginti tėvynę – nemenkos, bet valstybė dažnai nežino, ką gali pasiūlyti piliečiai ir kaip organizuoti aktyvų pasipriešinimą ginkluoto konflikto atveju.  Tai, pasak ekspertų, gali būti lemtinga klaida, kurią padarė Ukraina, neturėdama aktyvių ir apmokytų rezervų.

Rinkimai nenumaldomai artėja, tai patvirtina ir keistuolių bei televizijos žvaigždžių pareiškimai, kad šie „eis į politiką“. Vos prieš porą dienų dainininkas Mindaugas Jonušas, dar geriau žinomas Minedo vardu, pareiškė, kad jis dar kartą mėgins šturmuoti Seimą. Sklinda gandai, kad į politiką gali pasukti ir garsusis „televizijos daktaras“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, laidos „Klauskite daktaro“ vedėjas Alvydas Unikauskas, nors šis tokias kalbas neigia.

Smurtas šeimoje – didelė problema Lietuvoje. Visgi ne ką geresnėje situacijoje atsiduria ir šeimos, kai vaikai atskiriami nuo gimdytojų. Šiaulietė mama kreipėsi į žurnalistus ir skundžiasi, kad iš jos atėmė ir ilgai neatiduoda dviejų atžalų. Moteris dievagojasi vaikų nemušusi, nors Vaiko teisių apsaugos tarnyba įrodinėja kitaip. Kol paaiškės tikroji situacija, mažamečiai šiaulietės vaikai gyvena atskirti nuo mamos.

Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis gavo vandens iš degusio pastato rūsių tyrimų rezultatus. Tarša viena iš cheminių medžiagų normas viršija 645 kartus. Meras tikina, kad cheminiai junginiai, kurių rasta vandenyje, gali sukelti vėžinius susirgimus.  Savo „Facebook" paskyroje meras rašė: „Gavom vandens tyrimų rezultatus. „Dzūkijos vandenų“ užsakymu juos atliko chemijos laboratorija Žirmūnuose. Jei turite kur, prisėskite. Sakau nuoširdžiai.

Vilniaus universiteto žurnalistikos studentė Laura nustėro, kai gavusi praktikos įvertinimą pamatė, kad jos pažymį galimai lėmė ne parašytų straipsnių kokybė, o tai, kad ji – neįgali. Visgi praktiką vertinusi ir su studente dirbusi Kaišiadorių laikraščio redaktorė įsitikinusi, merginos negalia tikrai trukdė jai atlikti darbą. Moteris aiškina nenorėjusi diskriminuoti studentės, o pastabą, kad „didesnes studentės galimybes riboja judėjimo trūkumas“ parašė todėl, kad taip ir buvo.

Istorija, suskaldžiusi Lietuvą bei Kedžių ir Stankūnų šeimas, prasidėjo prieš gerą dešimtmetį. Kulminaciją ji pasiekė kelis kartus, mirčių tikrų ar tariamų pedofilų medžioklėje taip pat neišvengta, savo žodį čia tarė ir politikai. Savo nuomonę apie Neringą Venckienę yra išsakiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tuometė parlamento pirmininkė Loreta Graužinienė, o Vytauto Landsbergio balsas ir nuomonė buvo itin garsiai girdima.

Lietuvos moterys jau šimtą metų turi teisę balsuoti, rinkti valdžią ir dalyvauti politikoje. Tiesa, ne visais laikais jos norėjo ir galėjo šia teise naudotis. Visgi drąsių, gudrių ir išradingų moterų Lietuvoje netrūko nei prieš šimtą metų, nei dabar.

Penktadienio rytą buvusi teisėja ir parlamentarė Neringa Venckienė prokuroro prašymu buvo sulaikyta dviems mėnesiams. Ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras teigė, kad nors N. Venckienė geranoriškai bendrauja, bet nepripažįsta savo kaltės nei dėl vieno jai pareikšto įtarimo. Tiesa, užsienio žiniasklaida šią naujieną nušvietė gana tendencingai.

Kelerius metus tyliai užmarštyje tūnojusios Garliavos epopėjos aukos ir herojai vėl prisimenami. Ką tik įvykus buvusios teisėjos Nerijos Venckienės ekstradicijai į Lietuvą, verta prisiminti, kaip ir kada prasidėjo ne viena mirtimi pasibaigę Garliavos įvykiai.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ketvirtadienį ryte atvykęs pas premjerą Saulių Skvernelį žurnalistams patvirtino, kad buvusi parlamentarė ir teisėja Neringa Venckienė šiuo metu yra laikoma Kauno tardymo izoliatoriuje, bet negalėjo pasakyti, ar byla toliau bus vykdoma Kaune, kur dar dirba buvę jos kolegos. Jis taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl buvusi teisėja Lietuvai perduota dėl 4, o ne dėl 13 jai anksčiau inkriminuotų nusikaltimų.

Vykstant buvusios teisėjos Neringos Venckienės ekstradicijai į Lietuvą, teisininkas paaiškina, kokie tolesni žingsniai laukia bene garsiausios Lietuvos tetos, kai ši bus grąžinta į tėvynę. Moteris, matyt, bus suimta, tiesa, neaišku kuriam laikui. Ji, tikėtina, galės susitikti su giminaičiais, bus apklausta, bet nebus izoliuota. Tiesa, buvusios Kauno teisėjos bylos Kauno teismai, pasak teisininko Romualdo Drakšo, tikrai nesiims, ši našta teks Vilniaus ar kitų didžiųjų miestų teismams.

Vykstant buvusios teisėjos Neringos Venckienės ekstradicijai į Lietuvą jos giminaičiai jaučiasi neramūs ir įsibaiminę. Moters sūnus Karolis liko JAV, ir kol kas neketina grįžti į Lietuvą, jos buvęs vyras apie N. Venckienės likimą kalbėti atsisakė, o tėvai baugiai laukia dukters grįžimo.

Valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis pratrūko savo „Facebook“ paskyroje. Politikas išliejo širdgėlą dėl neva netikslios ir nereikalingos opozicijos ir „infuencerių“ kritikos jam ir jo vedamai partijai. Šis apmaudo pliūpsnis gali būti siejamas su artėjančiu biudžeto svarstymu Seime ir nesiliaujančia opozicijos kritika partijai ir asmeniškai jos vedliui.

Senoji Zapyškio šv. Jono Krikštytojo bažnyčia jau niekada neatrodys taip pat, baiminasi būriai žmonių. Ši baimė kilo po to, kai „Facebook“ socialiniame tinkle pasklido nuotraukos, kuriose matosi, kad erdvė greta bažnyčios – užbetonuota, ten ruošiamasi statyti amfiteatrą ir promenadą, norima, kad Zapyškio bažnyčios apylinkės primintų Kopenhagą, Oslą ar kitus miestus, kurie garsėja gebėjimu derinti senąją ir naująją architektūrą.

Visi gyvenę sovietmečiu prisimena nesibaigiančias eiles prie tualetinio popieriaus, kavos ar geresnio mėsos gabalėlio. Dar geriau stovėjusieji eilėse prisimena tuos, kurie lįsdavo į eilės priekį, gaudavo tai, apie ką kiti tik svajojo, arba turėjo draugų prekybinėse bazėse. Blatas, kyšiai ir juodoji rinka buvo Sovietų Sąjungos gyvavimo pagrindas, toks senas ir taip giliai įsišaknijęs, kad liekanų matome dar ir šiandien, ir ne tik buvusioje Sovietų Sąjungoje.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka aštriai sureagavo paskelbtus apie Lietuvoje dislokuojamus JAV karius. Tiesa, nepraleido progos ir pasityčioti, sakydamas, kad 30 amerikietiškų tankų baltarusiams siaubo neįvarys. Pasak politikos ir saugumo ekspertų, toks viešas A. Lukašenkos šou yra bandymas parodyti Maskvai, kad jis „saugo sienas" ir atidirba Kremliaus dotacijas.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka jautriai sureagavo, paskelbtus apie Lietuvoje dislokuojamus JAV karius. Tiesa, nepraleido progos ir pasityčioti, sakydamas, kad 30 amerikietiškų tankų baltarusiams siaubo neįvarys. Pasak politikos ir saugumo ekspertų, toks viešas A. Lukašenkos šou yra ne kas kita, kaip bandymas parodyti Maskvai, kad jis „saugo sienas" ir atidirba Kremliaus dotacijas.

Prezidentas Gitanas Nausėda praėjus beveik dviem savaitėms po gaisro Alytuje surengė susitikimą ekstremalių situacijų ir krizių valdymo problemoms aptarti.

Vos užgesinus gaisrą Alytuje pasipylė diskusijos, kaltųjų paieškos ir mėginimai pasišildyti gaisrą gesinusių didvyrių šlovės spinduliuose. Bandymu pasinaudoti Alytaus gaisru ir krautis politinius taškus buvo apkaltintas valstiečių ir žaliųjų partijos narys Robertas Šarknickas. Iš Alytaus kilęs politikas savaitgalį vietiniame Alytaus laikraštyje išspausdino save ir valstiečius girianti tekstą. Šiuo tekstu pasipiktino nemažai žmonių, jis neliko nepastebėtas ir „Facebook“ platybėse.

KGB kontržvalgybos skyriui, dar kitaip vadinamam Direktoratu K, tai buvo kasdienis darbas. Reikėjo vos minutės, kad jie atidarytų buto Lenino prospekte Maskvoje, duris. Tai buvo daugiabučio, kuriame gyveno tik KGB darbuotojai ir jų šeimos, butas. Vos atidarius duris du vyrai užsimovę medicinines pirštines kruopščiai apieškojo butą, o technikai suslėpė pasiklausymo įrangą. Prieš išeidami vyrai užsidėjo veido kaukes ir spintoje esančius drabužius bei batus apipurškė radioaktyviomis dulkėmis.

Jonavos „Lietavos“ pagrindinės mokyklos moksleiviams eiti į mokyklą – nesaugu. Tuo įsitikinusi šios mokyklos moksleivės mama, kuri kreipėsi į portalą tv3.lt sakydama, kad jos 16-metę dukterį einančią į mokyklą apkandžiojo palaidas šuo. Pasak moters, šuns šeimininkė incidentą matė, bet netramdė savo augintinio. Moteris dėl dukters sužalojimo kreipėsi į policiją, bet, kaip atpildo sulaukė grasinimų.

Alytuje gaisras gesinamas jau beveik savaitę, padariniai ugniagesių sveikatai taip pat pradeda matytis. Šiąnakt į Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninę buvo atvežti du ugniagesiai, vienas jų į ligoninę pakliuvo vakare, kitas – naktį. Abu buvo išsekę, netekę skysčių, jiems svaigo galva. Tai, pasak ligoninės vadovo Artūro Vasiliausko, normalu dirbant tokiomis sąlygomis ir vilkint tokią aprangą, kokią vilki ugniagesiai.  „Jie buvo atvežti ir jie jau išleisti.

Gaisras iš Alytaus kraustosi į Vilnių ir į politikų kabinetus. Alytaus meras nepaliauja piktintis biurokratijos nelankstumu ir tuo, kad atsitikus nelaimei Alytus buvo paliktas tvarkytis vienas.  Alytaus miesto savivaldybė net atidarė sąskaitą ir prašo žmonių pervesti pinigų, kad būtų galima paskatinti dieną naktį plušančius ugniagesius, o vėliau – likviduoti avarijos padarinius.

Marijampolės pataisos namuose vėl neramu. Vos prieš pusantros savaitės ten vyko intensyvios kratos, po kurių nuteistiesiems beliko rinkti suniokotus daiktus ir sulaužytus baldus. Antradienį kratos vėl pasikartojo, tik šį kartą, pasak besiskundžiančių nuteistųjų, ne tik buvo nusiaubtos gyvenamosios patalpos, bet ir dužo langai, o jie patys paragavo ašarinių dujų. Policija paaiškino, kad kratos metu rado draudžiamų daiktų.

Alytuje gaisras dar neužgesintas, nors Vidaus reikalų ministerija skelbia kitaip, todėl rusenančioje gaisravietėje pluša ugniagesiai, kuriems maistą tiekia ne pagal viešųjų pirkimų įstatymą surasti maisto tiekėjai, o maistą gaminančios įmonės ir gyventojai. Visgi tokia geradarystė nepatinka įvairioms tarnyboms, kurios, pasak Alytaus mero, ėmėsi tikrinti kas, kodėl ir kada maitina ugniagesius.

Gaisras Alytuje gesta, bet aistros dėl jo – tik įsiplieskia. Dar teberusenant nuodėguliams girdisi vis garsesnių balsų, klausiančių, ar viskas gesinant šį gaisrą buvo padaryta deramai, ar ekstremali situacija yra suvaldyta taip, kaip turėtų, ar išties esame pasirengę didelėms nelaimėms.

Su gaisro padariniais kovojančiame Alytuje kyla nepasitenkinimas, miesto meras Nerijus Cesiulis piktinasi, kad politikai į Alytų atvažiuoja pakalbėti, bet realios pagalbos jis nemato.

Situacija Alytuje kiek gerėja, bet dar nedžiugina. Miesto meras Nerijus Cesiulis prisipažino, kad sunkiosios technikos, kuri padėtų gesinti gaisrą, jis ieško visoje Lietuvoje. Smilkstančios padangos ir apgriuvę pastatai trukdo visiškai užgesinti gaisrą, o Miklusėnuose, į kuriuos jau kelintą dieną vėjas pučia dūmus, užterštumas viršijo normas nuo 5 iki 8 kartų.

Nusikaltimas ir bausmė žygiuoja greta nuo neatmenamų laikų, bet Rusijoje greta eina ir nusikaltėliai bei valdžia. Pasak Prahos universiteto profesoriaus, publicisto Marko Galeotti, kuris visą gyvenimą tyrinėjo Rusiją ir jos santykį su nusikaltėliais ir pačia savimi, valdžios ir nusikalstamo pasaulio žmonės Rusijoje susipynę nuo neatmenamų laikų. „Vory“ (liet. vagys) valdžioje naudojasi „vory“ kalėjimuose paslaugomis, o šiems uždegama žalia šviesa jų juodiems darbeliams.

Lietuviai yra emocingi ir nemėgsta, kai yra judinamas jų tikėjimas „dievukais“, o ir nostalgija sovietiniams kūriniams, herojams ir laikams niekur nedingsta, sako mokslininkė, filosofė Nerija Putinaitė išleidusi naują knygą „Skambantis molis, dainų šventės ir Justino Marcinkevičiaus trilogija“.  Mokslininkė savo knygoje kalba apie tai, kad dainų šventės, Rumšiškės ir Justino Marcinkevičiaus kūryba niekada nebuvo ir nėra tai, kuo mes juos laikome.

Klimatologijos profesorius Egidijus Rimkus sako, kad klimato kaita kasdien paliečia mus visus. Tai, pasak mokslininko, ne tik iki šiol nematyti karščiai ar degantys miškai nuo Sibiro iki Amazonės, bet ir didėjančios maisto kainos, į Europą plūstantys pabėgėliai ir katastrofą žadantys tirpstantys ledynai. Tiesa, profesorius E. Rimkus sako, kad tai, ką matome kasdien, nėra klimato kaita, tai – orai. Klimato kaita vyksta lėčiau, bet paskutiniu metu ji matoma net plika akimi.

Po dramatiško fiasko mėginant atstatydinti Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį valdantieji nesudeda ginklų. Jie abejoja, ar parlamento posėdis, kuriame buvo balsuojama dėl atstatydinimo, buvo teisėtas, todėl į kovą dėl Seimo pirmininko posto velia ir parlamento Etikos ir procedūrų komisiją. Politologai dėl to, kas nutiks artimiausiu metu nėra vieningi, vieni sako, kad aršų kovos pratęsimą pamatysime jau ketvirtadienį, o kiti įsitikinę, kad kova baigta, belieka išsilaižyti žaizdas.

Savaitgalį Lenkijoje praūžę rinkimai neliko nepastebėti ir Lietuvoje. Lenkijos „Teisės ir teisingumo“ partijai dar kartą laimėjus savo rinkėjų pasitikėjimą viltis pakartoti pergalingą žygį į valdžią sužibo ir lietuviškai šios partijos sielos sesei – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Tiesa, atkartoti Lenkijos valdančiųjų pergalę Lietuvoje, pasak politologų, nebus lengva, bet tikrai verta mėginti.

Pasaulyje įsisuka ekonominė krizė, bet lietuviai jos nejaučia. Ne tik nejaučia, bet ir nereaguoja į pranešimus apie artėjantį sunkmetį. Tai, pasak specialistų, neturėtų stebinti, nes vartotojai informaciją apie artėjantį sunkmetį susirenka ne tik iš žiniasklaidos ir ekspertų, bet ir iš kaimynų, šeimos narių, nuogirdų. Žinių, pasak ekonomistų ir viešųjų ryšių specialistų, tikrai daug, bet ji žmonių lūkesčių neveikia taip, kaip galėtų.

Radvilos labai mylėjo savo vaikus, nors pusė jų – mirdavo. Jie mėgo maistą, vyną ir svetimas moteris, bet stengėsi dėl giminės ir tėvynės. Laiškuose skųsdavosi prastėjančia sveikata, meilės nuotykiais su laisvo elgesio vilnietėmis ir augančiu svoriu, bet nepamiršo valstybės interesų ir noro sėdėti prie vieno stalo su kunigaikščiais.

Seimo narys ir lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Zbignev Jedinskij savo „Facebook“ paskyroje pareiškė, neprašysiantis leidimo dirbti su slapta informacija, nes jam „nuolat tenka bendrauti su asmenimis, galimai bendradarbiaujančiais su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis“.  Tai jis pareiškė po to, kai kitas parlamento narys, konservatorius Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, prašydamas inicijuoti leidi...

Marijampolės pataisos namuose – nuteistųjų sąmyšis. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė video įrašas, kuriame matyti, kaip atrodė patalpos po kratos. Marijampolės pataisos namų vadovybė patvirtino, kad ketvirtadienį popiet patalpose, kuriose gyvena nuteistieji, buvo atliktos kratos ir patikros, po kurių nuteistiesiems beliko tik dairytis po kambarius, kuriuose gyveno. Vaizdo įraše matyti ištampytos lovos, išmėtytos kėdės, maistas ir asmeniniai daiktai.

Be Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės (LDK) nebūtų Radvilų, bet be Radvilų nebūtų ir LDK, atidarydamas Radvilų palikimo parodą Valdovų rūmuose sakė kunigaikštis Motiejus Radvila. Dešimt kalbų kalbantis kunigaikštis į Lietuvą atvyko iš Lenkijos, kur šiuo metu gyvena daugiausiai Radvilų. Šios garsios giminės atstovai gyvena LDK ir Žečpospolitos laikų dvasia, nors nė vienas jau nevaldo didelių dvarų ir nebežarsto turtų, kaip jų protėviai.