Jūratė Važgauskaitė

Iranas nedingsta iš pirmųjų laikraščių puslapių: nužudytas generolas, atakuotos JAV ir NATO bazės Irake, o vėliau – numuštas civilinis lėktuvas. Įvykių tikrai netrūkta, o šalies žmonės plūsta į gatves pareikšti pagarbą ir patriotizmą ir pasipiktinti dėl numušto lėktuvo. Iranas, pasak Vilnius universiteto dėstytojos, Irano tyrinėtojos Ievos Koreivaitės, nevienalytė šalis, kurioje pilna visokių nuomonių, elgesio ir politinių srovių.

Seimo narys Arvydas Anušauskas pakliuvo į Kremliaus propagandos ruporo Dmitrijaus Kiseliovo akiratį. Konservatorius savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo pastebėjimu apie tai, kaip Rusijos D.  Kiseliovas savo laidoje „Savaitės apžvalga“ iškraipo Lietuvos istoriją ir nevengia į tai įvelti ir parlamentarą bei istoriką A. Anušauską.

Nuo visiško bado iki kolūkių milijonierių, kelias į „kolūkietišką rojų“ Lietuvoje nebuvo lengvas, nebuvo jis ir trumpas. Kolūkių nebėra jau tris dešimtmečius, bet keršto šauksmas tiems, kurie juos neva sugriovė – netyla. Tiesa, statėsi kolūkiai sunkiai, žmonės būti jų dalimi nenorėjo ir neretai juose jautėsi kaip baudžiauninkai, kurių ponas – kolūkio pirmininkas ne tik nurodinėjo, bet ir kišosi į asmeninį gyvenimą.

Seimo narys Naglis Puteikis ragina nacionalizuoti „Grigeo Klaipėda“, priversti „Grigeo“ akcininkus už nuostolius sumokėti asmeniniu turtu ir pamokyti kitus, potencialiai apie nusikaltimą galvojančius verslininkus.

Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus likimas ant plauko kabėjo jau kelias savaites. Prezidentas Gitanas Nausėda ne kartą ir ne du pareiškė, kad šiuo ministru nepasitiki ir stebėjosi, kodėl jis vis dar užima ministro kabinetą. Premjeras Saulius Skvernelis, tiesa, ne itin entuziastingai, ministrą visą laiką gynė, o štai valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis niekada neabejojo kelių tiesimais ir nemokamomis vaišėmis išgarsėjusio ministro kompetencija.

Antradienį vakare po audringos dienos parlamento salėje, Seime susirinko valdančiųjų koalicinės tarybos nariai, vyko posėdis, kuriame spręstas susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus likimas. Kolicijos partneriai nutarė, kad ministras lieka, tai patvirtino premjeras. „Koalicija išreiškė palaikymą, ministras tęs savo darbus“, – sakė Saulius Skvernelis išėjęs iš koalicijos posėdžio vėlų antradienio vakarą.

Pareigūnai praeitą savaitę šturmavo kartono gamyba užsiimančios įmonės „Grigeo Klaipėda“ patalpas ir gamyklą, bei nustatė, kad įmonė tyčia ir galimai ne vienerius metus į Kuršių marias pila neišvalytas atliekas. Toks elgesys papiktino visuomenę ir politikus, prezidentas paragino išsiaiškinti viską iki galo, o Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pareiškė, kad toks „Klaipėda Grigeo“ elgesys nebuvo atsitiktinis.

Sąvartynai kiekviename kolūkyje, į upelius pilamas amoniakas, atviros srutų duobės ir kritusių gyvulių gaišenos viso kaimo akivaizdoje buvo sovietmečio Lietuvos kasdienybė. Aplinkos apsauga, ekologija ir švari gamta sovietmečiu rūpėjo retam, ekologinės katastrofos ar mokslininkų tyrimai, kaip užterštumas kenkia žmonėms, buvo slepiami. O štai miestų vandens nuotekos pradėtos valyti tik įpusėjus septintam dešimtmečiui ir Lietuva čia pirmavo visoje Sovietų Sąjungoje.

Aštri, drąsi ir nekantri, tokią prezidentę prisimena jos patarėjai, taip save neretai apibūdina ir pati Dalia Grybauskaitė. Dešimt prezidentės vadovavimo Lietuvai metų savo knygoje „D. Grybauskaitės doktrina: Lietuvos užsienio politikos kaita 2009 – 2019 m“ aprašęs politologas  profesorius Tomas Janeliūnas sako, kad rašydamas knygą jis daug bendravo su buvusia šalies vadove ir su ja dirbusiais, bendravusiais žmonėmis. Abi prezidentės kadencijos, pasak politologo, viena nuo kitos skyrėsi.

Nenumaldomai artėjantys 2020 metų Seimo rinkimai verčia susimastyti, o kas juos laimės? Skandaluose vis giliaus klimpstantys valstiečiai ir lyderystės krizę patiriantys konservatoriai, kol kas regimi kaip pagrindiniai konkurentai, bet politikos apžvalgininkai mano, kad kiti Seimo rinkimai bus kur kas įdomesni ir margesni. Galimai sumažėjusi rinkimų kartelė į Seimą „praleis“ smulkių ir garsiai šaukiančių politikų, kurie atsirieks gabalėlį valstiečių ir konservatorių rinkiminio pyrago.

Kylant įtampai Irake Lietuva perkelia savo karius iš Irako į saugesnę vietą. Kurį laiką kariai bus Kuveite. Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai bazė, kurioje tarnauja dalis karių iš Lietuvos, antradienį buvo apšaudyta Irano raketų. Tiesa, karių ten nebuvo, nes gavus žvalgybinės informacijos iš bazės jie pasitraukė likus kelioms valandoms iki apšaudymo.  „Taip, informacija yra nauja. Vakar danai priėmė sprendimą laikinai perkelti karius, kurie skirti mokymui į Kuveitą.

Kaistant situacijai Irake prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu ir Užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi, susitikime aptarta Lietuvos karių, tarnaujančių Irake situacija. Pranešama, kad šiąnakt buvo apšaudyta bazė, kurioje tarnauja lietuvaičiai, tiesa, apšaudymo metu bazėje jų nebuvo.

Pareigūnai antradienį šturmavę kartono gamyba užsiimančios įmonės „Grigeo Klaipėda“ patalpas ir gamyklą, nustatė, kad įmonė tyčia ir galimai ne vienerius metus į Kuršių marias pila neišvalytas atliekas. Tiesa, klaipėdiečiai įtarimų, kad tai vyksta, turėjo jau senokai, bet į jų įtarimus nekreipė dėmesio nei uostamiesčio aplinkosaugininkai, nei buvęs „Klaipėdos vandenų“ vadovas, kuris šiuo metu patarinėja miesto merui.

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl netikrų „Facebook“ paskyrų, kurios plinta socialiniuose tinkluose. Pasak politiko, prisidengiant jo vardu viešai reiškiama nuomonė svarbiais politiniais klausimais.

Didžiausios metų šventės atkeliauja ne tik į namus, bet ir į įkalinimo įstaigas. Ten kalintys nuteistieji taip pat laukia švenčių, užgula vienintelę įkalinimo įstaigos parduotuvę tam, kad nusipirktų skanesnio maisto ir sėda aplink kuklų stalą kartu su tais, su kuriais dalijasi bendra erdve.

Kalėdos daugeliui asocijuojasi su Kristaus gimimu ir jaukia švente, bet rumunams jos primena kur kas kraupesnę dieną. Prieš trisdešimt metų Kalėdų dieną vos po kelių valandų teismo buvo sušaudyta pirmoji Rumunijos pora – diktatorius Nicoalae Čeučesku ir valdingoji jo žmona Elena.

Lietuvos saugumas ir gebėjimas apginti šalį – svarbiausias valstybės interesas jau bent penketą metų, tiek, kiek laiko praėjo nuo Krymo okupacijos ir konflikto Donbase, kurie pabudino mus iš letargo miego. Mes, pasak ekspertų, išties stengiamės daryti viską, kad būtume pasiruošę atremti net ir pačius nemaloniausius siurprizus, nors gynybos finansavimą šiais metais Seimas ir sumažino. Visgi svarbiausia, pasak gynybos ekspertų, yra ne finansavimas, o noras ir pasiryžimas gintis.

Kalėdos dabar kaip diena ir naktis skiriasi nuo Kalėdų prieš šimtą ar tūkstantį metų. Šios šventės istorija yra kur kas daugiau nei kalėdinė eglutė, maišai dovanų ir raudonu kostiumu pasipuošęs Kalėdų senis. Tai ilga, sudėtinga ir krauju aplaistyta istorija, kurios mes, sėdintys prie kepta žąsimi ir kalėdiniais pyragais apkrautų stalų, nežinome.

JAV ir Rusija niekada negalėjo pasigirti artima bičiulyste ir viltys, kad Donaldo Trumpo prezidentavimo metu bus kitaip, sudužo dar nė nespėjusius subręsti. Nors Trumpo išrinkimą Dūmoje šventė su šokiais, bet kojų trypimas nurimo, kai rusai pamatė, kad šis JAV prezidentas nors ir kitoks, bet žaidžia pagal tas pačias taisykles, kaip ir jo pirmtakai.  Rusai tikėjosi, kad ideologija bus atidėta į šalį, o sveikas protas ir ekonominis išskaičiavimas ims viršų.

Kauno „Žalgiris“ dar kartą bandys nutraukti pralaimėjimų seriją Eurolygoje. Lietuvos čempionai išvykoje kausis prieš Miuncheno „Bayern“. „Žalgiris“ išvykoje versis be vieno lyderių Jocko Landale‘o. Tai tik dar labiau apsunkina Šarūno Jasikevičiaus užduotis rengiantis mūšiui. Kauno klubo strategas žadėjo, kad traumuoto australo netektį kompensuoti turėtų kiti žaidėjai, o šventes pašventė darbui.

Savivaldybių merai bando grįžti į laikus, kai savivaldybėse klestėjo jų valdomos įmonės, iš kurių valstybiniai pinigai tekėdavo į neskaidrias kišenes. Kauno, Palangos ir Vilniaus pastangomis Seimo valstiečiai skubiai skina kelią įstatymų pataisoms, kurios leistų didžiuliais mastais be viešųjų pirkimų sudarinėti sandorius su savivaldai priklausančiomis įmonėmis.

Šalyje daugėja moterų, kurios tikina – krūtų implantai vos nesugriovė joms gyvenimo. Mat po sprendimo pasitobulinti save silikonu, joms pradėjo reikštis patys įvairiausi sveikatos negalavimai – pradedant alergijomis, baigiant plaukų slinkimu ar suvis dingusia energija. Lietuvos plastikos chirurgai jų išsakytų simptomų su implantais nesieja, nors pripažįsta, kad yra nedidelė galimybė, kad toks pasitobulinimas gali sukelti net vėžį. „Būkit geros, merginos, nesidėkit krūtų implantų.

Nacionalinė dailės galerija (NDG) Vilniuje per pastaruosius keletą metų tapo viena dažniausiai aklųjų ir silpnaregių lankomų meno erdvių. 2016 metais čia surengta pirmoji daug žadanti liečiamoji skulptūrų paroda „Iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių“, praėjusių metų pavasarį pristatyta didelio susidomėjimo sulaukusi paroda „Blind date“, o šių metų rudenį lankytojus pakvietė antroji jos dalis.

Kalėdos su eglute, dovanomis ir su aplink stalą susėdusia šeima yra, regis, nemari tradicija. Visgi Sovietų Sąjunga buvo į ją pasikėsinusi ir net uždraudusi šventinę eglutę, kaip buržujų atributą. Viskas, kas buvo siejama su religija, šeima ir kalėdine ramybe, pasak bolševikų, turėjo išnykti, bet taip niekada ir neišnyko. Tiesa, Naujieji metai, kurie tapo beveik politine švente, praretino Kalėdų ir Kūčių aistruolius, visgi tradicijos neišnaikino.

Baltarusijos ir Rusijos prezidentai susitinka dar vienam varginančių derybų raundui. Šiandien Sankt Peterburge abiejų valstybių lyderiai derasi dėl galimybės susijungti į vieną politinį darinį. Politikos ekspertai įsitikinę, kad šios derybos tik dalis ilgo ir varginančio politinio maratono, iš kurio kiekviena pusė siekia išpešti kuo daugiau ir, galimai, niekada nepasiekti galutinio finišo – jungtinės valstybės.

Sauliui Skverneliui šie metai nebuvo lengvi. Kiti, tikėtina, taip pat bus sunkūs. Artėjantys rinkimai, nežinia dėl politinės ateities ir pašlijusi sveikata premjerui nežada šviesių horizontų. Ministru pirmininku, pasak politikos mokslo specialistų, jis jau nebus, tiesa gali būti Seimo nariu, šią poziciją jis gautų lengvai. Visgi toks ambicingas politikas, kaip S. Skvernelis, gali norėti daugiau.

Kalėdos – pats karščiausias metas prekybininkams ir pašto darbuotojams. Tūkstančiai siuntų ir atvirukų keliauja iš vieno pasaulio krašto į kitą, ir siuntėjai bei gavėjai nekantrauja, kad dovanos juos pasiektų iki Kalėdų. Lietuvos paštas ir siuntų siuntėjai užversti dėžėmis ir maišeliais, o prekybininkai vos spėja pakuoti dovanas. Tiesa, didžiausias srautas dovanų iš užsienio keliauja ne iš emigrantų pamėgtų šalių, bet iš Kinijos.

Europarlamentarė Aušra Maldeikienė skrisdama lėktuvu nejuokais susikibo su buvusius krepšininku Arvydu Macijausku. Politikė ir sportininkas nepasidalijo erdve siaurame lėktuvo praėjime ir tai virto garsiu konfliktu, kurio metu buvo svaidomasi įžeidimais. A. Maldeikienė tai aprašė savo „Facebook“ paskyroje, kartu įdėjo ir lėktuve miegančio A. Macijausko nuotrauką.  Moteris detaliai aprašė jai kliuvusius įžeidimus, bet lėktuve buvę liudininkai tikino, kad ir politikė neatsiliko įžeidinėdama.

Sovietinės moterys niekuo nenusileido vyrams – jos studijavo, sunkiai ir daug dirbo, stojo į partiją, o vėliau – į eiles parduotuvėse. Tekėti už pasirinkto vyro, o vėliau su juo išsiskirti, dėvėti taip trokštamas kelnes ar siausti vakarėliuose jos taip pat galėjo. Ilgoje Sovietų Sąjungos istorijoje net būta momentų, kai moterys įgavo visišką seksualinę laisvę, o visoje plačioje šalyje įteisinus abortus, Sovietų Sąjungos gyventojos perėmė  ir visišką savo kūnų kontrolę.

Ne savo noru visoje Lietuvoje išgarsėjusi Eglė Kručinskienė neseniai pareiškė, kad suka į politiką. Moteris paskelbė, kad kartu su Centro partija „Gerovės Lietuva“ ir jos vedliu Nagliu Puteikiu šturmuos Seimą. Tiesa, kokius darbus dirbs Seime, kokia bus jos rinkiminė kampaniją, ar kaip klostysis šeimos gyvenimas jai pakliuvus į valdžios tvirtovę, moteris tiksliai nežino.

Spalio pabaigoje tyliai pakeista motinystės išmokų tvarka sujaudino daugybę būsimų mamų. Pagal naująją tvarką, moterys, kurios nėštumo metu nedirbo, išmokų negaus. Ši žinia išmušė pagrindą iš po kojų mamoms, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių besilaukdamos neturėjo darbo ir pakliuvo į įstatymo, kuris joms taikomas atbuline tvarka, spąstus.  Tiesa, Seimas ėmėsi taisyti situaciją ir sumažinti moterims, likusioms be nieko, žalą.

Tarnybiniais automobiliais asmeninėms reikmėms besinaudojantys valdininkai erzina gyventojus. Portalas tv3.lt gavo pasipiktinusio šalčininkiečio laišką, kad Šalčininkų žemėtvarkininkų vadovas labai laisvai naudojasi tarnybinių transportu, juo važinėja į darbą ir namus, grįžta pietų. Tiesa, valdininkas tai neigia, tikindamas, kad be dviejų tarnybinių automobilių dar turi ir vieną savo, todėl asmeniniais reikalais važinėja tik su nuosavu automobiliu.

Prezidentas Gitanas Nausėda kalbėdamas kasmetinėje Rytų Europos studijų centro konferencijoje sakė, kad Lietuva neturi kito pasirinkimo, tik investuoti į savo gynybą. Šalies vadovas pabrėžė, kad mes neturėtume savęs apgaudinėti dėl Rusijos, o štai bendrauti su Baltarusija galima ir reikia.  Kasmetinėje užsienio politikai skirtoje konferencijoje prezidentas kalbėjo apie būtinybę saugotis, skirti pinigų gynybai ir neapgaudinėti savęs paviršutiniškomis kalbomis apie didžiąją kaimynę.

Paaiškėjus, kad premjeras Saulius Skvernelis prezidento rinkimuose naudotą šūkį „Tėvynės labui“ užregistravo kaip prekės ženklą, kilo pasipiktinimas. Žurnalistas ir šaulys Edmundas Jakilaitis savo „Facebook“ paskyroje paskelbė viešą laišką premjerui.  E. Jakilaitis  paskelbė viešą laišką, kuriuo ragina premjerą atsisakyti šio jam priklausančio prekės ženklo, nes kitaip laiško iniciatoriai ketina kreiptis į prokuratūrą.

Šventiškai papuošti miestai ir miesteliai džiugina akis, bet dešimtys tūkstančių eurų, išleistų kalėdinėms miestų eglutėms ir lempelėms, kelia klausimų. Lietuvos miestai rungiasi, kurio eglutė gražesnė, blizgesnė ar brangesnė. Žmonės, regis, džiaugiasi tokiomis rungtynėmis, bet specialistai tikina, kad tai – nebūtinai geriausias pinigų leidimo būdas.

Seimas šiandien sumažino rinkimų kartelę. Už tai, kad į parlamentą patektų partijos, surinkusios 3 proc. rinkėjų balsų, pasisakė 69 parlamentarai, 1 buvo prieš, o 8 – susilaikė. Prieš savaitę šio sprendimo padaryti nepavyko, nes tą kartą dalis parlamento narių nusprendė nebalsuoti.

Artėjančios didžiausios metų šventės džiugų laukimo virpulį kelia ne tik laisvėje esantiems žmonėms, bet ir nuteistiesiems, jų šeimų nariams. Ilgieji pasimatymai, šventiniai skanėstai ir gurkšnis normalaus gyvenimo yra tai, ko žmonės, atliekantys bausmę, itin laukia. Visgi laukti pasimatymai ne visada įvyksta, būtent dėl to į tv3.lt ir kreipėsi nuteistojo žmona. Tiesa, Pravieniškių pareigūnai tikina, kad viskas nėra taip blogai, kaip nuteistieji ir jų artimieji pasakoja.

Londone prasidėjo NATO viršūnių susitikimas. Į jį susirinko 29 valstybių lyderiai, taip pat ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kuriam šis NATO viršūnių susitikimas yra pirmasis. Anksčiau manyta, kad susitikimas bus daug iškilmingesnis, nes Aljansas švenčia 70 metų jubiliejų, o tai – tikrai daug tokiame permainingame pasaulyje. Visgi šventinę nuotaiką gadina pykčiai ir aštrūs pareiškimai.

Valstiečių atstovė Agnė Širinskienė savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad Lietuvos muzikų sąjunga iš konservatoriaus Vytauto Juozapaičio negali išsireikalauti užmokesčio už nakvynę Birštono „Eglės“ sanatorijoje. Politikas ten buvo apsistojęs kartu su dukra ir žentu, bet iki šiol yra skolingas nemenką sumą pinigų.

Po dešimties dienų nedarbingumo premjeras grįžo į darbą. Ministras pirmininkas sirgo ir net buvo atsidūręs Santarų klinikose, sklido kalbos, kad jis serga plaučių uždegimų, bet vėliau tai paneigta. Šiandien premjeras pareiškė, kad ilsėsis tiek, kiek medikai lieps.  Saulius Skvernelis aiškino, kad jam medikai liepė ilsėtis ir nebūti darbe, tai jis taip ir daro.   „Yra medikai, jei jie sako, kad turiu ilsėtis ir nebūti darbe aš tą darysiu.

Premjeras Saulius Skvernelis grįžo į darbą po pusantros savaitės trukusio nedarbingumo. Ministras pirmininkas sirgo ir net buvo atsidūręs Santarų klinikose. Grįžusį premjerą pasitiko krūvos darbų, tarp jų – biudžeto svarstymas ir susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus „klausimas“. Prezidentas pareiškė nepasitikėjimą šiuo ministru, o valdančiosios koalicijos lyderis Ramūnas Karbauskis tikino, kad ministras turi likti.

Įsivaizduokite, kad Jūs priklausote autoritarinio režimo elitui. Valstybės lyderis sunkiai serga ir miršta, o elitas, kuriam priklausote ir Jūs, susiduria su aštriu klausimu, kaip pranešti visuomenei, kad jų lyderis mirė, ką daryti, kad nesugriūtų taip kruopščiai ręsta autokratinė valstybė ir kaip palaidoti lyderį, kad visas pasaulis išgirstų siunčiamą žinutę – valstybė, kurioje gyvenate, yra pati geriausia.

Valdantiesiems šis ruduo – tikras išbandymų metas: biudžeto priėmimas, streikai ir prezidento pasitikėjimą praradęs ministras krinta ant Seimo daugumos pečių. Didžiosios kovos dėl biudžeto priėmimo dar tik įsibėgėja, todėl galima tikėtis pasikeitimų ir paskutinės minutės pasiūlymų. Vienas tokių pasiūlymų gali būti valdančiosios daugumos vadovo Ramūno Karbauskio idėja neapmokestinti bankų ir prekybos tinklų, jei šie pasiūlytų, kaip alternatyviai papildyti valstybės kišenes.

Valdantiesiems valstiečiams išbandymų metas – reikia ne tik priimti biudžetą, bet ir atlaikyti didžiulį spaudimą, nes pažadų primaitinti mokytojai ir medikai piketuoja, žada streikuoti dėl mažų atlyginimų. O prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį paragino trauktis susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių. Ramūnas Karbauskis tiesioginės transliacijos tv3.lt metu sakė, kad ministras J. Narkevičius turėtų pergyventi dėl nepasitikėjimo iš premjero, bet tokio nėra.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius turėtų trauktis iš savo posto, ketvirtadienį per savo patarėją paragino Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. J. Narkevičius per kelias paskutines savaites spėjo įklimpti į ne vieną skandalą. Jis kaltintas valgęs už valstybinių įmonių pinigus Dubajuje ir Minske, dukterį apgyvendinęs Seimo viešbutyje, galimai brakonieriavęs ežere Trakuose ir keistomis aplinkybėmis atleidęs „Lietuvos pašto“ valdybą.

Tyliai pakeista motinystės išmokų tvarka sujaudino daugybę būsimų mamų. Pagal naująją tvarką, moterys, kurios nėštumo metu nedirbo, išmokų negaus. Ši žinia išmušė pagrindą iš po kojų mamoms, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių besilaukdamos neturėjo darbo. Kai kurios šeimos atsidūrė desperatiškoje padėtyje, nes būsimą motinystės išmoką ketino skirti kūdikio kraiteliui ir kasdieniam pragyvenimui, o dabar liko su skyle biudžete.

Lietuvos ir Ukrainos prezidentai Gitanas Nausėda bei Volodymyras Zelenskis trečiadienį Vilniuje aptarė Ukrainos santykius su Europos Sąjunga (ES), NATO ir artėjančias derybas dėl taikos rytinėje šalies dalyje. Ukrainos prezidentas padėkojo Lietuvai už visą pagalbą ir paramą, kurios yra sulaukusi jo šalis, bet nepažadėjo nepirkti elektros iš Astravo atominės elektrinės, o G. Nausėda tikina Ukrainos prezidento neįkalbinėjęs dėl to.

Į Lietuvą atvyko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenkis, tai pirmas šio Ukrainos vadovo vizitas Lietuvoje ir pirmas dvišalis susitikimas su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Abu prezidentai šalies vadovais buvo išrinkti beveik vienu metu ir abu jie – politikos naujokai. Tiesa, tai santykiams tarp Lietuvos ir Ukrainos, pasak specialistų, neturėtų sutrukdyti. Lietuvos ir Ukrainos santykių kelias – senas ir stabilus, nors mažų nesusipratimų karts nuo karto ir pasitaiko.

Priešpaskutinę spalio dieną buvo tyliai pakeista motinystės išmokų tvarka. Pagal naująją tvarką, moterys, kurios nėštumo metu nedirbo, išmokų negaus. Ši žinia sujaudino daug mamų, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių besilaukdamos neturėjo darbo. Teisininkai tikino, kad besilaukiančių moterų teisėti lūkesčiai nebuvo išpildyti, todėl moterys dėl naujosios įstatymo pataisos galėtų žygiuoti į teismą.