Guoda Radžiūnaitė

Rusija keičia atakų taktiką – „Shahed“ dronai Ukrainą vis dažniau pasiekia ne tik naktį, bet ir dieną. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbė, kad vos per dvi dienas į šalį buvo paleisti 1 567 dronai ir 56 raketos. Pasak jo, tai buvo vienas galingiausių ir beveik nenutrūkstamų Rusijos puolimų per visą karo laikotarpį.

Baltijos šalys vis dažniau susiduria su oro pavojais ir į jų erdvę galimai atklystančiais dronais – pirmą tokį įspėjimą vakar patyrė ir Vilnius. Tuo metu Rusija grasina regionui, kaltindama Baltijos valstybes prisidedant prie Ukrainos atakų prieš Rusiją. Lietuvos vadovai tokius kaltinimus neigia. Ar rusai turi galimybių pradėti karinius veiksmus prieš Baltijos šalis? Apie tai laidoje pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.

Po vėsių ir debesuotų dienų į Lietuvą trumpam sugrįš malonesni orai. Vis dėlto sinoptikė įspėja, kad vasariška šiluma ilgai neužsibus – jau kitą savaitę į šalį vėl gali grįžti šiek tiek vėsesni orai. Apie išsamią orų prognozę savaitgaliui ir kitos savaitės pradžiai pasakoja Hidrometeorologijos tarnybos vyresnioji sinoptikė Ineta Daunoravičiūtė. Orai savaitgalį Pasižiūrėjus į programėles net 20–22 laipsniai numatyti šiandien ir rytoj.

Iš Rusijos „Shahed“ dronai Ukrainos miestus pasiekia ne tik naktį, bet ir dieną, o atakos tęsiasi valandų valandas. Per dvi paras į Ukrainą paleista daugiau kaip pusantro tūkstančio dronų ir dešimtys raketų. Apie tai laidoje diskutavo karybos ir ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarybos (FNTT) kratų sulaukęs Remigijus Žemaitaitis sako, kad tyrimas dėl partijos automobilio nuomos jam neatrodo netikėtas – politikas tikina būsiantis liudytoju ir lauksiantis pareigūnų sprendimų. Vis dėlto pokalbyje „aušriečių“ lyderis prakalbo apie tai, kad Lietuvoje svarbiausios temos yra nustumiamos į šalį. Laidoje dalyvauja „Nemuno aušros“ vadovas Remigijus Žemaitaitis. Koks jūsų dabartinis statusas po kratų? R. Žemaitaitis: Nieko.

Rusijos užsienio žvalgyba paskelbė, kad Ukraina esą gali rengti dronų atakas iš Baltijos valstybių teritorijos, tačiau Latvija tokius kaltinimus kategoriškai atmeta. Apžvalgininkai įspėja, kad Rusijai nepavykstant laimėti karo Ukrainoje, jos dėmesys ir provokacijos gali krypti į Baltijos šalis.

Lietuvoje dar mažai girdėtos mirties dulos lydi žmones į paskutinį gyvenimo etapą – nuo diagnozės iki paskutinių akimirkų. Jos negydo ir neteikia psichologinės pagalbos, tačiau būna šalia tada, kai žmogui ir jo artimiesiems labiausiai reikia ramybės, išklausymo ir paprasto buvimo kartu. Apie tai naujienų portalui tv3.lt dvasinė asistentė, mirties dula Alma Beniulė.

Lietuvos gydymo įstaigoms per pirmąjį šių metų ketvirtį suteikus daugiau paslaugų, nei buvo numatyta finansavimo sutartyse, susidarė 40 mln. eurų suma, kuriai padengti lėšų nenumatyta. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė ramino, kad tai kasmet pasikartojantis procesas, kurį politikai išnaudoja savo tikslams.

Pirmąjį ketvirtį Lietuvos gydymo įstaigos suteikė viršsutartinių paslaugų už 40 mln. eurų, tačiau lėšų joms apmokėti numatyta nebuvo. Dėl susidariusios situacijos įsiplieskė politiniai ginčai – Remigijus Žemaitaitis paragino finansų ministrą trauktis, o premjerė pareiškė, kad triukšmas biudžeto nepadidins.

Utenos rajone nukritęs ukrainietiškas dronas buvo su sprogmenimis. Sprogmenis vietoje detonavo „Aro“ išminuotojai, todėl daliai vietos gyventojų teko palikti namus. Pasieniečiai pripažįsta dar prieš incidentą girdėję praskrendantį objektą pasienio ruože. Apie tai laidoje kalbėjo Vilniaus universiteto Politinės komunikacijos centro vadovas Linas Kontrimas.

Utenos rajone, Samanės kaime, sekmadienio vakarą rastas nukritęs ir sudužęs karinis dronas. Apie incidentą pranešė Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC), tačiau informaciją tarnybos ir šįkart pirmiausia gavo iš vietos gyventojų. Tai jau ne pirmas toks atvejis, kuris klausimų klausimų dėl oro erdvės stebėjimo ir reagavimo greičio.

Utenos rajone nukritus ir sudužus dronui, vėl kilo klausimų dėl institucijų reakcijos ir informacijos perdavimo. Apie incidentą tarnybos pirmiausia sužinojo iš gyventojų, o Utenos rajono meras tikina apie įvykį informuotas nebuvo net ir sekančią dieną.

Po beveik dešimtmečio pertraukos į Pekiną atvykęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu aptarė didžiausius pasaulio konfliktus – nuo karo Ukrainoje iki įtampos Artimuosiuose Rytuose. Visgi svarbiausias klausimas Kinijos lyderio teigimu išliko Taivanas. Apie tai laidoje kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovas dr. Arvydas Kumpis.

Utenos rajone, Samanės kaime rastas nukritęs ir sudužęs karinis dronas. Nors apie incidentą pirmiausia pranešė gyventojai, krašto apsaugos ministras tikina, kad Švenčionių užkardos pasieniečiai fiksavo galimą objektą. Patvirtinta, kad bepilotis orlaivis yra ukrainietiškas.

Lietuvą sukrėtė smurto incidentas mokykloje – Kėdainiuose per konfliktą septintokas žirklėmis sužalojo bendraamžį. Įvykis primena prieš kelias savaites Marijampolėje nutikusį išpuolį, kai vaikas su peiliu šoko prieš kitus moksleivius.

Lietuvos mokyklose smurto protrūkiai tarp moksleivių. Praeitą savaitę Kėdainiuose per pertrauką septintokas žirklėmis sužalojo bendraamžį, o dar prieš kelias savaites panašus incidentas nutiko ir Marijampolėje, kai moksleivis peiliu puolė kitus vaikus.

Ketvirtadienį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atliko kratas parlamentarų „aušriečių“ Remigijaus Žemaitaičio ir Daivos Petkevičienės darbo vietose ir partijos „Nemuno aušra“ būstinėje. Advokatas atkreipė dėmesį, jog kratos yra normali tyrimo proceso dalis. Apie tai laidoje diskutavo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas, advokatas, mokslininkas Petras Ragauskas ir advokatas Gintautas Bartkus.

Praėjus dešimtmečiui po vieno garsiausių politinės korupcijos skandalų Lietuvoje, teisėsaugos akiratyje ir toliau atsiduria aukštas pareigas einantys politikai. Advokatas Valdemaras Bužinskas sako, kad problema slypi ne tik sistemoje, bet ir žmonių mąstyme. Apie tai laidoje kalbėjo advokatas Valdemaras Bužinskas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai apsilankė ir pas „aušriečių“ lyderį Remigijų Žemaitaitį. Skirmantas Malinauskas atkreipė dėmesį, jog valdančioje koalicijoje beveik nebelieka partijų, kurios nebūtų paliestos baudžiamojo persekiojimo.  Apie tai laidoje diskutavo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas, advokatas, mokslininkas Petras Ragauskas ir advokatas Gintautas Bartkus.

Ketvirtadienį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijus Žemaitaitis ir jo pavaduotojos Daiva Petkevičienė kabinetuose Seime atliko kratas. Nors dalis žmonių suskubo ginti R. Žemaitaitį, advokatas perspėja, kad tokių istorijų nuvertinti nereikėtų. Pasak jo, dėl to ateityje gali iškilti dar didesnio masto galimų finansinių pažeidimų.

Neseniai sukako 10 metų nuo tada, kai su stambia pinigų suma buvo sulaikytas liberalų partijos lyderis ir galimas premjeras Eligijus Masiulis. Praėjus dešimtmečiui niekas nesikeičia – įtarimai pareiškiami ne tik parlamentarams, bet ir neseniai pareigas ėjusiems premjerams, ministrams. Apie tai laidoje kalbėjo Liberalų sąjūdžio narys Eugenijus Gentvilas, Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.

Gegužės 8-ąją Europa minėjo Antrojo pasaulinio karo pabaigą, tačiau Rusijoje ši data iki šiol pažymima diena vėliau – gegužės 9-ąją. Kaip ir kasmet, Maskvoje buvo rengiami Pergalės dienos paradai. Ar Rusija pernelyg sureikšmina savo vaidmenį kare ir ką tai atskleidžia apie šalies tapatybę? Apie tai laidoje diskutavo Vilniaus universiteto istorikas Algirdas Jakubčionis ir istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos vicekancleris Mindaugas Nefas.

Lietuvai kovojant su demografine krize, vis dažniau svarstoma, kokių priemonių reikėtų imtis jai spręsti. Viena iš jų – skatinti emigrantus grįžti į Lietuvą. Tačiau dalis žmonių abejoja tuo ir mano, kad sugrįžti į Lietuvą ir iš naujo kurti gyvenimą nėra taip lengva. Nuo šių metų pradžios pasikeitė nedarbo išmokų gavimo tvarka lietuviams, dirbusiems Europos Sąjungos ir kai kuriose kitose Europos valstybėse, o tai, pasak ekspertų, gali sukelti dar daugiau iššūkių norintiems grįžti į Lietuvą.

Su savivaldos rinkimais siūloma surengti patariamąjį referendumą dėl teisės atsiskaityti grynaisiais pinigais. Idėją inicijuoja „Nemuno aušros“ partija, anksčiau siūliusi reikšmingai didinti atsiskaitymų grynaisiais ribą. Žmonėms kyla klausimas: kokio realaus tikslo siekiama šiuo referendumu ir ką jis realiai pakeistų? Apie tai laidoje diskutavo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė, Vilniaus universiteto ekonomistas, doc.

Naujas tyrimas rodo, kad sprendimą kurti šeimą lemia ne tik finansai, bet ir emocinė savijauta – nerimas dėl ateities, vienišumas ar perdegimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės siūlymas organizuoti šokius pažintims sukėlė audringas diskusijas socialiniuose tinkluose, į kurias ji atsakė: „Matote, visada yra lengviausia kritikuoti.

Lietuvoje vėl keliama referendumo idėja – šįkart siūloma Konstitucijoje įtvirtinti gyventojų teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais. Politikai svarsto, kad toks balsavimas galėtų vykti kartu su savivaldos rinkimais, tačiau kyla klausimų: kiek tai kainuotų ir kokią galią turi patariamasis referendumas? Apie tai laidoje diskutavo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė, Vilniaus universiteto ekonomistas, doc.

Kartu su savivaldos rinkimais siūloma surengti dar vieną patariamąjį referendumą – šįkart dėl teisės atsiskaityti grynaisiais pinigais įtvirtinimo Konstitucijoje. Nuo vasario piliečių iniciatyvinė grupė renka parašus referendumui, o juos planuojama rinkti iki rugpjūčio 11 dienos.

Per mėnesį Lietuvą sukrėtė du ginkluotų moksleivių išpuoliai. Visuomenėje netyla klausimai: kas skatina jaunus žmones griebtis kraštutinių veiksmų ir ar turime priemonių tam užkirsti kelią? Kaip stabdyti paauglių žiaurumą ir kokių sprendimų reikia imtis jau dabar? Apie tai diskutuoja psichologas Edvardas Šidlauskas ir „Jaunimo linijos“ psichologas Mykolas Kriščiūnas. Matėte naujienas apie šiuos abu įvykius.

JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas nurodė iš Vokietijos išvesti apie 5 tūkst. JAV karių. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad karių rotacija yra natūralus procesas, tačiau pabrėžia – didžiausias dėmesys šiandien turi būti skiriamas pačios Europos ir Lietuvos gynybinių pajėgumų stiprinimui. Apie tai laidoje kalbėjo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Lietuva stiprina oro gynybą – į šalį jau atvyko nauji radarai, kalbama apie dronų perėmėjus, o patirties semiamasi iš Ukrainos. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tikina, kad nors ginkluotės šiuo metu reikia daugeliui pasaulio šalių, Lietuva išlieka tarp prioritetinių valstybių. Apie tai laidoje kalbėjo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Lietuvos oro gynyba Ką galite pasakyti apie mūsų progresą stiprinant oro gynybą? Akivaizdu, kad tai išlieka labai aktualus klausimas.

Neretai tenka išgirsti, kad dabartinė ekonominė situacija Lietuvoje primena 2007 metų krizę. Ekonomistai perspėja, jog nors šie metai Lietuvai turėtų būti ekonomiškai stiprūs, po trejų ar ketverių metų galime susidurti su gerokai didesne infliacija nei kaimyninės ar Vakarų Europos valstybės. Apie tai, kas iš tiesų mūsų laukia, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas ir „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Netyla diskusijos dėl minimalaus atlyginimo didinimo. Lietuvos bankas prognozuoja, kad minimali alga galėtų kilti tarp 6–12 proc. Pasak ekonomistų, dviženklis atlyginimo augimas gali turėti šalutinių pasekmių: didesnė infliacija ir aukštesnis nedarbo lygis. Apie tai, kas iš tiesų mūsų laukia, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas ir „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Ankstų ketvirtadienio rytą į Latvijos oro erdvę iš Rusijos pusės įskrido keli bepiločiai orlaiviai, o dalis jų nukrito Rėzeknės apylinkėse. Dėl incidento mieste sustabdytos pamokos, gyventojai raginami likti budrūs ir laikytis institucijų nurodymų.

Dronų grėsmė Baltijos regione tampa vis realesnė – po incidentų Latvijoje bei anksčiau Lietuvoje kyla klausimas, ar esame pasiruošę tokiems scenarijams. Ekspertai sako, kad kiekvienas įskridęs dronas tampa ne tik pavojumi, bet ir svarbia pamoka apie šalies pasirengimą, reagavimą bei gyventojų informavimą.

Savaitgalį orai Lietuvoje bus itin permainingi – dalį šalies talžys lietus ir perkūnija, o kai kur gyventojai dar galės pasidžiaugti saule bei šiluma. Sinoptikas Vytautas Sakalauskas įspėja, kad artimiausiomis dienomis sulauksime ne tik audringų orų, bet ir šalnų. Orų prognoze laidoje dalinosi Hidrometeorologijos tarnybos sinoptikas Vytautas Sakalauskas.

Po vasariško savaitgalio Lietuvą pasieks permainos. Sinoptikai perspėja – trečiadienį orai atvės, dangų užtrauks debesys, o kai kur net sulauksime lietaus. Apie naujausia orų prognozę laidoje pasakojo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikas Janas Vaitkevičius. Orai pajūryje Vakar orų žemėlapis pasiskirstė gana kontrastingai skirtingose Lietuvos vietose: kai kur iki 27 laipsnių šilumos, o arčiau jūros sušilo tik iki 15 laipsnių.

Lietuvos automobilių parkas stebina prabanga, tačiau keliuose vis dar netrūksta ir pavojingo vairavimo, senų automobilių, kurie kelia grėsmę. Automobilių apžvalgininkas ir žurnalistas Vitoldas Milius, apkeliavęs visą pasaulį, sako, kuo išsiskiriame Lietuvoje ir ką pastebi kaip žurnalistas užsienio rinkoje. Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo automobilių rinkos apžvalgininkas ir žurnalistas Vitoldas Milius.

Perspėjimai apie galimą krizę – Vidmantas Janulevičius teigia, kad sutrikus energetikos ir logistikos grandinėms pasaulis gali susidurti su rimtais iššūkiais. Ekspertai atskleidė, ar iš tiesų artėjame prie didelio ekonominio sukrėtimo ir ar jau laikas sunerimti. Apie tai laidoje diskutavo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, buvęs energetikos ministras ir įmonių energetikos vadovas Rokas Masiulis ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Australijai apribojus prieigą prie socialinių tinklų jaunesniems nei 16 metų, pirmieji rezultatai kelia dvejonių. Paskelbtas tyrimas rodo, kad daugiau nei du trečdaliai nepilnamečių Australijoje vis dar naudojasi socialiniais tinklais. Apie tai laidoje diskutavo klinikinis psichologas, psichoterapeutas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkas Julius Burkauskas ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Umberto Masi.

Elektroninių paslaugų daugėja, bet kartu daugėja ir apgavysčių būdų. Pasak psichoterapeuto, žmonės kartais net žinodami rizikas, vis tiek pakliūva į sukčių pinkles, nes šie taikosi į jų emocijas ir godumą. Apie tai laidoje pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. Kaip sukčiai apgauna žmones? Elektroninių paslaugų kiekis labai išsiplėtė, žmonės apsiperka, investuoja elektroniniu būdu.

Gitanas Nausėda pareiškė, kad palaikytų iniciatyvas panaikinti prievolę įsigyti pensijų anuitetą. Pasak ekonomistų, nors tai buvo viena iš priežasčių, kodėl gyventojai traukėsi iš antros pensijų pakopos, pasirinkimo galimybės panaikinimas būtų dar didesnė klaida. Apie tai, ar lietuviai jau išleido visus sukauptus pinigus, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo ekonomistai Marius Dubnikovas ir Nerijus Mačiulis.

Lietuvą sukrėtusi tragedija: 31-erių Panevėžio greitosios medicinos pagalbos darbuotojas Mantas Sadauskas rastas negyvas, o jo nužudymu viena iš įtariamųjų yra buvusi sutuoktinė Justina Gaigalaitė. Psichologas pasidalino įžvalgomis, kaip skyrybos gali paveikti žmogaus emocinę būseną. Apie tai laidoje kalbėjo porų psichologas, santykių ekspertas Darius Ražauskas.

Praėjusį penktadienį generalinė prokurorė Nida Grunskienė pasirašė ir išsiuntė kreipimąsi į Seimą dėl parlamentaro Gintauto Palucko teisinės neliečiamybės naikinimo. Pats G. Paluckas sako neketinantis trauktis iš parlamento ir atsisakyti mandato. Apie tai diskutavo politologai Matas Baltrukevičius ir Ignas Kalpokas. Areštuotas Gintauto Palucko nekilnojamas turtas Pereikime prie naujausio aktualijų.

Po įtempto premjerės Inga Ruginienė interviu viešojoje erdvėje užvirė diskusijos – jos atsakymai ir įtempta pokalbio atmosfera sulaukė gausybės reakcijų. Socialiniuose tinkluose netrūko kritikos, o dalis žiūrovų svarstė, ar premjerė yra pakankamai kompetentinga. Apie tai diskutavo politologai Matas Baltrukevičius ir Ignas Kalpokas. Kiek tai yra žurnalistika? Pradėkime nuo žymiojo Rimos Urbonaitės ir Ingos Ruginienės pokalbio.

Nuo gegužės 1 d. įsigalios pacientams svarbūs pokyčiai, tačiau, pasak specialistės, jie nėra tokie palankūs, kaip bandoma pateikti. Taip pat netyla diskusijos dėl jaunųjų medikų siuntimo dirbti į regionus – vieni tai laiko būtinu sprendimu mažinant specialistų trūkumą, kiti įžvelgia grėsmę gydytojų pasirinkimo laisvei. Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos narė Auristida Gerliakienė ir pegadogė, politikė Orinta Leiputė.

Valstybinių brandos egzaminų tvarka gali vėl sulaukti esminių pokyčių. Seime svarstoma atsisakyti privalomų trijų valstybinių egzaminų, o Prezidentūra siūlo kitą kelią: vietoje daugybės atskirų patikrinimų įvesti tris integruotus egzaminus. Apie tai laidoje diskutavo Seimo nariai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Darius Jakavičius.

Per pirmuosius mėnesius II pakopos pensijų lėšas atsiėmė daugiau nei pusė milijono Lietuvos gyventojų. Gitanas Nausėda svarsto galimybę visiškai atsisakyti pensijų anuitetų ir taip paskatinti kaupiančiuosius pasilikti kaupimo sistemoje.

Visą Lietuvą sukrėtė tragedija, kai 31-erių Panevėžio greitosios medicinos pagalbos darbuotojas Mantas Sadauskas rastas negyvas. Paramediko nužudymu įtariama jo buvusi sutuoktinė Justina Gaigalaitė ir du vyrai. Šios istorijos detalės plačiai aptarinėjamos viešojoje erdvėje, todėl iškilo klausimas: kiek tokių įvykių viešinimas yra būtinas? Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas ir teisininkas Gintaras Černiauskas.

Artėjant gegužės 1-ajai, pacientams svarbu žinoti ne tik, kokie pokyčiai įsigalios, bet ir kur rasti visą reikalingą informaciją apie priemones ir paslaugas, už kurių skirtumą bus galima sumokėti. Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos narė Auristida Gerliakienė ir pegadogė, politikė Orinta Leiputė. Pokyčiai nuo gegužės 1 d. Pradėkime nuo tų pokyčių, kurie įsigalios nuo gegužės pirmosios.