Apie tai laidoje pasakojo agentūros „Digital Star“ vadovas Linas Laskevičius.
Ar tikrai žmonės atsakymų ieško kalbėdamiesi su „ChatGPT“? Ar vis dėlto apie tai daugiau kalba rinkodaros specialistai, teigdami, kad tai yra ateitis?
L. Laskevičius: Šiuo metu „ChatGPT“ yra greičiausiai auganti programėlė apskritai istorijoje. Pagal paskutinius duomenis, 2026 metų birželį, tai yra praėjusį mėnesį, „ChatGPT“ pasiekė milijardo lankytojų per mėnesį ribą.
Šiuo metu programėlė pagal augimą yra aplenkusi tokias platformas kaip „YouTube“, „TikTok“, „Instagram“. Iš tikrųjų skaičiai ir tendencijos yra tokios, kad tai yra ir ateitis, ir jau kažkiek dabartis.
DI rekomendacijos
Ką manote, ar verslai turėtų jau dabar suskubti ir pradėti galvoti, kaip atsidurti tose rekomendacijose? Ar dar galima šiek tiek ignoruoti šią naują realybę?
L. Laskevičius: Tokiais atvejais visą laiką prisimenu senesnius laikus, kai buvo tokios platformos kaip „Google“, „Facebook“, „Instagram“. Žmonės yra linkę eiti į tas platformas tada, kai jau įvyksta vadinamasis sprogimas, kai visi jomis naudojasi, kai jos yra ant bangos.
Kai kurie tam pasiruošia iš anksto ir pradeda investuoti, tiesiog bando įšokti į tą greitėjantį traukinį. Duosiu tokį pavyzdį. Esu girdėjęs iš kai kurių savo klientų, kad šiuo metu reklamuotis „Facebook“ arba „Google“ gaunasi taip, kad kiek išleidžiama biudžeto reklamai, tiek ir grįžta.
Įmonės net neuždirba ir tai daro tam, kad neprarastų rinkos dalies. Manau, kad šiuo metu yra puikus metas pradėti apie tai galvoti, bent jau pradėti kažkokius veiksmus, kuriuos galima pačiam pasidaryti, pasirūpinti savo reputacija internete.
Prieš laidą šiek tiek pradėjote pasakoti, kaip susidomėjote tuo, kaip atsidurti „ChatGPT“ rekomendacijose. Papasakokite savo asmeninę istoriją.
L. Laskevičius: Maždaug prieš metus, 2025 metų vasaros pabaigoje, kai visi pradėjo apie tai kalbėti, man pačiam, kaip technologijų žmogui, pasidarė labai įdomus dirbtinio intelekto veikimas: kaip jis veikia, kodėl vienas įmones rekomenduoja, kitų nerekomenduoja, kodėl skirtingi paieškos mechanizmai pateikia skirtingus atsakymus.
Pagalvojau, kad reikia eksperimentuoti nuo savęs. Aišku, galima bandyti su klientais, bet pamaniau, kad galima daryti bandymus su savo paties įmone. Pradėjau įvairius eksperimentus – nuo vidinio ir išorinio turinio iki straipsnių skelbimo ir kitų dalykų.
Pamaniau, kad atsirasti „ChatGPT“ rezultatuose pagal tokią frazę kaip „geriausia SEO agentūra Lietuvoje“ būtų puikus laimėjimas ir tam tikras argumentas klientams, kad galbūt agentūra supranta, ką daro.
Aišku, buvo ir teisingų, ir blogų sprendimų, bet per maždaug pusę metų su kolegomis perėjome visus tuos dalykus, priėmėme geresnių ir blogesnių sprendimų. Pastaruosius tris–keturis mėnesius sekame savo statistiką, turime įrankį, kuris rodo matomumą. Matomumas yra 70–80 proc.
Kaip atsidurti „ ChatGPT“ rekomendacijose?
Praktiniai pavyzdžiai turbūt yra patys įdomiausi įmonėms, kurios lygiai taip pat norėtų atsidurti rekomenduojamų įmonių trejetuke. Kokie esminiai dalykai veikia? Kaip vis dėlto patekti į „ChatGPT“ rekomendacijas?
L. Laskevičius: Iš tikrųjų yra daugybė įvairių dalykų. Aš pats daugeliu atvejų stengiuosi vadovautis 20/80 principu – kad 20 proc. svarbiausių dalykų duotų 80 proc. rezultato. Nuo ko pradėčiau – tai pačios verslo svetainės sutvarkymas. Reikėtų įsitikinti, ar svetainė atsako į potencialaus kliento užklausas.
Tarkime, įmonė prekiauja langais ir turi savo tinklaraštį, kuriame galėtų sukurti ir paskelbti straipsnį apie tai, kokius langus geriau pirkti, plastikinius ar aliumininius, kuo jie skiriasi, kaip apskritai pasirinkti langus, į ką atkreipti dėmesį, kokios turi būti kameros, kiek jų turi būti, kaip veikia apšiltinimas ir panašiai.
Tokiu būdu galima ne tik padidinti tikimybę atsidurti „ChatGPT“ atsakymuose, bet ir pritraukti papildomą srautą klientų, kurie dar iki galo neapsisprendė, tačiau jau yra tame pirkimo kelyje. Tada padidėja tikimybė, kad į svetainę atėjęs ir sužinojęs atsakymą, ar rinktis aliumininius, ar plastikinius langus, potencialus klientas galbūt ir pasiliks toje svetainėje bei pasižiūrės daugiau.
Kiek tikslinga į patį dirbtinį intelektą prikrauti paruoštos informacijos apie įmonę? Bandėte, žaidėte su tuo – ar tai veikia?
L. Laskevičius: Taip, bandžiau, žaidžiau ir iš tikrųjų nuo to pradėjau. Kai pats pradėjau klausti, kokios yra geriausios SEO agentūros Lietuvoje, pradžioje mačiau, kad mano agentūros apskritai net nemeta. Aš pykau ant to dirbtinio intelekto. Vėliau, po kurio laiko pamačiau, kad pradėjo rodyti mano agentūrą. Dar vėliau supratau, kad principas yra personalizavimas.
Dirbtinis intelektas personalizuoja atsakymus, todėl jums žiūrint iš savo įrenginio ir man uždavus tą patį klausimą, ko gero, bus parodyti skirtingi atsakymai ir matysime skirtingą vaizdą. Dėl to iš tikrųjų nėra veiksminga siekti, kad rodytų man pačiam. Veiksminga daryti taip, kad rodytų potencialiems klientams, kurie ieško ir kurie iš tikrųjų galėtų įsigyti tas paslaugas.
Ką tokiu atveju dar reikia daryti? Paminėjote du dalykus, kurie veikia ir gali padėti atsidurti „ChatGPT“ rekomendacijose, kad būtų pasirenkama jūsų įmonė. Ar yra dar kokių nors triukų, kuriuos svarbu žinoti norint patekti į tas rekomendacijas?
L. Laskevičius: Aš pradėčiau apskritai nuo to, kad išsiaiškinčiau, ar įmonė figūruoja tuose atsakymuose. Pabandyčiau pasižiūrėti ne tik iš savo kompiuterio, bet ir iš kitų žmonių, kurie, pageidautina, nėra susiję su ta įmone, įrenginių, kaip atsakymai rodomi kituose kompiuteriuose, telefonuose.
Tas pats „ChatGPT“ turi funkciją, kai galima žiūrėti be ankstesnės istorijos. Kaip ir minėjau, „ChatGPT“ iš esmės atsimena prieš tai užduotus klausimus. Dėl to, kad atsakymai nebūtų iškraipyti, galima atsidaryti vadinamąjį baltą langą ir be ankstesnių klausimų istorijos žiūrėti atsakymus. „ChatGPT“ viršuje dešinėje yra mygtukas, kurį paspaudus atsakymai rodomi be prieš tai buvusių klausimų istorijos.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
