Geda Kumžienė

Kiek lietuviai išmeta drabužių, batų ir kitos tekstilės? Miestuose dygstantys tekstilės atliekų konteineriai parodė, kiek spintose turime prikaupę nereikalingų apdarų. Tūkstančiai tonų per metus – tiek lietuviai atsikrato nereikalinga tekstile, kuri atsiduria konteineriuose. Marijampolėje tekstilės konteineriai pastatyti maždaug prieš metus. Ir jų turinys parodė, kiek drabužių, batų ir kitos tekstilės suvalkiečiai turėjo prikaupę ir vis dar tebeturi.

Viena baisiausių tragedijų, kurią pasaulis pavadino teroristiniu išpuoliu ir genocido aktu – rusofašistų išžudytas Hrozos kaimas. Rusų paleista raketa „Iskander“ pataikė į vietos kavinę, per ukrainiečio kariškio laidotuves. Per ataką žuvo ir vaikas. Aukų skaičius viršijo penkiasdešimt. Aiškėja, kad rusofašistams kažkas perdavė tikslias koordinates, kur buvo susirinkę vietos gyventojai, o tada ir smogė raketa.  „Telefonu kalbėjau su seserimi. Ir staiga bum.

Herkus, Vytenis, o dabar Jonas. Tokiais vardais Lietuvos kariuomenė plečia modulinių stovyklų tinklą. Prie Kazlų Rūdos atidaryta jau trečia vieta, kur kilus grėsmei šalyje, Lietuva apgyvendintų pustrečio tūkstančio sąjungininkų karių. Taikos metu šiose stovyklose gyvens mūsų šauktiniai arba į pratybas atvykę sąjungininkai.

Lenkijoje vyksta sunkiai suvokiami dalykai: kai visame pasaulyje naftos kaina kyla, degalai brangsta akyse, Lenkijos degalinėse – atvirkščiai, pinga. Štai kai kuriose Lietuvos degalinėse litras dyzelino ar benzino brangesnis beveik 50 ct nei to paties tinklo degalinėje Lenkijoje. Tiesa, ekonomistai turi paaiškinimą, kodėl degalai kaimyninėje šalyje pinga: netrukus lenkai rinks naują parlamentą ir valstybės valdoma naftos bendrovė „Orlen“ galimai įsitraukė į rinkimus.

Charkivo gyventojas Vladimiras išvyko į frontą praėjus kelioms savaitėms nuo rusų invazijos į Ukrainą pradžios. 20-metis internete sukūrė kanalą, kuriame dalijosi mintimis, nuotraukomis ir vaizdo įrašais iš kariškio gyvenimo. Niekada ramiai negalėjo praeiti ir pro gyvūnus, ypač beglobius. O tokių, prasidėjus karui, daug. Vladimiro kanalas buvo užpildytas su karu susijusiais įrašais nuo pat tarnybos pradžios. Beje, savo padalinyje jis buvo jauniausias karys.

Lietuviai planuoja tapti vynuogių augintojų ir vyno kraštu. Vynui skirtos vynuogės mūsų krašte uždera puikiai ir vynuogynai plečiasi. Šis šiltas ruduo sunokino rekordinį derlių ir gausis puikus vynas, sako augintojai. Kalvarijos savivaldybėje įkurto vynuogyno šeimininkas, marijampolietis Karolis Dvylys, dabar uogas augina keliuose aruose, tačiau plės iki vieno hektaro. „Puikiai sunoksta amerikiečių išveista veislė „Leon“, – džiaugiasi K. Dvylys.

Alytaus rajone esančiose Žuvinto biosferos rezervato pelkėse saulei leidžiantis ar anksti ryte galima pamatyti būrius gervių ir pasiklausyti įspūdingo jų trimitavimo. Nemažai sparnuočių jau yra išskridę į šiltuosius kraštus, o šiomis dienomis ilgam skrydžiui ruošiasi ir vieni didžiausių bei gražiausių paukščių Lietuvoje – pilkosios gervės. „Gervė – mano mylimas paukštis.

Prie Kazlų Rūdos – ekologinė nelaimė. Viename tvenkinyje išgaišo ir tebegaišta šimtai įvairių rūšių žuvų: karšiai, kuojos, lydekos, ešeriai. Vaizdas apokaliptinis, o vietiniai gyventojai bijo, kad pūvančios žuvys užterš šulinius. Aplinkosaugininkai pradėjo skaičiuoti, kokia žala padaryta gamtai. Verslininkai, kurie atsakingi už tą tvenkinį, dėl visko kaltina sausrą, bet inspektoriai tuo netiki – pradėjo net du tyrimus. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Savaitgalio linksmybės Suvalkijoje paženklintos mirtimi: įtariama, kad nuo neaiškios kilmės narkotikų mirė vienas 17-metis, dar du 17 ir 18 metų jaunuolius gelbėja medikai. Visi jie – iš to paties vakarėlio Marijampolėje. O toje pačioje gatvėje, prie daugiabučio laiptinės, be sąmonės rasta 13-metė. Pirminiais duomenimis, ji – girta.

Sriuba vos 10 euro centų, kiaulienos išpjovos troškinys nekainuoja nė euro, žemaičių blynai – vos 90 centų. Tad sotūs pietūs neatsieis nė pusantro euro. Tokiu pigiu ir gardžiu maitinimu gali pasigirti Lazdijų rajono mokyklos. Jose pakeista vaikų maitinimo tvarka ir pažvelgus į valgiaraštį sunkiai galima patikėti, kad tokios kainos Lietuvoje apskritai dar egzistuoja. Tokiomis stulbinamai žemomis maisto kainomis pagarsėjo Lazdijų rajono, Šeštokų miestelio mokyklos valgykla.

Europinė geležinkelio vėžė ,,Rail Baltica'' kai kuriems gyventojams kelia šoką. Štai Kalvarijos savivaldybėje, kur eis bėgiai, statybininkai žada nugriauti apie 20 sodybų ir kitų pastatų. Viename kaime neliks maždaug dešimties namų. Į geležinkelio statybų zoną patenka išpuoselėtos ūkininkų sodybos su gyvulių ūkiais ar 80-mečių senolių namai. Kalvarijos savivaldybės Mockų kaimo gyventoja Aurelija ne vienerius metus puoselėja savo namus ir aplinką.

Marijampolė šiandien pasiekė naują Lietuvos rekordą. Iš pradžių sumanyta išpaišyti tik dalį kalėjimo sienos, kad būtų ne tokia niūri. O vėliau piešinys tiek didėjo, kol galiausiai tapo rekordiniu. Agentūra „Factum“ patvirtino, kad Marijampolėje nuo šiol yra didžiausias piešinys ant sienos. Jis – daugiau nei 1000 kv. m. Beje, kalėjimą išgražino buvęs nuteistasis. Prieš trejus metus marijampolietis Ričardas Gruodis ėmėsi gražinti kalėjimo sieną.

Alytaus ligoninė pareiškė skųsianti teismui sprendimą, kuriuo šios įstaigos medikai pripažinti kaltais dėl žmogaus mirties. 64-erių vyras, patyręs namuose insultą, į ligoninę atvežtas praeitą rudenį. Tačiau ten ir mirė. Alytiškis turėjo būti gydomas Kauno klinikose, ten buvo nuvežtas, tačiau netrukus vėl parvežtas į Alytų. Klinikų medikai esą neįskaitė kas parašytas popieriniame siuntime. Artimieji siekia nubausti galimai žmogų numarinusius medikus.

Karo niokojamos Ukrainos gyventojai ir toliau daro viską, kad padėtų savo šalies kariams išstumti priešą iš savos šalies. Štai keli savanoriai saugo rusofašistų paliktą techniką ir ardo įvairias detales, kurias tiekia kariuomenei. O kad būtų linksmiau – prie tankų pasistato pačių padarytas rusų kareivių iškamšas.  Degančių rusų įsibrovėlių technikos Charkivo gyventojai yra prisižiūrėję į valias.

TV3 kolegos ukrainiečiai lankėsi Ukrainos šikšnosparnių reabilitacijos centre. Nepaisant karo, savanoriai užsiima šikšnosparnių išsaugojimu, taip pat moksliniais tyrimais šia kryptimi. Deja, invazijos pradžioje aptvaras su 1000 asmenų atsidūrė okupantų kontroliuojamoje zonoje. Apšaudymo metu juos pavyko išgelbėti, tačiau darbai tuo nesibaigė.  Charkivo ekologinis parkas jau daugiau nei metus šiek tiek primena Černobylį. Parkas buvo apšaudytas per pirmąsias invazijos dienas.

Po beveik pusantrų metų karo nepailsta ne tik šalį ginantys kariai, bet ir jų atžalos. Viename kaime būrys berniukų perėmė iš kariaujančių tėvų patikros punktą ir jame budi. Maža to, iš pravažiuojančių vairuotojų renka pinigus savo šalies kariuomenei. Vienintelis vaikų noras ir svajonė yra, kad karas greičiau liautųsi.  Vietoj žaidimų prie kompiuterio – sargyba pačių pastatytoje palapinėje. Viename Charkivo srities kaime berniukai perėmė patikros postą iš savo kariaujančių tėvų.

Kikboksininkas iš Kauno, sporto pasaulyje vadinamas net Maiku Taisonu, mirusį savo augintinį, maltos bišono veislės šunį, nutarė palaidoti ne bet kaip, o ant saugomo Dzūkijos piliakalnio. Sako, taip mylėjo, kad norėjo kuo garbingesnių laidotuvių. Tačiau dabar turės jį išsikasti ir susimokėti baudą, mat augintinį užkasė su „čipu“, pagal kurį veterinarijos specialistai jį ir atsekė. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Nuo rugpjūčio trečdalyje šalies savivaldybių pradėjo veikti naujovė – pacientų pavėžėjimas. Pas gydytojus į procedūras bus nemokamai vežami tie žmonės, kuriems nėra būtina skubi pagalba. Ministras Arūnas Dulkys pripažįsta, kad neretai greitosios medicinos pagalbos tarnyba būdavo įdarbinama kaip taksi. Nuo šiol pacientus vežios specialus transportas. Jurbarko rajono gyventojai Veronikai reikia hemodializės procedūrų – kelis kartus per savaitę važiuoja į Jurbarko ligoninę.

Prie Marijampolės esančiame kaime, paskelbtame Mažąja kultūros sostine, šiltnamyje šalia daugiabučio policininkai aptiko kanapių. Manoma, narkotinius augalus jų šeimininkas susodino tarp daržovių. Pareigūnai dar aiškinasi, kokiu tikslu kanapės augo. Kaimo žmonės tvirtina, jog tikrai ne dėl suktinių, o kad pomidorus su agurkais nuo kenkėjų apsaugotų. Prie Marijampolės esantis Baraginės kaimas šiemet paskelbtas Mažąja Lietuvos kultūros sostine.

Druskininkuose gyventojus ir kurorto svečius džiugina įspūdingas ir nekasdienis reginys: Amerikoje pagamintų mašinų ir motociklų suvažiavimas. Pasirodo, lietuvių kolekcijose yra ir labai retų ar net istorinių mašinų. Tarkime, 8 dešimtį skaičiuojanti legendos Frenko Sinatros mašina ar pats galingiausias gamykloje išleistas automobilis.

Naktį kažkas pasidarbavo ir nuniokojo Vilkaviškio seniūniją. Atėję į darbą specialistai rado išdaužytus langus, išlaužtas grotas ir vulgariais piešiniais, žodžiais ištepliotas sienas bei duris. Darbininkai mano, kad tam chuliganai panaudojo maistinius dažus, kuruos nugvelbė iš čia pat esančios kepyklėlės. „Viskuo valėme, kuo tiktai įmanoma“, – sako darbininkai. Darbas nebuvo lengvas, neslepia vyrai. Ir tuoj paaiškina, kodėl.

Verslininkų sukeltos kainos mūsų šalyje lietuvius padarė rekordininkais Lenkijoje. Lenkijos statistikos departamentas suskaičiavo, kad lietuviai lenkų verslininkams vos per tris pirmus šių metų mėnesius sumokėjo tiek pinigų, kiek seniai pas kaimynus nebuvo išleidę – 70 milijonų eurų. Gitana iš Vilkaviškio rajono, Matlaukio kaimo, apsipirkti maisto produktų važiuoja į Suvalkus. Įvairių prekių – pilna mašina. Suvažinėti į Lenkijos parduotuves suvalkietei – apie 150 kilometrų.

Dzūkams liūdnos dienos. Nors jau liepos vidurys, tačiau miškai sausi ir grybų vis dar nėra. Grybų ir uogų supirktuvės taip pat visai neseniai atvėrė duris, tačiau darbo irgi nėra. Varėnoje daug metų grybus ir uogas superkantis Almantas Juškevičius per gerą pusdienį supirko vieną dėžę voveraičių, vieną – mėlynių. Verslininkas miško gėrybes supirkinėti pradėjo vos prieš savaitę. Sezonas gerokai vėluoja, sako vyras. „Vakar truputį geriau buvo.

Birštone vyriškis daro armonikas, iki šiol lietuviai šiuos instrumentus arba siųsdavosi iš užsienio, arba taisydavo senus. Armonikas daryti ėmėsi buvęs universiteto dėstytojas, anksčiau mokęs aviacijos subtilybių. Ir neprašovė – užsakymų jau dabar iki metų galo. Birštono gyventojas Aurimas Puskunigis vos gavęs laisvą minutę, sėda po pušimi ir groja širdžiai mielas melodijas. Ir groja ne su bet kokiu intrumentu, o savo rankomis padaryta armonika.

Šalies eglynus siaubia vabalai. Į medžius įsimetė žievėgraužiai ir jų tokia galybė, kad miškininkai sako, jog seniai taip nebuvo. Efektyviausias būdas kovoti su kenkėjais – kirsti pažeistus plotus. Dešimtys hektarų eglynų jau iškirsta, o kiek dar reikės iškirsti – niekas nesiima spėlioti. Kazlų Rūdos miškininkai apžiūrinėja vieną iš urėdijai priklausančių miškų: vaizdas nedžiugus – eglynas sparčiai nyksta. Medžiai neseni, tačiau daug jų bus išpjauta.

Marijampolė siekia tapti labiausiai ištapytu miestu Lietuvoje. Jau dešimtus metus, menininkai iš Lietuvos ir pasaulio, susirenka į Suvalkijos sostinę piešti ant pastatų sienų. Ir jų jau nemažai padabinta. Skaičiuojama, kad meno kūriniais paverstos per pusšimtį pilkų miesto sienų. „Nežinau, kiek sluoksnių dažėme, jau dažyta ir vistiek išlenda“, – piešimo, ant vieno Marijampolės pastato sienos, subtilybes dėsto kraštietė Rasa.

Premjerė Ingrida Šimonytė iškilmingai paskelbė apie dar vieno magistralės „Via Baltica'' ruožo statybas. Vienas svarbiausių kelių šalyje kenčia nuo didžiulės mašinų apkrovos, įvyksta daug eismo nelaimių. Vairuotojai pikti: sako, kol kelias nepermirko žuvusių žmonių krauju, Vyriausybė nesiėmė sprendimų. Keliu „Via Baltica“ nuo Kauno link Lenkijos per parą pravažiuoja apie 14 tūkstančių automobilių. Daugiau nei pusė iš jų – vilkikai.

Nuo liepos nemažai lietuvių gali nebesulaukti laiškų, sąskaitų ir net siuntų, nes paštininkai jų tiesiog nebepaliks. O taip nutiks tiems, kurie per šį mėnesį nepasirūpins savo pašto dėžutėmis. Lietuvos pašto duomenimis, maždaug pusė lietuvių dėžučių yra netvarkingos ir tokiems laiškininkai nieko nebeneš. Pašto darbuotojai dėžučių randa įvairiausių: ir esančių žolėse ar krūmuose, ir apraizgytų vielomis.

Šalies turguose pasirodė pirmosios braškės, užaugintos ne šiltnamiuose ar po danga, o laukuose. Ūkininkai sako, kad derlius kol kas neblogas, tačiau neramina užsitęsusi sausra. Kas išgali – įsirengė laistymo sistemas ir taip gelbėja derlių. Kiti su nerimu stebi sinoptikų prognozes: bus nuostolių, jei lis nepakankamai. Vilkaviškio rajone, Simanėliškių kaime ūkininkaujantis Saulius sako, kad sulig kiekviena diena jo valdose esančiame telkinyje vandens vis mažėja.

Prie Druskininkų vyko pasieniečių pagalbininkų – tarnybinių šunų – meistriškumo čempionatas. Tris dienas pareigūnai  su kolegomis keturkojais vieni kitiems demonstravo, ką moka ir dalijosi patirtimi. Pasak kinologų, šunys – nepakeičiami pareigūnai tarnyboje. Jų uoslė, drąsa ir ištikimybė padeda išaiškinti nusikaltimus ir sulaikyti nusikaltėlius. Tik štai, kol gali pradėti eiti tarnybą, šunys savo šeimininkams iškrečia visokių šunybių.

Šiomis dienomis kai kuriose šalies vietovėse stebimi kraupūs reiškiniai beveik kaip iš siaubo filmų. Krūmai ir medžiai aptraukti storu, baltu tinklu, tarsi voratinkliais, o juose – galybė kirmėlių ir jų lervų. Tai – ievinės kandys ir jau pats pavadinimas pasako, kad šis parazitas labiausiai mėgsta Lietuvoje sutinkamą paprastąją ievą. Lazdijų rajono Vainežerio kaime pakelės ievos yra pabalusios ir toks vaizdas glumina pro šalį važiuojančius bei vietos gyventojus.

Ukrainoje įsibėgėjo sėja. Deokupuotų teritorijų ūkininkai rizikuoja gyvybe, norėdami užsėti laukus saulėgrąžomis ar javais, mat pasėliuose – pilna minų, o išminuotojai nespėja visur. Ir Ukrainos žemdirbiai rado išeitį: laukus apdirba su radijo bangomis valdomais traktoriais, apginkluotais tankų šarvais. Viename kaime, Charkivo srityje, laukuose dirba nenaujas traktorius. Ir tai nebūtų nieko keisto, jei ne viena detalė – kabinoje nėra žmogaus.

Šiomis dienomis kai kuriose šalies vietovėse stebimi kraupūs reiškiniai, beveik kaip iš siaubo filmų. Krūmai ir medžiai aptraukti storu, baltu tinklu, tarsi voratinkliais, o juose – galybė kirmėlių ir jų lervų. Gamtininkai irgi stebi šį procesą ir sako, kad labiausiai kenčia ievos. Augalai apraizgyti tarsi voratinkliais, o juose – daugybė vabzdžių ir jų lervų. Tai – ievinė kandis ir jau pats pavadinimas pasako, kad šis parazitas labiausiai mėgsta Lietuvoje dažnai matomą paprastąją ievą.

Ryte Marijampolėje, per vairavimo pamoką, 20-metė mergina vietoj stabdžių paspaudė greičio pedalą ir mokomasis automobilis rėžėsi į sieną. Sužalota ir vairuotoja, ir instruktorius. Kiek po aštuonių ryto antradienį, Marijampolės miesto centre, pravažiuojančių ir praeivių akį traukė sudaužytas vairavimo mokyklos automobilis. Jis ką tik po įvykio: atsitrenkė į sieną. Pirminiais duomenimis, vairuoti besimokanti 20 metų mergina, sumaišė pedalus ir nesuvaldė mašinos.

Kraupus radinys Nemune: ties Merkine iškeltas automobilis, o jame žmogaus kūnas. Nustatyta, kad tai – prieš pusmetį dingęs 34-erių metų Druskininkų miesto gyventojas. Kad Nemune, prie Merkinės miestelio, gali būti nuskendęs automobilis, užfiksavo policijos pakeltas dronas. Kelias dienas pareigūnai ruošėsi ištraukimo operacijai. Šiandien mašiną ištempė į krantą. Joje – žmogaus kūnas.

Druskininkų savivaldybėje, Leipalingyje, ekshumatoriai aptiko dešimt į duobes sumestų partizanų palaikų. Neabejojama, kad jie buvo nukankinti vadinamųjų stribų – bolševikų mobilizuotų asmenų. Palaikų ieškoma ir toliau. Vien Leipalingyje gali būti užkasta ne mažiau šimto partizanų. Kiek jų pavyks rasti – nežinia. Antrosios sovietinės okupacijos metais, nužudytų kovotojų už Lietuvos laisvę kūnus, artimieji slapčia iškasdavo ir palaidodavo jiems žinomose vietose.

Iš okupantų išlaisvintas kraštas bando atsigauti, o kad tai įvyktų greičiau – būtinas saugumas. Ir tai užtikrinti kariškiams padeda tarnybiniai šunys. Jie išmokyti ieškoti sprogmenų. Jų vis dar bandoma įsivežti į Charkivą. Dažniausiai pavojingi daiktai yra kruopščiai slepiami, tačiau specialiai ginklų išmokyti ieškoti šunys juos užuodžia. Irbis ir jo šeimininkas Dmitrijus atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant Ukrainos žmonių saugumą.

Druskininkai tapo pirmuoju miestu Lietuvoje, kuris atsisakė degalais varomų autobusų ir visą parką pakeitė elektra varomais. Tokio žingsnio imtasi dėl ekologijos. Skaičiuojama, kad per metus kurorte kursuojantys autobusai į orą išmesdavo daugiau nei šimtą tonų teršalų. Pokyčiais džiaugiasi ir Druskininkų gyventojai: autobusai gražūs, nauji, tyliai važiuoja ir dar neteršia.

Sprukdami nuo policijos naktį Kalvarijos savivaldybėje žuvo Sirijos ir Moldovos piliečiai. Paaiškėjo, kad pastarasis su „Audi“ vežė nelegalius migrantus Lenkijos link. Avarija įvyko, kai dideliu greičiu lėkusi mašina įvažiavo į tvenkinį. Du žmonės žuvo iš karto, dar penki Sirijos piliečiai – sužaloti, vienas jų – nepilnametis. Nustatyta, kad nelegalai buvo vežami iš Latvijos, tačiau automobilis – registruotas Lietuvoje.

Nerimas Žuvinto biosferos rezervate, kur masiškai gaišta kirai. Dabar pelkynuose jau gali būti keli tūkstančiai gaišenų. Sparnuočius naikina paukščių gripas. Ornitologai sako, kad iškilo pavojus ir kitoms paukščių rūšims, o kaip toli išplito virusas – nežinia. Rudagalvis kiras, tikėtina, yra užsikrėtęs mirtinu gripu. Paukštis nebepaskrenda ir padėti jam jau neįmanoma: Žuvinto biosferos rezervate gyvenančią sparnuočių rūšį gaišina paukščių gripas.

Nepastovūs pavasario orai – galvos skausmas ir smidrų augintojams. Su jais šiemet žmonės vargsta kaip reta: balandį smarkiai atšilus, smidrai pradėjo augti, paskui atšalo ir viskas sustojo, o vėliau viskas nuo pradžių. Už savaitės – turėtų būti pats smidrų pikas. Itin vėsios naktys ir šalnos gali smarkiai pakenkti šiai gardžiai, tačiau ir nepigiai daržovei. Bet valgytojų tikrai netrūksta, sako ūkininkai.

Lazdijų gyventojai jau kelis mėnesius naudojasi neįtikėtina prabanga: iš kaimų į rajono centrą – Lazdijus – juos vežioja nemokamas taksi. Beveik pusę milijono eurų savivaldybė gavo iš Europos Sąjungos fondo. Nusipirko tris elektromobilius, kurie ir vežioja gyventojus iš  kaimų į miestą įvairių reikalų tvarkyti. Elektromobilį galima užsisakyti net ir norint apsipirkti nuvažiuoti. Tačiau tie, kurie norės važiuoti degtinės nusipirkti vakarėliui pratęsti – vežami nebus.

Naktį Varėnos rajone, Merkinėje, nežinomi vandalai išniekino partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklą. Apipylė jį baltais dažais, skirtais automobiliams dažyti. Netametama, kad tai prorusiškų veikėjų provokacija prieš gegužės – 9-ąją, tarybinės armijos pergalės prieš Vokietiją šventę, švenčiamą Putino Rusijoje. Kad Merkinės centre stovintį paminklą partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui kažkas apliejo dažais – pastebėta ryte.

Pavasaris vis labiau džiugina ne tik saule ir šiluma, bet ir pavasariniais žalumynais, kuriuose gausu natūralių vitaminų. Žolininkė pataria, kokius augalus rinkti, ką iš jų daryti ir kokia organizmui iš to nauda. Tiesa, anot biologų, Lietuvoje tėra vos keli augalai, kurių negalima valgyti. Tad patariama vietoj prekybos centro pasirinkti švarią pievą, pamiškes ir ten prisirinkti gamtos užauginto maisto ir vitaminų.

Dzūkai atrakino žemę ir davė startą lauko darbams. Lazdijų rajone vyko tradicinės arimo su arkliais varžybos. Artojų nemažai susirinko, tačiau baiminamasi, kad tuoj nebus kam arti žemę senovišku tradiciniu būdu – žmonės kaime sensta, o jauni žemės darbų nenori. 11 artojų prie Veisiejų esančiame Kailinių kaime varžėsi, kuris tiesesnę ir gilesnę vagą išars. 20 metų dzūkai organizavo Pirmosios vagos šventę ir duoda startą pavasariniams lauko darbams.

Druskininkai švenčia pavasarį. Jau daugiau nei 10 metų kurorto centre pražįsta keli milijonai narcizų. Reginys pritraukia minias, o šiemet gėlės ypatingai gražiai sužydo. Druskininkai, kaip ir kiekvieną pavasarį, taip ir šį, tampo ypatingu traukos centru. Kurorto centre pražydo jūra narcizų. Prie Druskonio ežero esančiame parke šiuo metu – pats narcizų žydėjimas.

Vilkaviškio rajone sodyboje policija rado 14 klaikiomis sąlygomis laikomų ir kankinamų šunų. Kai kurie mažyliai sumesti į dėžę ir uždengti, kad nepabėgtų. Neaišku ir kuo šunys buvo šeriami, o lakdavo tiek, kiek į dubenis prilydavo lietaus. Gautas iškvietimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, atvykus į iškvietimą rasta 14 šunų, laikomų negeromis sąlygomis. Ir iš jų penki buvo uždaryti aklinoje tamsoje. Dar trys buvo uždaryti.

Kuršėnų policijos komisariato tyrėja atleista iš darbo, kai internete paplito ją kompromituojantis vaizdo įrašas: uniformuota pareigūnė keikėsi, galimai gėrė degtinę kartu su įtariamaisiais. Už pareigūno vardo pažeminimą ją dabar vadovybė atleido. Paklausta, kodėl taip elgėsi, aiškino, kad šitaip bandė išgauti iš pažeidėjų informaciją: „Na, „davai“, Sandrut. Ar rimtai?“ Po raginimo, Kuršėnų policijos pareigūnė užsiverčia vieną butelį po kito ir kažką išgeria.

Okupantai Ukrainoje žvėriškai sunaikino ne tik namus, bet ir visą infrastruktūrą. Kai kurie žmonės jau metus vis dar neturi elektros. Specialistai stengiasi kuo greičiau atkurti jos tiekimą, tačiau tai nėra paprasta. Be kitokių sunkumų elektrikams gresia ir mirtinas pavojus, mat teritorija gausiai užminuota. Viktoras Gončarovas veda parodyti šaudmens, kuris vos nesugriovė jo namo. Deokupuoto Ruska Lozovos kaimo gyventojas matė savo akimis, kaip sprogmuo atskrido.