Vladimiro kanalas buvo užpildytas su karu susijusiais įrašais nuo pat tarnybos pradžios. Beje, savo padalinyje jis buvo jauniausias karys.
„Jis kūrė planus ir sakė: kai grįšiu, darysime tą ir tą, nuvažiuosime ten ir ten, eisime į kalnus arba žiūrėsime Harį Poterį. Net būdamas fronte jis palaikė mus, civilius“, – prisiminė Vladimiro draugė Jana.
Vladimiras dalyvavo išlaisvinant Charkivo sritį, vėliau pateko į Donbasą. Artimiesiems išsitarė, kad ten vyksta labai žiaurūs dalykai.
„Tai jis pasakė vėliau, kai jie persikėlė į Luhansko sritį, kad ten visai kitoks karas. Karas tapo daug sunkesnis, vietos gyventojai karių jau taip nerėmė kaip kitur. Ir jis tai juto“, – pasakojo kario tėvas Aleksejus.
Vladimiro žinutėse, interneto kanale vis dažniau atsirasdavo žodis „mirtis“.
„Jis man pasakė: mama, kaip aš bijau, kad karas baigsis greitai ir be manęs. Kaip aš, sako, stipriai klydau“, – tikino mama Natalija.
„Su muzika einame į karą“, – sėdėdamas tanke paskutiniame savo vaizdo įraše kalbėjo Vladimiras.
Po šio įrašo žinutės Telegramo kanale nutrūko. Vėliau Ukrainos gynėjo šeima sužinojo, kad Vladimiras pateko į aršų mūšį. Kita žinutė buvo jau iš karo lauko ligoninės. Vaikinas nesunkiai sužeistas į galvą ir į ranką.
Ir tai buvo paskutinis vaizdo įrašas Vladimiro gyvenime. Šturmas, kuriame dalyvavo vaikinas, buvo sėkmingas, tačiau neapsiėjo be daugybės sužeistųjų. Apie šią operaciją sukurtas ir dokumentinis filmas.
Iš mūšio lauko kariai buvo evakuoti šarvuočiu. Po to sveiki ar mažiau sužeisti kariai bendražygius perkėlė į šarvuotą medikų mašiną. Vladimiras buvo nesunkiai sužeistas, todėl padėjo evakuoti kitus. Kai buvo sukelti visi sužeisti kariai, į mašiną rusai pasiuntė droną.
Vladimiras ir dar vienas karys per sprogimą buvo šalia automobilio. Jie mirė akimirksniu. Neperšaunama liemenė nepadėjo – skeveldra perpjovė kaklą.
„Iš pradžių buvo šokas. Tikriausiai dvi valandas negalėjau to suprasti. Man atrodė, kad kažkas kažką sumaišė, kad ne mano sūnui taip atsitiko“, – tikino žuvusiojo mama Natalija.
Jaunasis Ukrainos gynėjas žuvo likus mėnesiui iki 21-ojo gimtadienio. Iš telefone likusių nuotraukų, vaizdo įrašų tėvams pavyko atkurti paskutinę sūnaus gyvenimo dieną.
„Tą Telegramo kanalą jis sukūrė savo draugams. O aš apie tai sužinojau jau po mirties. Tai tarsi atvėrė man akis apie sūnų“, – pasakojo kario tėvas Aleksejus.
Vladimiro kambaryje viskas palikta taip, kaip anksčiau. Tik vietoj sūnaus – jo nuotrauka. Ir daiktai, kuriuos turėjo paskutinę gyvenimo akimirką.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Kol ukrainiečiai žūsta ,žydai sėdi Ukrainos valdžioje ir lobsta . Zelenskio dukrele prašom į frontą , karas baigtųsi tą pačią minutę
