Kalvarijos savivaldybėje įkurto vynuogyno šeimininkas, marijampolietis Karolis Dvylys, dabar uogas augina keliuose aruose, tačiau plės iki vieno hektaro.
„Puikiai sunoksta amerikiečių išveista veislė „Leon“, – džiaugiasi K. Dvylys.
Vynuogės ne tik puikiai uždera, bet ir vynas geras, sako Karolis. Uogas marijampolietis augina ketverius metus ir jau antrus metus ragauja savo paties padarytą vyną.Kad Lietuvoje gali augti vynui skirtos vynuogės – tik šiemet pripažino ir Europos Sąjungos parlamentas. Pirmą kartą Lietuvos vynuogynai įtraukti į žemės ūkio naudmenų sąrašą.
„Šiaurės vynuogininystė labai plečiasi ne tik Lietuvoje. Visa vynuogyninkystė plečiasi į šiaurę – Kanada labai aktyvi, Skandinavijos šalys aplink Baltijos jūrą“, – teigia Lietuvos vynuogininkų asociacijos prezidentas Ramūnas Pilvelis.
Asociacijos prezidentas tiki, kad per artimiausius penkerius metus Lietuvoje atsiras vyno degustacijų ir vynuogynų lankymo turizmas. Marijampolietis K. Dvylys sako, kad Kalvarijos kraštas – tam puikiausiai tinka. Regionas pietinėje pusėje, daug kalvų, dirvožemis taip pat palankus vynuogėms.
„Aukštai esame – 200 metrų virš jūros lygio, tad tradicinis ūkininkavimas kuo toliau tampa sudėtingesnis. Tai nėra tas klestintis regionas, kuris išsiskiria žemės ūkiu Lietuvoje, bet vynuogėms jis puikiai tinka. Tai būtų vietiniams žmonėms, ūkininkams didžiulė paskata“, – tvirtina K. Dvylys.
Norint parduoti naminį vyną taikomi tokie pat reikalavimai, kokie ir didiesiems alkoholio fabrikams. Tad vos kelis arus vynuogių turintiems žmonėms neapsimoka pirkti alkoholio licencijos.
„Jeigu nori užsiimti komercine veikla, tai tiek vynuogių augintojai, tiek vynuogių gamintojai privalo registruotis Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje ir tapti maisto tvarkytojo subjektu. O vyno gamintojas, kuris užsiima komercine veikla, turi būti juridinis asmuo ir turėti Narkotikų, tabako ir alkoholio tarnybos išduotą alkoholio licenciją“, – teigia žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas.
Vynuogininkai tikisi, kad valdžia naminio vyno gamybą atleis nuo kai kurių reikalavimų, tačiau kai kurie parlamentarai nepalaužiami. Vienas jų – buvęs sveikatos apsaugos ministras, valstietis, Aurelijus Veryga. Anot A. Verygos, nėra blogesnio ar geresnio alkoholio.
„Viskas priklauso nuo paties etilo alkoholio ir jisai yra visur tas pats. Nesvarbu, ar vyne, ar lietuviškų, ar prancūziškų vynuogių, ar dūmų viskyje, ar lietuviškoje samanėje. Tai yra tas pats etilo alkoholis, kuris daro tą pačią žalą smegenims, kepenims“, – sako A. Veryga.
Užtat Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis balsuotų už tai, kad ūkiuose pagamintas vynas ar degtinė būtų laisviau pardavinėjama.
„Bet kuris partijos narys, Seimo narys, kuris būna partiniuose renginiuose, sąskrydžiuose, puikiai žino, kad palapinėse sunku rasti parduotuvinį produktą, visose palapinėse vyrauja naminiai produktai. Nereikia apsimetinėti, kad mes to nematome“, – pabrėžia A. Mazuronis.
Kalbinti marijampliečiai sako, kad mieliau ragautų lietuvišką vynuogių vyną, o ne atvežtinį:
„Esu ir ragavusi, man labai patiko.“
„Šiaip aš esu už griežtinimą visų tų prekybų. Bet iš kitos pusės – kodėl neduoti žmonėms užsidirbti. Bet kad tai būtų legalu.“
„Aš net ir už stipresnį. – Naminę degtinę? – Taip.“
Vynuogininkai sako, kad jei valdžia leistų vyną daryti ir pardavinėti laisviau – Lietuvoje alkoholizmo problema nepadidėtų, o sumažėtų.
„Tikrai galiu drąsiai teigti, kad mes kuriame vyno kultūrą ir ją pažįstant tiesiog išsprendžiamos alkoholizmo problemos. Atvirkštinis progresas vyksta. Valstybės institucijoms dar sunku tą suprasti“, – teigia R. Pilvelis.
„Ir ta kvaila diskusija, kad yra kažkoks geresnis ar blogesnis gėrimas, jinai yra viso labo šitų verslo šakų tarpusavio konkurencijos kova, neturinti jokio ryšio su sveikata. Absoliučiai“, – tvirtai pareiškia A. Veryga.
Žemės ūkio ministerijos duomenims, Lietuvoje šiuo metu yra deklaruoti 35 hektarai vynuogynų.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
