Aplinkosaugininkai pradėjo skaičiuoti, kokia žala padaryta gamtai. Verslininkai, kurie atsakingi už tą tvenkinį, dėl visko kaltina sausrą, bet inspektoriai tuo netiki – pradėjo net du tyrimus.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Šimtai, o gal ir tūkstančiai negyvų žuvų – toks vaizdas netoli Kazlų Rūdos šiurpina aplinkinių kaimų gyventojus. Tvenkinyje masiškai gaišta žuvys – kuojos, karšiai, lydekos, ešeriai. O liūdno reginio atvažiavę pažiūrėti žmonės tai vadina ekologine katastrofa:
„Kraupu, kraupu. Kur valdžia žiūri? Juk šitiek laiko guli žuvys. Baisu.“
„Baisu. Šitiek žuvų išmirė. Mums, kaip žvejams mėgėjams – mes kiekvienais metais atvažiuojame pažvejoti – na, baisu.“
Aplinkosaugininkai negyvas žuvis griebia iš vandens – bandys skaičiuoti pagal savo metodiką. Nugaišo ir vis dar gaišta tiek didelės, tiek mažesnės žuvys. Jas darbininkai krauna į talpas ir veš utilizuoti.
Tvenkinį iš valstybės ne vienerius metus nuomoja verslininkai. Anot bendrovės vadovo Gustauto Januškevičiaus, žuvys užduso, mat telkinyje nebeliko vandens, o tuo pačiu ir deguonies. Ir tam esą dvi priežastys – sugedo užtvanka ir sausra išdžiovino telkinį.
„Pagrindinė priežastis – hidrologinė sausra, besitęsianti jau kokius šešis mėnesius. Taip pat ir įrenginio būklė, bet ji nesikeitė gal. Kaip ir praeitais metais, taip ir šiemet. Kaip pavyzdys, praeitais metais turėjome normalų kritulių kiekį, tai kaip ir viskas buvo tvarkoje. Šiemet mes kritulių neturime“, – kalbėjo bendrovės direktorius.
Aplinkosaugininkai neskuba kaltinti vien sausros. Verslininkus jie dar prieš mėnesį buvo įspėję, kad vanduo senka ir reikia skubiai taisyti kiaurą užtvanką, kad žuvys neišdustų. Bet šiandien situacija tokia – kažin, ar bėra kokios gyvybės.
„Pradėti du administraciniai tyrimai. Tai vienas tyrimas dėl Pilvės-Vabalkšnės tvenkinio galimai netinkamai eksploatuojamo įrenginio, antra teisena pradėta pirmadienį“, – sakė aplinkos apsaugos inspektorė Aušra Kondratienė.
Aplinkos apsaugos inspektoriai sako dar negalintys net preliminariai pasakyti, kiek čia gali būti negyvų žuvų. Laukia ilgas darbas, kol bus įvertintas gaišenų kiekis ir padaryta žala gamtai.
„Lydekos skaičiuojamos vienetais, o karšiai, kitos – kilogramais. Ešeriukai, kuojos irgi kilogramais. Bus nustatinėjama, surinkus visus duomenis, žala aplinkai“, – kalbėjo A. Kondratienė.
Verslininkai iš šio tvenkinio ima vandenį ir pumpuoja į netoliese esančius telkinius, kuriuose augina karpius. Bendrovės vadovas teigia, kad prakiurusią užtvanką būtų jau seniai sutvarkęs ir tokios didelės bėdos, kaip dabar, gal būtų išvengęs, tačiau be valstybės institucijų leidimo tvarkyti užtvankos negali, o gauti leidimą – užtruko.
„Pasidarėme ekspertizę jau prieš metus. Tada yra projektuotojai, kurie turi suprojektuoti. Tokių įmonių Lietuvoje nėra daug, jie turi prisiimti atsakomybę. Derinimai, viskas, labai užtrunka“, – piktinosi G. Januškevičius.
Maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai artimiausiu metu ketina pradėti tirti, ar pūvančios žuvys neužterš gruntinių vandenų ir žmonių geriamųjų vandens šulinių. Kazlų Rūdos savivaldybė dėl šio incidento neatmeta skelbti ekstremalią situaciją.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
