Dailius Dargis

Buvusio policijos generalinio komisaro pavaduotojo Visvaldo Račkausko, buvusio Lietuvos Kriminalinės policijos biuro (LKPB) viršininko pavaduotojo Tomo Ulpio ir šiame biure tebedirbančių Emilijaus Damukaičio, Dariušo Sinkevičiaus ir Vitalijaus Vitkovskio byloje liudijęs žinomas poligrafo specialistas Vytas Saldžiūnas aiškino, kad policijos informatoriumi vadinamas Mindaugas Žalimas apklausiamas naudojant melo detektorių netrukdė šiam tyrimui, tačiau sukėlė nuostabą, nes atsakydamas į kai kuriuos...

„Balsas.lt savaitė“ pakalbino buvusį kolonijos prižiūrėtoją, kuris su vienu garsiausių šalies nusikaltėlių Henriku Daktaru susidūrė daugiau nei prieš 35 metus. Kamera, kurioje vienas virš kito įtaisyti gultai, vienam žmogui skirti 2 kv. m ploto, galioja teisė per mėnesį išleisti neribotą pinigų sumą, galima nueiti į vieną trumpalaikį pasimatymą per du mėnesius, vieną kartą per savaitę pasikalbėti telefonu ir kasdien pusantros valandos pasivaikščioti ankštame kiemelyje.

 Vakar Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metiniame pranešime kažkodėl neužsiminė nei apie skandalingąjį buvusių Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimą, nei apie žlugusio banko „Snoro” skandalo padarinius šalies ekonomikai, visuomenei. Atrodo, kad baigiasi ir skandalingos paslaptingojo „Snoro” informatoriaus paieškos.

Šiomis dienomis Vilniuje viešėjo Rusijos kriminalinės literatūros asas ir žurnalistinių tyrimų autorius Andrejus Konstantinovas (49 m.), parašęs milijoniniais tiražais išpirktus kriminalinius romanus. Jo kultinė knyga „Peterburgo banditai“ vėliau virto to paties pavadinimo televizijos serialu, kuris buvo pamėgtas ir mūsų žiūrovų. Vėliau A. Konstantinovas parašė knygas „Advokatas” ir „Advokatas 2” (abi jos išverstos į lietuvių kalbą), scenarijų ne vienam kriminaliniam serialui.

Teisėsauga stoja į rimtą dvikovą su tarptautiniu mastu veikiančiais degalų grobstytojais. Pastarosiomis savaitėmis žiniasklaidoje pasklido žinia apie keturis visoje Lietuvoje veikiančios žinomos bendrovės darbuotojus, kurie buvo priversti išbandyti areštinės gultus. Pas juos buvo aptikta daugiau nei 4,5 mln. litų grynaisiais įvairia valiuta.

Kaip strateginiuose šalies objektuose tvarką gali užtikrinti ginkluoti apsaugininkai, kurie kitą rytą aptinkami apsvaigę nuo alkoholio? Pirmas toks incidentas? Neseniai bendrovės „Lietuvos energija“ darbuotojams surengus patikrinimą, jos tvarką prižiūrintys apsaugininkai buvo užklupti su alkoholiniais gėrimais.

Originalioje knygoje „Vilniaus bomberio išpažintis” pasakojama apie ryškiausią Vilniaus bomberį ir išskirtinių gangsterių, vykdžiusių užsakytas žmogžudystes, krauju pažymėtą gyvenimą XX a. paskutinį dešimtmetį. Septynis kartus iki gyvos galvos nuteistas samdomas žudikas Valerijus Januškevičius netgi yra pelnęs jį sekusių ir kaltinimus pareiškusių griežtų sostinės kriminalistų, prokurorų pagarbą.

Naujoje šokiruojančioje knygoje „Vilniaus bomberio išpažintis“ po 15 metų tylos pirmą ir paskutinį kartą vienišu sprogdintoju vadinamas, 7 kartus iki gyvos galvos nuteistas samdomas žudikas Valerijus Januškevičius smulkiai dėsto, kaip tapo samdomu žudiku, apiplėšinėjo, šaudė ar prisidėjo grobiant žmones, reikalavo išpirkų iš ne visai sąžiningai pralobusių Lietuvos sostinės verslininkų.

Neseniai išleistoje knygoje „Vilniaus bomberio išpažintis“ atgaivinamos ne vieną sąmokslo teoriją pakursčiusios siaubingos akimirkos. Vienas paslaptingiausių Lietuvos nusikaltėlių Valerijus Januškevičius, net 15 metų atkakliai tylėjęs, ignoravęs pačius pelningiausius žiniasklaidos pasiūlymus, sutiko, kad naujausioje mano knygoje būtų papasakota apie paskutiniame XX a. dešimtmetyje šalies sostinėje veikusios banditų gaujos surengtus išpuolius prieš turtingiausius to meto gyventojus.

Šiandien minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Balsas.lt prisimena garsiausią XX amžiaus žurnalisto žmogžudystės bylą. 1995 metų kovo 1 dienos vakarą prie savo namų Maskvoje buvo nušautas Rusijos televizijos kompanijos ORT vadovas, populiariausias televizijos laidų vedėjas Vladislavas Listjevas. Jam tuomet buvo 39-eri.

Garsaus Rusijos mafijos boso istorijoje „Balsas.lt savaitė” ieškojo sąsajų su mūsų šalimi. Vieno didžiausių JAV miesto Niujorko policija pripažino, kad legendinis 64 metų Rusijos vagių autoritetas Alimžanas Tochtachunovas, kriminaliniame pasaulyje geriau žinomas Taivančiko pravarde, yra pogrindinius lošimų namus valdančios mafijos bosas. Neseniai už grotų pateko 29 lošimo rulečių karaliaus patikėtiniai. Pats Taivančikas nebuvo suimtas, nes tuo metu nesilankė JAV.

Politikams svarstant įvairius variantus, kaip padidinti pasitikėjimą Temide, vėl prisiminti siūlymai dėl prisiekusiųjų teismų. Naudos nemato Europos Parlamento narys, vienas iš opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderių Vytautas Landsbergis neseniai pareiškė, kad, ko gero, pritartų prisiekusiųjų teismo institutui tam tikro tipo byloms. Visuomenėje esama įvairių nuomonių.

Pagal jaunojo keliautojo iš Klonio gatvės užrašus atsiranda viltis susekti skandalingosios Seimo narės pėdsakus. Skandalingai subliūškus įvairiausiais gandais apipintoje Kauno pedofilijos istorijai, pagrindinė jos herojė – buvusi teisėja, dabartinė Seimo narė Neringa Venckienė – nuo šiol yra priversta krimsti bėglės duoną.

Rezonansinius nusikaltimus atskleidžiantys informatoriai ne visada išgirsta tokį nuosprendį, kokio tikėjosi. Lietuvoje prieš tampant saugomu liudytoju būtina viską gerai pasverti, mat tokį statusą įgijęs asmuo ne visada išvengia nelaisvės bausmės. Dar blogiau: policijos bendradarbiai rizikuoja net savo gyvybe, nes patekę už grotų gali pakliūti į savo įduotų banditų ar jų patikėtinių nasrus.

„Surinkus tam tikrą informaciją kilo įtarimų, kad šį nusikaltimą galėjo padaryti Drąsius Kedys. Tokiu būdu teisėjas galėjo būti nušautas tik profesionalaus šaulio arba asmens iš kriminalinio pasaulio. Deja, dažniausiai informacija nutekėdavo iš tų, kurie ją ir valdė. Galbūt neatsitiktinai pareigūnai vis dar nelinkę pripažinti savo padarytų klaidų, sėdi tyliai ir galbūt tikisi būti reabilituoti. Deja, tokia gėdinga situacija užtraukia nešlovę ne tik jiems, bet ir visiems kitiems pareigūnams.

 „Važiuojant apsižvalgyti teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymo vietoje Kaune, pakeliui su kolega Algimantu Kliunka (tuometiniu Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus (ONKTS) vadovu, - red. past.) aptarėme, kad tai galėjo padaryti ne tik Drąsius Kedys, bet ir Daktarų gauja, kurios nusikaltimus anksčiau yra tyręs nušautas teisėjas”, - taip pirmadienį Vilniaus apylinkės teisme kalbėjo tuometinis generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis.

Ši kadaise sovietinėje Lietuvoje ištirta byla verta rusų NTV televizijos laidos, kurioje sekmadieniais pristatomi garsiausi sovietinės epochos nusikaltimai, siužeto. Kaune nutikusi meno vertybių vagystės istorija ilgus metus saugota grifu „Slaptai” pažymėtoje, KGB priežiūroje buvusioje byloje. Ji nebuvo pasiekiama smalsiai visuomenei, tačiau praėjus 35 metams „Akistata” atskleidžia visus šio praeityje nuslėpto unikalaus paveikslo pagrobimo užkulisius.

„Balsas.lt savaitei“ pavyko prašnekinti žmogų, kuris galbūt paskutinis matė nuo teisėsaugos sprukusį Drąsių Kedį. Balandžio 15 dieną Vilniaus apygardos teisme prasidės garsiausios pastarųjų metų bylos teismas. Prieš teismą stos prie Kauno miesto apygardos teismo teisėjo Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės (buvusios D. Kedžio sugyventinės Laimutės Stankūnaitės sesuo – red. past.

Šlovės sulaukę Lietuvos atletai žiniasklaidos dėmesio sulaukia ne tik už garsius laimėjimus sporto arenose, bet ir už įstatymų laužymą. Į nusikaltimų liūną panirę sportininkai ne tik nubraukia geriausius savo rezultatus, bet dažnai ir užkerta kelią tolesnei sėkmingai karjerai. Kai kurie sportininkai ne visada sugeba kontroliuoti per kraštus besiveržiantį adrenaliną ir stačia galva neria į neatsakingas avantiūras.

„Akistata” po 35 metų vėl atvertė skandalingo meno kūrinio pagrobimo bylą. Šis anuomet netgi amžiaus vagyste pramintas nusikaltimas tuomet sukrėtė ne tik laikinąją sostinę, bet ir visą Lietuvą. Kadangi šią bylą įdėmiai sekė ir aukščiausi Vatikano hierarchai, neišskiriant ir popiežių Joną Paulių II. Todėl ant kojų sukilo ne tik kriminalinė milicija, bet ir KGB geriausi pareigūnai.

Kol tarptautiniai ekspertai ir žiniasklaida aiškinasi, kaip mirė prieštaringai vertinamas rusų oligarchas Borisas Berezovskis, „Ekonomika.lt“ įvardija netikėtus milijonieriaus praeities faktus. Jie bus pateikti ir mano būsimoje knygoje „Vilniaus bomberio išpažintis“. Kai 1994 metų birželio 7-osios pavakare, bene prieštaringiausiai visame pasaulyje vertinto turtuolio B. Berezovskio (praėjus keletui metų po šio įvykio sprukusio iš Rusijos, aut. past.

 Vilniaus apylinkės teisme ketvirtadienio rytą toliau nagrinėjamoje galbūt apie kauniečio Drąsiaus Kedžio surengtas skerdynes Kaune iš anksto žinojusių policininkų byloje liudijo Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius. Mindžikuodami teismo koridoriuose dauguma teisiamų buvusių ir dabartinių Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnų piktinosi jiems skiriamu aplinkinių dėmesiu, slapstėsi nuo fotoobjektyvų ir televizijos operatorių.

Išvykti iš Lietuvos ketinantys praeityje garsių gaujų nariai parduoda įspūdingą savo turtą. Maždaug prieš porą dešimtmečių masiškai ištaigingus namus statę ir milžiniškus butus prestižinėse vietose supirkinėję įvairiais nusikaltimais garsėjantys gangsteriai bei jų šeimos nariai dabar sprendžia kitą galvosūkį. Jie suka galvą, kaip atsikratyti brangaus nekilnojamojo turto objektų, tapusių didžiuliu akmeniu po kaklu.

Šiais laikais prestižinių markių automobilių salonai net Amerikoje – išrinktųjų pasaulis, kuriame sukasi dideli pinigai. Gal todėl lietuviška pavardė Holivudo grietinėlei sukėlė nuostabą: kaip Vygantas Pilipavičius iš Kauno tapo VIP klientus aptarnaujančiu pardavėju? Pirmųjų Lietuvos reketininkų ataką nuo neatmenamų laikų kriminaliniu kontingentu garsėjančiame Kauno Vilijampolės rajone išgyvenęs ir dėl jos su Lietuva atsisveikinęs V. Pilipavičius, 1990-ųjų balandį pirmąsyk nusileidęs už Atlanto,...

Tamsiausiais pastarojo meto nusikaltimais laikomi interneto komentatorių skelbiami šmeižiamojo pobūdžio komentarai. Lietuvoje nužudymai ar apiplėšimai lengviau išaiškinami nei interneto komentatorių blokuose mirgantys šmeižto ir pykčio kupini pasisakymai. Neretai interneto šmeižto aukomis tampa ne tik eiliniai žmonės, bet ir aukščiausi politikai, teisėsaugininkai, meno ir pramogų pasaulio atstovai ar žurnalistai.

Reketo klestėjimo laikais Lietuvoje buvo nemažai skaudžių istorijų, tik dažniausiai jų aukos tylėdavo ir neskubėdavo atsiverti nei policijai, nei žiniasklaidai. Tačiau šiandien, praėjus 24 metams, „Akistata“ tęsia pirmosios reketo bylos herojaus Vyganto Pilipavičiaus iš Čikagos (JAV) atvirą išpažintį. „Iš viso būrio į mūsų namų kiemą atvykusių reketininkų pažinojau tik Turistą (Vladimirą Seneckį, 1993-iaisiais dingusį ir, kaip teigiama pastarojoje Daktarų byloje, nužudytą saviškių, – red. past.

Vakar ryte Vilniuje rastas 52 metų Romano Vonickio kūnas su kankinimo žymėmis -nužudytas žmogus buvo vienas baltarusiškų organizacijų vienas lyderių. Nors pareigūnai nenoriai kalba apie bylą, tačiau portalui Balsas.lt pavyko sužinoti, kad neatmetama buitinio nužudymo versija. Tiesa, ankstesni pranešikai tokią versiją stūmė į paskiausią vietą. Buitinė verisija? Manoma, kad žudikas jau buvo rūsyje, kur galimai ketino vogti iš sandėliukų.

Kas iš tikrųjų atsitiko Kauno Vilijampolėje, nuosavų namų kvartale, 1989 metų kovo 9-ąją? Tą popietę, kai ano meto žymūs reketininkai bandė palaužti banditų tėvonija pramintame rajone verslumu pagarsėjusį Vygantą Pilipavičių. Daug ginčų sukėlusioje istorijoje dabar atsiliepė ir priešingos barikadų pusės atstovai – iš tuometinio Kauno šešėlinio pasaulio.

„Balsas.lt savaitė“ domėjosi, kaip šiandien klostosi pirmoje Lietuvoje reketo byloje nuskambėjusio verslininko gyvenimas. Prieš 26 metus Vyganto Pilipavičiaus poelgį pastebėjo visi: pirmieji šalies kooperatininkai ir verslininkai džiūgavo arba bent jau stebėjosi, kaip jam pavyko skelti tokį skambų antausį nuožmiai Kauno reketininkų kartai, kuri nežabota agresija visuomenei kėlė didžiulę baimę.

„Snoro“ ir Ūkio banko skandalai patvirtina, kad iš skaudžių klaidų per kelis dešimtmečius nepasimokyta. Krauju nudažytais laukiniais 1990-aisiais Lietuvoje sukruto ir pirmieji kapitalizmo vilkai. Būtent jie ėmėsi kurti naujas laisvosios rinkos žaidimų taisykles, kurių pagrindu vėliau buvo įkurti komerciniai bankai „Apus“, „Ekspres“, „Sekundė“, „Ateitis“, „Lietuvos verslas“, „Aurabankas“, Vakarų bankas, Komercinis kredito bankas ir pan.

Klaipėdoje skambėjo baigiamosios senosios Kauno mafijos veikėjų kalbos. Ilgaamžiškumu išgarsėjusios Kauno Vilijampolės rajone susidariusios Daktarų gaujos narių teisme Klaipėdoje skambėjo gana skirtingos pagrindinių grupuotės lyderių kalbos. Savaitės pradžioje Klaipėdos apygardos teismas išklausė gaujos vadeiva laikomo 55 metų Henriko Daktaro, pravarde Henytė, bei jo svarbiausio pavaduotojo – bendraamžio Gogos pravarde pagarsėjusio Egidijaus Abariaus – paskutinį žodį.

Šią savaitę sprogus Kauno sporto mecenato, žiniasklaidos magnato, bankininko ir visuomenės veikėjo Vladimiro Romanovo valdomo„Ūkio banko skandalui, balsas.lt žurnalistas nusprendė pasidomėti dviprasmiškai vertinamo verslininko praeitimi. Sukinėjosi tarp vestuvininkų Kaune kalbama, kad sovietmečiu V. Romanovas dirbo taksistu, o vėliau ėmėsi nemažas rublių sumas padėjusio uždirbti vestuvių filmuotojo amato.

Skambiai pradėtą tyrimą po metų gaubia įtartina tyla. Lygiai prieš metus šalį sudrebino neregėto masto teisėsaugos srityje skandalas. 2012-ųjų vasarį buvęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis pareiškė nepasitikintis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotoju Vytautu Giržadu. Ministras teigė, kad „Snoro“ banko žlugimo išvakarėse V. Giržadas galbūt galėjo žiniasklaidai nutekinti informaciją apie prastą šios finansų įstaigos padėtį, ir pasiūlė jam atsistatydinti.

Trečiadienį viename didžiausių šalies dienraščių pasirodžiusi žinia apie ieškomą Kauno pedofilijos istorijoje dažnai minėto, prieš keletą metų iki šiol nenustatytų žudikų nušauto kauniečio Vaido Milinio portreto dailininką, privertė atsiliepti ir patį autorių. Balsas.lt šaltinių teigimu, dailininkas Donatas Mockus, perskaitęs apie save laikraštyje ir internete, netrukus susisiekė su straipsnio autoriumi, o vėliau pats paskambino prokurorams.

 Vilniaus apylinkės teisme teisiami buvę ir dabartiniai Policijos departamento pareigūnai antradienį išvydo slaptuoju policijos informatoriumi vadinamo Mindaugo Žalimo gyvenimo draugę ir skandalą išprovokavusios televizijos laidos autorių Virginijų Gaivenį. Taip pat teisme buvo pateikta nemažai vidinės policijos darbo virtuvės paslapčių. Kai kurie teisme liudiję buvę pareigūnai prasitarė apie visuomenei nematomą kovą tarp pavienių policijos darbuotojų.

Gerbiami pareigūnai ir padėdavo vietos gaujoms, ir patys imdavosi prekybos kvaišalais. Policijos departamente įkurtos Imuniteto tarnybos ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnai iki šiol slepia beveik prieš porą savaičių suimtų kriminalistų, vykdžiusių Lietuvoje neregėto masto prekybą narkotikais, pavardes, parduotų kvaišalų rūšis ir kiekį.

Kaip Kauno šešėlinį pasaulį paveiks praėjusią savaitę plačiai nuskambėjęs Agurkinių gaujos lyderių sulaikymas? Kas dabar turi daugiausia galimybių perimti kriminalinio pasaulio valdymą? Nuo neatmenamų laikų Lietuvos mafijos sostine vadinamo Kauno kriminalinio pasaulio gyvenimas vėl keičiasi. Beveik du dešimtmečius vienvaldžiu lyderiu laikyto Henriko Daktaro, pravarde Henytė, teismo pabaiga artėja.

Pastarojo meto Kauno mafijos autoritetu, Agurkinių gaujos lyderiu tituluojamas 41 metų Saulius Velečka, pravarde Agurkas, trims mėnesiams keliauja už grotų. Po kelių metų tylos vėl už grotų atsidūręs S. Velečka, kuris pastaraisiais metais vengė viešumo ir visur judėjo lydimas apsaugininkų būrio, Generalinės prokuratūros prokurorų Zdislavo Tuliševskio ir Tomo Meškausko prašymu buvo suimtas trečiadienio rytą.

 Įtariama, kad vykstant Ukrainos oranžinei revoliucijai teroro aktą suplanavę sprogdintojai ginklais apsirūpino mūsų šalyje. Šiurpi paslaptis, jau beveik dešimt metų gaubianti Oranžinės revoliucijos metu Ukrainoje kruopščiai planuotas, tačiau neįvykdytas masines žudynes, gali būti atskleista Lietuvoje.

Statistikos duomenys rodo, kad sutikti žiemos švenčių – Kalėdų ir Naujųjų metų – į Lietuvą grįžo net 15 proc. mažiau svetur gyvenančių, uždarbiaujančių ar besimokančių mūsų šalies gyventojų nei ankstesniais metais. Galbūt neatsitiktinai šalies oro uostuose faktiškai neužfiksuota alkoholio padauginusių, užsirūkyti panorusių ar agresyviai nusiteikusių pažeidėjų, kurie tokiais atvejais dažniausiai jaučiasi esą visagaliai dievai. „Balsas.

„Balsas.lt savaitės” tyrimas – visi praeities ir šiandienos garsiausi Lietuvos nusikalstamo pasaulio autoritetai yra gimę paskutinį metų - gruodžio mėnesį. REMIGIJUS DAŠKEVIČIUS, pravarde Daškė Gimė 1968 metų gruodžio 11 dieną, Kaune. Jis buvo vienos ryškiausių praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje Kaune egzistavusios Daškinių gaujos lyderis. Būdamas penkiolikos laisvalaikį leido Žaliakalnio rajono chuliganų draugijoje, kur netrukus tapo viso rajono lyderiu.

Garsiausius šalies cigarečių gabentojus įklampino trumposios žinutės. Nepriklausomybės pradžioje kovos su kontrabanda pareigūnu Lazdijų rajone dirbusio, tačiau praėjus dešimtmečiui kontrabandininku tapusio Viliaus Karaliaus grupuotės nariai praėjusį penktadienį stojo prieš teismą. V. Karalius ir 9 jo bendrai kaltinami dalyvavimu nusikalstamoje veikloje, kontrabandinių rūkalų gabenimu tarptautiniais reisais. Jų padaryta žala valstybei gali siekti apie 21 mln. litų.

Penktadienį Vilniaus apygardos teismas atvertė Generalinės prokuratūros parengtą baudžiamąją bylą, kurioje stambaus masto kontrabandos organizavimu ir realizavimu kaltinami Viliaus Karaliaus gaujos nariai. Kaltinimai pareikšti ne tik eiliniams gaujos nariams: tarpininkams, cigaretes gabenusiems vairuotojams, bet ir jų vadeivai, Lietuvos kontrabandos karaliumi tituluojamam, sausio 1-ąją, 50-metį Lukiškių belangėje minėsiančiam V. Karaliui.

Neseniai viena Norvegijos televizijos kompanija pirmą kartą parodė teroro akto, kurį praėjusių metų liepą Osle įvykdė prieš kelis mėnesių 25 metams už grotų pasiųstas Andersas Behringas Breivikas, vaizdo įrašus. Stebėjimo kamerų įraše matyti, kaip garsiausias pastarojo meto Europos sprogdintojas stato automobilį vyriausybės kvartale, greitai nueina, o mašina po kurio laiko sprogsta. Anksčiau šie kadrai nebuvo rodomi plačiajai publikai. Savaitraštis „Balsas.

Vilniaus apygardos teismas antradienio popietę paskelbė palankų nuosprendį garsiam Kauno verslininkui Gintarui Skobui. Vienas turtingiausių laikinosios sostinės žmonių Generalinės prokuratūros prokurorų buvo įvardijamas kaip dvigubos žmogžudystės organizatorius. Kaltinamojo kauniečio baudžiamoji byla buvo nutraukta, suėjus senaties terminui. Balsas.

Šešėlinio pasaulio veikėjai ne kartą taikėsi į didžiąją politiką. Jei patiems nepavykdavo, deleguodavo savo atžalas. Atrodo, kad smarkiai įsuktas ir keletą gyvybių pasiglemžęs Kauno pedofilijos skandalas blėsta. Akivaizdžiai mažėja ir žmonių, trokštančių išsiaiškinti tikrąją šios plačiausiai pastarojo meto žiniasklaidoje nušviestos istorijos tiesą.

Modernų kelių įrenginį pastačiusius verslininkus Kauno valdžia skandina skolose Seimo rinkimus gėdingai pralaimėję konservatoriai rodo savo galią Kaune. Jie užsimojo sunaikinti vieną seniausiai ir sėkmingiausiai gyvuojančių miesto statybos bendrovių „Kamesta“. Tokią išvadą tenka daryti dėl Kauno mero konservatoriaus Andriaus Kupčinsko sunkiai blaiviu protu suvokiamų veiksmų. Verslo ir mero mūšiai „Manau, A. Kupčinskas taip elgiasi todėl, kad nesiorientuoja, ką daro, – „Balsas.

Pastaruoju metu naršant internete vis dažniau galima rasti siūlymų įsigyti įvairiausių rūšių ginklų. Lietuvoje daugėja apiplėšimų, vagysčių, sukčiavimo atvejų. Kuriasi naujos nusikalstamos grupuotės. Didžiausią įtaką didėjančiam nusikalstamumui daro augantis nedarbas.

Per daugiau kaip dešimtmetį šalyje nepaaiškinamomis aplinkybėmis nusižudė šešios jaunuolių poros. Prieš 9 metus pradėtame žurnalistiniame tyrime pavyko išsiaiškinti, jog iš pradžių paprastomis savižudybėmis atrodžiusios istorijos yra apipintos paslaptingais, nepaaiškinamais reiškiniais, prieštaringais liudijimais. Todėl „Akistata“ tęsia savąjį moksleivių surastų kilpoje žurnalistinį tyrimą, kuriame išryškėja daugybė mįslingų detalių.