Audrius Bareišis

Iš Klaipėdos kilusio 19-mečio Justo gyvenimo istorija lengvai sukrečia. Pinigų narkotikams, alkoholiui ir merginoms pritrūkęs tada vos 17 metų paauglys kartu su draugu įvykdė plėšimą. Sulaukė lygtinės bausmės, kuri neįtikino sugrįžti į doros kelią. Netrukus įvykdė dar vieną panašų nusikaltimą, po kurio teismas jau pasiuntė nepilnametį už grotų. Su Justu pasikalbėjome Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose, kur jis šiuo metu atlieka bausmę.

Kaune stūkso dar 1968-siais statytas pastatas, kurio pirminė paskirtis buvo apgyvendinti į miestą atvykusius darbininkus. Bet dar tais pačiais metais čia buvo įsteigta Kauno auklėjamojo darbo kolonija, skirta vykdyti laisvės atėmimo bausmę nuteistiems vyriškos lyties nepilnamečiams. Prieš daugiau kaip 10 metų ši įstaiga buvo pervadinta į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus.

Vos prieš kelias dienas Trakų rajone esančiame Ilgų ežere, šalia Padumblės k., buvo rasta žmogaus kaukolė ir kaulai. Paaiškėjo, kad tai gali būti dar 1996 metais dingusio be žinios vyro skeletas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja patvirtino, kad kaukolę ir kaulus surado ir į paviršių iškėlė specialiai šiai užduočiai nusamdytas naras. „Naras nėrė toje vietoje būtent dingusio asmens brolio prašymu.

Jau kitais metais įsigalioja svarbus Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimas, kuris, anot pokyčių iniciatorių, turėtų ženkliai palengvinti gyvenimą Lietuvos vairuotojams. Viliamasi, kad atitinkami sprendimai svariai prisidės prie transporto spūsčių mažinimo labiausiai automobiliais perpildytose miestų sankryžose.

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose šiuo metu bausmę atlieka 62 asmenys. Tiesa, tik 20 iš jų yra nepilnamečiai, mat kiti spėjo sulaukti 18 metų jau sėdėdami už grotų. Šis skaičius vos prieš kelias dienas sumažėjo vienetu. Mat į laisvę naujienų portalui tv3.lt apsilankymo dieną lygtinai buvo išleistas 19-metis Saulius. Jaunuolis sutiko atsakyti į keletą klausimų. Per pokalbį jis nė kiek nepriminė nusikaltėlio. Akys tiesiog žibėjo.

Daugiau kaip 20 tūkstančių gyventojų turinčiuose ir Lietuvos centre esančiuose Kėdainiuose pakvipo seniai neregėta ramybe. Pastaraisiais metais šis regionas „išgarsėjo“ dėl kraupių rezonansinių nusikaltimų. Būtent Kėdainiuose motinos ir jos sugyventinio buvo mirtinai sumuštas 4-metis Matukas. Taip pat šiame mieste gyveno ir pusbroliai Bieliauskai, kurie dabar yra teisiami dėl itin žiauraus plungiškės Ievos Strazdauskaitės nužudymo.

Nors pasiūlymų už jus sutvarkyti artimųjų kapus galima aptikti ištįsus metus, bet būtent prieš lapkričio 1-ąją kyla didesnis ažiotažas tuo klausimu. Nieko keisto, mat tai yra puiki galimybė užsidirbti, o tokių paslaugų kainų amplitudė iš tiesų svyruoja gana plačiai. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek kainuoja kapų sutvarkymas. Paaiškėjo, kad tuo užsiima ne tik įmonės, bet ir privatūs asmenys.

Beveik prieš metus, 2017-ųjų lapkričio 20-ąją, tragiškai žuvusios 22-jų modelio Dovilės Didžiūnaitytės mirties aplinkybių narpliojimas iki šiol primena klaidžiojimą po labirintą. Atliekamame ikiteisminiame tyrime kalbama ne tik apie savižudybę, bet ir apie galimą apsvaiginimą, modelio išžaginimą, privedimą prie savižudybės ar net nužudymą. Aiškūs ir asmenys, su kuriais paskutines savo gyvenimo valandas leido D. Didžiūnaitytė.

Nusikalstamumas Lietuvoje tarp visuomenės įprastai garsiai pradedamas aptarinėti įvykus itin žiauriam nusikaltimui. Įprastai kriminalinių naujienų pirmuosiuose puslapiuose paryškintomis raidėmis aprašomi tik tie nusikaltimai, kur aukomis tampa kūdikiai ar jauni žmonės. „Gyvuliai! Žvėrys! Padugnės! Grąžinkite mirties bausmę! Tik iki gyvos galvos!“, – tokiais epitetais ir pasiūlymais pratrūksta šiurpių nusikaltimų akivaizdoje sukrėsta visuomenė.

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose bausmę atliekantis 18 metų Tomas už grotų pateko dėl padirbtų pinigų platinimo. Nors dėl šio nusikaltimo jis, greičiausia, būtų išvengęs įkalinimo, bet dar prieš tai jaunuolis buvo teistas už automobilių vagystes. Tiesa, tada sulaukė lygtinės bausmės, bet noras pralobti padarė savo ir draugo įkalbėtas jis ėmėsi kito nusikaltimo.

Praėjusio ketvirtadienio vakarą, apie 20 val., kaunietė Jurgita tapo eismo įvykio liudininke. Kaune, Partizanų gatvėje 46, prie Dainavos baseino esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, ji kartu su vyru laukė iš treniruotės grįžtančio sūnaus. Savo transporto priemonėje sėdinti pora pastebėjo kaip stovėjimo aikštelėje automobilis „Volkswagen Golf“ atsitrenkė į kitą automobilį „KIA“. Kaltininkas, anot Jurgitos, išlipo, apžiūrėjo abu automobilius ir sėdęs atgal paprasčiausiai nuvažiavo.

Prabėgo beveik du mėnesiai, kai nuo rugsėjo 1-sios pagal sektorinių greičio matuoklių užfiksuotus pažeidimus buvo pradėti formuoti administracinių teisės pažeidimų protokolai už leistino greičio viršijimą. Pirmieji rezultatai jau aiškūs, nors ne visi nusižengę žino, kad gavo baudas. Net 25-iuose Lietuvos kelių ruožuose nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 23 d. užfiksuoti 10 837 pažeidimai. Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) duomenimis, administracinėn atsakomybėn patraukti 665 asmenys.

Gyvenimas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose tik iš pažiūros gali atrodyti „paprastesnis“ nei suaugusiųjų įkalinimo įstaigose. Taip, Kauno nepilnamečių kolonijoje šiuo metu bausmę atlieka ne tūkstančiai (kaip, pavyzdžiui, Pravieniškėse) nuteistųjų, o vos 62 asmenys (nuo 14 iki 24 metų). Tačiau ir tokio skaičiaus nuteistųjų pakanka, kad būtų gyvenama įprastu įkalinimo įstaigos ritmu.

Prabėgo jau 8-eri metai po to, kai būdamas vos 15 metų, su draugų kompanija, Marius nužudė nepažįstamą žmogų. Už šį nusikaltimą teismas tuomet dar paaugliui atseikėjo 7 metų ir 6 mėnesių įkalinimo bausmę. Taip jaunuolis pateko į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus. Ir būtų dar praėjusiais metais atsidūręs laisvėje, jei ne įkalinimo įstaigoje padarytas dar vienas nusikaltimas.

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose bausmę atliekančiam Laurui šiandien – 19 metų. Bet už grotų jis pateko būdamas vos 16-kos. Ir nusikaltimas ne šiaip kokia vagystė, o žmogžudystė, kurią teismas įvertino paskirdamas 8-erius metus nelaisvės. Paprašytas prisiminti patį nusikaltimą, Lauras išpyškina viską taip, tarsi tai būtų nutikę vakar: „Už žmogžudystę čia atsidūriau. Man tada buvo 16 metų. Turėjau „chaltūrą“, pasikvietė draugas išgerti, šiek tiek pavartojome alkoholio.

Skandalinga krepšinio byla visi žvilgsniai – į Panevėžio prokurorus

Lietuvoje plačiai nagrinėjama emigracijos tema įprastai pateikiama viena kryptimi. Dažniausiai aprašomos tik sėkmės (arba nebūtinai) istorijos tų lietuvių, kurie išvyko iš šalies. Tačiau yra nemažai žmonių, kurie sugrįžta į Lietuvą. Būtent jiems ir skirtas straipsnių ciklas „Kryptis – Lietuva!“. Antrasis naujienų portalo tv3.lt pašnekovas Gintautas Žilvytis.

Lietuvoje taip mėgstama emigracijos tema įprastai pateikiama viena kryptimi. Dažniausiai aprašomos tik sėkmės (arba nebūtinai) istorijos tų lietuvių, kurie emigravo iš šalies. Tačiau yra nemažai žmonių, kurie sugrįžta į Lietuvą. Būtent jiems ir skirtas straipsnių ciklas „Kryptis – Lietuva!“. O pirmoji naujienų portalo tv3.lt pašnekovė 34-erių metų Deimantė.

Kai kalbama apie privalomąją karo tarnybą, dažnai girdime jaunų žmonių skundus apie „sugriautus gyvenimus“. Taip mąstantiems ir pasisakantiems net buvo natūraliai prilipdyta „verktinių“ etiketė. Bet toli gražu ne visiems karo tarnyba primena devynis mėnesius trunkantį košmarą. Priešingai, šįkart tv3.lt pašnekovu tapo Modestas Černauskas, kuris tik sulaukęs šaukimo iškart grįžo atlikti pareigos tėvynei net iš Norvegijos.

Vilniaus senamiestyje esančiame „Naručio“ viešbutyje vos prieš pora dienų kilo sujudimas. Prabangų penkių žvaigždučių viešbutį krėtė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai. Šią informaciją pateikė naujienų portalo tv3.lt skaitytoja. Jos teigimu, iš viso pareigūnai Pilies gatvėje įsikūrusio viešbučio teritorijoje surado penkis ten pat esančiame restorane nelegaliai dirbančius žmones.

Lietuvos jaunių (U18) vaikinų rinktinei nepavyko peržengti Latvijoje vykstančio Europos čempionato ketvirtfinalio barjero. Iki tol keturias pergales iškovojusius Gedimino Petrausko auklėtinius šiame etape sustabdė Rusija. Lietuvos rinktinė varžovams pralaimėjo dramatiškoje kovoje rezultatu 77:79. Rungtynių eiga Pirmas kėlinukas Lietuvos jauniai aktyviau pradėjo rungtynes.

Nekilnojamo turto (NT) vertė itin priklauso nuo to, kurioje vietoje šis turtas stūkso. Šįkart nekalbėsime apie namus, kurie yra toli už jūrų marių. Pasižvalgysime visiškai Lietuvos panosėje – po Latvijos kurortą Jūrmalą. Šis kurortas poilsiautojams sudaro dviprasmišką įspūdį. Mat jame gausu tiek apleistų senovinių medinių namų, tiek itin prabangiai atrodančių NT objektų. Bet turite žinoti vieną dalyką, patys prabangiausi namai tikrai nėra centrinėje (turistų labiausiai lankomoje) kurorto dalyje.

Vien praėjusiais metais Jūrmaloje bent vienai nakčiai apsistojo net 42 tūkst. lietuvių. Tai sudaro net 7 proc. visų lankytojų, o pagal bendrą lankomumą, lietuviai „nusileidžia“ tik patiems latviams bei rusams. Nieko keisto, kad toks gausus lietuvių poilsiautojų desantas atkreipė ir Jūrmaloje esančių kavinių bei barų savininkų dėmesį. Ne tik atkreipė, bet ir privertė imtis veiksmų.

Nekilnojamojo turto (NT) rinka yra milžiniška, tačiau joje galime išskirti tam tikras nišas. Viena tokių – milijonus kainuojantys NT objektai, kurių pirkėjas, savaime suprantama, nėra vidutines pajamas gaunantis asmuo. Šie objektai skirti milijonais eurų disponuojantiems pirkėjams. Tad šįkart norime parodyti jums objektus, esančius visiškai šalia Lietuvos – mūsų kaimynystėje Latvijoje.

Vos 20 metų Edgars sutikome viename iš lietuvių itin pamėgtų Jūrmalos paplūdimių. Nuo poilsiautojų akių nenuleidžiantis vaikinas skyrė keletą minučių pokalbiui apie šį, daug kam gana egzotiškai skambantį, darbą. Rygoje gyvenantis gelbėtojas atskleidė savo darbo užkulisius, papasakojo apie kasdienius iššūkius ir tai, kodėl apsisprendė įsidarbinti Jūrmaloje. Nepaisant to, kad bene visą dieną jam tenka praleisti paplūdimyje, Edgars tikina laiko poilsiui per daug nepasitaiko.

Pagaliau sulaukėme kalendorinės vasaros. Tiesa, ir gegužė lietuviams padovanojo pavasariui nebūdingą kaitrą, todėl nieko keisto, kad tautiečiai tiesiog nugulė įvairių miestų ežerų ir upių pakrantes ar jau suspėjo išsimaudyti dar gana vėsioje Baltijos jūroje. Juk dauguma iš mūsų – tiesiog išsiilgę saulės šypsnių ir gaivinančio vandens „kokteilio“. Vasaros sezonas startavo ne tik Palangoje, bet ir lietuvių tiesiog dievinamoje Jūrmaloje.

Prabėgo lygiai 488 dienos nuo tada kai mirė Kėdainiuose motinos Monikos Kaziukaitytės ir jos tuometinio sugyventinio Gedimino Kontenio žiauriai sumuštas 4-metis berniukas. Ir tik šiandien kaltinamieji šiuo itin žiauriu nusikaltimu pagaliau išgirdo jiems siūlomas bausmes. Per šiandien Kauno apygardos teisme vykusį posėdį šio miesto apygardos prokuratūros prokuroras Vytautas Gataveckas pasiūlė M. Kaziukaitytę įkalinti 17 metų.

Nuo 2018-ųjų pradžios bene populiariausia tema tarp Lietuvos vairuotojų yra sektoriniai greičio matuokliai. Prieš keletą mėnesių sumontuoti prietaisai itin erzina greičio mėgėjus, kurie nekantrauja sužinoti, kada bus ne tik fiksuojami pažeidimai (kas jau yra daroma keletą mėnesių – aut. past.), bet už tai dar ir skiriamos baudos.

Lietuvoje prasidėjęs braškių sezonas kelia sumaištį ir nemenką pasipiktinimo bangą. Internautai dalijasi šokiruojančiomis patirtimis, kai už kilogramą šių raudonskruosčių uogų šiuo metu prašoma net 15-20 eurų. Dar vakar rašėme apie tai, kad Rokiškio rajone parduodamų braškių 0,5 kg. kaina – 7 eurai (14 eurų už kg. – aut. past.). Internautams toks „Facebook‘e“ pateiktas pasiūlymas prilygo pasityčiojimui.

Socialiniame tinkle „Facebook“ išplito skelbimas, kuriame siūloma nusipirkti šviežių tik ką nuskintų braškių. Viskas būtų kaip ir gerai, kas nenorėtų pasimėgauti šiomis uogomis, bet... Braškių sezonas tik prasideda, tad kaina, kaip įprasta, yra gerokai didesnė nei ta, kuri pasiūloma vasaros metu. Šiame skelbime už 0,5 kg. braškių prašoma 7 eurų. Būtent prašoma kaina ir sukėlė internautų pasipiktinimą. „Aš suprantu, kad galima ir už 100 eurų/kg. pardavinėti.

Šiuo metu Justei – 23-eji, o jos sutuoktiniui Pauliui – 29 metai. Lietuvą jauna pora paliko prieš trejus metus ir, kaip tapo aišku iš pokalbio su gera nuotaika spinduliuojančia mergina, dėl tokio sprendimo nesigaili nė vienas. Įdomu dar ir tai, kad Justė su Pauliumi pasirinko tokią kryptį, kurią dauguma lietuvių įprastai renkasi atostogoms, bet ne nuolatiniam gyvenimui. Tačiau saulėtoji Malta nenuvylė ir tai, kas Lietuvoje atrodė neįmanoma, svečioje šalyje tapo ranka pasiekiama.

Trečiadienį Rygoje, prie paminklo išvaduotojams, visą dieną švenčiama vadinamoji Pergalės diena. Kasmet per šį renginį pasitaiko įvairių provokacijų, todėl nieko keisto, kad susibūrimo vietą ir nemenku spinduliu aplink ją saugo gausios policijos pajėgos. Apsilankius šiame minėjime iš tiesų į akis krenta tai, kad pareigūnus galima sutikti kone kas keletą metrų.

Gegužės 9-ąją Rygoje vyksta Pergalės dienos iškilmės. Nuo pat ankstyvo ryto aikštėje šalia paminklo Išvaduotojams rinkosi žmonės, minintys Antrojo pasaulinio karo Europoje pabaigą. Specialiai pastatytoje scenoje nuolat skambėjo sovietmetį menanti muzika. Šią Rusijoje itin pompastiškai švenčiamą dieną iškilmės vyksta ir kituose miestuose. Pavyzdžiui, Vilniuje žmonės renkasi Antakalnio kapinėse, o Rygoje prie jau minėto paminklo Išvaduotojams.

Kalbant apie emigracijos priežastis, vienu iš pagrindinių veiksnių įvardijamas finansinis aspektas. Žmonės pabando laimę, o tie, kuriems pasiseka, dažniausiai ir lieka gyventi toje šalyje. Taip nutiko ir 34 metų Sandrai Jakimavičiūtei. Kaune gimusi, bet netrukus į Panevėžį persikėlusi ir save labiau panevėžiete laikanti naujienų portalo tv3.lt pašnekovė Ispanijoje gyvena dar nuo 2009-ųjų.

Emigracija yra viena prioritetinių problemų, kurios Lietuvos valdžiai niekaip nepavyksta pažaboti. Vis daugiau lietuvių savo naujaisiais namais pasirenka kitą šalį. Tokio pasirinkimo priežastys yra įvairios. Didžioji dalis renkasi tą šalį, kur gali užsidirbti daugiau pinigų. Kitiems nepatinka valdžios priimami sprendimai arba lietuviški orai. Naujienų portalas tv3.lt pasikalbėjo su Maltoje jau trejus metus gyvenančia Neringa Kristina Šalne.

Lietuvoje privalomoji karinė tarnyba iki šiol kelia aršias diskusijas. Tūkstančiai į šauktinių sąrašus patenkančių jaunuolių ieško būdų kaip išsisukti nuo jiems tekusios pareigos. Vien 2017-siais Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba skyrė daugiau kaip 5400 baudų (dalis jų skirta tiems patiems asmenims už pakartotinį karinės tarnybos vengimą – aut. past.). Bendras pažeidimų skaičius pasiekė 18,5 tūkst. ribą, tad susimąstyti yra tikrai dėl ko.

„Taip, Arvydui Saboniui ir jo ūgio lietuviams čia būtų tikrai per mažai vietos. Reikėtų po laivo valdymo patalpą vaikščioti susilenkus. Nelabai patogu“, - tokiais šmaikščiais žodžiais tv3.lt žurnalistą su šypsena veide pasitiko laivo kapitonas iš Estijos Indrek Leppas.

Kauno apylinkės teismas penktadienį paskelbė sprendimą byloje, kurioje iš iki gyvos galvos nuteisto Henriko Daktaro ir jo bendražygio Egidijaus Abariaus solidariai reikalaujama net milijono eurų neturtinei žalai atlyginti.

Teisme narpliojama prieš daugiau kaip metus nužudyto ketverių Matuko byla niekaip nepasiekia net finišo tiesiosios prieigų. Praėjusiame posėdyje nuspręsta kaltinamuosius žiauriu mažamečio nužudymu – motiną Moniką Kaziukaitytę ir tuometinį jos sugyventinį Gediminą Kontenį – ištirti poligrafu (melo detektoriumi – aut. past.). Bet šio tyrimo nepavyksta atlikti dėl, kaip teigiama, pablogėjusios M. Kaziukaitytės psichologinės ir fizinės būklės.

Tik 2016-ųjų birželį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė galutinę ir neskundžiamą nutartį „daktarų“, su jos vadeiva Henriku Daktaru priešakyje, gaujoms nariams. Be kitų inkriminuotų nusikaltimų, H. Daktaras su „bendražygiu“ Egidijumi Abariumi buvo nuteisti ir dėl su „daktarais“ sieto, bet vėliau „atskilusio“ Rimanto Ganusausko-Mongolo nužudymo. Šis, byloje surinktais duomenimis, H. Daktaro ir E. Abariaus buvo nužudytas 1993-ųjų gruodžio pabaigoje.

Nors iš pažiūros Lietuva ir Latvija turi daug panašumų, bet, savaime suprantama, lyginant šias šalis galima aptikti ir nemažai skirtumų. Šįkart pakalbėsime apie vieną šioms (ir ne tik šioms) šalims būdingą problemą – greitį keliuose viršijančius asmenis. Šią problemą pripažįsta tiek tv3.lt kalbintas Latvijos generalinis policijos komisaras Ints Kuzis, tiek Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys. Bet vienas dalykas yra pripažinti, o kitas ją spręsti.

Ši istorija toli gražu nėra paremta vien sėkme. Nors sėkmės akimirkų pasitaikė, bet didžioji dalis duoklės tenka šios istorijos herojų optimizmui ir nusiteikimui sunkiai dirbti, kad pavyktų pasiekti užsibrėžtų tikslų. „Kai susiruošėme su visa persikelti į Norvegiją, aplinkiniai į tai žiūrėjo skeptiškai. Niekas netikėjo, kad sugebėsime su tiek vaikų (6 – aut. past.) įsitvirtinti.

Apie draugiškus Lietuvos ir Latvijos santykius galime girdėti visur. Juk ne veltui šios kaimyninės šalys viena kitos gyventojus nevengia pavadinti „broliukais“. Tiesa, piktesnį žodį galima išgirsti nebent kai šių šalių krepšinio rinktinės susitinka tarpusavyje. Bet šįkart pakalbėsime ne apie tai. Ne paslaptis, kad lietuviai yra išsibarstę po visą pasaulį.

Su naujienų portalo tv3.lt redakcija susisiekė 21-erių Monika, kuri pasidalijo savo šeimos istorija. Pagrindiniu šios istorijos akcentu tapo karinė tarnyba, kuri įnešė sumaišties į tik ką susikūrusios šeimos gyvenimą. „Mano vyras pateko į 2017-ųjų šauktinių sąrašą ir šiuo metu jis tarnauja. Kariuomenė sugriovė mūsų gyvenimą. Jis turėjo gerai apmokamą darbą, aš taip pat dirbau, bet viena išsilaikyti nuomojamame bute negalėjau.

Dar praėjusių metų lapkričio 20-sios vakarą Klaipėdoje iš viešbučio 14 aukšto iškritusios ir užsimušusios garsios 22 metų lietuvių manekenės Dovilės Didžiūnaitytės mirties aplinkybių tyrimas – tapo rimtu iššūkiu teisėsaugos pareigūnams. Nors iš pradžių manyta, kad įvyko nelaimė, bet pradėjus aiškintis visas aplinkybes ir sulaukus pirmųjų ekspertų išvadų tyrimas perkvalifikuotas į privedimą prie savižudybės.

Nuo kovo 3 dienos be žinios Vokietijoje pradingusio 34-erių Edvino Valatkos artimiesiems tęsiasi tiesiogine to žodžio prasme košmariškas laikotarpis. Naujienų portalas tv3.lt pasikalbėjo su dingusiojo seserimi Jolita, kuri papasakojo visas Edvino šeimai šiuo metu žinomas aplinkybes. Moteris taip pat liko priblokšta Vokietijos pareigūnų abejingumu: „Reikia suprasti, kad jei esi emigrantas, tai esi niekas. Skaudu. Bet paieška Vokietijoje vykdoma itin aplaidžiai.

Šiuo metu 24-erių Martynas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) jau penkerius metus gyvena Didžiojoje Britanijoje. Nuo 19 metų į užsienį išvykęs jaunas vyras net neketina grįžti į Lietuvą. Maža to, jis siekia tapti Didžiosios Britanijos piliečiu. Abejonių tv3.lt kalbintas Martynas dėl šio žingsnio teigė nebeturintis. „Nenoriu visko prarasti, ko pavyko pasiekti. Baisu pagalvoti, ką dar Lietuvos valdžia sugalvos. Pasikeisiu pilietybę ir nereikės sukti dėl nieko galvos.

Vos tik Lietuvoje buvo padidinti alkoholinių gėrimų akcizai, daugelio tautiečių akys nukrypo į kaimyninę Latviją. Mat ten alkoholiniai gėrimai tapo ženkliai pigesni nei Lietuvoje. Viena po kitos buvo viešinamos istorijos, kaip lietuviai apsiperka netoli sienos su Latvija esančiose parduotuvėse. Pigesnis alkoholis tiesiog apsuko galvas. Žmonės nepasikuklindavo socialiniuose tinkluose pasidalinti alkoholinių gėrimų perpildytų pirkinių krepšių nuotraukomis. Bet viskas yra laikina.

Buvusios Seimo narės ir teisėjos Neringos Venckienės sulaikymas JAV sukėlė nemenką šurmulį Lietuvoje. Šiuo metu esminiu klausimu tapo ar bus įtariamoji net pagal 13 Baudžiamojo kodekso epizodų perduota Lietuvai? Ir, jei bus, tai per kiek laiko tas bus padaryta. Mat patirtis rodo, kad ekstradicijos procedūros toli gražu ne visada vyksta sklandžiai ir gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų.