Audrius Bareišis

Karantinas visame pasaulyje sukaustė turizmo sektorių. Pandemijos įkaitais tapo ir savo keliones suplanavę arba gaudyti paskutinės minutės pasiūlymus linkę lietuviai. Nors pamažu kalbama apie tai, kad situacija turėtų pasitaisyti, tačiau artimiausiais mėnesiais planuoti atostogas užsienyje atrodo itin rizikinga. Nepaisant to, lietuviai nėra linkę nuleisti rankų. Dalis jų iki šiol nepraranda vilties, kad anksčiau suplanuotos kelionės rugpjūčio mėnesį įvyks.

Vos tik Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, itin ryškūs pokyčiai prasidėjo nekilnojamojo turto (NT) sektoriuje. Kilusi panika privertė dalį būstą nuomojančių žmonių sumažinti nuomos kainą. Susiklosčiusia situacija pasinaudoti suspėjusiems nuomininkams bent karantino laikotarpiui pavyko nusiderėti ir laikinai susimažinti nuomos mokestį. Nors būsto nuomos kainos sumažėjo, bet ne tiek, kiek buvo galima tikėtis. Tai lėmė vienas reikšmingas faktorius.

Socialiniame tinkle „Facebook“ viena lietuvė paviešino įrašą, kad balandžio 26 d. jai pavyko nusipirkti „Ryanair“ lėktuvo bilietą iš Londono Stanstedo oro uosto į Kauną. Vis dėlto, netrukus jos džiaugsmą aptemdė lyg iš gausybės rago pasipylę komentarai. „Atšauks skrydį. Dar neatšaukė, bet atšauks. Nepirkite dabar tų bilietų. Pinigų niekas negrąžins“, – neabejojo „Facebook“ vartotoja.

Karantinas Lietuvoje įvestas prieš daugiau kaip mėnesį, bet iki šiol į gimtinę nepavyko sugrįžti daugybei tą padaryti siekiančių tautiečių. Įvairiuose pasaulio kampeliuose vis dar pasigirsta pagalbos prašymų iš svetur užstrigusių lietuvių. Tačiau 25-erių Augustinos Mišeikaitės istoriją galima drąsiai priskirti prie sėkmės pavyzdžių. Nors jos kelionė buvo kupina sudėtingų iššūkių ir rizikos, bet iš tolimosios Argentinos merginai vis dėlto pavyko pasiekti Lietuvą.

Vaikštant siauromis Rygos senamiesčio gatvelėmis retas gali aplenkti Domus laukums aikštėje įsikūrusi Kalėdų miestelį su jaukiai papuošta natūralia kalėdine eglute. Apie tai, kad šis Kalėdų miestelis yra kažkur šalia išduoda artėjant vis garsiau skambanti šventinė muzika, svaigus karšto vyno aromatas bei aplink gausėjančios besišypsančių žmonių gretos.

Gražiausių metų švenčių laukimas labiausiai pasijaučia tada, kai miestuose ir miesteliuose yra įžiebiamos Kalėdų eglutės. Kiekvienas šalies miestas stengiasi šioje netiesioginėje kovoje kažkuo išsiskirti bei nustebinti. Karaliene praminta Vilniaus kalėdinė eglė šiemet suspindo itin anksti – paskutinę lapkričio dieną. Dėmesį Lietuvos sostinės puošmenai parodė ir užsienio žiniasklaida. Nėra abejonių – Vilniaus kalėdinė eglė išsiskiria savo spindesiu.

Prieš beveik penkerius metus – 2014-ųjų lapkričio 11 d. – Linas Pernavas pradėjo eiti policijos generalinio komisaro pareigas. Prieš keletą dienų Lietuvos premjero ir vidaus reikalų ministrės atstovai patvirtino, kad L. Pernavas nebus skiriamas antrai kadencijai.

Prabėgo jau dveji metai po to, kai Alytaus pakraštyje esančiame atokiame parke grupė žiaurių paauglių surengė išpuolį prieš 14-metę moksleivę. Sužalotos mergaitės mama Rasa iki šiol prisimena, kaip gauja sužvėrėjusių paauglių jos dukterį spardė daugiau kaip valandą. Nors mušama mergaitė klusniai vykdė visus skriaudėjų reikalavimus, smurtas nesiliovė. Negana to, vienas iš užpuolikų visą egzekuciją filmavo mobiliuoju telefonu ir patarinėjo kitoms merginoms, kokie smūgiai būtų skausmingesni.

Panevėžyje gyvenanti Erika Grigorjevaitė atliko eksperimentą, kuriuo siekė patikrinti, kaip žmonės reaguoja į viešoje vietoje paliktą svetimą daiktą. Tam tikslui pasirinkta gražiai įpakuota dekoratyvinė pagalvėlė, kurią būtų lengva pasiimti ir nusinešti. Eksperimentas buvo atliktas centrinėse Panevėžio miesto vietose, kur visada būna daug žmonių.

Šiuo metu skirtingose Lietuvos įkalinimo įstaigose bausmę atlieka arba teismo nuosprendžio būdami suimti dar tik laukia 6085 asmenys. Bendras vietų skaičius visose Lietuvos įkalinimo įstaigose siekia 7236. Tad vietų įkalinimo įstaigose pritrūkti neturėtų, o ateityje nuteistiesiems gyventi turėtų būti dar patogiau. Situacija toli gražu netapo kritine net ir uždarius Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, kuriame tuo metu gyveno daugiau kaip 500 nuteistųjų bei suimtųjų.

Kauno apygardos teisme toliau už uždarų durų nagrinėjama plungiškės Ievos Strazdauskaitės nužudymo byla. Parodymus byloje jau davė visi trys kaltinamieji – pusbroliai Karolis, Leonas ir Mantas Bieliauskai. Toliau turėtų būti tęsiamas įrodymų tyrimas. Tačiau prieš tai viešai pasisakė K. Bieliausko advokatas Raimundas Gargasas, kuris teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai padarė daug grubių klaidų, kurios tiesiog bado akis.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė jau šeštadienį pradeda antrojo etapo kovas ir pirmasis išbandymas laukia su rimtai į medalius nusitaikiusiais Prancūzijos krepšininkais. Vėliau lietuviams dar teks išbandyti jėgas su varžovais iš Dominikos Respublikos. Prieš itin svarbias čempionato kovas apžvelgėme Lietuvos rinktinės ir jos žaidėjų individualią statistiką čempionato kontekste. Taip pat palyginome šiuos duomenis su pagrindinių varžovų demonstruojamais rezultatais.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė stoja į žūtbūtinę kovą su Prancūzijos krepšininkais. Pergalės kaina – milžiniška, nes pralaimėjus šią kovą lietuviams liktų tik mikroskopinės teorinės galimybės žengti į pirmenybių ketvirtfinalį (reikėtų laukti dviejų Australijos krepšininkų pralaimėjimų – aut. past.

Lietuvos ir Prancūzijos vyrų krepšinio rinktinės skirtingomis nuotaikomis pasitinka antrąjį grupių etapą. Paskutiniame mače Lietuva po permainingos ir dramatiškos kovos pralaimėjo australams (82:87), o prancūzai net 34 taškų skirtumu (90:56) sutrypė taip pat į kitą etapą patekusią Dominikos Respubliką. Lietuviams šis mūšis su prancūzais prilygsta situacijai „mirk arba gyvenk“. Pralaimėjimo atveju, mūsiškiams liktų tik menkos teorinės galimybės prasibrauti į kitą etapą.

Pasaulio vyrų krepšinio čempionate baigėsi pirmasis grupės etapas, kuris padovanojo ne tik įspūdingų dvikovų, bet ir sukėlė daug aštrių diskusijų dėl naujojo FIBA formato, kai pirmą kartą turnyre dalyvauja net 32 pasaulio rinktinės. Po to, kai čempionatas startavo dalies rinktinių triuškinamais pralaimėjimais, pradėta diskutuoti, ar tikrai visos šalys buvo vertos dalyvauti XVIII pasaulio pirmenybėse.

Serbijos vyrų krepšinio rinktinė oficialiame krepšinio žemėlapyje atsirado tik 2007 metais. Būtent tais metais įvykusiame Europos vyrų krepšinio čempionate Serbija atsiskyrė nuo Juodkalnijos ir pradėjo kurti savo istoriją krepšinio metraščiuose. Pradžia buvo itin sunki, nes pirmasis blynas prisvilo taip stipriai, jog serbų krepšininkams iš čempionato teko grįžti žemai nuleidus galvas. Tame čempionate serbai pralaimėjo visas grupės rungtynes ir užėmė paskutinę vietą turnyre.

Lietuvos rinktinė pergalingai baigė pasiruošimą Kinijoje netrukus prasidėsiančiam XVIII pasaulio vyrų krepšinio čempionatui. Per 9 kontrolines rungtynes buvo iškovotos 6 pergalės (dukart laimėta prieš Suomiją, po kartą prieš Rusiją, Pietų Korėją, Angolą ir Čekiją). Lietuviai klupo tik pasirengimo ciklo pradžioje, kai sykį nusileido ispanams ir dukart pralaimėjo vieniems iš šio čempionato favoritų – serbams.

Nenumaldomai artėja pasaulio vyrų krepšinio čempionatas, kuriame penktą kartą varžysis ir Lietuvos nacionalinė rinktinė. Kol krepšinio karštinė dar neapsuko sirgaliams galvų, prisiminkime, kaip lietuviams sekėsi ankstesnėse pasaulio pirmenybėse. Debiutuodami 1998-siais lietuviai pasirodė garbingai, grupėje įveikė JAV rinktinę, bet žygį medalių link ketvirtfinalyje nutraukė Rusija. Užimta galutinė 7 vieta. Vėliau į pasaulio čempionato kovas lietuviai sugrįžo 2006-siais.

Garsus Lietuvos krepšinio treneris Antanas Sireika savo kaip vyriausiojo trenerio kolekcijoje sukaupė auksinį Europos čempionato medalį, taip pat buvo iškovota 4 vieta 2004-ųjų olimpiadoje, užimta 4 vieta 2005-ųjų Europos ir 7 vieta 2006-ųjų pasaulio pirmenybėse. Puikiai įvairaus rango krepšinio turnyrų virtuvę išmanantis specialistas pasidalijo savo mintimis apie šių metų Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę: „Šiais metais surinkome visus pajėgiausius žaidėjus.

Šiltuoju metų laiku lietuviai itin mėgsta leisti laiką prie vandens telkinių. Ypač, kai užplūsta šilumos banga, tada upių, ežerų ar jūros pakrantės būna tiesiog nusėtos žmonėmis. Bet mažai kas įsivaizduoja, kas slypi panėrus giliau. O ten galima išvysti tų pačių poilsiautojų neatsakingą ir gamtą žalojantį elgesį. Apie tai, kas slypi Lietuvos vandens telkinių dugne papasakojo povandeninio pasaulio tyrinėtojas, naras Justas Leonavičius.

Per keturis Pasaulio vyrų krepšinio čempionatus, kuriuose iki šiol dalyvavo Lietuvos rinktinė su principiniais varžovais iš Serbijos teko kautis tik kartą. Tačiau ta vienintelė 2010-siais įvykusi kova buvo ypatingos vertės. Tuomet lietuviai su serbais kovojo mažajame finale dėl bronzos medalių. Lyg ant sparnų skrajoję mūsiškiai su net 33 taškus pelniusiu Linu Kleizu priešakyje tiesiog pervažiavo galingą priešininką.

2019-ieji Lietuvoje prasidėjo itin tragiškai – apie 3 val. nakties Marijampolėje susidūrė du automobiliai. Ši itin žiauri transporto priemonių kaktomuša pareikalavo net trijų gyvybių. Iš sumaitoto „VW Golf“ ištraukti žuvusio vairuotojo, jo žmonos ir 2002 m. gimusio sūnaus kūnai. Dar du keleiviai – jauniausias šeimos narys 11-metis berniukas ir kartu vykusi žuvusio 16-mečio draugė patyrė sunkių sužalojimų. Medikams pavyko išgelbėti jų gyvybes.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje Lietuvoje galima rasti pačių įvairiausių pasiūlymų, kurie atitiktų individualius pirkėjų poreikius, lūkesčius bei finansines galimybes. Tačiau šįkart nutarėme atkreipti naujienų portalo tv3.lt skaitytojų dėmesį į Lietuvoje parduodamus išskirtinius NT objektus – daugiau kaip 1 mln. eurų kainuojančius prestižinius butus. Jei bendra NT rinka yra milžiniška, tai pasirinkus 1 mln. ir didesnės vertės finansinį kriterijų, pasiūlymų kiekis sumažėja iki vienetų.

Prieš kurį laiką Lietuvos kelių policija pristatė įspūdingą pirkinį – „Audi A6 Quattro“ tarnybinį automobilį, kuris gali išvystyti iki 300 km/val. greitį. Tai buvo dar vienas signalas „kelių ereliams“, kad su jų daromais pažeidimais nesiruošiama taikstytis. Prabėgo dveji metai, tad pasidomėjome, kokios naudos eismo saugumui šalies keliuose suteikė šis išskirtinis policijos įrankis kovoje su pažeidėjais.

Lietuvos dviračių sporto padangę sudrebino seksualinio priekabiavimo skandalas. Jo epicentre atsidūrė ilgus metus šalies treko žvaigždes ugdantis treneris Antanas Jakimavičius. Naujienų portalui tv3.lt anonimiškai prabilusios buvusios garsios Lietuvos sportininkės papasakojo apie nepadorų A. Jakimavičiaus elgesį su jaunomis sportininkėmis.

Nors dažnai yra atkreipiamas dėmesys apie Lietuvą paliekančius žmones, bet taip pat netrūksta istorijų, kai emigrantai apsisprendžia sugrįžti į gimtinę. Ši istorija – viena iš tokių. Su naujienų portalu tv3.lt sutiko pasikalbėti 46-erių Jolita Skučienė, kurios šeima Švedijoje pragyveno kone du dešimtmečius. Nepaisant laukiančių iššūkių, jie nusprendė dėti tašką savo emigracijos dienoraštyje ir sugrįžti į Lietuvą.

Skelbimų portaluose galima aptikti daug pasiūlymų įsigyti šaunamąjį ginklą. Daug šautuvų siūloma medžiotojams, bet nepamirštami ir tie, kurie nori turėti ginklą savigynai. Policijos departamento Licencijavimo skyriaus duomenimis, Lietuvoje 2019 m. sausio 1 d. ginklus turėjo 94 352 fiziniai asmenys. Bendras ginklų skaičius buvo 173 680. Nesunku paskaičiuoti, kad vienas asmuo vidutiniškai turi iki dviejų ginklų.

Nepilnamečių asmenų Lietuvoje nusikalstamumas kasmet mažėja, bet statistikos grafose įrašomi skaičiai vis tiek kelia pagrįstų baimių. Įvairių sričių specialistai kilus problemoms su paaugliu įprastai pirštu baksnoja į jo vaikystę, šeimą ir aplinką, kurioje vaikas augo. Netinkamomis sąlygomis augęs vaikas patenka į rizikos grupę, kur su metais jo poelgiai gali sukelti net labai skaudžių pasekmių.

Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetas Henrikas Daktaras trečiadienio vakarą buvo skubiai išvežtas į Kauno klinikas. Pranešta apie rimtą sveikatos sutrikimą, todėl jis negalėjo būti gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Naujienų portalo tv3.lt žiniomis, H. Daktarą ištiko insultas. Šią informaciją patvirtino iki gyvos galvos nuteisto Henytės žmona Ramutė. Moteris teigė, kad jai iki šiol nepavyko pasimatyti su ligoninėje gulinčiu vyru. „Vakar Kauno klinikose buvo daug pareigūnų.

Itin dažnai girdime istorijas apie Lietuvą paliekančius tautiečius. Emigracijos srautai iš Lietuvos išlieka dideli. Bet yra tokių, kurie po daugelio metų apsisprendžia sugrįžti į gimtinę. Ši istorija yra apie šeimą, kuri beveik 10 metų savo gyvenimą kūrė Danijoje. Nors prabėgo daug metų, bet galiausia buvo priimtas sprendimas sugrįžti į Lietuvą. Prabėgo pusmetis, kaip sugrįžta po emigracijos ir, anot tv3.lt pašnekovės Karolinos, kol kas nė akimirkos neteko gailėtis priėmus tokį sprendimą.

Lietuvą sukausčius žiemos pančiams, Bendruoju pagalbos centro (BPC) telefonu 112 pasipylė skambučiai dėl slidžių arba nenuvalytų kelių (nors tam yra skirtas visą parą veikiantis eismo informacijos centro trumpasis numeris 1871 – aut. past.). Bet tai dar ne pats blogiausias variantas, su kokiais kasdien susiduria BPC darbuotojai. Numeriu 112 skambinama dėl pačių netikėčiausių priežasčių, todėl pokyčių teko imtis net politiniu lygmeniu.

Per Kalėdas paviešintas Igno Mečajaus smurto protrūkis Vilniaus centre sukėlė milžinišką atgarsį visuomenėje. Vos 9 sekundžių trukmės įraše buvo matyti kaip Vilniaus gatvėje, prie vieno baro įėjimo, ant šaligatvio parkritęs vyras sunkiai keliasi nuo žemės, o tada užsimojęs trenkia arčiausiai jo buvusiai merginai. Po triuškinančio smūgio mergina krenta lyg pakirsta. Vėliau paaiškėja, kad šį smūgį sudavė 20-metis dziudo imtynininkas Ignas Mečajus.

Prekyba narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir jų vartojimas yra viena didžiausių šių dienų rykščių Lietuvoje. Šis nusikalstamas verslas generuoja milžiniškas pajamas, todėl vis daugiau žmonių įsitraukia į jį – tampa prekeiviais, o dauguma ir vartotojais. Maža to, šio tipo nusikaltimai išsiskiria ir dėl vienos absurdiškos detalės. Mat tai yra latentinis nusikaltimas, kur abi pusės – tiek prekeivis, tiek pirkėjas – toli gražu nėra suinteresuoti, kad įsikištų policijos pareigūnai.

Remiantis Gyventojų registro duomenimis, beveik pusšimtis Lietuvos gyventojų per didžiąsias metų šventes jaučiasi išties ypatingai. Šiuo metu Lietuvoje savo gyvenamąją vietą yra registravę 223 vyrai, turintys pavardę Kalėda.

Apie eismo saugumą yra kalbama daug, bet tik retais atvejais tie žodžiai pasiekia tinkamą adresatą. Bent jau iki tol, kol nenutinka itin skaudi ar net tragiška nelaimė. Įprastai šia tema kalbama iš vairuotojų elgesio perspektyvos, bet šįkart nutarėme pažvelgti iš kitos – pėsčiųjų – pusės.

Tam tikru gyvenimo momentu žmonės suvokia, kad reikia pasiruošti tam, kas neišvengiama. Šįkart norime panagrinėti asmens valios išreiškimą testamentu, kuriame yra padalijamas sukauptas turtas. Nors mintis apie mirtį visada stengiamasi atidėti į šalį, bet yra žmonių, kurie pasistengia iš anksto užkirsti kelią bet kokiems nesusipratimams bei artimųjų rietenoms dėl turto po asmens mirties padalijimo. Šiam tikslui yra surašomas testamentas.

Sutikite, išlaidos būsto nuomai sudaro nemenką dalį bendro šeimos ar pavienių asmenų biudžeto. Sunku su tuo ginčytis, ypač prasidėjus šildymo sezonui, kai papildomai pabrangsta būsto išlaikymas. Šįkart norėtume pasidalinti iš Vilniaus į Suomijos sostinę Helsinkį emigravusios Agnės istorija. Mergina gyvenimą Lietuvos sostinėje iškeitė atsiradus karjeros galimybėms vienoje iš Skandinavijos šalių.

Liko vos savaitė iki Kalėdų, meto, kai šeimos susiburs, teiks ir gaus dovanas bei dalinsis šiais metais lydėjusiomis nuotaikomis ir įspūdžiais. Jei didžiosios dalies „namų darbų“ prieš Kalėdas neatlikote, teks už tai „susimokėti“ savo laiku, kurį teks praleisti kamščiuose miestų gatvėse arba ilgose eilėse prekybos centruose.

Žiemiški orai vairuotojams kiekvieną dieną pateikia įvairiausių staigmenų. Vieną akimirką gali būti beprotiškai slidu, kitą – taip stipriai pustyti, kad taps sunku matyti važiavimo trajektoriją. Situacijų gali būti pačių įvairiausių, tačiau tinkamai atlikus namų darbus galima išvengti nereikalingų problemų.

Nors iki gražiausių metų švenčių – šv. Kalėdų – regis dar liko kiek daugiau kaip dvi savaitės, tačiau šis laikotarpis gali būti itin apgaulingas. Juolab, kad apie tam tikrus dalykus galima ir tikrai verta pagalvoti iš anksto. Vienas tokių – Kalėdų senelio pasirodymas vaikų darželyje, mokyklos šventėje, įmonių vakarėliuose ar privačiuose namuose. Internete jau galima rasti nemažai skelbimų, kuriuose Kalėdų seneliai siūlo savo paslaugas.

Nors gruodis dar net neįpusėjo, bet jau šiandien galima sakyti, kad paskutinę minutę suplanavusiems Naujuosius metus sutikti kitame nei gyvenamoji vieta Lietuvos mieste reikės kaip reikiant pakratyti piniginę. Ir kalba sukasi tik apie nakvynę, nuošaly paliekant maistą bei kitas pramogas. Nutarėme palyginti, kaip pasikeičia nakvynės viešbučiuose kainos įprastą gruodžio savaitgalį ir Naujųjų metų naktį.

Įžiebtos Kalėdų eglės pranešė apie startą ne tik jomis pasigrožėti norintiems žmonėms, bet ir šalia žaliaskarių įsikūrusiems prekybininkams. Tad prie šv. Kalėdų simbolio susirinkę žmonės gali ne tik susišildyti kavos ar karšto vyno puodeliu, paskanauti įvairių saldumynų ir maisto patiekalų, bet ir pasižvalgyti originalių dovanų idėjų. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek stipriai šiemet reikės atverti pinigines į kalėdinę prekybą atvykusiems žmonėms.

Švenčių įkarštis su kiekviena diena įgauna vis didesnį pagreitį ir stebina žmones maloniais siurprizais. Jokios abejonės, kaip ir kasmet, taip ir šiais metais didžiausia intriga tapo tai, kokiomis eglutėmis pasipuoš Lietuvos miestai ir miesteliai. Gruodžio pirmosiomis dienomis paslapties skraistė buvo nutraukta nuo pagrindinės Vilniaus miesto eglės Katedros aikštėje. Taip pat pasielgta ir daugumoje kitų Lietuvos miestų.

Žiemą vairavimo sąlygos tampa sudėtingesnės net dėl kelių priežasčių. Vienos pagrindinių, žinoma, slidi kelio danga, šlapdriba, kitos gamtos išdaigos. Maža to, šiuo metų laiku dažniau tenka vairuoti tamsiuoju paros metu, kai matomumas yra žymiai blogesnis. Pagalvokite, kiek kartu važiuodami tamsiuoju paros metu įnirtingai mirksėjote tolimosiomis šviesomis ar piktu žodžiu grūmojote priešpriešiais pravažiuojančiam automobilio vairuotojui, kurio žibintai jus stipriai akino.

Lietuvoje besikeičiantys orai lemia vis sudėtingesnes eismo sąlygas. Šis pereinamasis laikotarpis šalies keliuose, kai eismo sąlygos keičiasi gan sparčiai, jau pareikalavo žmonių gyvybių. Kiek jų bus dar – priklausys nuo vairuotojų, pėsčiųjų bei kitų eismo dalyvių sąmoningumo. Prieš keletą dienų Lietuvą sukrėtė žinia apie Mažeikių rajone parblokštą iš autobuso išlipantį 8-erių berniuką. Jo gyvybės medikams išgelbėti nepavyko. Per pastarąsias dienas žuvo ir daugiau pėsčiųjų.

Reikia sutikti, kad posakis „nuo meilės iki neapykantos – tik vienas žingsnis“ buvo sugalvotas neatsitiktinai. Tą galėtų patvirtinti dešimtys tūkstančių lietuvių, kurie pastaraisiais metais išgyveno skausmingą skyrybų dramą. Tiesa, vieniems santuokos nutraukimas užtruko viso labo kelis mėnesius, tačiau pasitaikė ir tokių, kurie teismo slenkstį mindžiojo net keletą metų. Skyrybų proceso trukmę itin lemia partnerių sugebėjimas atrasti bendrą kalbą.

Lietuvoje būsto nuomos kainos svyruoja priklausomai nuo metų laiko. Vieša paslaptis, kad atvėsus orams ir prasidėjus šildymo sezonui, įprastai, nuomos kainos šiek tiek sumažėja arba bent jau atsiranda galimybė produktyviau pasiderėti su nuomotoju. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip nuomos kainos keičiasi atšalus orams.

Lygiai prieš penkerius metus, lapkričio 21-ąją, 17 val. 44 min. 21 sek., pradėjo kristi prekybos centro „Maxima“ betoninės ir metalinės konstrukcijos. Skaudi nelaimė įvyko Rygoje esančiame Zolitūdės mikrorajone. Per šią griūtį žuvo 54 žmonės, dar 35 buvo sužeisti. Netrukus įvykio vietoje pradėjo darbuotis ugniagesiai-gelbėtojai, medikų brigados ir policijos pareigūnai. Jau ieškant sužeistųjų ar žuvusiųjų, įvyko dar viena griūtis.

Paminkle, kuris pastatytas Rygoje esančiame Zolitūdės mikrorajone įrėžta vieną kraupiausių tragedijų Latvijos istorijoje menanti data – „21.11.2013“. Lygiai prieš penkerius metus čia sugriuvo prekybos centro „Maxima“ parduotuvė. Krentančios metalinės, betoninės ir kitos statybinės konstrukcijos palaidojo 54 žmones. Prabėgo penkeri metai, o teismo procesas ir kaltųjų paieškos tęsiasi iki šiol. Per šią tragediją žuvo 51 Latvijos, du Rusijos ir vienas Armėnijos pilietis.