Pradžia buvo itin sunki, nes pirmasis blynas prisvilo taip stipriai, jog serbų krepšininkams iš čempionato teko grįžti žemai nuleidus galvas. Tame čempionate serbai pralaimėjo visas grupės rungtynes ir užėmė paskutinę vietą turnyre. Pirmuosius gyvybės ženklus Serbija parodė 2009-aisiais, kai iškovojo sidabro medalius Europos čempionate, bet tada vėl krito į gilią duobę.
Atgimimą Serbijos krepšinis išgyveno su naujojo serbų trenerio, legendinio krepšininko Aleksandro Džordževičiaus pasirodymu 2014-siais metais. Nuo tada ši rinktinė skambiai sugrįžo į pergalių kelią ir pradėjo skinti vieną medalį po kito. Neabejojama, kad ir šiais metais Nikola Jokičiaus bei kitų žvaigždžių vedami serbai yra rimčiausi pretendentai kovoti dėl aukso medalio.
Aukso amžius
Aukso amžių tuometinė Jugoslavijos rinktinė išgyveno 1995-2002 metais. Viskas prasidėjo nuo to dramatiško ir skandalais apipinto 1995-ųjų Europos pirmenybių finalo, kur Jugoslavija finale po dramatiškos kovos 96:90 įveikė Lietuvos rinktinę.
Po metų vykusiose Atlantos olimpinėse žaidynėse Jugoslavija buvo sustabdyta tik finale, kai pralaimėjo JAV rinktinei 69:95. Bet sidabro medalis buvo jugoslavų kišenėse.
Dar po metų – 1997-siais – Jugoslavija vėl laimėjo Europos vyrų krepšinio čempionato auksą. Pergalių serija buvo pratęsta ir 1998 m. Graikijoje vykusiame pasaulio čempionate, kuriame užimta pirmoji vieta.
1999-ųjų Europos krepšinio čempionatas vyko Prancūzijoje. Čia Jugoslavija taip pat iškovojo medalius, šįkart bronzinius. Lietuviams turėtų būti itin malonu prisiminti 2000-ųjų olimpines žaidynes. Būtent tais metais ketvirtfinalyje lyg ant sparnų žaidusi Lietuvos rinktinė 76:63 palaužė Jugoslaviją ir nutraukė jos laimėtų medalių seriją.
Į pergalių kelią Jugoslavija sugrįžo laimėdama 2001-ųjų Europos vyrų krepšinio čempionatą. Bet įspūdingiausias Jugoslavijos laimėjimas dar laukė 2002-ųjų pasaulio vyrų krepšinio čempionate, kuris vyko JAV. Tame čempionate Jusgolavija ketvirtfinalyje 81:78 eliminavo šeimininkus JAV krepšininkus, o vėliau iškovojo ir aukso medalius.
Nuopolis ir pirmieji gyvybės ženklai
2003 m. iš krepšinio žemėlapio išnyko Jugoslavijos pavadinimas. FIBA organizuojamuose turnyruose 2003-2006 m. dalyvavo Serbijos ir Juodkalnijos rinktinė.
Tada prasidėjo tikras šios rinktinės krachas. 2003 m. Europos pirmenybėse Serbija ir Juodkalnija dar iškovojo 6 vietą (prisiminkime, kad Lietuva tais metais tapo Europos čempione). Dar po metų, 2004-ųjų olimpinėse žaidynėse ši rinktinė buvo eliminuota dar grupės etape ir užėmė galutinę 11 vietą.
Po dviejų nuviliančių turnyrų, prieš Serbijos ir Juodkalnijos rinktinės vairo stojo legendinis treneris Želko Obradovičius. 2005-ųjų Europos pirmenybės vyko būtent Serbijoje ir Juodkalnijoje, tačiau ir čia rinktinė patyrė fiasko. Net nepasiekusi ketvirtfinalio etapo (atkrintamosiose pralaimėta prancūzams 71:74), Serbija ir Juodkalnija užėmė 9 vietą.
Nepaisant prastų pasirodymų, Serbija ir Juodkalnija sulaukė vardinio kvietimo į 2006-ųjų pasaulio vyrų krepšinio čempionatą (už nuoplenus krepšiniui). Tačiau ir čia buvo patirtas fiasko, kai tesugebėta užimti 9 vietą.
2006-siais Juodkalnijoje įvyko referendumas dėl atsiskyrimo nuo Serbijos. Už tai balsavo 55,5 proc. juodkalniečių. Dėl to jau 2007-ųjų Europos čempionate dalyvavo nebe Serbijos ir Juodkalbijos, o tik Serbijos rinktinė.
Bet pokyčiai esmės nepakeitė, nes tame turnyre serbai pralaimėjo visas tris grupės kovas ir užėmė paskutinę vietą turnyre. Taip Serbija prarado galimybę varžytis 2008-ųjų olimpinėse žaidynėse.
Prie 2009-ųjų Serbijos rinktinės vairo stojo kitas garsus specialistas Dušanas Ivkovičius. Jis sugebėjo sugrąžinti pasitikėjimą serbams, kurie tais metais vėl kovojo finale, kuriame 63:85 pralaimėjo ispanams. Šioje serbų rinktinėje žaidė Milošas Teodosičius, Nemanja Bjelica, Miroslavas Raduljica (jiems tada tebuvo 21-22 metai) bei kiek labiau patyręs Nenadas Krstičius.
Po šokio sėkmingo pasirodymo serbai lyg ant sparnų žaidė 2010-ųjų pasaulio pirmenybėse Turkijoje, kur tik pusfinalyje pralaimėjo šeimininkams, o kovoje dėl bronzos medalių nepasipriešino dar geriau žaidusiems lietuviams. Bet užimta 4 vieta jaunai serbų rinktinei buvo neblogas pasiekimas.
Duobė ir sidabro amžius
Nepaisant parodytų atsigavimo ženklų, serbai vėl krito į duobę. Viskas prasidėjo 2011 m. Lietuvoje vykusiame Europos čempionate, kur serbai suklupo ketvirtfinalyje, o vėliau pralaimėjo ir likusias paguodos kovas bei užėmė 8 vietą.
Toks blankus pasirodymai užkirto serbams kelią į 2012 m. olimpines žaidynes. Taip serbai buvo priversti praleisti jau antrą olimpiadą iš eilės. 2013 m. Europos čempionate serbai išgyveno „deja vu“ jausmą, kai vėl suklupo ketvirtfinalyje ir užėmė tik 7 vietą. Tokie rezultatai netenkino Serbijos krepšinio vadovų, todėl jie parodė duris D. Ivkovičiui ir pakvietė rinktinei vadovauti legendinį krepšininką A. Džordževičių.
Nuo to laiko, kai šis specialistas stojo prie Serbijos rinktinės vairo, ši rinktinė iškovojo tris sidabro medalius (2014 m. pasaulio pirmenybėse, 2016 m. olimpiadoje ir 2017-ųjų Europos čempionate).
A. Džordževičius iš pradžių perrikiavo savo kariauną. Palyginus 2013 m. ir 2014 m. serbų rinktinės sudėtis, liko 7 tos pačios pavardės – Bogdanas Bogdanovičius, Nemanja Bjelica, Stefanas Markovičius, Nikola Kaliničius, Nenadas Krstičius, Rasko Katičius ir Kauno „Žalgiryje“ anksčiau žaidęs Vladimiras Štimacas.
Prie jų prisijungė traumas išsigydęs Milošas Teodosičius, Marko Simonovičius, Stefanas Jovičius, Stefanas Bircevičius ir Miroslavas Raduljica. Jaunų ir patyrusių krepšininkų junginys su puikiu treneriu priešaky iškart nukalė pasaulio čempionato sidabro medalius. 2015-ųjų Europos čempionate serbai liko per žingsnį nuo medalių, kai mažajame finale pralaimėjo prancūzams.
2016-ųjų olimpiadoje šioje rinktinėje debiutavo sutartį su Denverio „Nuggets“ pasirašęs Nikola Jokičius. Jau tada jis tapo 4 rezultatyviausiu krepšininku rinktinėje. Serbai olimpinėse žaidynėse liko antri, kai finale pralaimėjo JAV krepšininkams (66:96).
2017-siais Serbija vėl kovojo Europos čempionato finale, kuriame kiek netikėtai pralaimėjo fantastiškai sužaidusiems slovėnams. Bet tose pirmenybėse serbai vertėsi be N. Jokičiaus pagalbos, kurį turi šių metų sudėtyje.
Palyginus šių metų ir 2014-ųjų (kai serbai vėl pradėjo laimėti medalius) Serbijos rinktinės sudėtis, galima matyti, kad stengiamasi išlaikyti branduolį, kuris įrodė visam pasauliui, jog yra pasirengęs žaisti aukščiausiame lygyje. Šiemet rinktinėje nėra pasiruošimo metu traumą patyrusio M. Teodosičiaus, bet jį puikiai gali pakeisti „Žalgiryje“ subrendęs Vasilje Micičius. Rinktinėje toliau žaidžia B. Bogdanovičius, N. Bjelica, M. Simonovičius, M. Raduljica, S. Bircevičius, S. Jovičius. O prie jų pridėjus jau minėtą N. Jokičių, šiemet į NBA persikėlusį Marko Guduričių, milžiną Bobaną Marjanovičių, turime itin galingą sudėtį, kuri gali laimėti. Nors iki šiol taip nė karto ir nesugebėjo užlipti ant aukščiausio apdovanojimų laiptelio.
