Audrius Bareišis

Kruvinas ir kraupus kapas po atviru dangumi – tokias asociacijas šiuo metu kelia praėjusių metų pabaigoje sugriuvęs ir 54 žmonių gyvybių pareikalavęs „Maxima“ pastatas Zolitūdės mikrorajone, Priedainės gatvėje. Praėjus pusantro mėnesio tvora apjuosta teritorija vis dar nėra išvalyta, o ją saugo gausios vietos pareigūnų pajėgos. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, ši vieta tiek latviams, tiek visam pasauliui primins apie tą skaudų 2013 metų lapkričio 21-sios įvykį. Balsas.

Dalis JAV gyventojų šią savaitę pajuto, kas yra tikri šalčiai. Balsas.lt pakalbino JAV gyvenančius žmones ir pasiteiravo, kaip jiems sekėsi įveikti gan netikėtai užklupusią žvarbą. Long Ailende gyvenantis amerikietis Tayloras: „Atvirai pasakius, buvo taip šalta, kad net negalėčiau prisiminti, kada anksčiau yra taip buvę. Atsisveikindami žmonės vietoj įprasto „iki“, pradėjo sakyti „tik nesušalk lauke“. Per šalčius Hudsono upė praktiškai užšalo, nors to (kiek man žinoma) dar nėra buvę.

Kalbos, kad Latvijai įsivedus eurą vietiniai pradėjo itin dažnai žvalgytis į mažesnių kainų Lietuvą, o lietuviai lyg pametę galvas suskubo išleisti paskutinių latų, nepasitvirtino. Bent taip tvirtino balsas.lt pasienio ruože (tiek vienoje, tiek kitoje pusėje) sutikti žmonės. Per daug nesiskundė Netoli pasienio, pravažiavus Pasvalį (Latvijos link), kelio „Via Baltica“ pakraštyje esančiame mediniame namuke obuoliais prekiaujanti ponia Aldona balsas.

Čikagoje studijuojanti Lauren Carly portalui balsas.lt papasakojo apie šią savaitę dalį JAV teritorijos užklupusius arktinius šalčius. Mergina teigė, kad dalis gyventojų buvo nepasiruošę tokiam šalčiui, todėl kai kurie net neturėjo kuo apsirengti. – Papasakokite, kokie šalčiai užklupo Čikagos gyventojus? – balsas.lt paklausė L. Carly. – Šalčiausią dieną Čikagoje temperatūra buvo nukritusi iki -25 laipsnių Celsijaus.

Nors šv. Kalėdos jau praėjo ir esame susitelkę ties netrukus ateisiančiais Naujaisiais metais, dar šiek tiek norėtume sugrįžti į akimirksniu praskriejusią vieną gražiausių metų švenčių. Apie šv. Kalėdų tradicijas savo šalyje balsas.lt papasakojo Prancūzijoje gyvenantis Florianas Pezeu. – Papasakok, kokios yra Kalėdų tradicijos Prancūzijoje? – balsas.lt pasiteiravo 24-erių F. Pezeu. – Kaip ir įprasta daugelyje šalių, taip ir Prancūzijoje, per šv.

„Daniškas Kalėdas geriausiai apibūdina populiari sezono dainelė, kur priedainyje vis dainuojamaa: „Kalėdos trunka ilgai, baigiasi visi pinigai.“ Kadangi mano vyras danas, švenčiame pagal griežtą grafiką – vieni metai Danijoje, kiti – Lietuvoje. Šiemet man namo grįžti neteks, tad ta dainelė ausyse skambėti pradėjo jau prieš kelis mėnesius“, – balsas.lt pasakojo Danijoje gyvenanti Aistė Hoffbeck. Balsas.lt paprašė Aistės papasakoti apie šventinį Kalėdų laikotarpį Danijoje.

Pastaraisiais metais ryškėja politikų siekis primesti Lietuvos visuomenei šeimos sampratą, įsitikinimus, kurios gyvenimo formos gali vadintis šeima, o kurios turėtų būti eliminuojamos. Lietuvos Respublikos Konstitucija saugo šeimą ir santuoką, kaip vieną iš šeimos atsiradimo pagrindų. Šiuo metu Lietuvos Konstitucija pripažįsta įvairias šeimos formas.

Vykstant Lukiškių kalėjimo-tardymo izoliatoriaus perkėlimo į Pravieniškes konkursui, balsas.lt pasidomėjo, ką reiškia perkelti arba pastatyti naują įkalinimo įstaigą. Apie paveldėtą iš sovietmečio laisvės atėmimų vietų infrastruktūrą kalbamės su Kalėjimų departamento direktoriumi Artūru Norkevičiumi. – Kokia yra Lukiškių kalėjimo-tardymo izoliatoriaus situacija? – balsas.lt pasiteiravo A. Norkevičiaus. – Visų pirma, Lukiškių kalėjimas yra istorinis objektas.

Alkoholio pramonė klesti, nors ir atsiranda bandančių ją pažaboti bei išblaivinti tautą. Tačiau prieš vėją nepapūsi. O jeigu ir pabandysi, tas pūstelėjimas tik pakutens galinguosius alkoholio pramonės atstovus. Kiekvienais metais atsiranda politikų, kurie vis pasiūlo sumažinti  alkoholio akcizą. Tačiau netrūksta ir tokių, kurie tokius siūlymus vadina absurdiškais bei vedančiais tautą į pragaištingą alkoholio liūną. Balsas.

Sekmadienį ir toliau vykstant masiniams protestams Ukrainoje, demonstrantai Kijeve nuvertė Lenino paminklą – vieną seniausių ir brangiausių Sovietų Sąjungos mastais Ukrainos monumentą. Apie šį įvykį specialiai portalui Balsas.lt papasakojo protestų dalyvis Jaroslavas S. „Žmonių džiaugsmui nebuvo ribų, aš taip pat negalėjau nuslėpti savo džiaugsmo.

Lietuvoje viešinti psichologė, turinti ilgametės darbo su vaikais, paaugliais ir šeimomis patirties, daktarė iš Italijos Anna Campiotti Marazza pasidalijo savo mintimis su balsas.lt skaitytojais apie smurtą artimoje aplinkoje ir šio reiškinio ištakas. „Nereikia stipriai bausti smurtautojų, geriau juos palydėti tame kelyje, kad žmonės suprastų, jog elgėsi blogai. Ir pasitaisytų...“, – teigė specialistė iš Italijos.

Lietuvoje šeimų, kuriose auga neįgalus vaikas, padėtis gana sunki. Maža to, kad likimas pagailėjo sveikatos gimusiam vaikui, tai dar ir valstybės institucijų pagalbos, paramos ar patarimų sulaukti pavyks ne visada. Seime antradienį surengtoje spaudos konferencijoje „Negalią ir specialiuosius poreikius turinčių vaikų problemos turi būti sprendžiamos“ kalbėjo autizmo sutrikimą turintį vaiką auginantis Audrius Morkūnas.

Naujausia informacija iš Ukrainos gatvių, kur tęsiasi masiniai protestai, specialiai balsas.lt portalui pateikia protestų dalyvis Jaroslavas Sucharevas. „Gruodžio 2 dieną, 8 valandą ryto, raginami opozicijos lyderių Olego Tiagniboko, Arsenijaus Jaceniuko ir Vitalijaus Kličko protestuotojai ėmėsi blokuoti Ukrainos ministrų kabinetą, kuriame įprastai vyksta vyriausybės posėdžiai. Bet šios dienos posėdžio taip ir nepavyko surengti. Protestuotojai užblokavo kelius ir įėjimus į šį pastatą.

Taikūs protestantai Ukrainoje iš tiesų nebando šturmuoti administracinių pastatų. Visus panašius veiksmus atlieka paties Viktoro Janukovyčiaus ir jo vyriausybės provokatoriai. Tokiomis priemonėmis siekiama diskredituoti protestuojančius žmones, įvesti nepaprastąją padėtį ir pagrįsti jėgos panaudojimą, išvaikant demonstracijas. Apie tai specialiai balsas.lt papasakojo įvykių liudininkas, protestų dalyvis Jaroslavas S. „Kijeve gruodžio 1-ąją susirinko milijonai žmonių, aš buvau tarp jų.

„Nekaltink savęs dėl to, kas įvyko... Netylėk, nesigėdyk, nekentėk, padėk sau – kreipkis pagalbos...“, – tokiais raginimais siekiama atkreipti smurtą artimoje aplinkoje patiriančias moteris, kurios būna spėjusios prarasti geresnio gyvenimo viltį. 2013-aisiais užregistruotos 6 249 nusikalstamos veikos, susijusios su smurtu artimoje aplinkoje. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu (nuo sausio iki spalio) buvo užfiksuotos 2 788 tokio pobūdžio nusikalstamos veikos.

Virgilijaus Noreikos atsisveikinimo su didžiąja scena koncertinis turas baigėsi dar praėjusiais metais, tačiau po jo ėjęs nesusipratimų bei skolų šleifas velkasi iš paskos iki pat šių dienų. Šviesos tunelio gale dar nematyti. „Įklimpęs iki ausų“, – taip savo padėtį apibūdiną nuostolingą turą organizavęs verslininkas Eugenijus Šaltis. Tiek V. Noreikai, tiek kitiems atlikėjams pinigų skolingas E. Šaltis pripažįsta padaręs daug klaidų, tačiau prašo baigti jo atžvilgiu pradėtą „juodinimo“ akciją.

Sardinija – itin pamėgtas turistų kraštas, galintis sužavėti net pačius didžiausius kelionių gurmanus. Viduržemio jūros apsupta Italijos sala turi kuo didžiuotis. Nuostabios jūros pakrantės, kepinanti saulė ir istoriniai lobynai – viskas telpa į vieną nepaprastą nuotykį, kuris apibūdinamas žodžiu – Sardinija. Atsidurti Sardinijos sostinėje Kaljaryje gali būti ne taip jau ir sudėtinga.

Per metus Lietuvoje nusižudo daugiau nei 1000 žmonių, didesnė dalis – jauni ir darbingi žmonės. „Pagal savižudybių skaičių Lietuva pirmauja Europoje ir yra viena iš „lyderių“ pasaulyje. Mūsų šalies rodiklis 100 000 gyventojų yra 30, o ES šalių vidurkis yra 10, tad pagal savižudybių paplitimą trigubai viršijame ES šalių vidurkį“, – teigia Vilniaus universiteto profesorė habil. dr. Danutė Gailienė.

Jolantai tik 26-eri, tačiau jos gyvenimo kelias jau nusėtas skaudžių išbandymų. Maža to, likimo iškastų duobių tik daugėja, be to, kiekvieną dieną jos vis gilėja. Mergina nuo vaikystės augo globos namuose, todėl socialinių įgūdžių pamokos buvo itin skurdžios. Iš jos motinos buvo atimtos teisės auginti dukrą (ir kitus vaikus). Tėvas – tam tikru savo gyvenimo laikotarpiu atsidūrė kalėjime. Įkalinimo įstaigoje jis ir mirė.

Daugiau kaip metus galiojančio Probacijos įstatymo suteikta galimybe pirma laiko atsidurti laisvėje jau pasinaudojo beveik 100 nuteistųjų. Praėjusiais metais (nuo liepos 1 d.) 16 asmenų buvo taikomos elektroninio stebėjimo priemonės. O šiais – net 75 asmenims. Kalėjimų departamento patarėjas Antanas Laurinėnas portalui balsas.lt pasakojo, kad Lietuvoje kol kas veikia pati paprasčiausia kalinių stebėjimo sistema – vadinamasis namų areštas. Šios priemonės principas yra gana paprastas.

„Lietuva pasirinko teisingą kelią“, - įsitikinęs Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, kalbėdamas apie šalies sprendimą prieš keletą metų tapti NATO nare. Praėjusią savaitę buvo surengti NATO mokymai Baltijos regione, kurie, anot J. Oleko, dar kartą pademonstravo kolektyvinės gynybos parengtį. „Dar kartą įsitikinome, kad tarptautinis bendradarbiavimas duoda naudos. Pamatėme, kad iš tikrųjų esame pasiruošę apginti savo tėvynę. Šios pratybos buvo signalas mums patiems.

Socialine pagalba ir aplinkosauga besirūpinančios organizacijos KEROL atstovas Nerijus M. balsas.lt pasakojo, kad lietuvių tauta nėra šykšti, tačiau kartais, anot jo, tiesiog bijoma, jog paaukoti daiktai ar pinigai nepasieks adresato. „Užsiimame neformaliu ugdymu. Siekdami prisidėti prie gamtos užterštumo mažinimo, antrus metus sodiname ąžuolus, renginiuose skatiname atliekų rūšiavimą, bei senų, nenaudojamų daiktų perdirbimą.

Šiuo metu beveik 100 įvairių sričių pareigūnų ir specialistų intensyviai ieško Sedos miestelyje (Mažeikių r.) lapkričio 1-sios naktį mįslingomis aplinkybėmis pradingusio 19-mečio Simono Klemenio. Praėjus vos keliems mėnesiams, kai baigė mokyklą, surengtas klasės draugų susitikimas vieno iš jų sodyboje itin apkarto.  Dingusio jaunuolio paieškos jau antra diena yra bevaisės. Jis pats taip ir nepaskambino tėvams, kad šie atvyktų jo parsivežti namo, nors žadėjo.

Mįslingomis aplinkybėmis lapkričio 1-ąją dingusio 19-mečio Simono Klemenio paieškos intensyvėja. Vakar dingusio jaunuolio kūno buvo ieškoma Sedos (Mažeikių r.) apylinkėse esančiuose vandens telkiniuose. Šiandien teritoriją žvalgo ne tik pareigūnai, bet ir sraigtasparnis. Mažeikių komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyresnioji specialistė Violeta Grigaitienė patvirtino, kad šiandien pagalbos paprašyta Palangoje dirbančių pasieniečių. Jie pakėlė sraigtasparnį.

Socialiniame tinkle „Facebook“ sukurta grupė „Daiktų paieška filmavimams ir fotosesijoms“. Joje apsilankius galima pasisemti itin gerų idėjų bei tam tikrais atvejais įvertinti lietuvišką originalumą. Pateikiame TOP 10 keisčiausių daiktų, kurių šioje „Facebook“ grupėje ieško tautiečiai. Galbūt turėsite ką nors iš paminėtų daiktų ir galėsite padėti. Negali žinoti. Beje, ieškoma ne tik daiktų, bet ir gyvūnų. 1. Tramdomieji marškiniai.

Laikai, kai studentai sukdavosi iš sunkios padėties kaip išmanydami, – praeityje. Dabar finansinio nepritekliaus problemos sprendžiamos kiek kitokiais, tačiau gana efektyviais būdais. Šiam rudens semestrui buvo pateikti 7 254 prašymai dėl valstybės remiamos paskolos. Iš jų net 6 864 atitiko būtinus kriterijus, todėl prašymų autoriai netrukus galės kreiptis į banką ir gauti išsvajotą paramą. Balsas.lt pasidomėjo, kokiu tikslu dažniausiai studentai skolinasi pinigų iš valstybės.

Vos tik Kauno policijos atstovai paskelbė, kad po futbolo rungtynių tarp Lietuvos ir Bosnijos ir Hercegovinos nacionalinių rinktinių viskas praėjo ramiai ir bosnių sirgaliai didelių problemų nesukėlė, internete kilo pasipiktinimo banga. Socialiniame tinkle „Facebook“ pareigūnai dėkojo visiems sirgaliams už toleranciją ir už tai, kad į stadioną susirinkę žmonės galėjo mėgautis gražiu reginiu, tačiau ši padėka sulaukė priekaištų lavinos.

Antradienį Kaunas (o gal ir visa Lietuva) kvėpuoja futbolo ritmu. Į laikinąją sostinę žūtbūtiniame mūšyje palaikyti savo komandos plūsta Bosnijos ir Hercegovinos futbolo sirgaliai. Pastarųjų, įvairiais skaičiavimais, gali būti nuo 4–5 iki 7–8 tūkstančių. Pergalės kaina – itin didelė. Bosniams ji įteiktų išsvajotą tiesioginį bilietą į pasaulio futbolo čempionatą, o lietuviams, palankiai susiklosčius aplinkybėms, leistų savo grupėje užimti garbingą trečiąją vietą. „Taip, matau.

Emocijos dažnai pasireiškia pačiu netinkamiausiu metu. Blogiausia, kad vos vieną kartą nesusitvardžius mažos problemėlės akimirksniu virsta didelėmis problemomis. Kai kas panašaus vakar nutiko Sauslaukio kaime (Šilalės r.) esančioje sodyboje. 32 metų ūkininkė sulaukė netikėto svečio – Šilalės rajono policijos komisariato pareigūno. Pastarasis tikrino informaciją, kuri buvo gauta iš Žemės ūkio ministerijos.

Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorai antradienį ketina kreiptis į teismą dėl kardomosios priemonės suėmimo 25 metų M. K., įtariamam pasikėsinimu išžaginti nepilnametę, paskyrimo. Neoficialiais duomenimis, prokurorai siekia, kad įtariamasis būtų suimtas mažiausiai dviem mėnesiams. Klaipėdos apygardos prokuratūros (KAP) vyriausiasis prokuroras Vytautas Jurkevičius balsas.

Ekonomikos ir politikos mokslų aukštosios mokyklos Londone atstovas David McDaid, per Vilniuje surengtą tarptautinę konferenciją, atkreipė dėmesį, kad investicijos į žmogaus psichikos sveikatą gali būti naudingos Europos ekonomikai. Anot jo, žmonės tapo priklausomi nuo technologijų ir nesugeba atsipalaiduoti laisvu nuo darbo metu: „Teko bendrauti su itin daug žmonių, kurie tikrinasi savo elektroninį paštą prieš darbą, per pietų pertrauką ir grįžę namo. Jie negali atsipalaiduoti nuo darbo.

Vilniuje šįryt surengtas policijos reidas dar kartą įrodė, kokie neatsakingi gali būti vairuotojai. Šio reido tikslas buvo nubausti tik viešajam transportui skirta juosta kamščius apvažinėjančius asmenis. Tokių gudročių per beveik dvi valandas pasitaikė daugiau kaip 60, o dar didesnis pažeidėjų skaičius džiūgavo šįkart išsisukę nuo bausmės. Mat reide dalyvavo tik 10 pareigūnų, todėl tam tikromis laiko atkarpomis visi jie būdavo užimti, nes surašinėjo protokolus. Balsas.

Vilniuje, ties Šeškinės kalno papėde, policijos pareigūnai gaudė leistino greičio, naudojimosi A juosta tvarkos ir kitų Kelių eismo taisyklių pažeidėjus. Kiek daugiau kaip per 1,5 val., preliminariais duomenimis, pareigūnams įkliuvo 61 pažeidėjas. O ką jau kalbėti apie tuos, kurie pavojingai manevruodami spėjo grįžti į leistiną eismo juostą ir kiek drebėti pradėjusiomis rankomis išvengė transporto priemonę stabdančio pareigūnų mosto. Papildyta vaizdo medžiaga. Ankstyvas antradienio rytas.

Prienų rajone, Medžiukų kaime, gyvenanti Jūratės ir Juozo Lukoševičių šeima jau šešerius metus kovoja dėl teisės auginti mažametę mergaitę. Mergaitė liko našlaite po tragiškos tėvų žūties. Tačiau teismas nusprendė, kad mergaitė turi gyventi ne su mažametės senelės pusseserės sūnumi, o su mergaitės žuvusios motinos pusbroliu. Tačiau tokiam Temidės tarnų sprendimui pasipriešino tiek Prienų rajone gyvenantys Lukoševičiai, tiek juos stipriai palaikantys vietos bendruomenės nariai.

Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro paramos ginklų instruktorius seržantas Gintaras Damašius balsas.lt pasakojo, kad atsidūrė tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje, todėl jam buvo suteikta galimybė mokytis snaiperio darbo subtilybių užsienyje. „Mano dalinys išsiuntė mane į snaiperio kursus kaip taikliausią karį. Tačiau tuo metu Lietuvoje dar nebuvo tokios profesijos, todėl nebuvo galimybės pagal tą specialybę dirbti. O po daug metų man buvo pasiūlyta vieta Sausumos pajėgų mokymo centre.

„Kas įsivaizduoja, kad nuvykus į tarptautinę misiją galima šaudyti į kairę arba į dešinę – klysta. Iki paskutinės minutės stengiesi išvengti konflikto. Tik tada, kai jau to padaryti tikrai nebeįmanoma, gali panaudoti ginklą.

Veiksmo filmų gurmanai tikriausiai nė nemirktelėję galėtų papasakoti, kaip, anot jų, snaiperiai užsidirba pragyvenimui. Pirmiausia, jie įsitaiso sunkiai pastebimoje vietoje. Tada išsitraukia ginklą ir kurį laiką seka gatve einantį taikinį. O tada tik pykšt! Darbas baigtas. Filmas, žinoma, su laiminga pabaiga. Visi patenkinti.

Seime jau nežinia kelintą sykį garsiai pakartota, kad daugelio kraupių visą Lietuvą sukrėtusių nusikaltimų būtų buvę išvengta, jeigu jie būtų buvę laiku pastebėti. Tačiau to vien policijos pareigūnų pajėgos esą nėra pajėgios padaryti. Per Seime surengtą spaudos konferenciją „Apie tai, kaip visuomenė gali padėti policijai.

Lietuvos kariuomenės Pabradės poligone ketvirtadienį surengtos Sausumos pajėgų prieštankinių padalinių pratybos „Medžiotojas 2013“. Pratybose Sausumos pajėgų prieštankinių vienetų kariai šaudė šarvuotą techniką galinčiais sunaikinti ginklais. Buvo naudojama mobili vidutinio nuotolio prieštankinė raketų paleidimo sistema, prieštankiniai granatsvaidžiai ir beatošliaužis pabūklas, minosvaidis ir kita turima ginkluotė.

Skandalingojo parlamentaro Petro Gražulio ir tam tikrų politinės bendruomenės narių siūlymai Lietuvoje grąžinti mirties bausmę yra ne kas kita, kaip politinės manipuliacijos. Pasinaudojus Panevėžio rajone įvykusia tragedija, siekiama sužaisti rinkėjų jausmais. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Cininas savo socialinėje paskyroje „Facebook“ rašė: „Atsikvošėkite žmonės! Neseniai juokais pasiūliau papildyti Seimo statutą draudimu balsuoti už durnus įstatymus.

Dar kartą pasitvirtino tiesa, kad socialiniai tinklai gali tarnauti patiems įvairiausiems visuomenės poreikiams. Šįkart socialinis tinklas „Facebook“ padėjo nustatyti Gedimino prospekte įsikūrusią batų parduotuvę apšvarinusį ilgapirštį. Socialiniame tinkle „Facebook“ buvo įdėta tokio turinio žinutė: „Draugai, prašome Jūsų pagalbos! Iš avalyne prekiaujančios parduotuvės, esančios Gedimino pr.

Slovėnijoje vykstančiame Europos vyrų krepšinio čempionate prasideda lemiamos kovos. Itin svarbiame ketvirtfinalio etape varžysis ir Lietuvos rinktinė, kurią palaikys trys milijonai kasdienius rūpesčius pamiršusių aistruolių. Niekas neabejoja, kad sirgalių emocijos liesis per kraštus, todėl sveikatos specialistai ragina sirgti už savo numylėtinius proto ribose. Ypač į tokį perspėjimą turėtų įsiklausyti žmonės, kurie turi tam tikrų sveikatos problemų. Juolab, kad pavyzdžių toli ieškoti nereikia.

Artėja lemiamos Europos vyrų krepšinio čempionato kovos, kuriose, ketvirtfinalio etape, varžysis Lietuvos rinktinė. Trys milijonai aistringų krepšinio sirgalių palaikys saviškius pačiose įvairiausiose erdvėse. Suprantama, per Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės varžybas emocijos tiesiog liesis per kraštus. Būtent apie krepšinio sirgalių reiškiamas emocijas ir jų poveikį žmogaus psichikai bei palaikomiems sportininkams balsas.lt kalbasi su psichoterapeute Rinalda Germaniene.

Keliauti po pasaulį yra itin smagus užsiėmimas. Tik turėk pinigų. Būtent čia ir prasideda didžiosios linksmybės. Būdami užsienyje lietuviai taip įprato lyginti prekių ir paslaugų kainas, versti eurus ar kitą valiutą į litus ir užsiimti matematiniais skaičiavimais, kad retkarčiais pats atostogų džiaugsmas nuplaukia į antrą planą. Taupūs mes žmonės, nieko nepadarysi. Juolab, kad toli gražu ne kiekvienas gali sau leisti švaistytis sunkiai uždirbtais pinigais į kairę arba į dešinę.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso per savo metinę kalbą pabrėžė, kad jaunimo nedarbas yra opi visos Europos Sąjungos (ES) problema. Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto narė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė sutiko plačiau pakomentuoti esamą padėtį ir kaip ji turėtų būti taisoma. „Jaunimo užimtumo didinimas ir nedarbo mažinimas yra vienas iš pagrindinių klausimų Europos Parlamente (EP). Susirūpinimą kelia tai, kad šiuo metu yra daugiau kalbama nei daroma.

Per šią savaitę Europos Parlamente (EP) vykusią plenarinę sesiją dar kartą turėjo būti paliestas mėtinių ir plonų cigarečių draudimo klausimas. Tačiau iš darbotvarkės jis buvo išbrauktas ir atidėtas vėlesniam laikui. Balsas.lt Strasbūre kalbinta europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad iki šiol ji sulaukdavo daugiau laiškų iš asmenų, kurie palaiko idėją drausti mėtines ir plonąsias cigaretes, nei iš tų, kurie apskritai siūlydavo atsisakyti tokių minčių.

Aukščiausi Europos Sąjungos pareigūnai deklaruoja – reikia taupyti, mažinti išlaidas, tada valstybės-narės galės pasijausti stabiliau ir išvengti rimtų problemų. Patarimas vertas dėmesio, tačiau... Ką pastaruosius keletą metų daro 28 valstybių interesus atstovaujantys Europos Parlamento (EP) nariai? Jie ramiausiai blaškosi tarp Briuselio ir Strasbūro, o toks blaškymasis kainuoja šimtus milijonų eurų.

Kibernetinis saugumas prieš keletą dešimtmečių buvo apskritai mažai žinomas reiškinys. Tačiau sparčiai tobulėjančios technologijos apvertė situaciją aukštyn kojomis. Todėl vis dažniau susirūpinama tuo, kaip būtų galima apsisaugoti nuo kibernetinių atakų. Europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pasakojo, kad yra įvairių sričių, kur teisėtvarka reaguoja pavėluotai. Viena tokių – kibernetinis saugumas. „Kibernetinis saugumas – didelė ir sparčiai auganti problema.

Energetikos klausimai Lietuvai ir apskritai Baltijos regionui visada buvo ir liks aktualūs. Apie energetinę viziją per šią savaitę Europos Parlamente (EP) vykusią plenarinę sesiją balsas.lt kalbėjosi su europarlamentare Radvile Morkūnaite-Mikulėniene. „Energetika yra viena kertinių temų, kurios aktualios Lietuvai ir visam Baltijos regionui. Po to, kai 2004 m. įstojome į Europos Sąjungą (ES) energetikos klausimams atsirado daugiau vietos.