Audrius Bareišis

Turėti Daktaro pavardę, pasirodo, kartais gali būti tikras prakeiksmas. „Buvo minčių net ją pasikeisti. Juk sėdžiu vien už pavardę. Būčiau koks Vasiliauskas ar P**dauskas, būčiau niekam nereikalingas. O dabar kai Daktaras, tai ir sodina“, - pokalbį per susitikimą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime su tv3.lt žurnalistu pradėjo iki gyvos galvos nuteistas Henrikas Daktaras. Iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo tris kartus teistam Henrikui Daktarui ilgai laisve mėgautis nepavyko.

Vienos žiauriausių Lietuvoje nusikalstamos grupuotės vadeiva Algimantas Vertelka nevynioja žodžių į vatą: „Įkalinimo sąlygos Lukiškėse yra apgailėtinos. Ir, kas blogiausia, kuo toliau, tuo labiau nuteistiesiems iki gyvos galvos gyvenimas už grotų yra apsunkinamas.“. Duodamas išskirtinį interviu naujienų ir pramogų portalui tv3.lt A. Vertelka pripažino ir dar vieną karčią tiesą – ne tik kalėjime, bet ir laisvėje jis nemato nieko gero.

Festivalyje „Login 2016“ teisininkas Andrejus Mokšinas papasakojo apie mėlynosios kortelės svarbą visos Europos Sąjungos darbo rinkoje. „Mėlynoji kortelė – tai leidimas teisėtai gyventi ir dirbti Lietuvoje bei persikelti į kitą ES valstybę narę dirbti aukštos kvalifikacijos darbą. O vienas iš svarbiausių pliusų, kad po penkerių metų specialistas gali kreiptis dėl nuolatinio leidimo gyventi šioje šalyje išdavimo“, - pristatymą pradėjo A. Mokšinas.

Technologijų ir inovacijų festivalyje „Login 2016“ kalbėjęs „Digital LT“ vykdantysis direktorius Simonas Orkinas nustebino klausytojus atvirumu. Verslininkas atskleidė, kaip verslas Lietuvoje gali uždirbti „žaisdamas“ klientų emocijomis. S. Orkinas kalbėjo apie vieno pagrindinių Lietuvoje skelbimų portalo verslo idėją, iššūkius, kuriuos teko įveikti ir sugebėjimą patenkinti reiklių vartotojų poreikius.

Visą likusį gyvenimą už grotų praleisiantis Kęstutis Matijošaitis yra vienas iš 90 šiuo metu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime bausmę atliekančių nuteistųjų iki gyvos galvos. Apie padarytus nusikaltimus, dėl kurių skirta itin griežta bausmė K. Matijošaitis per daug kalbėti nelinkęs. „Į kalėjimą patekau už vagystę. Buvau įtariamas šiuo nusikaltimu dar 1991 m. Jau būdamas jame padariau nusikaltimą ir tada man skyrė iki gyvos galvos.

Nusikalstamo pasaulio autoritetas, vienas garsiausių Lietuvos nusikaltėlių su kurio pavarde teisėsauga sieja dešimtis sunkių bei itin žiaurių nusikaltimų. Tačiau, kaip teigia išskirtinį interviu tv3.lt davęs Henrikas Daktaras – už rankos nepagautas, dar ne vagis. „Nuteiskite mane garbingai, su įrodymais, bet nereikalaukite prisipažinti nusikaltimų, kurių nepadariau. Tikrai neskubu ten (žvilgsnį nukreipia į dangų) be eilės“, - atvirai pokalbį su tv3.lt žurnalistu pradėjo Henytė.

Didžiąją Britaniją ir Lietuvą sukrėtė kraupi žinia apie, kaip įtariama, žiaurų 29-erių lietuvės Gintarės Šuminaitės padarytą nusikaltimą. Britų žiniasklaida pranešė, kad lietuvė, manoma, nužudė savo naujagimę. Po siaubingų įvykių iškart į ligoninę patekusiai ir netrukus iš jos išleistai moteriai buvo uždėti antrankiai. Moteris netrukus pristatyta į teismą. Nors vietos teismo sprendimo dar teks palaukti, tačiau tiek britai, tiek lietuviai suskubo smerkti G. Šuminaitės.

„Lietuvai nereikia aukų, Lietuvai reikia liudininkų“, – tokie žodžiai buvo ištarti 1991 metų sausio 13-osios išvakarėse. Tačiau aukų išvengti nepavyko. Beginkliai žmonės savo kūnais gynė tautos nepriklausomybę. Gynė iš visos širdies, tačiau krito nuo kulkų arba po bejausmiais rusų tankų vikšrais... Apie tai prieš trejus metus pasakojo televizijos bokšte dirbęs televizijos siųstuvų viršininkas Algirdas Ramanauskas.

Jau netrukus pasitiksime naujuosius 2016 metus. Tad domimės, kokie orai Lietuvoje laukia artimiausiu metu ir ne tik. Išsamus pokalbis apie laukiančias orų permainas su geros nuotaikos ir teisingų prognozių niekad nepritrūkstančiu TV3 orų pranešėju Nagliu Šulija. - Kokių orų galime tikėtis artimiausiu metu? - Dabar yra šalta ir artimiausiomis naktimis vietomis šals iki 16-19 laipsnių. Tai priklauso nuo debesuotumo. Jeigu debesys dengia, tai šaltis menkesnis, priešingu atveju – atvirkščiai.

Vilniaus miesto nakvynės namai toli gražu nėra vieta, kur glaudžiasi tik prasigėrę benamiai. Taip manantys klysta ir klysta net labai stipriai. Šiuose namuose atsiduria ir tie, kurie staiga tampa „nepakeliama“ našta artimiesiems. O sumokėti už normalią vyresnių žmonių priežiūrą nenorintys sūnūs ar dukros, savo tėvą ar mamą tiesiog išveja į gatvę.

Daugiau kaip mėnesį Vilniaus miesto nakvynės namuose gyvenantis 40-metis Virginijus šiuo metu verčia naują, kaip tikisi jis pats, švarų gyvenimo lapą. Per alkoholį praradęs šeimą, darbą ir įklimpęs į skolas vyras žengė vieną sunkiausių žingsnių gyvenime – pradėjo net 7 mėnesius trukusį reabilitacijos procesą. „Šiuo metu jaučiuosi gerai. Priklausomybės nuo alkoholio nebeliko. Tačiau susigrąžinti tai, ką praradau bus itin sunku“, - pripažįsta Virginijus.

Nusižengėte įstatymams? Nenustebkite, jei tyrimo metu bus nuspręsta skirti patikrinimą melo detektoriumi. Tiesa, net ir tokiu atveju, prietaisui parodžius jūsų kaltę, tai dar netaps absoliučiu įrodymu. Tačiau byloje melo detektoriaus parodymai bus prijungti prie surinktų įrodymų visumos. Lietuviška patirtis Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro (LPKTC) specialistai papasakojo, kaip yra naudojamas dažniausiai filmuose matomas prietaisas – melo detektorius.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre (LPKTC) atliekamas darbas įprastai nėra matomas plika akimi. Tačiau abejoti jų svarba tikrai neverta, mat būtent šiame centre surinktus įkalčius pavyksta paversti svariais įrodymais, kurie padeda išnarplioti sudėtingiausias bylas. LPKTC direktorius Genrikas Nedveckis naujienų ir pramogų portalui tv3.lt pateikė keletą neįtikėtinų pavyzdžių, kai būtent atlikti tyrimai laboratorijose padėjo išaiškinti itin sunkius nusikaltimus.

Vilniuje vairuotojams dažnai tenka susidurti su rimta problema – kur bent šiek tiek arčiau centro galima būtų už dyką pastatyti automobilį. Nemokamų stovėjimų aikštelių ieškoti tenka tarsi su žiburiu, o ir suradus džiaugtis būna dar per anksti, mat jos būna perpildytos. Socialiniame tinkle „Facebook“ susikūrė grupė, kurioje žmonės kviečiami pranešti apie jiems žinomas nemokamas stovėjimo aikšteles.

Daugelis mūsų yra matę bent keletą kriminalinio pobūdžio filmų ar serialų, kuriuose yra atliekami sudėtingiausi tyrimai, padedantys atskleisti sunkiausius nusikaltimus. Nors tai, ką matome ekranuose yra aktorių vaidyba, tačiau toli gražu ne visos scenos yra laužtos iš piršto. Atmetus dramatiškus vaidybinius epizodus ten galime pamatyti ir tai, kas iš tikrųjų vyksta realiame gyvenime.

Lietuvoje prostitucija – nelegalu. Prieš naktines plaštakes ir sutenerius kovojama policijos reidais. Bet šioms paslaugoms persikėlus į internetą – teisėsaugai lieka tik bejėgiškai skėsčioti rankomis. Nors pareigūnai tikina, kad sekso paslaugas interneto skelbimuose siūlančios merginos yra gaudomos, bet tai labiau primena kovą su vėjo malūnais. Tokių skelbimų internete tūkstančiai. Skelbimų įvairovė Situacija tokia, kad sekso paslaugas internete pradėta siūlyti visiškai atvirai.

Reikia pripažinti, kad Lietuvoje iki šiol šnairuojama į čadromis veidus pasislėpusias moteris. Ne ką menkesnis dėmesys tenka ir musulmonams vyrams. Ypač negatyvios nuomonės sustiprėja po sukrečiančių globalinių įvykių, tokių, kaip teroristų išpuoliai Prancūzijoje. Tiek pakanka, kad kiekvienas musulmonas akimirksniu būtų prilyginamas teroristui.

Kalašnikovą iš pareigūnų panosės nugvelbusio Igorio Molotkovo paieškos baigėsi kiek netikėtoje vietoje – Pelesos gatvėje esančio bendrabučio tipo name, penktame aukšte įrengtame bendro naudojimo duše. Nors šiame name jis pastaruoju metu nebegyveno, tačiau dalis gyventojų jį dar prisimena. Ir, kaip paaiškėjo, nebūtinai tik iš blogosios pusės. Tikėtina, kad anksčiau čia apie 7 mėnesius gyvenęs I. Molotkovas taip ir nebuvo atidavęs rakto nuo dušo.

Paryžiaus priemiestyje gyvenantis Florianas Pezeu tv3.lt skaitytojams sutiko papasakoti, kokiomis nuotaikomis ir mintimis šiuo metu gyvena vos prieš keletą dienų teroristų išpuolių sukrėsti vietos gyventojai. „Sunku įvardyti, kas dedasi kiekvieno žmogaus galvoje. Teroristinius išpuolius kiekvienas vertina skirtingai. Bet visus vienija nuoširdus gailestis dėl žuvusiųjų ir siekis, kad už pralietą kraują būtų duotas atkirtis“, - pasakojo F. Pezeu.

Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Akvilė (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) su drauge Paryžiuje apsilankė būtent tragiškų įvykių kupiną lapkričio 14-16 d. savaitgalį. Saugiai sugrįžusi į Lietuvą mergina sutiko papasakoti savo įspūdžius iš teroristų netikėtai užkluptos Prancūzijos sostinės. Sužinojo iš artimųjų „Mes su drauge į Paryžių atvykome savaitgaliui. Apsistojome septintame rajone, šalia Eifelio bokšto.

Gyvenimas dažnai būna sudėtingas. Su problemomis susiduriame kiekvieną dieną. Tačiau kartais pasitaiko atvejų, kai, atrodytų, patys sau apsisunkiname gyvenimą. Šiais metais vilniečiai tiesiogine to žodžio prasme užvertė savivaldybę skundais.

Sostinės gyventojai vis dažniau savo namų teritorijoje susiduria su šiukšlinančiais prašalaičiais arba net įsikurti kiemuose spėjusiomis nevalomis. Jei pavienių šiukšlintojų sugaudyti, greičiausia, nepavyks, tai su namų kiemuose „apsigyvenusiais“ benamiais specialistai rekomenduoja kovoti iš karto. Turto savininkų prievolės Naujienų portalas tv3.lt šią savaitę rašė, kad su šiukšlinančiais benamiais itin stipriai kovoja sostinės širdyje esančios Subačiaus gatvės gyventojai.

Vilniaus stoties prieigos daugelį metų „garsėja“ dėl laisvo elgesio merginų ir klientų ištvirkavimų. Vieša paslaptis, bet situacija nesikeičia dešimtmečiais. Kodėl? Pasigirsta įrodymais nepagrįstų kaltinimų, kad tie patys policijos pareigūnai „saugo“ sutenerius ir prostitutes. Todėl esą iškviesti pareigūnai tik išvaiko merginas, kurios netrukus sugrįžta ir tęsia pradėtus „darbus“. Naujienų portalo tv3.lt komanda apsilankė viename iš prostitucijos židinių – Pylimo gatvėje.

Pačioje sostinės širdyje, Subačiaus gatvėje, 8-tu numeriu pažymėto namo kiemas, anot gyventojų, dėl asocialių asmenų virto tikru šiukšlynu. „Kieme, visai šalia Vilniaus gynybinės sienos bastėjos yra nuolat šiukšlinama, kieme prie stalo dažnai girtuokliaujama, prinešta senų baldų, primesta daugybė buitinių atliekų. Į šalia esantį sandėliuką išlaužtomis durimis kasdien išmetami įvairūs nereikalingi daiktai, į tą pačią patalpą girtuokliaujantys šlapinasi. Aplinka nėra tvarkoma.

Jų namai „suręsti“ iš žmonių išmestų šiukšlių bei nebereikalingų daiktų. Jų maistas – tai, ką susiranda konteineriuose arba atneša žmonės. Jie šildosi gerdami... burnos skalavimo skystį. Ir tai yra viskas, ką turi šie Vilniuje dėl išskirtinės aprangos jau išgarsėję benamiai. Tiesa, nederėtų pamiršti draugystės, kuri tarp 42 m. Drakono Vlado ir 39-erių Pirato Remigijaus užsimezgė prieš daugiau kaip tris mėnesius. „Prie konteinerių susipažinome. Dabar esame patys geriausi draugai.

Visi norime gyventi ramioje ir tvarkingoje aplinkoje, tačiau dėl pačių įvairiausių aplinkybių, kartais tai tampa tiesiog misija neįmanoma. Paaiškėjo, kad sostinės gyventojams ramybės neduoda tiek visiems įprastos, tiek itin specifinės problemos. Spręsti jas su prierašu „kuo skubiau!“ prašoma Vilniaus valdininkų. Tik, ar visos vilniečių bėdos sulaukia deramo dėmesio? Mat vien šiais metais jau sulaukta beveik 4 tūkst. užklausų su problemomis.

Po incidento Kauno rajone, kai dėl užsitęsusio piliečio ir Bendrojo pagalbos centro operatorės pokalbio įvyko tragiškas lengvojo automobilio ir sunkvežimio susidūrimas bei žuvo žmogus, visuomenė pratrūko. Karštas lietuviškas kraujas akimirksniu užsiliepsnojo naikinti BPC ir grįžti prie tvarkos, kai pagalbos piliečiai galėdavo kreiptis tiesiogiai į atitinkamą institucija. Naujienų ir pramogų portalo tv3.lt skaitytojai pradėjo dalintis savo istorijomis, susijusiomis su BPC.

Paslaugi, visada besišypsanti bei atkakliai siekianti užsibrėžtų tikslų, – tokiais žodžiais po tragedijos apie žuvusią 20 metų pareigūnę Ligitą Baniulytę prabilo ją pažinoję žmonės. Jaunos merginos svajonė baigti mokslus ir kilti karjeros policijos sistemoje laiptais nebus lemta išsipildyti. Kraupios avarijos kaltininkas priklausė būtent tokiam asmenų ratui prieš kuriuos pradėjusi dirbti policijoje Ligita ketino kovoti iš visų jėgų.

Krepšininko Jono Valančiūno slystelėjimas ant parketo vakarykštėse rungtynėse su Austrija privertė už galvų susiimti visus krepšinio gerbėjus. Skausmo perkreiptu veidu krepšininką ant atsarginių suolo palydėjo gydytojai. Vėliau Jonas į aikštelę nebesugrįžo, tačiau dalyvavo po rungtynių surengtoje spaudos konferencijoje. Ten J. Valančiūnas neprarado humoro jausmo, tačiau šiandien turėtų paaiškėti patirtos traumos rimtumas.

Lietuvos krepšinio sirgaliams tokios rungtynės kainuoja daug nervų, tačiau viską atperka pasiektas rezultatas – pergalė. Šįkart tv3.lt skaitytojams atrinkome penkias dramatiškiausias Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pergales. Įvertinkite patys! Įdomi bei maloni detalė. Tuose čempionatuose, kuriuose lietuviams teko sužaisti bent vienerias dramatiškas rungtynes, net 4 iš 5 atvejų vėliau pavyko laimėti medalius.

Prabėgus daugiau kaip metams po to, kai Lietuvai pavyko atkurti nepriklausomybę, ant kojų atsistoti siekiančią tautą suvienijo ne kas kita, kaip meilė krepšiniui. Ir pagrindo tam buvo tiesiog per akis. Pirmą kartą Olimpinių žaidynių istorijoje dalyvavusi Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė iškovojo bronzos medalius, rezultatu 82:78 nugalėjusi jungtinę Nepriklausomų valstybių sandraugos krepšinio rinktinę.

Trečiadienį, Klaipėdos „Švyturio“ arenoje, sirgaliai pirmą kartą ant parketo išvys Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę. Lietuvių lauks Europos čempionate nedalyvaujanti, tačiau puikiai iš Pasaulio pirmenybių ir olimpinių žaidynių kovų pažįstama Australija. Nors Klaipėdoje vyks draugiškos rungtynės ir jos bus pirmosios po to, kai Lietuvos krepšininkai susirinko į treniruočių stovyklą Palangoje, tačiau mūsiškiams motyvacijos kovoti bei įveikti australus tikrai neturėtų pritrūkti.

Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį Seime perskaitė jau šeštąjį metinį pranešimą, kuris, anot politologo Mažvydo Jastramskio, išsiskyrė pozityvumu ir nuspėjamumu. „Prezidentės metinis pranešimas atliko dvi esmines funkcijas. Objektyviąją, kaip šalies vadovo pareigą apžvelgti šalies vidaus ir užsienio politikos aspektus.

Maskva dar visiškai neseniai buvo įvardijama tarp pačių brangiausių pasaulio miestų. Tačiau karinio konflikto Ukrainoje grimasos pakeitė ne tik viso pasaulio požiūrį į Rusiją, bet ir pačių Maskvos gyventojų įprastai turtingą gyvenimo ritmą. Žinios.lt žurnalistas apsilankė Maskvoje ir įsitikino, kokia šiuo metu situacija susiklosčiusi krizės prislėgtoje Rusijoje. Suprantama, per daug krizės tema Rusijoje nekalbama. Bet nukritęs rublio kursas privertė iš esmės keisti vartojimo įpročius.

Rojus jaukiame Viduržemio jūros glėbyje – Kipras. Sala, kurioje pasilepinti kaitria saule bei pasimėgauti užburiančiais kraštovaizdžiais galima ištisus metus. Kipre gyvenimas tvarkingas sudėliotas į tris stalčiukus. Pirmas, „nuobodžiausias“, prasideda lapkričio 1-ąją ir baigiasi kovo 31-ąją. Tokiu metu gyvenimas Kipre aprimsta, sumažėja turistų srautai. Supraskite, šalta! Dienomis oras gali sušilti tik iki 25 laipsnių, o vakarais temperatūra kartais nukrenta iki 10-12 laipsnių.

„Viso pasaulio akys šiuo metu nukreiptos į Ukrainą. Iš esmės pasaulis yra atsidūręs ant itin pavojingo slenksčio. Kas gali užtikrinti, kad Kremliaus planuose po Krymo okupacijos nėra įrašyti Moldovos, Gruzijos, Baltijos valstybių pavadinimai?“ – tokiais pamąstymais šiandien surengtą spaudos konferenciją pradėjo Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius. „Po to, kas nutiko Kryme paaiškėjo, kodėl Vladimiras Putinas iki šiol nepripažino fakto, kad Baltijos šalys irgi buvo okupuotos savo laiku.

Lietuvos įkalinimo įstaigų sistema braška. Neseniai Marijampolės pataisos namuose sumušto prižiūrėtojo istorija privertė prabilti žmones, dirbančius šį nelengvą darbą. Vilniaus pataisos namų vyresnysis prižiūrėtojas, Ikiteisminių tyrimų įstaigų profesinės sąjungos atstovas Valdas Blažys teigė, kad skaudus incidentas Marijampolėje buvo paskutinis lašas, perpildęs kantrybės taurę. „Marijampolės pataisos namuose buvo sumuštas prižiūrėtojas. Po nuteistojo išpuolio jis pateko į komą.

Vilniečio istorija dar neturi atomazgos, nes viskas įvyko vos prieš keletą dienų. Skelbimų tinklalapyje vyriškis pastebėjo, kad už patrauklią kainą yra parduodamas traktorius „Belarus MTZ 925“. Pardavėjas atsiliepė telefonu, papasakojo apie traktorių ir paprašė, jog vilnietis kaip garantiją pervestų avansą. Suma – 5 tūkst. litų. Kaip tarė, taip padarė. Į nurodytą pardavėjo sąskaitą vilnietis pervedė sutartą sumą.

Dar sausio 17 d. buvo paskelbta apie kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos bankrotą. Tada aiškiai pasakyta, jog indėlininkai santaupas atgaus iki šių metų vasario 14 d. Procesui užtrukus, šį terminą pagal įstatymą dar numatyta pratęsti 10 darbo dienų – iki vasario 28 dienos. Nors numatyti terminai dar nėra viršyti, dalį indėlininkų privertė sunerimti pats faktas, kad nenumaldomai artėjant vasario 14-ajai iš Vilniaus taupomosios kasos fronto ilgą laiką nepasiekė jokia žinia.

„Ne veltui sakoma, kad jeigu negyvenai barake, reiškia nepajutai tikro studentiško gyvenimo skonio“, - teigia viena iš tik ką internete pasirodžiusio serialo „Barakas“ kūrybinės grupės narių Greta Aukštakytė. Balsas.lt siūlo pamatyti bei įvertinti pirmąją serialo „Barakas“ seriją. G. Aukštakytė atsakė į balsas.lt apie tai, kaip vyko visas kūrybos procesas, su kokiais sunkumais teko susidurti ir kas ją labiausiai nustebino, kai teko įsigilinti į gyvenimo barake užkulisius.

Beveik 1,5 tūkst. juodų dėmių padengė Lietuvos žemėlapį po to, kai prieš aštuonis mėnesius mūsų visuomenei buvo suteikta galimybė apnuoginti šešėlį. Galimybe internetu nurodyti nelegalius alkoholio, cigarečių ar degalų pardavimo taškus žmonės pasinaudojo su kaupu. Per aštuonis mėnesius iš viso Lietuvos žemėlapyje pažymėti net 1424 tokie taškai.

Agluonų kaime (Akmenės r.) vakar praktiškai vienu metu įvyko dvi nelaimės. Iš pradžių užsiliepsnojo daugiabutis namas, o vėliau pro to paties namo antro aukšto langą iškrito ir sunkią galvos traumą patyrė 3 metukų berniukas. „Sausio 29 d., 13 val. 10 min., Akmenės r., Agluonų k., Dvaro g., iš antro aukšto pro langą iškrito 2010 m. gimęs berniukas, kuris dėl kaukolės pamato lūžimo paguldytas į Šiaulių ligoninę. Aplinkybės aiškinamos“, – rašoma policijos atstovų pranešime.

Dėl smurto artimoje aplinkoje 2013 metais sulaukta 21 615 iškvietimų, o tai net 3 347 daugiau nei užpernai. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas galioja jau daugiau kaip dvejus metus, todėl pagaliau atsirado galimybė palyginti smurto artimoje aplinkoje rodiklius. Statistika, atrodo, nežada nieko gero, nes bendras iškvietimų skaičius padidėjo. Taip pat 2013 metais šoktelėjo ir pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičius.

Naujų prašymų dėl alimentų mokėjimo 2013-aisiais sulaukta mažiausiai per pastaruosius penkerius metus – iš viso 4039. 2008 metais, kai tik Vaikų išlaikymo fondas (VIF) pradėjo savo veiklą, buvo gauta 17 970 prašymų, tad padėtis, panašu, krypsta į gerąją pusę. Staigus sumažėjimas – logiškas VIF direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas, Aušra Bulotienė balsas.

Tragiška avarija Vilniuje, kai autobusas kliudė ir mirtinai traumavo į pėsčiųjų perėją įžengusią pensininkę ir jos anūkę, sukėlė diskusijų audrą tarp visuomenės narių.  Kas kaltas? Atsakymą į šį klausimą pateiks atliekamas ikiteisminis tyrimas. Juolab kad ties nelaimės vieta apšvietimo stulpo viršuje yra pritaisytos net trys vaizdo stebėjimo kameros. Tikėtina, kad bent viena jų turėjo užfiksuoti tragišką incidentą, todėl nustatyti kaltuosius pareigūnams neturėtų būti itin sunku.

Dubajus, dar vadinamas Persijos įlankos perlu, yra aukso ir pirkėjų miestas, Artimųjų Rytų prekybos sostinė. Atvykus čia atima žadą architektūros stebuklai, dirbtinės salos, milžiniški viešbučiai ir administraciniai centrai. Taip Dubajų pristato kelionių agentūros, tačiau šįkart pasižvalgykime po šį prabanga pulsuojantį kraštą dvi savaites ten praleidusios lietuvės Redos akimis. Su portalu balsas.

Latvijoje yra dalijami lankstinukai, kuriuose vizualiai pavaizduotos ir aprašytos situacijos, kokiais įprastais būdais sukčiai apgaudinėja patiklius žmones. Kad perėjimu prie euro pasinaudotų kuo mažiau sukčių, pareigūnai dalija patarimus bei aprašo įprastas gyvenimiškas situacijas, kuriose yra atsidūrę ne tik mūsų kaimynai, bet ir mes patys ar mūsų artimieji.

Dalis latvių eurą sutiko kaip neišvengiamybę, tačiau su kartėliu širdyje, kad teko atsisakyti nacionalinės valiutos. Balsas.lt apsilankė Rygoje ir domėjosi, kaip vietiniai pratinasi prie naujos valiutos. Nostalgija latui išliks Rygoje su šeima gyvenantis 30 metų Janis pasakojo, kad Latvijos perėjimas prie euro yra natūralus procesas, kuris anksčiau ar vėliau turėjo įvykti: „Žinoma, reikia galvoti apie tai, kad laikas juda į priekį ir negalime stovėti vietoje.

Vieno Latvijos prekybos centrų „Rimi“ atstovė Inga Reizniece pasakojo, kad pasiruošimas valiutų pokyčiams vyko sklandžiai: „Verslui buvo duota pakankamai laiko persiorientuoti. Dar nuo 2013 metų spalio pradėjome keisti kainas prekių etiketėse. Didesniu šriftu pradėjome ryškinti kainas eurais, o mažesniu – latais.“ Pirmas dvi 2014-ųjų savaites žmonėms buvo sudarytos sąlygos mokėti už prekes tiek latais, tiek eurais, tačiau grąža buvo atiduodama jau tik naująja šalies valiuta.