Lietuviška patirtis
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro (LPKTC) specialistai papasakojo, kaip yra naudojamas dažniausiai filmuose matomas prietaisas – melo detektorius. Nors procedūra gali pasirodyti paprasta, bet toli gražu nereiktų apsigauti.
Darbas su melo detektoriumi reikalauja itin specifinių žinių – pradedant nuo klausimų formulavimo iki tam tikrų metodikų pritaikymo. „Tiriamasis melo detektoriumi yra tikrinamas tris kartus. Tie patys klausimai, su kuriais jis yra supažindinamas iš anksto, yra kartojami skirtinga tvarka. Visa procedūra vidutiniškai užtrunka apie dvi valandas. Po kiekvienos serijos klausimų, tiriamajam leidžiama pailsėti. Vėliau duomenys yra palyginami“, - pasakojo LPKTC specialistas.
Remiantis teorija, metodikos patikimumo vidurkis siekia apie 90 proc. Tiesa, kai neigiamas tiriamojo atsakymų rodiklis atsiduria už normos ribų, tada procentas yra žymiai didesnis.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Lietuviška „CSI: kriminalistų“ versija: vieta, kur išaiškinami sudėtingiausi nusikaltimai
Kriminalistiniai tyrimai Lietuvoje: pedofilą pavyko nustatyti net po 10 metų
Skirtingos metodikos
Visas tyrimas yra skaitmenizuotas. O rezultatas priklauso nuo pasirinktos metodikos. Kiekviena jų turi konkrečias ribas, nuo kurių jau galima įtarti, kad asmuo meluoja arba sako tiesą. Lietuvoje per ketverius metus jau buvo atlikta daugiau kaip 100 tokių tyrimų. Maža to, tikrinami ne tik nusikalstamą veiką galimai padarę asmenys, bet ir tie, kuriems reikalingas leidimas dirbti su slaptais dokumentais arba žvalgyba. Dažnai tenka tikrinti asmenis, kurie pagal probacijos įstatymą yra išleidžiami iš įkalinimo įstaigos anksčiau laiko.
„Situacijų būna įvairių. Kartais melo detektorius naudojamas, kai asmeniui gresia įkalinimas iki gyvos galvos, o kartais ir dėl smulkių nusikaltimų už kuriuos numatyta bauda“, - pasakojo LPKTC specialistas.
Bando sukčiauti
Kriminaliniuose filmuose yra tekę matyti, kaip nusikaltėliai bando įvairiais būdais apgauti melo detektorių. Pasirodo, kad taip elgiamasi ir realybėje. Anot specialistų, internete yra įvairių patarimų, kaip tą padaryti, todėl tyrimo metu tenka susidurti su bandančiais sukčiauti.
„Turėjome atvejį, kai į tyrimą asmuo atvyko apsvaigęs nuo alkoholio. Kilo įtarimų, patikrinome jį ir atidėjome tyrimą kitam kartui. Internete yra daug „patarimų“. Turėjome apytiksliai 15 proc. atvejų, kai patikrinimą melo detektoriumi teko atidėti arba jis nepavyko“, - pridūrė LPKTC ekspertas.
Naudos neįžvelgia
Advokatas Valdemaras Bužinskas teigė, kad baudžiamųjų bylų praktikoje melo detektorius apskritai nėra naudojamas. „Kiek esu susipažinęs su teismų praktika, tai kriminaliniuose nusikaltimuose melo detektoriaus parodymai nėra vertinami kaip įrodymas. Juolab, kad melo detektoriaus naudojimas apskritai yra vertinimas nevienareikšmiškai.
Juk prietaisas parodo žmogaus emocinę būseną tikrinimo metu, jam atsakinėjant į užduodamus klausimus. Visada reikia atkreipti dėmesį į metodiką, formuluojamus klausimus. Čia jau esminis vaidmuo tenka žmogiškajam faktoriui, tad objektyvumo sunku tikėtis.
Prietaisas yra valdomas žmogaus. Užduodant tam tikrus klausimus iš anksto žinoma, ką tiriamasis atsakys. O kiek dar yra būdų, kaip galima apgauti tą prietaisą“, - pasakojo V. Bužinskas.
Anot advokato, kriminalistikos mokslas yra taip stipriai pažengęs į priekį, kad melo detektorius labiau primena nenaudingą „atgyveną“. „Melo detektorius išrastas prieš keletą dešimtmečių, o tai, kad jis nėra per daug tobulinamas, jau parodo požiūrį į šio prietaiso vertinimą“, - apibendrino tv3.lt pašnekovas.
