REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
71
Senoliai (fotolia.com nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)

Vilniaus miesto nakvynės namai toli gražu nėra vieta, kur glaudžiasi tik prasigėrę benamiai. Taip manantys klysta ir klysta net labai stipriai.

71

Vilniaus miesto nakvynės namai toli gražu nėra vieta, kur glaudžiasi tik prasigėrę benamiai. Taip manantys klysta ir klysta net labai stipriai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šiuose namuose atsiduria ir tie, kurie staiga tampa „nepakeliama“ našta artimiesiems. O sumokėti už normalią vyresnių žmonių priežiūrą nenorintys sūnūs ar dukros, savo tėvą ar mamą tiesiog išveja į gatvę. Žinoma, pasitaiko ir atvejų, kai įkurdinti gyvybę suteikusius žmones nakvynės namuose yra tiesiog „patogiau“.

REKLAMA

Be namų negerai

Vilniaus miesto nakvynės namų direktorius Edvardas Jablonskis pasakojo, kad šioje įstaigoje apsigyvena asmenys be gyvenamosios vietos. „Iš pradžių žmonės priimami pusmečiui. Vėliau specialiai sudaryta komisija sprendžia, ar leisti nakvynės namuose gyventi ilgiau. Tad vieni žmonės užsilieka ilgiau, kiti – trumpiau. Keletą kartų pažeidę čia nustatytą tvarką asmenys turi palikti nakvynės namus“, - sakė E. Jablonskis.

REKLAMA
REKLAMA

Vilniuje yra trys vietos, kuriose gali glaustis stogo virš galvos neturintys asmenys. Iš viso jose gali gyventi 300 žmonių. Situacija tokia, kad tuščių lovų dažniausiai nebūna. „Žiemą būna daugiau, vasarą mažiau, bet tuščia vieta ilgai laisva nebūna. Kalbant apie pažeidimus, tai per šias šventes Kūčios praėjo ramiai, tačiau per Kalėdas kai kurie prisigėrė kaip reikiant. Tokių asmenų iškart neišmetame į gatvę, bet pažeidimams kartojantis yra priimami atitinkami sprendimai“, - pridūrė E. Jablonskis.

Bet šįkart ne apie tuos žmones, kurie šiuose namuose atsidūrė dėl to, kad kažkuriuo gyvenimo momentu pasuko klystkeliais, o apie tuos, kurie buvo atstumti sąžinę pamiršusių artimųjų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vaikams tapo nereikalinga

Net pusantrų metų nakvynės namuose gyvenanti 73 metų Leonora – vienas iš tų pavyzdžių, kai vaikams mama staiga tampa nereikalinga. Moteris prisiminė, kad vienu metu jai teko apsigyventi nuomojamame bute, tačiau ji negalėjo susimokėti už nuomą.

„Vaikai nenorėjo padėti. Iš pradžių pinigų skolinausi, bet vėliau ši našta tapo per didelė, todėl teko kažkur prisiglausti. Iš pradžių gyvenau pas vienuoles, tačiau netrukus atsidūriau šiuose nakvynės namuose. Džiaugiuosi, nes čia su manimi elgiasi gerai, su pagarba“, - pasakojo pensininkė.

REKLAMA

Moteris prisipažino, kad turi du sūnus, kurie per visą šį laiką nė karto neužsuko jos aplankyti. Ką jau kalbėti apie tai, kad būtų pasveikinę su šventėmis. „Anksčiau, kai reikėdavo pinigų, vaikai visada mane susirasdavo. O dabar... Nežinau, kiek man dar liko gyventi. Džiaugiuosi, kad iš pensijos beveik pavyko atiduoti skolas. O tada jau galėsiu...“, - pasakoja Leonora.

Nepaisant skaudžių gyvenimo kirčių, moteris užtikrina – jos širdis jauna ir visada stengiasi šypsotis: „Pasenau tik iš išorės, bet gyvenimo džiaugsmo tikrai nepraradau. O kas dėl vaikų, tai tikiuosi, kad bent prieš mirtį juos pamatysiu...“, - pokalbį užbaigė ponia Leonora.

REKLAMA

Nes taip patogiau?

Kitos tv3.lt pašnekovės 71 metų Afroditės situacija šiek tiek kitokia nei Leonoros. Bet... Moteris su pertraukomis nakvynės namuose gyvena nuo 2005-ųjų. „Prieš dešimtmetį brolis užėmė tėvelio butą. Mano vyras mirė, tad neturėjau, kur prisiglausti. Nakvynės namai buvo bene vienintelė išeitis. Nenorėjau tapti našta vieninteliam likusiam sūnui ir jo šeimai“, - pasakojo pensininkė.

Moteris iškart su nuoskauda prisimena, kad kito sūnaus neteko per kraupią avariją: „Jam tada buvo vos 28-eri metai. Be tėvo liko mažametė dukrelė. Turiu ir kitą sūnų, kuris augina net keturis vaikus. Šias šventes sutikome visi kartu. Buvo labai gera artimųjų apsuptyje.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šiuo metu eilėje dėl socialinio būsto laukianti moteris viliasi, kad kažkada pavyks išsikelti iš nakvynės namų: „Nesiskundžiu gyvenimu čia, bet norisi turėti savo kampelį. Džiaugiuosi, kad turiu vaiką ir tiek daug anūkų. Norisi su jais praleisti daugiau laiko. Pažiūrėsime, kaip čia viskas susiklostys.“

Šiuose nakvynės namuose tokių istorijų toli gražu ne viena ir ne dvi. Čia glaudžiasi ne tik vyresni žmonės, bet ir jaunos šeimos. Gyvenimas daliai žmonių tikrai pašykštėjo tam tikrų dalykų, tačiau nesugebėjo atimti vilties, kad kažkada viskas pakryps į gerąją pusę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų