Tačiau tokiam Temidės tarnų sprendimui pasipriešino tiek Prienų rajone gyvenantys Lukoševičiai, tiek juos stipriai palaikantys vietos bendruomenės nariai. Šioje istorijoje taškas dar toli gražu nepradėtas. Todėl Seime susirūpinta, ar tik nepasikartos Prienuose garsioji Garliavos istorija? Ar leisime valstybei grobti mūsų vaikus?
Garliavos veidrodis
Mažametės mergaitės motina per avariją žuvo 2008-ųjų balandžio 4-ąją. Minėtame incidente buvo sunkiai sužalotas mažametės tėvas, dėl kurio gyvybės kovoję medikai galiausiai turėjo nuleisti rankas. Taip ir neatgavęs sąmonės vyras mirė balandžio 12-ąją.
Praėjo mėnuo, ir Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu mergaitės laikinaisiais globėjais buvo paskirta Vilniuje gyvenanti Bendinskų šeima. O 2009-ųjų liepą šios šeimos nariai tapo nuolatiniais mergaitės globėjais, su jais buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tačiau mažametė globėjai nebuvo perduota – ją neteisėtai savo namuose laikė seneliai ir jų giminaičiai.
Mergaitę iš senelių bandė paimti antstolė, tačiau tam pasipriešino kaimo gyventojai, mūru užstoję senelius ir mažametę. Ar ši istorija jums neprimena Klonio gatvėje virusių aistrų?
Vaikas – lyg daiktas?
Seimo frakcijos „Drąsos kelias“ atstovai pirmadienį surengė spaudos konferenciją, kurios tema „Ar Prienuose pasikartos Klonio gatvės tragedija? Ar leisime valstybei grobti mūsų vaikus?“
Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas teigė, kad visada reikia išklausyti vaiko norų, tačiau kartu atkreipė dėmesį, jog mažamečių nuomonę galima itin lengvai paveikti: „Turime siekti to, kad jeigu ekspertai nustatytų, jog vaikas sąmoningai nori likti su vienais ar kitais žmonėmis, tada teismas privalėtų vadovautis ekspertų išvadomis.
Jei ekspertai nusprendžia, kad vaikas turi likti pas globėjus, tada neturi būti kalbama apie jokią baudžiamąją atsakomybę. Toks jausmas, kad vaikas tėra lyg koks daiktas, kurį reikia kažkur perkelti. Ar tikrai vaikas nebėra žmogus? Apmaudu, kad Lietuvoje į vaikus žiūrima kaip į daiktus, kuriuos galima bet kada pasiimti jeigu tik jie būna neteisingai padėti. Tokios tendencijos yra liūdnos.“
(Papildyta 11:00)
Seimo narys Rytas Kupčinskas savo ruožtu dar kartą atkreipė dėmesį į Garliavos istorijos išvadas, kurias padarė visuomeninė komisija: „Šioje komisijoje dirbo itin garbūs asmenys. Išvados buvo surašytos tiksliai ir kvalifikuotai, tačiau valstybė jas atmetė kaip nevertas dėmesio. Dėl tokių veiksmų „Garliavos dramos“ yra užprogramuojamos ir gali pasikartoti ateityje.
Lukoševičių šeima kreipėsi su pagalbos prašymu toli gražu ne į vieną Seimo narį. Tačiau Lietuvoje klesti nelygybė, todėl labiau išsilavinę ir turtingesni asmenys pasiekia pergales teismuose. Dėl to yra itin apmaudu.“
Psichologė, visuomenininkė Eglė Mirončikienė pasakojo, kad Klonio istorijos operacijoje dalyvavusios institucijos su pasimėgavimu demonstravo savo raumenis: „Gyvenime bet koks smurtas šeimoje, artimoje aplinkoje yra smurtautojo asmeninių problemų pasekmė. Garliavoje buvo pademonstruotas lygiai toks pats silpnumas, bejėgiškumas, nesugebėjimas išspręsti problemos einant žmogišku keliu.
Garliavos pamokos liko neišmoktos, todėl jos gali bet kada pasikartoti. Prienų rajono mergaitės istorijoje pasikartojo lygiai tokie patys dalykai. Tačiau visuomenėje liko suprantamas noras nepaklusti teismų sprendimams. Vaikas turi teisę gyventi kaime, savo tėvų namuose ir žemėje. Deja, ši teisė mūsų įstatymais nėra užtikrinama.“
Anot jos, mergaitė turi būti perduota nepažįstamiems giminaičiams, kurie yra jaunesni, turi daugiau pinigų ir yra labiau išsilavinę: „Kokia žinutė mums yra siunčiama? Kad savo tikslų pasiekti gali tik tie, kurie viską turi. Pinigų ir jaunystės kultas užvaldė ne tik žiniasklaidą, bet ir teisėsaugos protus.
Nors šeimos bylose susijusiose su vaikais, tik blogiausiu atveju reikia imtis vykdyti nuosprendį. Negalima vaiko nešti kaip iš degančio namo. Tai nėra išskirtiniai atvejai, kasmet Lietuvoje iš šeimų atimama apie 2 tūkst. vaikų.
Vaiko teisių apsaugos pirmenybės principas tapo bet kokio neteisėto veiksmo pateisinimo įrankiu. Pasipylė įstatymų pataisos, kurios leido biurokratams brautis į šeimas. Yra ruošiamos ne vaiko teisių apsaugos, o vaiko paėmimo iš namų įstatymų pataisos.“
Kadrai iš Garliavos šturmo:
