Artūras Anužis

Lietuvoje daugėjant migrantų skaičiui pasigirsta klausimų, ar šalis gali sugebėti integruoti tokį didelį skaičių žmonių. Be to, ar jie iš viso integruosis į visuomenę, kai daugelis nemoka ir nenori mokytis lietuviškai. Emigraciją nagrinėjantis politikas ir politologas Vytautas Sinica tikina, kad lietuviams reikia atsikratyti vergiško mąstymo ir kelti imigrantams griežtesnius reikalavimus. Prasidedant naujiesiems metams, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min.

Nors Lietuvai ir Baltijos šalims Rusijos grėsmė tik auga, Vyriausybės biudžete labiausiai auga socialinės išmokos. Ekonomistas Marius Dubnikovas tikina, kad biudžetas rinkiminis, tad ir Vyriausybė reaguoja į žmonių norus. O tai rodo, kad lietuviai nesupranta karinės grėsmės ir visuomenė yra gerokai palepinta.  Besibaigiant metams naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ svečiuojasi ekonomistas ir finansų analitikas Marius Dubnikovas.

Šventiniu laikotarpiu bene daugiausiai išleidžiame maistui ir švenčių stalui, o šiemet maisto kainos buvo kaip niekada aktualios. Mat per pastaruosius kelerius metus kainos Lietuvoje augo kaip ant mielių. „Norfos“ prekybos tinklo savininkas Dainius Dundulis pripažįsta, kad Lietuvoje kai kur beveik nėra konkurencijos, tad ir kainos aukštos, o prie jų prisideda ir dideli mokesčiai.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Artėjant prezidento rinkimams jau turbūt visi galimi kandidatai paskelbė sieksiantys šalies vadovo posto. Didžiausia kova prognozuojama tarp Gitano Nausėdos ir Igno Vėgėles. Buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas tikina, kad šioje dvikovoje gali pasikartoti per apkaltą nušalinto prezidento Rolando Pakso scenarijus.

Lietuvai sunerimus dėl didžiulės emigracijos iš Rytų, mūsų saugumiečiai susirūpino dėl baltarusių emigrantų mūsų šalyje ir aktyvios Lukašenkos KGB veiklos Lietuvoje. Be to, jau ne kartą esame girdėję apie tarp baltarusių plintantį litvinizmą ir teritorines pretenzijas Lietuvai. Tad kiek baltarusiai turi teisių į mūsų istoriją ir ar jų teritorinės pretenzijos į Vilnių pagrįstos, kalbame su žymiausiu Lietuvos istorijos profesoriumi Alfredu Bumblausku.

Ukrainai sulaukiant vis mažiau Vakarų valstybių ginkluotės ir vis dažniau kalbant apie galimas derybas su Rusija, ekspertai tikina, kad dėl to labiausiai turėtų sunerimti Baltijos šalys. Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis sako, kad tada Rusija atsigaus per kelerius metus ir gali atsisukti į Lietuvą, tad ruoštis gynybai turime kuo skubiau, mat šiandieniniai sprendimai yra valstybės išlikimo klausimas.   Naujienų portalo tv3.lt laidos „33 min.

Lietuvoje kasmet vis daugiau žmonių skundžiasi vis prasčiau dirbančiu viešuoju sektoriumi – ligoninėmis, mokyklomis ar policija. O šios institucijos išgyvena savo krizę – vis mažiau žmonių renkasi mokytojo ar pareigūno specialybę, trūksta slaugių ir gydytojų. Ekonomistas Raimondas Kuodis tvirtina, kad tai vienas iš žlungančios valstybės požymių ir už tai atsakingi valios neturintys ir rinkėjams meluojantys politikai.  Naujienų portalo tv3.lt laidos „33 min.

Prasidėjus oficialiai prezidento rinkimų kampanijai partija viena po kitos skelbia savo kandidatus. Tačiau du apklausų favoritai Gitanas Nausėda ir Ignas Vėgėlė dar delsia. Teisės profesorius Vėgėlė sako jau apsisprendęs ir tikrai nepaves savo bendražygių, įtikinėjusių kandidatuoti prezidento rinkimuose.  Šį kartą naujienų portalo tv3.lt laidos „33 min. su Artūru Anužiu“ svečias – buvęs advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.

Rusijai užpuolus Ukrainą, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sulaukia nemažai kritikos, esą ministerija krašto gynyba ir kariuomenės finansavimu rūpinasi per lėtai ir per mažai. Kaip ir kyla klausimų dėl rezervistų rengimo, ginkluotės įsigijimo ar visuotinės karinės tarnybos. Tačiau ministras tvirtina, kad mes per daug nuvertiname savo kariuomenę ir neįvertiname to, ką padarėme. O Rusijai užpuolus Lietuvą, ginti Tėvynę su ginklu reikėtų visiems.

Kibirkštys tarp konservatorių ir Laisvės partijos koalicijos viduje žyra jau seniai. O Ingridos Šimonytės ir Aušrinės Armonaitės apsižodžiavimas Vyriausybės posėdyje tik vienas paskutinių pavyzdžių. Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako nejaučianti jokių nuoskaudų, kad konservatoriai juos laiko jaunesniais broliais ir tikina, kad mažieji partneriai yra gyvybiškai svarbūs koalicijai ir nėra Tėvynės Sąjungos taburetės.    Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Lietuvos aukščiausi politikai skambiai paskelbę apie kuriamą diviziją Rusijos grėsmės akivaizdoje, karininkus privertė nusivilti, mat kariuomenės finansavimas turbūt neaugs. Mūsų gynybos ekspertai tikina, kad tai dar vienas ženklas, jog mūsų valdžios atstovai nesuvokia kokia grėsmė mūsų laukia ir vėl tinkamai nesirūpina mūsų saugumu.   Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Augančios palūkanos, iš šalies besitraukiančios užsienio investicijos ir šalia esanti karo grėsmė neleidžia ramiai gyventi mūsų stambiausiems verslininkams, o verslas kaip niekada anksčiau priklauso nuo karų ir konfliktų pasaulyje. Tad Lietuvoje, kaip ir kitur Europoje, stos atlyginimų augimas, o jei padėtis nepasikeis galime tapti brangūs, bet neturtingi.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Sparčiais tempais augantis moksleivių narkotikų vartojimas, paauglių smurtas ir smūgiai į veidą per pamokas, viešos patyčios ir keiksmažodžiai mokinių akivaizdoje. Su tuo vis dažniau susiduria mūsų mokytojai. Vienas žymiausių Lietuvos pedagogų Miša Jakobas sako, kad jei taip ir toliau, mūsų laukia ne niūri, o juoda ateitis.  Naujoje naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Iš politikos pasitraukusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė visada garsėjo kaip nemeilikaujanti, tiesos į vatą nevyniojanti ir net saviems nepatogi politikė. Ir šį kartą buvusi Seimo narė negailėjo kritikos bendrapartiečiams dėl arogancijos, pasikeitusių partijos vertybių ir nesugebėjimo suprasti žmones.  Naujienų portalas tv3.lt pristato naują laidą „33 min.

Likus metams iki Seimo rinkimų premjeras Saulius Skvernelis neskuba atversti visų kortų ir atvirai pasakyti, ar išbandys jėgas rinkimuose kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), ar su kita politine jėga, o gal išvis burs savo judėjimą. Vis dėlto ministras pirmininkas įsitikinęs, jei LVŽS dalyvaus rinkimuose, jie dar kartą švęs pergalę. Premjere, kalbame apie ateitį. Ne tik Lietuvos, bet ir jūsų asmeninę. Ne kartą esate minėjęs, kad dar nežinote, ką darysite kitais metais.

Valdantiesiems užsimojus atstatydinti Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį,  Seime įsivyravo chaosas, kurį kai kurie Seimo nariai vadina „cirku“ arba „spektakliu“. Tuo metu opozicja netgi prabilo apie išankstinius Seimo rinkimus.  Ką apie susiklosčiusią situaciją ir valdančiųjų lyderi Ramūną Karbauskį mano buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, profesorius Vytautas Landsbergis, žiūrėkite pokalbyje.

Kokie nauji mokesčiai laukia Lietuvos gyventojų ir verslo? Apie tai daugiau – naujienų portalo tv3.lt studijoje pokalbis su valstiečių lyderiu Ramūnu Karbauskiu. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad kitais metais siūloma ne tik įvesti Transporto priemonių taršos mokestį, bet ir didinti kitus mokesčius, akcizus. Jų projektus pirmadienį pristatė Finansų ministerija.

Vienai Klaipėdos progimnazijų šios dienos itin neramios. Mokykloje ir šalia jos siaučia paauglių gauja. 14-16 metų pavojingi berniukai skriaudžia kitus mokinius, muša, apiplėšinėja, grasina net nužudyti ar sudeginti namus. Skriaudžiamų vaikų tėvai piktinasi, kad paaugliai siautėja nebaudžiami, mat įstatymai jiems nenumato baudžiamosios atsakomybės.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė jau trečiadienį leidžiasi į kelionę. Prieš išvykstant į tolimąją Aziją, komanda surengė paskutinę treniruotę Vilniuje. Rinktinės treneris Dainius Adomaitis sako, kad jau padarė viską, ką planavo iki šio momento. Apie rinktinės pasiruošimą, kelionę ir tikslus ir kalbame su vyr. rinktinės treneriu Dainiu Adomaičiu. Rusijos žiniasklaida ir Serbijos treneris sako, kad lietuviai jau įgijo formą ir atrodo gerai pasirengę.

Beveik ketvirtadalis milijono lietuvių nusprendė bent jau kol kas nebekaupti pensijai privačiuose pensijų fonduose. Daugelis sako besibaiminantys nežinomybės, politikų nuotaikų kaitos ar priverstinio apsisprendimo likti kaupime visam laikui. „Sodros“ direktorė Julita Varanauskeinė teigia, kad nuo liepos mėnesio kaupime dalyvauja virš 1 mln. 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Dabartiniais skaičiavimais, 40 tūkst.

Beveik ketvirtadalis milijono lietuvių nusprendė bent jau kol kas nebekaupti pensijai privačiuose pensijų fonduose. Daugelis sako besibaiminantys nežinomybės, politikų nuotaikų kaitos ar priverstinio apsisprendimo likti kaupime visam laikui.  Apie pensijų kaupimo reformą TV3 studijoje kalbėjo „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė ir žurnalistas Artūras Anužis.

Ketvirtadienis, rugpjūčio 15 diena – Žolinės šventė. Tai nuo seno lietuvių švenčiama diena, kuri turtinga savo tradicijomis. Įdomu sužinoti šios dienos priešistorę, kodėl žmonės šią dieną švenčia ir kuo tiki. Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Artūras Anužis ir etnologas Jonas Mardosa. Rytoj oficiali nedarbo diena – Žolinės šventė.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto ekspertai vis dažniau šneka, kad artėja demografinė duobė, kuri gali daryti įtaką būsto kainoms. Iki šiol buvo kalbama, kad Lietuvoje – demografinis pakilimas, kuris nekilnojamojo turto paklausą išlaikė aukštame lygyje. Tai rodo, kad demografiniai iššūkiai yra svarbūs nekilnojamojo turto rinką. Apie tai TV3 studijoje kalba žurnalistas Artūras Anužis ir NT ekspertas Arnoldas Antanavičius.

Ekonomistai kalba, kad gyventojų pajamos pastaruoju metu auga. Kyla vidutinis darbo užmokestis. Nepaisant to, lietuviai neretai skundžiasi, kad prekių kainos parduotuvėse auga itin sparčiai. Specialistai teigia, kad kainų augimas priklauso nuo pačių gyventojų pajamų augimo.  Apie tai, kodėl kyla maisto produktų kainos ir kokia yra pagrindinė to priežastis TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Artūras Anužis ir ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Trečiadienį neeilinė diena teisėsaugoje – sulaikyti 8 teisėjai ir 5 advokatai, įtariami korupcija. Mastai ir kyšių sumos didžiuliai. Apie tai plačiau tv3.lt tiesioginėje transliacijoje pasakojo STT direktorius Žydrūnas Bartkus. Pone Bartkau, ar Jūs pats patikėjote, kad tokio masto korupcija vyrauja Lietuvoje? Apie tai sužinojome po truputį, dirbdami diena dienon. Liūdna, kad šiandien, 2019 m., turime tokią bylą Lietuvoje.

Vyriausybės vadovas, premjeras Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad 2019 metai bus ekonomiškai geresni Lietuvos gyventojams, tačiau pirmasis naujųjų metų pusmetis bus itin įtemptas, neišvengsime politinių intrigų. Išsamus pokalbis apie ateinančių metų planus, aktualijas ir tai, kas laukia mūsų visų. Kokių reformų lietuviai ir Lietuva gali tikėtis 2019 m.? Manau, kad dabar reikia tikėtis reformų rezultatų.

Į klausimus pokalbio tema „Ko laukti iš vyriausybės kitąmet?“ penktadienį naujienų portalo tv3.lt studijoje atsakinėjo premjeras Saulius Skvernelis. Jo metu buvo aptarti planai dėl taip vadinamų vaučerių, sritys, kurios kuriose kitais metais bus daugiau pokyčių, vyksiantys rinkimai ir santykiai su kitomis politinėmis partijomis. Premjere, apie kainas. Daug sulaukė kritikos ir pajuokos vaučeriai. Galbūt ką nors naujo sugalvosite kitais metais? Ne, tikslas vienintelis.

Pastarosiomis savaitėmis matome kandidatų į prezidentus suaktyvėjimą. Tiek ekonomistas Gitanas Nausėda, tiek premjeras Saulius Skvernelis dažnai lanko Lietuvos rajonų žmones ir kalbasi su visuomene. Politologė Rima Urbonaitė įsitikinusi, kad tokie kandidatų veiksmai rodo, kad jie jau priėmė lemtingą sprendimą. Žmonėms baigiant atostogauti ir skaičiuojant paskutines vasaros dienas, sukruto ir kandidatai į Prezidentus.

Kol darželinukų ir mokyklinukų tėvai bando išsiaiškinti kaip Sveikatos apsaugos ministerijos įvestos naujos mitybos taisyklės paveiks jų vaikus, valdantieji žengia dar toliau. Sveikuolis Seimo narys Dainius Kepenis jau parengė visuotines sveikatos stiprinimo politikos gaires, kurios palies kiekvieną mūsų. O šiose gairėse yra daug pakeitimų, kurios apima daugelį sričių – nuo sveikatos apsaugos iki mokesčių sistemos pakeitimų.

Kvailas, kaip mužiko aulas, sakydavo mūsų senoliai. O kaip kitaip galvoti apie Skuodo valdžią, kuri išvažiuoja pirmojo pieno gerti į Rusiją, o po to nuskamba per visą Rusiją kaip sovietinių didvyrių garbintojai, kurie sukorė tūkstančius kilometrų nusilenkti prie II pasaulio karo didvyrių paminklo. Pirmiausia Lietuvą apskriejo žinia, kad Skuodo vicemerės Daivos Budrienės vadovaujama oficiali savivaldybės delegacija pagerbė II pasaulinio karo didvyrius ir padėjo gėlių ant jų paminklo.

Taip kaip eisis 2018-ieji metai nemažai priklauso nuo valdžios. Ko tikėtis lietuviams kitąmet mūsų studijoje planais ir pažadais dalijosi premjeras Saulius Skvernelis.  Premjeras paklaustas ar tokių metų ir tikėjosi sakė, kad metai buvo labai intensyvūs ir nelengvi, tačiau manąs, kad padarytas neblogas pagrindas 2018 metams. S. Skvernelis reportaže taip pat pasisakė apie Seimo daugumos valdžią, ministrų darbą, Ramūną Karbauskį bei ateinančius prezidento rinkimus.

Po pirmojo Seimo rinkimų turo valdančiuosius turi kamuoti pagirios. Rinkėjai aiškiai pareiškė savo nuomonę – už tris valdančiąsias partijas balsavo tik ketvirtadalis rinkėjų. Tačiau tai tik pradžia. Politologai prognozuoja, kad vienmandatėse apygardose valdantieji neturės jokių šansų konservatoriams ir valstiečiams. Vyriausioji rinkimų komisija vis dar nesugeba pateikti galutinių pirmojo rinkimų turo rezultatų.

Vienais turtingiausių Lietuvos žmonių kadaise vadinti buvę banko „Snoras“ akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas iš tiesų tiek Lietuvą, tiek banko akcininkus „išdūrė“ net kelis kartus. Taip, ne apgavo, bet „išdūrė“. Bet pradėkime viską nuo pradžių. Pirmą kartą mus visus „Snoro“ akcininkai „išdūrė“ kai turbūt ne vieną mėnesį tekino milijonus litų iš banko į sąskaitas užsienyje  ir bandė slėpti visus pinigų nutekėjimo galus.

 Vakaras Lietuvoje daugelyje rajonų giedras ir gana šiltas, tačiau naktį jau atvės. Temperatūra nukris iki 8 laipsnių. Rytą staigiai šoktels iki dvidešimties, tačiau iš kaimynų lenkų ir baltarusių atslinks debesys, kurie užklos visą pietinę Lietuvos dalį. Tiesa, prasta žinia jau pradėjusiems atostogas ir nusprendusiems poilsiauti mūsų pajūryje. Rytoj atvės net iki dvylikos laipsnių, tad jei saulės neuždengs debesys, degintis bus galima nebent kopose.

Kada gi lietuvių atlyginimai bus tokie pat kaip Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Norvegijoje? Ekonomistai ėmė ir tai paskaičiavo. Jei neatsitiks stebuklas ir reikalai valstybėje klostysis taip kaip dabar, nedažnas iš mūsų sulauks tos dienos, kai mėgausimės danų ar norvegų gyvenimo kokybe. Pasak ekonomistų, dabar lietuvių algos per daug apmokestinamos, o didesnes algas mokančių užsienio kompanijų Lietuvoje dar per mažai.

Naujagimius registruojantys pareigūnai dešimtimis skaičiuoja vardus, kurie ne tik rėžia ausį aplinkiniams, bet ir sukelia ne itin malonių asociacijų ar yra sunkiai ištariami. „Katalina, Filija, Leta, Ingmara, Ojana, Odrė, Elinga, Anisija, tikrai ausiai nelabai girdėti vardai, berniukų būtų Aukštojas, Aigiris, Alkas, Eidanas, Deimis, Džiazas“, - neįprastus vardus vardija Vilniaus savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Ilona Jurgutienė.

Aptarnavimo sferose, ypač kavinėse ir restoranuose, pasitaiko renginių, banketų, kai įprasto darbuotojų skaičiaus neužtenka ir tenka kviesti žmonės iš šalies. Dabartinis darbo kodeksas nenumato galimybės įdarbinti žmones kelioms valandoms. Tačiau naujo socialinio modelio kūrėjai siūlo įteisinti nulio valandų darbo sutartis, kai verslininkai galės bet kada kelioms valandoms ar dienoms išsikviesti pagalbą.

Savivaldybėse, ministerijose ir joms pavaldžiose įstaigose Lietuvoje dirba kelios dešimtys tūkstančių valstybės tarnautojų. Stabilų atlyginimą, dideles socialines garantijas, pavyzdžiui, išeitines kompensacijas, turintys valdininkai kol kas jautėsi tarsi užutėkyje tarp sraunių darbo kodekso pasikeitimų ir naujo socialinio modelio kūrėjų užmojų. Tačiau ir jie turės sunerimti. Vidaus reikalų ministras Vyriausybei pateikė siūlymus, kaip reformuoti valstybės tarnybą.

Kyla dar vienas karas tarp darbiečių ir socialdemokratų. Darbiečiai siūlo taikyti tik penkių procentų pridėtinės vertės mokestį mėsai, daržovėms ir vaistams. Socialdemokratams nesutinkant to daryti, darbiečiai koalicijos partnerius kaltina nesirūpinant žmonėmis.

Lietuviams iš algų išskaito beveik daugiausiai mokesčių visame žemyne. Europos komisija paskelbė ataskaitą, kurioje reikalaujama mažinti gyventojų uždarbio mokesčius, tačiau įvesti visuotinį nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčius. Ekonomistai tvirtina, kad papildomi mokesčiai nereikalingi, bet darbuotojams mokesčius mažinti reikia, mat taip paskatinsime šalies ekonomiką. Premjeras darbuotojams žada mokesčius mažinti.

 Lietuvos muziejininkai Anglijos aukcione atrado unikalų radinį – Lenkijos ir Lietuvos valdovo Žygimanto Vazos taurę-bokalą. Tokių eksponatų pageidauja ir milijonais besišvaistantys lenkai, bet jie šio eksponato neaptiko, tad jį galėjo nupirkti ir lietuviai. Šiaurės Jorkšyre už unikalų eksponatą anglai prašė pradžioje tik trijų tūkstančių svarų. Aukciono metu kaina buvo pakelta kelis kartus, bet lietuviai džiūgauja bokalą nusipirkę pigiai.

Dešimtis milijonų eurų kainuojančios vokiškos haubicos „Panzer 2000" jau kitais metais turėtų pasiekti Lietuvą. Į Vilnių atvykusi Vokietijos krašto apsaugos ministrė pranešė, kad parduos Lietuvai geriausią pasaulyje artilerijos ginklą. Tačiau krašto gynybos ekspertai įspėja, kad džiūgauti dar per anksti, o mūsų šalis gali likti prie suskilusios geldos.

Vilniaus savivaldybės specialistai nustatė, kad elektros pastotė sostinėje sovietmečiu sumūryta iš žydų kapinėse buvusių paminklinių akmenų. Miesto valdžia žada ieškoti galimybių ją išardyti ir rasti paveldui tinkamą vietą. Vilniaus meras Remigijus Šimašius pareiškė, kad pastotė iš antkapių yra „nepriimtina civilizuotame mieste“. „Pirmas dalykas - klausimas, ką daryti su transformatorine, kaip ją perstatyti.