„Katalina, Filija, Leta, Ingmara, Ojana, Odrė, Elinga, Anisija, tikrai ausiai nelabai girdėti vardai, berniukų būtų Aukštojas, Aigiris, Alkas, Eidanas, Deimis, Džiazas“, - neįprastus vardus vardija Vilniaus savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Ilona Jurgutienė.
Pasak psichologų, jei vardas retas ir gražus, vaikui suteikia išskirtinumo, bet dažniausiai darželyje ir mokykloje retų ir asociacijas sukeliančių vardų savininkai patiria bendraamžių patyčias.
„Tokį vardą greičiausiai bendraamžiai iškreips, greičiausiai gali atsirasti pravardė ir dėl to vaikas kentės, nes jis pasijus atstumtas, kitoks, izoliuotas, nepriimtas, o būti priimtam, būti pripažintam yra vienas iš svarbesnių psichologinių poreikių“, - įspėja psichologė Rūta Bačiulytė.
Jei vaikai sulaukia nemalonumų ir jiems su retu vardu gyventi sunku, atsakomybę turėtų prisiimti ir tokį vardą davę tėvai. Kartais jie demonstruoja ir elementarų neišmanymą – dar sovietmečiu yra buvę atvejų, kai vaikams buvo duodami vardai - Fekalija ar Gonorėja, nes tėvams jie gražiai skambėdavo.
Psichologai tvirtina, kad duodami keistus vardus, tėvai į savo pirmagimius sudeda nerealias viltis ir lūkesčius.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
