Lietuva pastarosiomis dienomis aiškinasi, ką daryti su didžiuliais emigrantų srautais iš Rytų. Jų turime kaip niekada daug – daugiau nei 200 tūkstančių žmonių iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos yra gavę leidimus gyventi mūsų šalyje.
Valstybės saugumo departamentas tvirtina, kad daugiausiai galvos skausmo kelia baltarusių diaspora, mat mūsų šalyje kaip niekada aktyviai veikia Lukašenkos režimo saugumas – KGB. Be to, tarp dalies baltarusių plinta litvinizmo teorijos – esą Lietuvos didžioji kunigaikštystė (LDK) yra dabartinių baltarusių protėvių sukurta valstybė, o dabartiniai lietuviai yra žemaičių palikuonys, tad ir visas LDK palikimas priklauso dabartiniams baltarusiams.
Lietuvos didžioji kunigaikštystė priklauso ir baltarusiams
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ apsilankęs garsiausias Lietuvos istorijos profesorius Alfredas Bumblauskas tvirtina, kad iš tiesų LDK yra sukurta mūsų protėvių, tačiau kunigaikštystės savintis negalime.
„Nuo XVI amžiaus LDK tampa ir baltarusių valstybe. Bet ir daug seniau, Mindaugo sūnus Vaišvilkas valdo Naugarduką ir net krikštijasi ortodoksų stačiatikių tikėjimu. Tai ką dabar darome? Baltarusių stačiatikiškumas, Rytų krikščioniškumas jau yra Mindaugo dvare“, – pasakoja istorijos profesorius.
Be to, Vilniaus karališkame dvare vis labiau įsigali iš dabartinės Baltarusijos teritorijų kilusios didikų giminės, kurios sulaukia karaliaus ir didžiojo kunigaikščio prielankumo, kaip, pavyzdžiui, Chodkevičių giminė. Be to, lietuviai neturėjo savo rašto, tad perima jį iš Rytų kaimynų.
„Baltarusiai dabartiniai iš tų rusėnų ir atsiradę, jei galima sakyti, senoji baltarusių tauta kažkuria prasme ir yra rusėnų tauta. Lietuvos pagrindinė raštija, na, nesakome, valstybės raštas, ar valstybinė kalba, bet oficiali raštija yra gudiška, rusėniška Lietuvos metrikos kalba“, – apie baltarusių protėvių įtaką LDK pasakoja A. Bumblauskas.
Tačiau profesorius tvirtina, kad nors baltarusių protėviai turėjo nemažą įtaką Lietuvos kunigaikštystėje, jie neturi teisės savintis mūsų istorijos ir mūsų valdovų.
„Mes galime drąsiai sakyti, kad lietuviai sutvėrė tą valstybę, bet sakyti, kad tik jų yra ta valstybė, tai jei norime erzinti baltarusius – erzinkime, man vienas baltarusių istorikas sakė – jūs laikote mus galvijais, bidlo – taip ir sakė, kad niekinam. Bet dinastija gi mūsų, nu baikite chebra, pasakai ir taškas“, – teigia A. Bumblauskas.
Neduokite generolams žemėlapių
Litvinizmo teorijų mėgėjai platina ir kitus nepagrįstus teiginius, esą dalis Vilniaus krašto priklauso istorinėms baltarusių žemėms.
„Paprastos formulės visada yra patogios, ypač nacionalizmui ir nacionalistas visada grobia ten, kur prastai padėta, todėl mums reikia būti pasiruošusiems“, – įspėjo A. Bumblauskas.
Be to, istorinės teritorinės pretenzijos visada yra pavojingos, mat pakankamai dažnai būtent dėl jų kyla karai ir konfliktai tarp valstybių.
„Tos teritorinės pretenzijos nėra jau tokios nekaltos? Labai dažnai su istorijos pagrindu, man vienas vokiečių teoretikas yra sakęs – neduokite generolams žemėlapių“, – sakė istorikas.
Alfredas Bumblauskas laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ primena, kad istorinės pretenzijos ir konfliktai šalių santykius veikia net ir dabar.
„O istorijos skaudulėlių nebelikę? – Tarp ukrainiečių ir lenkų, ypač iš XX amžiaus, tarp lietuvių ir lenkų, čia savaime visada, lenkai krito kaip lapeliai, lietuviai kaip mūrai. Uždainuokime tokią daina kariniame dalinyje, tai susimuš gi“, – tikino A. Bumblauskas.
Be to, istorijos profesorius primena, kad ir patys lietuviai netinkamai elgėsi su kitataučiais.
„Su Šalčininkais ir Vilniaus rajonu lietuviai elgėsi kaip kvailoki Smetonos laikų policininkai – muša bananais. 39-ais metais užfiksuota yra, kam nešneka lietuviškai. Nu laba diena, tu pats pirmiau išmok lenkiškai Vilniuje“, – pasakoja profesorius.
Kam priklauso Vilnius?
Litvinizmo idėjas platinantys baltarusiai gviešiasi ir mūsų dabartinės ir istorinės sostinės Vilniaus, esą tai baltarusių protėvių miestas. Tačiau profesorius Bumblauskas tikina, kad rimti Baltarusijos profesoriai sutinka, kad Vilniaus miesto šaknys tikrai lietuviškos, tik reikia prisiminti, kad mūsų sostinė vėliau tapo kosmopolitišku miestu.
„Visų pirma tai rusėnų ir vokiečių miestas. Be to, Vilnius nėra miestietiškas miestas, Vilnius nepriklauso Benkunskui ir Šimašiui. Vilnius priklauso, karaliui, valdovui, didžiajam kunigaikščiui ir vyskupams“, – laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ tikino A. Bumblauskas.
O vienu metu LDK sostinė galėjo būti prilyginta net imperijai.
„Jūs neseniai sakėte, kad lietuviams apie Vilniaus istoriją reikia dar pasimokyti. Kodėl? – Todėl, kad etninės Lietuvos viduryje, pačiame Vilniuje yra rusėnų miestas, kas tai yra? Tai imperijos požymis“, – pabrėžė istorijos profesorius.
Bet vėliau pasak istoriko, mūsų sostinėje vis mažiau liko tiek lietuviškų, tiek ir baltarusiškų bruožų.
„Vilniuje lietuvių buvo nedaug pačioje pradžioje? – XX a. pradžioje nedaug, bet yra tos Lietuvos, nėra tragiškai blogai, bet kas vyksta? Vyksta polonizacijos procesai, Lietuva pamažu virsta antrąja Lenkija“, – pasakojo A. Bumblauskas.
Laidoje naujienų portalo tv3.lt vyr. redaktorius Artūras Anužis su istorijos profesoriumi Alfredu Bumblausku kalba ir kur anksčiau baigėsi žemaičių ribos, ar iš tiesų Kaunas buvo Žemaitijos sostinė. Be to, profesorius istoriją susieja ir su šių laikų aktualijomis ir karais – kaip silpsta prie taikos pripratusios Vakarų valstybės.
Apie santykius su kaimynais, karus ir Vakarų valstybes jau ne kartą kalbėta „33min. su Artūru Anužiu“ laidose. Apie krašto gynybą ir pasirengimą galimam Rusijos puolimui kalbėta su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku bei gynybos ekspertais Gintaru Ažubaliu bei Vaidotu Malinioniu. Be to, kaip Lietuvai sekasi išlaikyti savo valstybingumą ir sveikas institucijas pasakojo ekonomikos profesorius Raimondas Kuodis.
„33 min. su Artūru Anužiu“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
