Akvilė Razmarataitė

Visiems pasiilgusiems šiltų orų ir saulės – gera žinia. Nuo rytojaus gerokai atšils, lietaus. Pavyks pajusti lengvą šilumos dvelksmą, pabūti gamtoje. Penktadienio dieną daug kur prognozuojamas trumpas lietus. Tikėtina, kad Vilnių jis aplenks ir sostinėje bus pakankamai saulėta. Vilniuje ir Kaune šils iki +15 laipsnių, Panevėžyje iki +17 laipsnių, Klaipėdoje iki +16 laipsnių, Šiauliuose iki +17 laipsnių. Šeštadienį bus šilčiau Šeštadienio naktį visoje Lietuvoje vyraus trumpi lietūs.

Vilniaus universitete, Geomokslų institute vykusiame seminare „Klimato kaita ir sveikata: Vokietijos patirties perteikimas Baltijos šalims" buvo aptariama, kaip besikeičiantis klimatas veikia žmonių sveikatą. Seminare pranešimus skaitė įvairūs specialistai. Seminare buvo kalbama apie vieną iš didžiausių problemų atsiradusių dėl klimato kaitos. Tai yra karščio bangos. Kodėl būtent jos? Dėl to, kad karščio bangos lemia padidėjusį žmonių mirtingumą.

Šiomis dienomis Geomagnetinės audros Žemėje gali sukelti poliarines pašvaistes, kurios nudažys nakties dangų. Kosmoso stebėtojai pranešė apie G3 stiprumo (stiprią magnetinę audrą). Nors poveikis elektros tinklams ar erdvėlaivių veikimui greičiausiai bus nedidelis, didelėse platumose gali pasirodyti spalvingosios Šiaurės pašvaistės. Žmonės, gyvenantys Škotijoje, Kanadoje ir daugelyje šiaurinių Amerikos valstijų, gali matyti šias pašvaistes.

Po šios darganotos savaitės, kuri mus beveik pripratino prie rudeniškos realybės, viltingai žiūrime į savaitgalį, galbūt vasariški orai dar sugrįš. Na, tikra vasara to pavadinti negalėtume, bet bus šilčiau. Šiandien dieną daug kur palis. Pūs nepastovios krypties, 3–8 m/s, vėjas. Temperatūra pakils iki 12–14 laipsnių šilumos, pajūryje iki +15 laipsnių. Penktadienis dar bus niūrokas Artimiausia naktis taip pat numatoma lietinga.

Mokslininkai mano, kad Saulės audros, kurios kasmet sukelia Šiaurės pašvaistes, galėjo būti kaltos dėl beveik 30 kašalotų žūties. Manoma, kad jie užplaukė ant Šiaurės jūros pakrantės, nes magnetinės audros galimai paveikė jų gebėjimą plaukti reikiama kryptimi. Iš viso 29 kašalotai žuvo paplūdimiuose, kuomet jie pasiklydo ir užplaukė ant seklumos 2016 m. pradžioje. Kašalotai priklauso banginių būriui.

Vos pasibaigus vasarai Lietuvą užplūdo darganoti, rudeniški orai. Tačiau visi viltingai žiūrime, ką gi dar pasiūlys rugsėjis, ar dar bus šiltų dienų, o galbūt tai jau viskas ir net bobų vasara nebe padės. Artimiausią naktį Lietuvoje debesuota. Kai kur truputį palis, tvyros rūkas. Vėjas nepastovios krypties, 3–8 m/s. Žemiausia temperatūra 6–11 laipsnių šilumos. Rytojaus diena numatoma apniukusi ir lietinga. Pūs nepastovios krypties, 3–8 m/s vėjas. Aukščiausia temperatūra 11–16 laipsnių šilumos.

Atlante susiformavęs uraganas „Irma“ yra „beprecedenčio intensyvumo“, trečiadienį paskelbė meteorologai, kurie patarė Karibų salelių gyventojams slėptis nuo besiartinančios audros. Šie ruošiasi stipriausiai dešimtmečio audrai, kuri gali sukelti katastrofiškus padarinius. Penktos kategorijos uraganas, kuris yra stipriausias įmanomas, turi smogti populiarioms kurortinėms Šventojo Martyno ir Sen Bartelemi saloms, vėliau jis judės į Puerto riką ir Dominikos respubliką.

Milžinė juodoji skylė, kuri 100 tūkst. kartų didesnė už saulę, buvo aptikta mūsų galaktikos širdyje. Ji yra antra pagal dydį juodoji skylė Paukščių take, po didžiosios juodosios skylės Sagittarius A. Juodoji skylė buvo atrasta Japonijos astronomų, kuomet slėpėsi toksinių dujų debesyje, 25 000 šviesmečių atstumu nuo Žemės.

Naujo tyrimo metu mokslininkai išsiaiškino, kad Amazonėje kas dvi dienas atrandama nauja gyvūnų arba augalų rūšis. Tai: beždžionės, driežai, delfinai. Tiesa, aplinkosaugininkai nerimauja, kad naujos Amazonės rūšys išnyks dar neatrastos.

Pirmoji rudens savaitė, kaip to nelauktume ir nenorėtume, bus gana lietinga. Temperatūra taip pat nemenkai nukris. Savaitės viduryje mus šildys tik 13 -14 laipsnių šiluma. Panašu, kad ruduo nieko nelaukdamas šturmuos mūsų gatves. Artimiausią naktį išliks lietingi orai. Vilniuje vės iki +14 laipsnių, kaip ir Kaune, Panevėžyje ir Šiauliuose iki +11 laipsnių, pajūrio gyventojai termometrų stulpeliuose taip pat pamatys +14 laipsnių temperatūrą.

Alergijos įvairioms medžių žiedadulkėms, dulkėms ar gyvūnams apsunkina daugelio kasdienybę. Šiuo metu Europoje žiedadulkėms alergiški 25-30% žmonių, tai didelis skaičius. Situaciją nuolat blogina ir klimato kaita. Žiedadulkių alergija taip pat gali išvystyti astmą. Apskaičiuota, kad iki 2025 metų 50 % žmonių kentės nuo įvairių alergijų. 10 mln europiečių, jaunesnių, nei 45 metų serga astmą, šios ligos gydymas Europai kainuoja 17,7 milijardų eurų per metus.

Ruduo jau peržengė Lietuvos slenkstį, todėl turime susitaikyti su pasibaigusia vasara ir priimti naują sezoną. Be to, turime kuo pasidžiaugti, nes rugsėjis šiemet numatomas gana šiltas. Šio mėnesio temperatūra numatoma artima klimato normai, be to lis mažiau, todėl botų beveik neprireiks. Laukia pusėtina rugsėjo pirma Rytinėje Lietuvos dalyje bus pakankamai šilta. Dieną sulauksime ir +23 laipsnių, bus debesuota su pragiedruliais, be lietaus. Kaune ir Panevėžyje lyti taip pat neturėtų.

Dvi jachtos tapo pirmaisiais laivais istorijoje, kuriems pavyko įplaukti į centrinę Arkties vandenyno dalį be ledlaužių pagalbos, tai rodo, kiek jūros ledo buvo prarasta šios vietovėse. Šiaurės ašigalio tyrinėtojas iš Britanijos Pen Hadow ir olandų jūrininkas Erikas de Jongas, kartu su įgulomis nuplaukė 965 km skaičiuojant nuo Šiaurės ašigalio ir pasiekė 80 laipsnių šiaurės platumos atstumą.

Šis savaitgalis yra ne tik pirmasis rugsėjo savaitgalis, bet ir pirmasis tikro rudens savaitgalis. Kai kurie rajonai neabejotinai pajus gana žvarbius ir lietingus orus, tačiau kitiems pasiseks labiau. Artimiausią naktį daugiausia vakariniuose Lietuvos rajonuose numatomas lietus, tačiau jis bus trumpas ir nestiprus. Kai kur suboluos rūkas. Naktį atvės iki 12–14 laipsnių, pajūryje iki +15 laipsnių.

Vasara jau užtikrintai gręžiasi nuo mūsų ir užleidžia vietą kitam sezonui – rudeniui. O ruduo prasideda mokslo metų pradžia – rugsėjo pirmąja. Ši šventė suburia ne tik vaikus, bet ir jų tėvus prie mokyklų, todėl ypač aktualūs tampa šios dienos orai. Deja, jais džiaugtis galės ne visi. Šiandien Lietuvoje lietaus tikimybė bus maža. Pūs pietinių krypčių, 7–12 m/s vėjas, pajūryje jis bus stipresnis, sieks 15 m/s. Diena bus šilta.

Vilniaus universitete, Geomokslų institute vykusiame seminare „Klimato kaita ir sveikata: Vokietijos patirties perteikimas Baltijos šalims" buvo aptariama, kaip besikeičiantis klimatas veikia žmonių sveikatą. Seminare pranešimus skaitė įvairūs specialistai, vienas jų, prof. Andreas Matzarakis iš Vokietijos, pasakojo apie klimato kaitos problemas Vokietijoje bei priemones, kurios padeda žmonėms su jomis tvarkytis. Jo manymu klimato kaita tikrai vyksta, todėl svarbu prisitaikyti.

Aliaskoje, Kodiako saloje gyvenantys rudieji lokiai tampa vegetarais. Jie pirmenybę ėmė teikti nebe lašišoms, o šeivamedžio subrandintoms uogoms. Kodėl taip nutiko? Viskas dėl klimato kaitos. Dažniausiai meškos suvalgo iki 75 proc. lašišų, kurios salos upėmis plaukioja iki rugpjūčio pabaigos. Na, o kuomet ši didelė baltymų pasiūla išnykdavo, lokiai pradėdavo misti uogomis, kurios paprastai sunokdavo rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje.

Neseniai Grenlandijoje buvo užfiksuotas didžiausias, kada nors šioje vietovėje užfiksuotas gaisras. Jis buvo pastebėtas vakariniame Sisimiuto miesto pakraštyje, netoli Disko salos. Ugnis pritraukė gyventojų ir mokslininkų dėmesį, ne tik dėl jos masto bei netikėtos vietovės, kurioje ji kilo, bet ir dėl to, kad tai yra dar vienas ženklas rodantis stiprius klimato pasikeitimus Arkties regione. Grenlandija yra svarbi pasaulinės klimato sistemos dalis.

Klimato kaita kelia įvairias grėsmes pasaulio žmonėms, problemos kyla dėl skęstančių miestų, didėjančios taršos ir kt. Britanijos ekologiškos energijos šalininkai, „Eco-Experts“, remdamiesi „Notre Dame Global Adaptation“ duomenimis, išrikiavo šalis, kurios yra labiausiai pasiruošusios atlaikyti klimato kaitą.

Jau skaičiuojame paskutiniąsias vasaros dienas ir pasitinkame paskutinę vasaros savaitę. Jos pradžia labai šiltų dienų neatneš, tačiau lietaus bus mažiau. Antrojoje savaitės pusėje bus žymiai šilčiau. Ruduo ateis lydimas šilumos. Artimiausią naktį nelis. Vilniuje vės iki +11 laipsnių, Kaune iki +8 laipsnių, Panevėžyje ir Šiauliuose irgi iki +11 laipsnių, pajūryje bus kiek šilčiau +13 laipsnių. Antradienio dieną taip pat nelis, tačiau nebus ir labai šilta.

Ar jums kada teko skristi į vakarų šalis iš Europos, pavyzdžiui, į Jungtines Amerikos valstijas. Jei taip, tikrai pastebėjote, kad skristi pirmyn užtrunka ilgiau, nei kad grįžti atgal. Šiam reiškiniui yra paaiškinimas. Galima pagalvoti, jog skrydžiai į vakarus trunka ilgiau, dėl to, kad žiūrint iš Šiaurės ašigalio Žemė sukasi prieš laikrodžio rodyklę (į rytus), todėl turėtų būti lengviau skristi į vakarus. Nes jūsų tikslas ir taip artėtų prie jūsų. Tačiau taip nėra.

Jau beveik prasidėjo kalendorinis ruduo, tačiau pažvelgus pro langą atrodo, kad ruduo jau atėjo ankščiau laiko. Belieka spėlioti, ar dar galima pasimėgauti vasariškai malonumais, pavyzdžiui, maudynėmis ežere, ar jūroje. Štai atsakymas. Rytoj Lietuvoje toliau lis, dieną kai kur galima perkūnija. Temperatūra naktį kris iki 11–13, pajūryje iki 16 laipsnių, dieną 17–19 laipsnių šilumos.

Šiandieniniame pasaulyje žmonės vis greičiau pereina prie tvaresnio gyvenimo būdo, todėl nauji šaltiniai energijai išgauti kartais yra tiesiog neįtikėtini. Kaip atsinaujinančios energijos šaltinis pasaulyje naudojami dumbliai bei kūno šilumos energija ir tai toli gražu ne viskas. 2011 m. Vorčesterio taryba Anglijoje susilaukė tikro pykčio pliūpsnio, po to, kai ji pristatė planus šildyti vietinį baseiną, naudojant perteklinę krematoriumo šilumą.

Artėja paskutinis vasaros savaitgalis, deja, itin vasariškas jis nebus. Penktadienį sulauksime lietaus, bet šeštadienis gali atnešti ir malonesnių permainų. Penktadienio naktį vietomis prognozuojamas rūkas, kuris gali apsunkinti vairuotojų keliones, tad būkite atidūs. Naktis kai kuriuose rajonuose jau bus gerokai šaltesnė, nei kad dar visai neseniai buvusios naktys.

Rugpjūčio 24 diena nuo seno buvo ypatinga lietuviams. Šią dieną mus palieka gandrai, taip pranašaudami ateinantį rudenį. Todėl šios dienos orai gali atskleisti koks gi jis bus. Atėjusi rugpjūčio 24 diena lietuviams reikšdavo apie vasaros pasitraukimą bei rudens atėjimą, pagal šią dieną buvo prognozuojama, koks bus ruduo. Jei tą dieną šviesdavo saulė, žmonės manė, kad bus sausas ruduo, jei lydavo, priešingai, tikėta, kad lis ir visą rudenį. Stebėtas ir gandrų elgesys.

Visiems laukiantiems dar kelių šiltų dienų, per kurias galima pasidžiaugti besibaigiančia vasara, pasivaikščioti gamtoje, jau nekalbant apie maudynes prie ežero, teks nusiminti, nes artimiausios dienos primins rudens kvėpavimą į nugarą.  Šiandien, ketvirtadienį, Lietuvoje bus debesuota su pragiedruliais. Rytinėje šalies pusėje daug kur protarpiais palis, vakarinėje – vietomis trumpai palis. Vidurio Lietuvoje taip pat lis, tačiau kartais ir saulė pasirodys.

Didžiulis asteroidas rugsėjo pirmąją praskries sąlyginai arti Žemės, mus nuo jo skirs 7 milijonai kilometrų arba 18 atstumų tarp Žemės ir Mėnulio. Asteroidas pavadintas Florencijos (angl. Folrence) vardu. Florencija yra vienas didžiausių, šalia Žemės praskrendančių, asteroidų. NASA Spitzer kosminiu teleskopu ir misijos NEOWISE metu užfiksuota, kad asteroidas yra 4,4 kilometrų dydžio.

Lietuvoje sulaukiame įvairiausių orų staigmenų. Kai kurios jų malonios, kitos sukelia sunkumų. Vienas paslaptingiausiai atrodančių reiškinių yra rūkas, jo migla gali pridaryti nemažai žalos vairuojantiems. Rūko sulauksime jau artimiausiomis naktimis. Artimiausią naktį vietomis trumpai palis. Naktį ir rytą daug kur tvyros rūkas. Žemiausia temperatūra 10–12 laipsnių. Dieną daug kur trumpai palis. Vietomis perkūnija. Aukščiausia temperatūra 17–21 laipsnis.

Pirmadienį amerikiečiai tapo įspūdingo Saulės užtemimo liudininkais. Nuo ryto iki pietų Jungtines Amerikos Valstijas aptemdė neįtikėtinas vaizdinys, kuris gali tapti labiausiai lauktu ir stebėtu visų laikų saulės užtemimu. „Šou ką tik prasidėjo, žmonės! Kokia puiki diena! Argi tai nėra puiku, žmonės?“,– sakė Oregono mokslo ir pramonės muziejaus direktorius Jim Todas Associated Press.

Dangoraižį konstruojanti statybininkų brigada, kuri dirba net 462 metrų aukštyje, užfiksavo kvapą gniaužančią akimirką, kurioje matyti virš Sankt Peterburgo pasirodžiusi 360 laipsnių vaivorykštė. Stebint šią apskritą vaivorykštę sunku patikėti savo akimis, tačiau, nors šis reginys retai matomas, jis nėra labai retas, viskas priklauso nuo to, iš kur stebima vaivorykštė.

Paskutinėmis rugpjūčio savaitėmis galėsime džiaugtis atgaiva po karštų dienų, žinoma, kai kuriems tai gali ir nepatikti. Orai bus labai lietuviški, dažnai užklups trumpi lietūs. Šiandien Lietuvoje bus nepastoviai debesuota, daug kur palis, galima perkūnija. Aukščiausia temperatūra 18–21 laipsnis šilumos. Artimiausią naktį palis beveik visur, lietaus išvengs nebent vidurio Lietuva, Kaunas.

Štai ir paskutiniosiomis vasaros savaitės. Sinoptikai pranešė kokios gi jos bus. Rugpjūčio pabaigoje orai numatomi gana vidutiniški, tačiau šiltų dienų tikrai pasitaikys. Rugpjūčio mėnesio vidutinė temperatūra numatoma artima vidutinei daugiametei klimato normai, t.y. 17,1 °C, likusiomis savaitėmis didelių karščių nebus, dažnai bet nestipriai palynos.

Šilčiausiu mėnesiu Žemėje dažniausiai yra liepa, kuomet stiprūs vidurvasario saulės spinduliai kaitina Šiaurinio pusrutulio sausumas ir gretimas pakrančių zonas. Paaiškėjo, kad šių metų liepa buvo viena šilčiausių istorijoje, nusileido tik pernykštei. 2017 metų liepa buvo ne tik šilčiausiu šių metų mėnesiu, bet taip pat ir antru šilčiausiu, kada nors užfiksuotu liepos mėnesiu.

Atlikti nauji tyrimai padėjo mokslininkams išsiaiškinti, kad patekusio į vandenyną plastiko kvapas žuvims primena maistą, todėl jis lengvai patenka į maisto grandinę. Nuolat didėja susirūpinimas, dėl to, kad mūsų išmetamas plastikas kaupiasi jūrų gyvūnų audiniuose. Taip nutinka dėl to, kad jis palaipsniui suyra jūroje, kol plastiko dalelės tampa pakankamai mažomis, kad patektų į gyvūnų organizmą, o vėliau per kepenų sieneles ir į kraują ar net raumenis, kaip rašoma independent.

Ar pastebėjote, kad vaikščiodami pamiškėse, taip pat ir gatvėse vis dažniau galime pamatyti vis didesnį ir įmantresnį vorą? Daugelis suskumba galvoti, kad Lietuvą užplūdo netikėta gausa vorų. Tačiau šiam pagausėjimui yra labai paprastas paaiškinimas. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Vabzdžių skyriaus vedėjas Romas Ferenca pasakojo, kad nuo pat pavasario vorų gausėja.

Tikriausiai visi žvaigždėto dangaus mylėtojai sutiks, kad rugpjūtis puikiai tinka dangaus stebėjimui. Naktys dar pakankamai šiltos, o vaizdas tiesiog gniaužia kvapą. Sužinokite, koks mėnesio laikotarpis tinkamiausiais jų stebėjimui. Krentančių žvaigždžių lietus Žvaigždžių lietų lengviausia pamatyti rugpjūčio mėnesį, nes tuo metu meteorai ryškiausi. „Rugpjūtis pasižymi tuo, kad šiuo metu danguje lengviausia pamatyti „krentančias žvaigždes“, arba kitaip tariant meteorus.

Nors vasara jau eina į pabaigą, karšti orai trauktis dar neketina. Savaitgalį sulauksime +30 laipsnių karščio, o dėl Lietuvai būdingos drėgmės, jausimės lyg būtų ir dar daugiau. Tiesa pajūris šilumos gaus labai saikingai. Šiandien Lietuvoje bus nepastoviai debesuota. Vakariniuose bei šiauriniuose rajonuose vietomis trumpai palis. Vėjas besikeičiančios krypties, 4–9 m/s. Aukščiausia temperatūra Vakarų Lietuvoje 19–24, šalies rytuose 25-28 laipsniai.

Mokslininkai mano, kad vienas iš pavojingiausių pasaulio superugnikalnių gali išsiveržti anksčiau, nei manyta. Tai kelia grėsmę milijono žmonių saugumui, augmenijos gyvavimui. Mokslininkai iš Londono ir Italijos pristatė naują tyrimų modelį, kuris nagrinėjo ugnikalnio aktyvumą nuo 1950 metų. Nagrinėtasis ugnikalnis, yra Italijos Flegrėjaus laukuose, jis vadinamas Campi Flegrei, jis tik 10 km nutolęs nuo Neapolio, kuriame gyvena daugiau nei milijonas žmonių.

Mokslininkai mano, kad atrado didžiausią Žemėje esantį vulkaninį regioną, kuris stūkso po Antarktidos ledu. Nuotolinio tyrimo būdu pavyko aptikti 91 ugnikalnį šiame regione. Jų aukštis siekė nuo 100 iki 3850 metrų. Ugnikalniai išsidėstę masyviame regione, kuris vadinamas Vakarų Antarktidos Rifto sistema, kaip rašoma independent.

Štai ir paskutinis vasaros mėnuo – rugpjūtis. Sinoptikai pranešė koks gi jis bus. Rugpjūtį orai numatomi gana vidutiniški, tačiau šiltų dienų tikrai bus. Taip pat prognozuojama daugiau kritulių, nei įprasta. Rugpjūčio mėnesio vidutinė temperatūra numatoma artima vidutinei daugiametei klimato normai, t.y. 17,1 °C, kritulių kiekis prognozuojamas didesnis už vidutinį daugiametį ( klimato norma 77 mm). Daugiausia kritulių sulauksime artimiausią savaitę, kitomis savaitėmis jų bus apie normą.

Ši savaitė prasidės labai karštomis dienomis, kurias dažnai lydės liūtys, kais iki +33, padėtį dar labiau blogins drėgnas oras, dėl kurio jausime dar didesnę kaitrą. Nuo ketvirtadienio tropinis karštis ims slūgti ir turėsime kiek malonesnius orus, kurie nebus tokie varginantys. Naktys taip pat bus labai šiltos. Šiandien per Lietuvą slinks trumpos liūtys su perkūnija. Vietomis lis smarkiai, kris kruša.

Šiandien per Lietuvą slinks trumpos liūtys su perkūnija. Vietomis lis smarkiai, kris kruša. Galimi stiprūs vėjo gūsiai. Sužinokite, kada krituliai apims Lietuvą.  Per perkūniją vėjo gūsiai kai kur sieks 15–20 m/s. Temperatūra kils iki 26–31, vakariniame šalies pakraštyje 21–24 laipsnių šilumos. Šiandien bus itin karštą, dėl ore esančios drėgmės jausimės lyg būtume 34-38 laipsnių karštyje.

Kitą savaitę į Lietuvą atplaukia karščio banga. Pasiruoškite, nes termometrų stulpelis šoktels iki +30 laipsnių. Savaitgalis bus pusėtinas. Sulauksime ir saulutės ir lietučio. „Šeštadienio naktį kai kur palis, vasariško lietaus, kai kur su perkūnija, tikimybė išlieka ir dieną, tačiau labai gali būti, kad būtent jus tas lietus ir aplenks. Neilgai trunkančio, kai kur su perkūnija lietaus tikimybė išlieka ir sekmadienį.

Internete paplitus moters, rankoje laikančios milžinišką, atrodytų, triušio ausis turinčią, sraigę, socialinės žiniasklaidos vartotojai sunerimo dėl šio didžiulio moliusko. Didžioji achatina gali užaugti iki 20 cm ilgio. O didžiausias egzempliorius pasiekė net 39 cm ilgį, matuojant nuo snukio iki uodegos ir svėrė 0,9 kg. Ši sraigė maitinasi net 500 skirtingų augalų rūšių, taip pat ėda gipsą ir tinką, kurie plačiai naudojami statant namus.

Šio mėnesio pradžioje Oregono pakrantės lankytojai (Jungtinėse Amerikos valstijose) galėjo pasidžiaugti juos pasitikusiu įspūdingu vaizdu. Kuris priminė didelę debesų sieną keliaujančią nuo Ramiojo vandenyno. Debesų siena buvo užfiksuota liepos 7 dieną, vaizdo įraše, kuriuo pasidalino Boiler Bay Oregono valstijos parkas, esantis pietvakariuose nuo Portlando, kaip rašoma weather. Tokie, žemai besidriekiantys debesys, yra įprasti ir dažniausiai yra sluoksninių debesų šeimos nariai.

Mokslininkai sunerimę, dėl Grenlandijos ledo sluoksnio. Vienas jų minėjo, kad ledas gali pradėti tirpti vis „greičiau ir greičiau”. Problemą dėl greičiau tirpstančio ledo sukelia tai, kad šiltesnis oras leidžia didesniam kiekiui tamsių dumblių augti ant ledo. O ledas, būdamas baltas, atspindi didžiąją dalį saulės šviesos jos nesugerdamas, bet tamsūs dumbliai sugeria karštį, o dėl to padidėja ledo tirpimo greitis.

Besibaigiant savaitei visi viltingai žiūrime į mūsų laukinačius orus. Jie nebus itin karšti, dažnai palis, bet ne nuolatos, kartais ir saulutė pradžiugins. Gražiausia diena bus sekmadienis. Na, o kitą savaitę sulauksime tikros karščio bangos. Šiandien žymesnio lietaus nenumatoma, švies saulė, oras šils iki 22–26 laipsnių.  Penktadienį palis Penktadienio naktį trumpai palis nebent pajūryje ir Šiauliuose, kitur bus debesuota.

Jei kitą savaitę ketinate atostogauti, tai galime jus pasveikinti, jūs laimėjote orų loterijoje. Kitos savaitės pradžioje sulauksime šiltų orų bangos, pietiniuose rajonuose kais net iki +33, to šiemet dar nebuvo. „Į Lietuvą atkeliauja šiltesni orai.

Apsaugoti pasaulį nuo klimato kaitos žalos gali tapti daug sunkiau, po to kai mokslininkai iškėlė prielaidą, jog buvo naudota klaidinga pradinė temperatūra, nuo kurios skaičiuojamas klimato atšilimas. Visuotinio atšilimo lygis dažnai lyginamas su XIX amžiaus pabaigos klimatu. Tačiau ši data nesusijusi su laiku, kuomet žmonės pradėjo deginti daug iškastinio kuro. Tai nutiko dar prieš 100 metų, kuomet prasidėjo pramoninės revoliucija, kaip rašoma independent.