Akvilė Razmarataitė

Viena diena šią savaitę ypatingai nustebins, sulauksime oro, kurio nebuvo jau kurį lauką, tikėtina karščio banga. Tiesa, lietus taip pat pasirodys, tad kaitra nebus tokia varginanti. Ketvirtadienis neš šilumą Vilniuje ketvirtadienį numatomas trumpas lietus su perkūnija, bus debesuota su pragiedruliais, šils iki 24 laipsnių šilumos. Naktį numatomas rūkas ir apie 14 laipsnių šilumos. Kaune numatoma panaši temperatūra, bus apie 25 laipsniai šilumos, taip pat tikėtinas trumpas lietus su perkūnija.

Artimiausią naktį Lietuvoje pastebėsime reiškinį, kuris itin pavojingas vairuojantiems, dėl jo ženkliai suprastėja matomumas ir kelyje reikia elgtis ypač atsargiai. Artimiausią naktį tvyros rūkas Dėl didelio susikaupusios drėgmės kiekio artimiausią naktį kils rūkas. „Artimiausią naktį tvyros rūkas. Šiuo atveju, po lietingų dienų, ore yra daug drėgmės, priežeminiams sluoksniams vėstant vandens garai virsta vandens lašeliais, tie lašeliai, žinoma, mikroskopiniai ir juos mes matome kaip rūką.

Gamtos reiškiniai nuolat pasiūlo mums netikėtų siurprizų, išvarto elektros stulpus palikdami žmones be elektros, kaip kad nutinka po netikėto škvalo. Dėl audrų bei škvalų kenčia ir miškai, virsta medžiai, o tai nutinka kasmet. Audros miškus niokoja kasmet Artimiausiomis dienomis daugelyje Lietuvos rajonų trumpai palis, vietomis galima perkūnija. Naktį kai kur formuosis rūkas. Temperatūra naktį nukris iki 13–18 laipsnių, dieną pakils iki 21–26 laipsnių.

Lietus – dažnai aplankantis Lietuvą reiškinys, žinoma, vasarą jis tampa dar aktualesnis poilsiautojams. Mūsų, palyginti, nedidelėje šalyje lietaus kiekis pasiskirsto nevienodai, ir vieno regiono gyventojai lietaus patiria daugiau už kitus. Ar atspėsite kurio? Pagal meteorologę Viktoriją Čėgelienę, per metus Lietuvoje pasitaiko vidutiniškai 135-140 apsiniaukusių dienų. Apsiniaukę orai vyrauja lapkričio ir gruodžio mėnesiais, tuomet pasireiškia aktyvūs ciklonai.

Per mūsų slenkstį jau žengia rugpjūtis, paskutinis vasaros mėnuo. Tai mėnuo, kuomet oras pasiekia aukštumas, o ir jūra sušyla labiausiai per metus. Tad ko gi tikėtis šiemet? Pagal gismeteo.lt duomenis, pirmosiomis rugpjūčio savaitėmis Vilniuje bus 19-24 laipsniai šilumos. Gali pasitaikyti nedidelis lietus, kartais ir didesnis lydimas perkūnijos bei žaibų, bus ir saulės. Naktimis laikysis 14-18 laipsnių šiluma. Likęs rugpjūtis, kol kas irgi atrodo panašiai.

Orai Lietuvoje ėmė ir užkaito, o su karštais orais dažnai sulaukiame ir škvalo, krušos, ar kitų gamtos siurprizų, beje, škvalas atkeliaus jau ir šiandien. Artimiausiomis dienomis šiluma nesitrauks, ketvirtadienį numatomi permainingi orai Vilniuje ir Kaune šils iki +30, šiauriniuose rajonuose iki +28, pajūryje +24, tačiau daug kur tikėtini trumpi smarkūs lietūs, galima perkūnija, vėjo gūsiai, kruša. Tokie tvankūs orai dažnai sukelia škvalą.

Kasmet jūroje nuskęsta ne vienas žmogus, tačiau yra veiksmingų būdų kaip išvengti pavojaus jūroje, vienas jų labai paprastas – nevartoti alkoholio prieš einant maudytis. Kaip rinktis maudymosi vietą? Pasirinkti maudymosi vietą ne taip ir sunku, reikia laikytis saugumo. Neiti maudytis tamsoje, arba ten kur nėra žmonių, žinoma, nevartoti alkoholio. „Pirmiausia reikia eiti maudytis ten kur yra žmonių. Ypač jei jau sugalvojote šokinėti per bangas.

Šį savaitgalį temperatūra nestebins, bus vidutiniškas vasariškas oras. Gali palyti beveik visoje Lietuvoje, o kai kur nugriaudėti ir perkūnija. Penktadienis po debesimis Vilniuje penktadienį numatomas didelis debesuotumas, bus apie 22 laipsnius šilumos, vakaras bus giedras. Naktį numatomas trumpas lietus bei didelis debesuotumas ir apie 18 laipsnių šilumos. Kaune numatoma panaši tempetatūra, bus apie 20 laipsnių, lis visą dieną. Naktį bus 18 laipsnių šilumos, taip pat lis.

Vasara – atostogų metas, todėl būtent dabar susidomime tiek jūros, tiek paplūdimių būkle. Turbūt sutiksite, kad Lietuvos pajūryje esant geram orui sunku rasti vietos prigulti, taip gali būti ne tik dėl didelio poilsiautojų kiekio, o ir dėl vis siaurėjančių paplūdimių. Vyksta sezoniniai pokyčiai Lietuvoje paplūdimio linija nuolat kinta dėl sezoninių pokyčių, potvynių ir atoslūgių, tai yra normalu. „Lietuvos paplūdimiai siaurėja ir platėja kelis kartus per metus.

Pasirodo ne tik žinomi sinoptikai ir meteorologai gali nuspėti orus, tačiau ir gyvūnų pasaulio atstovai, kad ir jūsų šuo. Mokslininkai mano, kad ir žmonės, jei jiems pavyktų atsiriboti nuo technologijų savo kūnu pajaustų artėjančius meteorologinius pasikeitimus bei grėsmes. Gyvūnai nuspėja artimas prognozes Pasak Almanto Kulbio, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtos skyriaus vedėjo, Lietuvoje yra ne viena diena, kai pasitikima gyvūnu elgesiu ir pagal jį nustatoma kokie bus orai.

Vasaros sezonas jau įpusėjo, tačiau saule bei šiluma pasilepinti progų daug neturėjome. Jau kuris laikas vis pasirodo lietus, šilumos taip pat pritrūksta. Ateinančios savaitės prognozė, taip pat atrodo panašiai. Tačiau Lietuva, nėra tropikai, o toks oras yra normalus. Vasaros mėnesiai lietingiausi Pasak klimatologo Donato Valiuko kaip tik vasaros mėnesiais galime pamatyti daugiausiai lietaus ir tai yra visiškai normalu. Tačiau trūksta šilumos išsiveržimų.

Vasara – ne tik malonumų metas. Šiltuoju sezonu susiduriame su įvairių vabzdžių, uodų vakarėliais namuose ir gamtoje, kai jie kanda, dūzgia ir neleidžia jums miegoti. Bet ar žinote, kad uodų kiekis smarkiai išauga po vieno reiškinio, kuris beje, dabar ir vyksta. Uodai puola po lietaus Pagal, gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vyresniąją mokslo darbuotoją dr. Rasą Bernotienę, uodų padaugėja vasaros pradžioje ir po didelio lietaus.

Lietuvoje ne tik žiemą, bet ir vasarą galime pamatyti ne vieną apsiniaukusią dieną. Ar žinojote, kad ketvirtadalis dienų Lietuvoje yra būtent tokios, o visiškai giedrų dienų turime tik apie 20? Meteorologė Viktorija Čėglienė mini, kad Lietuvoje apsiniaukusių dienų per metus būna 135-140. Mažiausiai šviesos matome lapkričio ir gruodžio mėnesiais. „Per metus Lietuvoje pasitaiko vidutiniškai 135-140 apsiniaukusių dienų.

Vilniečius ir kitus Lietuvos gyventojus šią savaitę ypač sužavėjo retai matomi audros debesys. Daugeliui pasirodė, kad Lietuvoje jų apskritai nėra buvę ir tai kažkokia anomalija. Tačiau tai pasitaikantis reiškinys, o jį praleidžiame pamiršdami pasižiūrėti į dangų. Klimatologo, Donato Valiuko nuomone, audros debesys, kurie neseniai taip nustebino vilniečius yra Lietuvoje pasitaikantis reiškinys, tačiau ne visada pastebimas. Dabar tokių debesų gali nebūti ir ne vieną mėnesį.

Septyni patarimai, kurie jums palengvins gyvenimą tiek vasaros sezonu, tiek atliekant kasdienius reikalus, o gali ir išgelbės gyvybę ekstremalioje situacijoje. 1. Jūroje vieniems geriau nesimaudyti Vasarą, kai maloniai šildo saulutė tikrai smagu pasidžiaugti jūros malonumais, tačiau reikia nepamiršti ir apie joje galinčius ištikti pavojus: jūros duobes, dideles bangas. Kai bangos atkeliauja į krantą beveik stačiu kampu, gali susidaryti vandens duobė ir jus nunešti į atvirą jūrą.

Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje vyksta klimato kaita. Kisdamas klimatas sudrumsčia gyvūnų bei augalų gyvenimą. Dėl šios priežasties Lietuvos teritorijoje jau galime pamatyti ir šakalą, ir meškėną, ir mangustą. Kitoms rūšims įsikurti leidžia klimato kaita Pasak Almanto Kulbio, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtos skyriaus vedėjo, klimato kaita yra ilgalaikis procesas trunkantis ne vieną dešimtmetį.

Lietuvos vasaros dažnai yra kupinos siurprizų. Kokių tik reiškinių nesutinkame atostogaudami – mus lepina ir liūtys, ir žaibai, ir škvalai, na o kartais susilaukiame ir netikėtų 2–5mm dydžio krušos ledėkų, kurie taip maloniai lygina automobilių stogus, ar beldžiasi į mūsų langus. Klimatologo, Donato Valiuko teigimu, kruša susidaro susidūrus šaltai ir šilta oro masėms. Jų sandūroje susidarę ledėkai nespėja ištirpti iki pasiekiant žemę.

Liepos 10-oji yra Septynių brolių miegančių diena. Pagal šios dienos orus mūsų senoliai nuspręsdavo, kokia bus likusi vasara ir kada baigsis lietus. Likusios vasaros orai, remiantis senovės kaimo gyventojais, nustatomi pagal liepos 10-osios dieną. Jei lyja – tikėtina, kad lis dar ilgai. „Liepos 10-oji tradiciniame kalendoriuje vadinama Septynių brolių miegančiųjų diena. Kaimo senolių išmintis sako, kad ji esanti labai reikšminga antrosios vasaros pusės orams.

Lietuvą apgaubė visiems gerai pažįstamos lietuviškos vasaros darganos, lietūs bei nusileidusi temperatūra. Jei tokie orai yra jūsų mėgstamiausi – jums gera žinia – jie čia dar pabus. Liepa žada nemažai lietaus, darganos, tačiau jos pabaiga galimai pradžiugins ir karščio mėgėjus. Lietus nesitrauks Artimiausiomis savaitėms temperatūra Vilniuje vargiai teviršys 22 laipsnius šilumos. Bus debesuoti bei lietingi orai, pasitaikys ir žaibų, stipraus vėjo.

Savaitgalį pajūrį nuplovė nemaža škvalo banga. Tai – vienas iš meteorologinių siurprizų poilsiautojams. Tačiau toli gražu ne vienintelis. Kiekvienais metais galime susidurti su reiškiniu, kuomet jūros pakrantėse gausu žuvusių vabalų. Kiek kartų galvojote, iš kur jų tiek? Kaip jie čia atsidūrė? Vabalai, kurių krūvos sunešamos paplūdimiuose yra visiems gerai pažįstami grambuoliai, liaudiškai vadinami karkvabaliais arba avyžiais. Jie yra juodi apaugę pilkšvais plaukeliais.

Baltijos jūra yra uždara jūra, kurios daugelis vandenynuose vykstančių procesų nepasiekia. Bet ar žinojote, kad jos bangos gali kelti nemažesnį pavojų, o susidariusios jūros duobės, jus nunešti į jūrą, o kartą net kilo cunamis... Dažniausiai bangas sukelia vėjas Bangos Baltijos jūroje dažniausiai būna sukeltos vėjo ir yra neaukštos. Jūra yra sąlyginai uždara, todėl didelių cunamių padariniai negali pasiekti Lietuvos, tačiau mokslininkai yra užfiksavę ir kitokių duomenų.

Savaitgalį temperatūra vėl lepins, tuo viliodama poilsiautojus apsilankyti prie jūros. Baltijos jūroje dabar yra 19 laipsnių šilumos, tačiau jūros temperatūra čia nepastovi, dėl visai elementarių priežasčių. Artimiausiomis dienomis Lietuvoje bus ir karšta, ir saulėta. Šeštadienį kais ir iki +30 laipsnių. Klaipėdoje iki +28. Kituose Lietuvos miestuose taip pat tikėtinas karštis. Lietaus šį savaitgalį pasitaikys, bet karštis nedings. Baltijos jūra įšilusi iki 19 laipsnių.

Savaitgalį oras vėl kais iki 30, tokie dideli karščiai gali iš kojų išversti ir stipriausiai besijaučiantį. Todėl reikia atkreipti dėmesį ir į savo savijautą, ir į pakankamą suvartojamų skysčių kiekį, kad nereikėtų savaitgalio praleisti pataluose. Artimiausiomis dienomis Vilniuje bus ir karšta, ir saulėta. Penktadienį temperatūra kils iki 27 laipsnių, šeštadienį iki 30, sekmadienį jau tikimasi temperatūros atvėsimo keliais laipsniais. Kaune numatoma panaši situacija.

Šiltasis metų sezonas gali pateikti įvairių meteorologinių staigmenų. Pavyzdžiui – žaibų, perkūnijų. Tuo praėjusią naktį įsitikino beveik visa Lietuva. Ar žinote, kad žaibo metu žemę paliečia 600 kartų didesnė elektros srovė, nei įjungiant automobilio starterį? Esant tokiai srovei tikrai nevertėtų numoti ranką į gręsiantį pavojų, o imtis apsisaugojimo priemonių. Žaibas – tikra elektros iškrova Kaip paaiškino meteorologė Viktorija Čėglienė – žaibas yra pati tikriausia elektros iškrova.

Žvaigždėtas dangus yra nuostabus naktis praturtinantis reginys, kuris sužadina žmonių vaizduotę nuo neatmenamų laikų. Tačiau, amerikiečių ir italų mokslininkų atliktame tyrime, peržvelgiančiame pasaulio šviesos taršos kiekį, paaiškėjo, kad trečdalis žmonijos nebegalės grožėtis žvaigždėtu dangumi. Šviesos tarša yra viena iš sparčiausiai plintančių aplinkos pasikeitimo formų.

Pavasaris ir vasara yra visų laukiamas laikotarpis, tačiau kai kuriems jis atneša ir negandų. Būtent šiltuoju metų laiku pradeda žydėti įvairūs medžiai, žolės. Vieni džiaugiasi šiuo reiškiniu, dėl gamtos prabudimo po žiemos, o kiti susiduria su įvairiomis alerginėmis reakcijomis, kurios laikui bėgant gali tik stiprėti, nes, dėl klimato atšilimo, žiedadulkių tik daugėja. Ypač miestuose. Dabar Lietuvoje žydi pievos.

Nors šiltasis metų laikas dažniausiai džiugina šiltais ir saulėtais orais, ekspertai pabrėžia, kad būtent vasara gali pateikti kitokių meteorologinių staigmenų. Pavyzdžiui – žaibų ir perkūnijų. Nereikėtų numoti ranka į šiuos reiškinius, o imtis svarbių apsisaugojimo priemonių. Visi žinome kaip nustatyti atstumą iki žaibo. Išvydus žaibo blyksnį skaičiuojamos sekundės iki griaustinio garso, 3 s yra apie 1 km. Pavojus kyla, jei žabas yra 2 km atstumu nuo jūsų.

Prasidėjus vasarai neišvengiamai susiduriame su uodų bei kitų kraujasiurbių vabzdžių antplūdžiu. Uodai aktyviausi būna būtent vasaros pradžioje, o besitęsiant klimato atšilimui juos vaikyti galėsime pradėti ir žiemą. Mašalų Dzūkijoje užsiveisė tiek, kad po penkių metų pertraukos, šiemet vėl imtasi biologinio naikinimo. Tiesa, vasaros džiaugsmus gali sutrikdyti ir ant kelio išsirangiusi angis, kurių dabar galime pamatyti daugiau nei bet kokiu kitu metų mėnesiu.

Daugelis mūsų kasdien naudoja automobilius. Esame eismo dalyviai, norime būti saugūs kelyje. Todėl oro sąlygos vairuojantiems tampa labai svarbios, nuo jų priklauso vairavimo kokybė bei saugumas. Atrodytų pavojinga vairuoti tik žiemos sezonu, tačiau vasaros sezonas taip pat gali pasiūlyti netikėtų iššūkių.  Ilgai nepasirodant lietui vairuotojai atpranta nuo lietaus ir sudėtingesnių važiavimo sąlygų, todėl po sausesnio periodo pasirodęs lietus gali išprovokuoti daugiau auto įvykių.

Lietuvoje artimiausiomis dienomis dar bus itin karšta. Tai ypač jausis didžiuosiuose miestuose, kuriuose šiluma kyla ir dėl išmetamųjų dujų kiekio. Todėl ypač svarbu paisyti savo organizmo poreikių. Nepaisydami jų, per karščius miestuose galite sulaukti nesmagių pasekmių. Todėl verta laikytis gydytojų rekomendacijų ir neleisti karščiui jūsų paveikti.

Lietuvoje – situacija, kurios niekas nesitikėjo. Klimatologai dalijasi grėsmingomis užuominomis apie tai, kad lietaus kraštas virsta išdžiūvusia tropikų žeme. Ekspertai skuba aiškintis tokio lietuviškam klimatui nebūdingo reiškinio priežastis, tačiau jau dabar aišku, kad kai kuriuose Lietuvos rajonuose situacija – itin prasta. Baisiausia, kad nėra visiškai aišku, kiek ir kokių pasekmių visa tai turės ateityje.

Kalendorinė vasara jau čia. Visiems jos pasiilgusiems smalsu kokius orus atneš pirmasis jos mėnesis. Birželio vidutinė temperatūra numatoma net didesnė nei vidutinė, o kritulių tikėtina mažiau, nei kad įprasta. Pagal hidrometeorologijos tarnybos duomenis, birželio mėnesio vidutinė temperatūra numatoma 1,5 laipsnio aukštesnė už vidutinę daugiametę (1981–2010 m. klimato norma 15,4 °C), na o kritulių kiekis prognozuojamas mažesnis už daugiametį vidurkį.

Šis savaitgalis žada itin karštus orus, kaitins nuo 22 iki 24 laipsnių šilumos. Tai sužadina, ne tik norą poilsiauti, bet ir troškimą išsimaudyti ežeruose, upėse ir Baltijos jūroje. O jau ir trys perkūnijos seniausiai nugriaudėjusios... Visgi ne kiekvienam derėtų bristi į vandenį.

Visiems išsiilgusiems vasaros – gera žinia. Šis savaitgalis atneša itin karštus, vasariškus orus. Plieks net 26 laipsniai karščio. Bus galima ne tik pasidžiaugti saulės spinduliais, tačiau ir atsivėsinti po trumpu vasarišku lietumi. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikė, vyresnioji specialistė, Alva Nagelytė praneša, kad šį savaitgalį galėsime džiaugtis vasarišku oru bei saule. Debesys dienos metu bus nedideli, pasirodantys tik nedaugelyje Lietuvos rajonų.