Akvilė Razmarataitė

Šią savaitę mūsų laukia įvairiausių orų mišinys. Tai reiškia, kad nusiminti, jog nebus kada pasikaitinti saulės atokaitoje tikrai neverta, nes sulauksime ir labai šiltų dienų, kuomet termometro stulpelis pakils iki +26, tačiau bus ir lietingų, lydimų perkūnijos dienų, kuriomis neapsieisime be skėčio. Šiandieną daug kur palis, vietomis smarkiai. Kai kur griaudės perkūnija. Temperatūra kils iki 19–23, pajūryje ir iki 25 laipsnių.

Šeštadienio rytą Anglijoje buvo užfiksuotas nuostabus ir itin retas vandens viesulo vaizdas, kuris susiformavo netoli Pagamo pakrantės, Vakarų Sasekse. Vandens viesulai yra tornadai, kurie susidaro virš jūros ir susiformuoja tuomet, kai vyrauja labai lietingi orai, kaip rašoma bbc. Vandens viesulas yra vertikalus sūkurys, stipriai besisukanti oro kolona, kurioje vėjas sukasi keliasdešimt metrų per sekundę ir didesniu greičiu, jie susidaro po galingais kamuoliniais lietaus debesimis.

2003 metų vasarą Prancūzijoje buvo pasiektas rekordinis karštis. Tuomet nuo jo mirė daugiau kaip 15 tūkst. žmonių, o šalies morgai buvo perpildyti kūnais. Mokslininkai mano, kad tokie scenarijai vis dažniau pasikartos ir ateityje. Baisiausios Prancūzijos karščio bangos metu, Conqueyrac, netoli Monpeljė pietinėje Prancūzijoje, temperatūra pasiekė rekordinį 44,1°C lygį. Maždaug 15 tūkst. mirčių buvo susietos su šiais karščiais, banga taip pat pražudė dar 9 tūkst. žmonių visoje Europoje.

Kaip pranešama žiniasklaidoje, Molėtų rajone esančiame Virintų ežere ugniagesiai gelbėtojai trečiadienį susidūrė su neįtikėtina užduotimi. Buvo gautas pranešimas, kad šiame ežere nuo kranto atitrūko sala ir nesiklaususi atplaukė į poilsiavusių žmonių krantą. Ekspertas paaiškino, kodėl taip nutiko. Verbiškio kaime, Molėtų rajone Virintų ežere gyventojų ramybę sudrumstė nuo kito kranto atitrūkusi sala, kurios plotas – apie 20 arų.

Visi mėgstame pasiskųsti orais, o šiemet besitęsiant vėsokai vasarai imame juos plūsti dar labiau. Iš tiesų, šią liepą karščio bangų nesulaukėme, o ir apniukusių dienų buvo ne viena. Tačiau pasižiūrėkime kokie liepos mėnesiai vyravo Lietuvoje per pastaruosius kelis metus.

Mokslininkai mano, kad į gamtą išmesdami didelius plastiko kiekius prisidedame prie Žemės niokojimo, kurio pasekmės bus nevaldomos ir neaiškios. Mokslininkai apskaičiavo viso pagaminto plastiko kiekį, nuo to laiko, kai šios dirbtinės medžiagos tapo plačiai naudojamos 1950-aisiais. Buvo nustatyta, kad per šį laikotarpį pagaminta 8,3 mlrd. tonų plastmasės, sukuriant 6,3 mlrd. tonų atliekų, kaip rašoma independent.  79 procentai šių atliekų buvo išmesti arba į sąvartyną, arba į aplinką.

Ant nosies išsvajotasis savaitgalis ir jis ateina nepėsčias, o su dovanomis. Sulauksime pakankamai šiltų, vasariškų orų. Kaitra nenumatoma, bet bus be kritulių, švies saulutė ir skųstis neturėsime kuo. Šią dieną kai kur, didesnė tikimybė pietrytiniuose rajonuose, trumpai palis, galima perkūnija. Oras šils iki 20–25 laipsnių. Šilčiausia bus pietinėje ir pietrytinėje Lietuvos dalyse. Diena bus giedra beveik visur. Penktadienį gali sugriaudėti perkūnija Penktadienio naktis bus giedra.

Kaip paaiškėjo naujame tyrime, Antarktidoje esančius didžiulius šelfinius ledynus suskaido banga, kuri juda perpus greičiau, nei kulka. Tokia banga paskatino ir praėjusią savaitę įvykusį ledkalnio atsiskyrimą. Pasak mokslininkų, Antarktidoje užfiksuotos bangos, kurios gali judėti didesniu nei 690 km/h greičiu ir apiplaukti visą žemyną per mažiau nei dvi dienas. Jos stumia šiltą vandenį ant ledo šelfų, kurie yra Antarkties pusiasalio vakariniuose krantuose, kaip rašoma independent.

Klimatologai teigia, kad vasarą šilčiausia Lietuvoje būna liepos paskutinėmis bei rugpjūčio pirmomis dviem savaitėmis. Kitaip tariant, šis laikotarpis yra lietuviškos vasaros kulminacija. Deja, šiemet šis laikotarpis didelio karščio neatneš, bus labai vidutiniški orai, panašu, kad vasariškas karštis mus aplenks dovanodamas tik vieną kitą šiltą dieną. „Aš manau, kad karščio nebus, nes pagal Europinį vidutinių prognozių centrą, viskas numatoma apie normą.

Šią savaitę Europos miestuose vyksta įvairiausi orų neramumai, Turkijoje grėsmingi potvyniai, Didžiojoje Britanijoje neįtikėtinas perkūnijų skaičius, o kitur krušos ar gaisrai. Pasižiūrėkite patys. Didžioji Britanija Per pastarąsias 24 valandas Jungtinėje Karalystėje buvo užfiksuotas neįtikėtinas žaibų išlydžių skaičius, to nebuvo jau daugelį metų. Trečią ryto jų buvo užfiksuota 100 tūkst. Beje, žaibai dar nebaigė savo šou ir galutinis jų skaičius gali siekti daugiau nei 250 tūkst.

2016 m. žuvo 200 aplinkosaugos aktyvistų, dėl savo pozicijų prieš aplinkai kenkiančių įmonių kasybos, medienos ruošos ir agroverslo veiklas, kaip rašoma Global Witness ataskaitoje. Tai rekordinis mirčių skaičius. Nevyriausybinė organizacija (Global Witness) atskleidžia korupciją ir piktnaudžiavimą aplinka, seka žmonių, kurie netenka gyvybės gindami savo žemę nuo žalingos veiklos, skaičių. Per pastaruosius kelerius metus pranešta apie rekordinį mirčių skaičių.

Buvęs NASA klimato tyrimų vadovas prof. James Hansenas įspėjo, kad dėl jūros lygio kilimo Žemė gali tapti „praktiškai nesuvaldoma”. Profesorius Hansenas buvo vienas pirmųjų mokslininkų, kurie įspėjo politikus ir visuomenę apie klimato kaitos keliamus pavojus. Žurnalui „New York Magazine" jis sakėsi abejojantis, kad iki šio amžiaus pabaigos atmosfera sušils keturiais ar penkiais laipsniais, nes toks pakilimas galėtų sužlugdyti mums žinomą žmonių civilizaciją.

Tv3.lt redakcija šiandien sulaukė neįprastų skaitytojo nuotraukų, kuriose, kaip teigiama, užfiksuotas iš dangaus atskriejęs meteoritas. Ekspertai sako, kad viskas įmanoma. Romualdas Antanavičius atsiuntė nuotraukas, kuriose, kaip teigiama, yra užfiksuotas meteoritas. Gyvenantis Kuršėnuose vyras parašė tik tiek: „Štai iš dangaus nukrito gražuolis, žaliaakis meteoritas”. Meteoritas apibūdinamas kaip dangaus kūnas, nukritęs ant Žemės paviršiaus iš kosmoso.

Savaitės pradžia mūsų nelepins, orai dažnai bus apniukę, lietingi. Džiaukimės, kad bent jau liūtys nenumatomos, tad plaukimo įgūdžių neprireiks. Na, o gera žinia ta, kad nuo ketvirtadienio lietus trauksis, įsiviešpataus saulė, kuri džiugins iki savaitgalio. Šiandien pro daugelį Lietuvos rajonų praslinks trumpi lietūs, galima perkūnija. Pietvakarių, vakarų vėjo gūsiai vietomis sieks 15–17 m/s. Temperatūra kils iki 17–21 laipsnio, vėsiausia bus pajūryje.

Mūsų skaitytojai bei fotografijos mėgėjai, kuriems visada svarbu pamatyti besikeičiančią gamtą, šiuo metu yra ypač susidomėję grybais. Pamatykite, kokius gražuolius jie pavertė savo modeliais mūsų galerijoje. Daugiausia grybų - rugsėjį Grybų rinkimo sezonas Lietuvoje tęsiasi beveik visą pavasarį, vasarą ir rudenį, bet daugiausia grybų Lietuvoje surenkama nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo pabaigos.

Sprendimas išbraukti Didijį barjerinį rifą kelia susirūpinimą aplinkosaugininkams, tačiau tenkina konservatyvią Australijos vyriausybę, kuri nori skatinti turizmą. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija UNESCO balsavo už tai, kad Didysis barjerinis rifas būtų išbrauktas iš pavojaus sąrašo, nepaisant to, kad neseniai šis Pasaulio paveldo objektas stipriai nukentėjo, kaip rašoma independent.

Pastarąjį mėnesį Lietuvą skalavo net dvi stiprios liūtys. Daug kur buvo užfiksuotas stichinis kritulių kiekis, o Elektrėnuose netgi katastrofinis, su padariniais susitvarkyti žmonėms sunku ir šiandien. Tačiau ką gi tai reiškia, negi tokių liūčių pas mus nėra buvę, o gal tai klimato kaitos padarinys? Klimato kaita prisideda prie ekstremalėjančių orų, tai reiškia, kad per parą ar dvi orai gali kardinaliai pasikeisti.

Kaip paaiškėjo naujame tyrime, pasaulyje prarandama gyvūnų rūšių biologinė įvairovę, tai vyksta dėl žmonių poveikio Žemei. Tyrėjai surinko 27 600 paukščių, varliagyvių, žinduolių ir roplių rūšių, o tai yra beveik pusė žinomų sausumos stuburinių rūšių ir padarė išvadą, kad vykstantis šeštasis planetos masinis gyvūnų nykimas yra daug blogesnis, nei anksčiau manyta.

Šiuo metu Žemės planeta yra šiltesnė, nei per pastaruosius 2000 metų. Tai paaiškėjo tyrime, kurio metu buvo ištirta temperatūra iš 692 skirtingų „natūralių termometrų" kiekviename planetos žemyne ir vandenyne. Mokslininkai ištyrė daugelį istorinių informacijos šaltinių, įskaitant medžio rieves, ledo šerdis, ežerų ir jūros nuosėdas, koralus, mineralinius telkinius ir įvertino, kaip klimatas pasikeitė iki to laiko.

Šiandien Lietuvoje - stiprūs vėjai, lietus ir perkūnija. Antroje dienos pusėje, pavakare, smarkus lietus pasieks rytinius šalies pakraščius. Tuo metu suksis gūsingas šiaurės vakarų vėjas. Dėl stipraus lietaus ir vėjo elektros visoje Lietuvoje neturi 2,4 tūkst. vartotojų. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovas Martynas Burba teigė, kad, 16 valandos duomenimis, daugiausia vartotojų elektros neturi Utenos, Alytaus, Panevėžio, Kauno apskrityse.

Daugelį lietuvių vakar vėl sukrėtė neįtikėtina liūtis. Ji apsėmė miestų gatves, vanduo veržėsi ne tik į automobilius, bet ir pastatus, su padariniais tvarkomasi dar ir šiandien. Vienoje teritorijoje užfiksuotas katastrofinis kritulių kiekis, kuris mus užklumpa itin retai. Vasaros metu įprasta sulaukti liūčių bei kritulių. Juo lemia iš pietų keliaujantys atmosferos frontai.

Vienas didžiausių, kada nors užfiksuotų ledkalnių, atskilo nuo Antarktidos žemyno. Remiantis MIDAS project, Jungtinės Karalystės Antarkties tyrimų projektu, kurio metu buvo nagrinėjamas klimato kaitos poveikis Larsen C ledo šelfui, esančiam Antarktidoje, paaiškėjo, kad didžiulis ledkalnis nulūžo nuo bendro ledo šelfo. Tai įvyko tarp pirmadienio ir trečiadienio.

Pernai šią dieną dalį Lietuvos ypač sužavėjo retai matomi audros debesys. Daugeliui pasirodė, kad Lietuvoje jų apskritai nėra buvę ir tai artėjanti apokalipsė. Tačiau viskas buvo ne taip dramatiška, nes tai Lietuvoje sutinkamas reiškinys.  Klimatologo, Donato Valiuko nuomone, audros debesys, kurie pernai taip nustebino vilniečius yra Lietuvoje pasitaikantis reiškinys, tačiau ne visada pastebimas. „Pernai jie buvo labai ryškūs.

Šiandien pasiruoškite stipriems vėjo gūsiams, lietui ir perkūnijai. Vakare vilniečiai sulaukė tikro orų siautulio. Kai kurios Lietuvos teritorijos audros išvengs. Šiandien Lietuvoje bus debesuota su pragiedruliais. Daugelyje rajonų palis, vietomis lis smarkiai. Griaudės perkūnija. Vėjas pietinių krypčių, pereinantis į vakarų, 8–13 m/s, vietomis gūsiai 15–18 m/s. Aukščiausia temperatūra 21–26, pietrytinėje šalies dalyje vietomis iki 29, pajūryje 18–20 laipsnių.

Panašu, kad savaitės pradžioje mes pajusime vasaros dvelksmą, tik antradienį galima perkūnija bei stiprūs vėjo gūsiai, tačiau diena bus šilta. Na, o ketvirtadienį grįš trumpi lietūs. Antradienį sulauksime perkūnijos Antradienį palis, dieną kai kur smarkiai. Naktį vietomis, dieną daug kur griaudės perkūnija. Vėjas taps gūsingas, vietomis jis stiprės iki 15–18 m/s. Temperatūra naktį 13–17 laipsnių, šilčiausia bus Klaipėdoje.

Liepos 10-oji mūsų senoliams buvo itin svarbi diena. Tai septynių brolių miegančių diena. Pagal šios dienos orus jie spręsdavo kokia bus likusi vasara ir kada baigsis lietus. Mums – susitaikiusiems su lietuviškos vasaros tikrove, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į liepos 10 dieną. Jei lyja – tikėtina, kad lis dar ilgai. „Liepos 10-oji tradiciniame kalendoriuje vadinama Septynių brolių miegančiųjų diena. Kaimo senolių išmintis sako, kad ji esanti labai reikšminga antrosios vasaros pusės orams.

Australijos mokslininkų grupė nustatė, kad blogiausiu atveju, iki 2100 metų sausio daugiau nei 17 tūkst. kvadratinių kilometrų Antarktidoje liks be ledo. Jau dabar yra 68 tūkst. kvadratinių kilometrų neužšalusios žemės, kurioje gyvuoja 99 procentai žemyno augalijos ir faunos. Šio ploto išsiplėtimas turėtų rimtų padarinių biologinei įvairovei.

Ekspertai ragina susirūpinti dėl į vandenį patenkančių cheminių medžiagų ir vaistų, kurie turi beveik mirtiną poveikį laukinei gamtai. Reikėtų labiau kontroliuoti chemines medžiagas, nes šios gali feminizuoti žuvų patinus ir sukelti kitus neigiamus padarinius.

Nauji moksliniai tyrimai paneigia tvirtinimus, jog Žemė nešyla taip sparčiai, kaip manyta. Klimato kaitos neigėjai ir skeptikai jau seniai naudoja palydovinius duomenis savo pozicijai palaikyti, kadangi palydovai fiksuodavo žemesnę temperatūrą, nei žemėje.

Birželis jau paliko Lietuvą ir gerų emocijų mums suteikė labai nedaug. Visą mėnesį šilumos beveik nejutome, o mėnesio pabaigoje vilniečiai dar gavo ir stichinę liūtį dovanų. Liepos ir rugpjūčio prognozės taip pat nedžiugina, tačiau klimatologai ramina, šiltų dienų tikrai bus.

Kelias dienas Lietuvoje siautėjo vėjuoti, lietingi orai, jie mūsų tikrai nedžiugino. Tačiau šį savaitgalį bus šviesiau. Daugės saulės, o lietaus nebus, arba bus labai trumpalaikis, kurio nei nepajusime. Didelio karščio nesulauksime, tačiau bus geriau, nei buvo. Šiandien Lietuvoje daug kur trumpai palis, vietomis su perkūnija. Įdienojus temperatūra kils iki 18–20 laipsnių. Ketvirtadienio naktį bus vėsu Ketvirtadienio naktį kai kur numatomas trumpas lietus, kai kur su perkūnija.

Šios savaitės pradžia dar bus vėsi ir lietinga, tačiau antroji jos pusė atneš kiek malonesnius orus. Karščio bangos nesulauksime, bet trauksis nemalonūs krituliai, tai reiškia, kad bus giedresni orai, su vienu kitu debesėliu, o tai jau yra šventė.  Šiandien Lietuvoje bus debesuota, vietomis su pragiedruliais. Daug kur palis. Vakarų, šiaurės vakarų vėjo gūsiai kai kur sieks 15 m/s. Aukščiausia temperatūra 15–20 laipsnių šilumos.

Nors ir skundžiamės lietuviškomis vasaromis ir tuo, kad nėra šilumos, tačiau saulės pas mus visgi būna ir skaudžiai nudegti nėra jau taip nerealu. Ką gi daryti, kad saulės vonios būtų malonios, o ne keliančios skausmą? Meteorologė Viktorija Čėglienė tikina, kad Lietuvoje Saulė kaitriausia būna tris mėnesius – gegužę, birželį ir liepą, tuomet ji pakyla aukščiausiai ir gaunama daugiau nei pusė bendrosios Saulės spinduliuotės kiekio.

Lietuvoje praėjusią savaitę sulaukėme 30 laipsnių karščio. Kad ir kaip ilgimės šilumos ir saulės ilgai trunkantys karščiai nieko gero neatneša. Tampa sunku išsimiegoti, būname susierzinę, pavargstame, svajojame apie jūrą ar bent jau ledinę vonią. Tiesa, pas mus karščiai – laikinas reiškinys, tačiau pasaulyje yra tokių šalių, kuriose svilsite ištisus metus. Tai – karščiausios pasaulio šalys.

Birželis šilumos dovanojo labai saikingai, galima sakyti, net nespėjome suprasti, kad jau vasara. Dabar visi su viltimi žiūrime, ką gi mums atneš liepa, na, prognozė jums nepatiks. Liepa numatoma vėsesnė už normą.

Pirmasis pasaulyje „miško miestas” šiuo metu yra statomas Liudžou, Guangsi provincijoje, Kinijoje. Jis skirtas kovoti su oro tarša ir klimato kaita. Miesto koncepsiją išplėtojo Stefano Boeri Architetti ir jo komanda. Šiame mieste galėtų apsistoti apie 30 tūkst. žmonių. Čia bus daugiau kaip 100 rūšių augalų, kurių būtų susodinta visas milijonas. Taip pat mieste būtų 40 tūkt. medžių, kurie galėtų sugerti apie 10 tūkst. tonų anglies dioksido ir 57 tonas teršalų.

Ekspertai sako, kad turime trejus metus per kuriuos turėtume ženkliai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nes kitaip mums teks susidurti su pavojingu visuotiniu atšilimu, rašoma žurnale „Nature”. Straipsnyje pateikiamas mokslininkų kreipimasis į pasaulio lyderius, jiems siūloma vadovautis moksliniais tyrimais priimant sprendimus, o ne „slėpti galvas smėlyje”. Jų manymu „visos ekosistemos" yra paveiktos.

Šiandien Lietuvą aplankė didžiausia liūtis šį dešimtmetį. Nors birželis šilumos dovanojo labai saikingai, tačiau jo pabaiga davė ir liūčių ir, panašu, tuoj duos karščio, po kurio vėl seks lietus. Savaitgalį orai bus ramesni. Ketvirtadienį – karščio banga Dieną numatomi trumpi lietūs, vietomis su perkūnija.

Daugelį lietuvių šį rytą pažadino ne saulės spinduliai, o neįtikėtina liūtis. Vanduo apsėmė miestų gatves, veržėsi ne tik į automobilius, bet ir į viešąjį pransportą bei pastatus. Ekspertai mini, kad didelis kritulių kiekis vasaros metu Lietuvoje yra įprastas, tačiau šiandienos stichiją lėmė keli veiksniai.  Vasaros metu įprasta sulaukti liūčių bei kritulių. Šios paros liūtį lėmė iš pietų atkeliavę atmosferos frontai.

Lietuviška vasara kupina netikėtumų, per naktį vėsų orą gali išvyti staiga užgriuvusi karščio banga, kokia plūstelės į Lietuvą jau ketvirtadienį. Štai keli patarimai, kaip miegoti karštomis naktimis. Nenusiimkite pižamos Atrodo logiška, kad kuo mažiau drabužių mes dėvime, tuo vėsiau jaučiamės. Tačiau nepasiduokite pagundai nusirengti karštomis ir ramiomis naktimis.

Buvęs Kalifornijos gubernatorius Arnoldas Švarcnegeris susivienijo su Prancūzijos prezidentu Emanueliu Makronu ir sukūrė vaizdo įrašą, kurio tikslas – „padaryti mūsų planetą vėl didžią”. Vaizdo įrašas skiriamas paprieštarauti JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimui pasitraukti iš susitarimo dėl klimato kaitos. Tiek E.Makronas, tiek A.Švarcnegeris yra žinomi dėl jų atviros kritikos Donaldui Trumpui, dėl minėto jo sprendimo, kaip rašoma independent.

Po darganoto savaitgalio mūsų lauks tikri išbandymai. Savaitė prasidėjo gana ramiai, tačiau jai įpusėjus atkeliaus šiltasis frontas, todėl sulauksime alinančio karščio, termometrų stulpeliai kils aukščiau 30 laipsnių, o po šios karščio bangos driokstelės ir perkūnijos su lietumis. Artimiausią parą vietomis trumpai palis. Sulauksime ir stipresnių vėjų, pietvakarių, vakarų vėjo gūsiai vietomis sieks 15–17 m/s. Temperatūra naktį sieks 10–12 laipsnių, Klaipėdoje iki +15 laipsnių.

Mokslininkai atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad lapai, yrantys kiekvieno mūsų kieme prisideda prie šiltnamio efekto ir pagreitina visuotinį atšilimą. Iš tikrųjų nereiškia jog, norint išgelbėti Žemę, reikia tiesiog grėbti lapus, tačiau yra keletas dalykų, kuriuos gali kontroliuoti kiekvienas žmogus norintis padėti Žemei. Didžioji dalis pavojingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sukuriamos didelio masto ūkių, pramonės, kaip rašoma scienceworldreport.

Savaitgalis jau čia - metas pasižiūrėti, kas gi laukia mūsų: pilni batai vandens, ar švelnus vėjelis Šeštadienį bus lietaus Šeštadienio naktį bus debesuota, vietomis truputį palis. Naktį atvės iki +9 - +11 laipsnių, Kuršių nerijoje bus apie 15 laipsnių. Dieną daugelyje rajonų protarpiais lis, kai kur su perkūnija. Dieną šils iki +17 - +19 laipsnių, pajūryje iki +16 laipsnių.

Praėjusį savaitgalį centrinėje Portugalijoje kilo milžiniškas miško gaisras. Jo metu žuvo mažiausiai 62 žmonės. Gaisras kilo teritorijoje prie kelio N236. Šis kelio ruožas dabar vadinamas pragaro keliu arba mirties keliu, nes per gaisrą įstrigusių ir žuvusių žmonių automobiliai tebestovi kelyje primindami apie skaudžią nelaimę. Pirmadienį Portugalijos gaisrininkai, kurių buvo maždaug 1000, gesino niokojančią ugnį, deja, kai kurie iš jų mirė darbo metu.

Joninės daugeliui mūsų asocijuojasi ne tik su deginamais laužais bei paparčio žiedo ieškojimu, bet ir pilančiu lietumi. Šių metų Joninės taip pat bus ne išimtis. Tačiau, ar tikrai visada lyja? Kelių pastarųjų metų Joninės buvo lietingos, tačiau pernai buvo sulaukta išimties. Taip yra dėl to, kad trumpiausią dieną ilgiausiai šviečia saulė. „Mes esame pastebėję, ypatingai statistiškai, kad per paskutiniuosius metus Joninės būdavo lietingos. Taip vyksta dėl paprastos priežasties.

Jau netrukus švęsime Jonines: šoksime per laužus, ieškosime paparčio žiedo. Svarbiausia, aišku, sužinoti kokie bus orai. Beje, šią dieną būdavo spėjami ir ateinančių Kalėdų orai, tad verta atkreipti į juos dėmesį. Prognozei pasikeitus tapo aišku, kad šios Joninės nebus tokios ir lietingos, palyti gali bet ne taip gausiai, kaip manyta iki šiol. Šią naktį temperatūra kris iki 8–13, Kuršių nerijoje iki 15 laipsnių, dieną numatoma 17–22 laipsniai.

Dėl klimato kaitos kilęs didelis ledo tirpimas vakarų Antarktidoje gali sukelti sniego gniūžtės efektą, t.y. spartesnį ledo praradimą. Iš tiesų, 2016 m, dėl neįprastai aukštos temperatūros, jau ištirpo didesnis, nei Teksaso valstija ledo regionas. Nors ledas Antarktidoje ir tirpsta ne pastoviai, tačiau jis vis vien gali pagreitinti atšilimą, kuris jau vyksta vandenyne. Jei tai tęsis, vien vakarų Antarktida prie jūros lygio kilimo gali pridėti maždaug 3 metrais.

Ekspertai iš Londone esančio Karališkojo botanikos sodo (Royal Botanic Gardens Kew) išleido antrąją pasaulio augalų būklės ataskaitą. Jie atskleidžia, kad pasaulyje yra apie 390 tūkst. žinomų augalų rūšių, o apie 30 tūkst. jų, naudoja žmonės. Deja, ataskaitoje taip pat teigiama, kad penktadaliui augalų rūšių gresia išnykimas. „Augalai yra labai svarbūs žmonijai. Augalai suteikia mums visko, jie yra: maistas, kuras, vaistas, mediena ir jie yra neįtikėtinai svarbūs mūsų klimato reguliavimui.