Aistė Zaveckaitė

Dėl lietuvių nenoro turėti vaikų gimstamumas per kiek daugiau nei 20 metų sumažėjo 3 kartus. Moterys, pasirinkusios tokį kelią, prašo supratimo, bet dalis žmonių negaili aštrių pastabų. Žinių radijo laidoje „Atviras klausimas“ ekspertas spėja, kad jaunoji karta galimai vaikų neplanuoja ir dėl karo bei klimato kaitos.

Lietuvą gegužę aplankius vasariškiems orams, kai pavasarinė saulė itin pavojinga, vis daugiau gyventojų negaluoja. Viskas prasideda nuo galvos svaigimo, vėliau ima pykinti, kai kuriais atvejais baigiasi alpimu. Tai pavojingiausia – vaikams. Gydytojos įspėja, kas gali privesti prie mirties, ir pataria, kaip apsaugoti vaikus bei apsisaugoti patiems.

Pasak klimatologų, šią savaitę oro masės eina iš pietvakarių Europos ar net Viduržemio jūros regiono ir galime džiaugtis šiltesniais, bet ir sausesniais orais nei Ispanijoje ar Portugalijoje. Visgi mėnesio viduryje drėgmė ir šiek tiek šaltesni orai sugrįš. Taip pat į Europą grįžta dulkės iš pietryčių, pasak klimatologo Arūno Bukančio, nerimauti mums nereikėtų, nes Lietuvą pasieks nebent nereikšmingas jų kiekis arba aplenks iš viso.

Draudimas rūkyti lėktuvuose gyvuoja jau keliolika metų, tačiau kas antras nepaklusnių oro keleivių atvejis yra susijęs su rūkymu lėktuve. Jaunas vaikinas pasakoja, kad ne kartą yra elektroninę cigaretę rūkęs lėktuve skrydžio metu ir nebijo to daryti darkart, nes nė karto neįkliuvo. O oro linijų atstovai pabrėžia, kas gresia už rūkymą lėktuvuose ir prašo atsižvelgti į kitus.

Gydytoja akušerė ginekologė pastebi tendencijas, jog vis vyresnės moterys Lietuvoje nori susilaukti vaikų pagalbiniu būdu. Ji atkreipia dėmesį, kad 45-69 metų moterims kreipiantis dėl pagalbinio apvaisinimo, Lietuvos gydytojams krenta didesnė atsakomybė nei kitose šalyse, nes jie turi patys nuspręsti, ar tam tikro amžiaus moteris ištvers nėštumą ir galės užauginti vaiką.

Po lemtingos avarijos anksčiau naujienų portalo tv3.lt kalbintas 27-erių Aleksas Daujotas prieš 8-erius paniro į komą. Prabudusiam po dviejų savaičių jam teko kovoti su daugybe avarijos sukeltų liekamųjų reiškinių. Tuo tarpu reanimatologė paneigia mitus, kaip iš tikrųjų atrodo komos būsena, ir paaiškina, ką žmogus iš tiesų gali matyti, kai būna nesąmoningas.  Kai Aleksui buvo 19 metų, jis dar prieš avariją grįžo į mokyklą įgyti vidurinio išsilavinimo.

Pagalbinis apvaisinimas moterims yra sudėtingas sprendimas ne tik dėl eilės procedūrų jos kūne, bet finansiškai tai didelis iššūkis, ypač neturinčioms sutuoktinio. Kadangi Lietuvoje pagalbinis apvaisinimas vienišoms moterims neleidžiamas, jos priverstos ieškoti pagalbos užsienyje ir kai kuriais atvejais net skristi į kaimynines šalis kas kelias dienas.

Socialiniuose tinkluose neaiškūs interneto veikėjai, pasislėpę po netikromis anketomis, vaikams rašo siūlydami žaisti žaidimus. Tačiau žaidimai, anaiptol, nėra nekalti. Susirašinėjimų iniciatoriai liepia įsijungti plaukų džiovintuvą vonioje ar rišti kilpas. Tuo tarpu specialistai įspėja tėvus, kaip apsaugoti vaikus nuo savižudybes skatinančių, kartais ir seksualizuotų žinučių. Pabrėžia, kokias klaidas tėvai dažniausiai daro.

Jeigu sulaukėte skambučio arba žinutės, jog skambinote kažkam, nors skambučių istorijoje jokio skambučio nėra, galimai jūsų numeris pateko į sukčių rankas ir buvo padirbtas. Ekspertas perspėja, kaip derėtų reaguoti į šiuos skambučius ir kaip išvengti sukčių pinklių.  „Telia“  atstovas spaudai Audriaus Stasiulaitis pasidalina istorija, kuomet klientui skambino nepažįstami žmonės iš lietuviškų telefono numerių siūlydami investuoti.

Populiarėjantys kūdikio lyti atskleidžiantys vakarėliai lietuviams gali atsieiti tūkstančius eurų, nes norima  vis labiau išsiskiriančios vakarėlio kulminacijos.

2025 metų birželio 30 dieną, pasak mokyklų direktorių, „Tūkstantmečio mokyklų“ programa  turėtų būti įgyvendinta. Tačiau realybė kiek kitokia, nes mokyklos dėl didelio permainų krūvio nesuspėja įgyvendinti joms iškeltų tikslų. Tuo tarpu ekspertas sako, kad programa primena parodiją ir problemos, kurias norima išspręsti, dėl šios programos tik didės.

„Citadele“ banko inicijuotos apklausos rezultatai atskleidžia, kad lietuviai kišenpinigių vaikams duoda dvigubai daugiau nei latviai ar estai. Pasak eksperto, kišenpinigiai yra puikus būdas ugdyti vaikų finansinį raštingumą, tačiau svarbu atsižvelgti ir į jo poreikius, ir savo galimybes.  Ekspertas pataria, kiek duoti ir kaip išmokyti vaiką taupyti.

Nedraugiškos skyrybos gali gerokai paploninti sutuoktinių pinigines. Skyrybų advokatas paaiškina, kaip sutaupyti nervų, sveikatos ir skyryboms neišleisti daugiau, negu turima turto. Išskiria, kokie ginčai dažniausiai kainuoja visą sukauptą turtą.

Prieš 8-erius metus Alekso gyvenimas pasikeitė per akimirką. Po lemtingos avarijos jis paniro į komą. Prabudusiam po dviejų savaičių teko iš naujo mokytis vaikščioti, susitaikyti su prarasta praeitimi ir atrasti savyje jėgų prisitaikyti prie pasikeitusio gyvenimo ritmo. Šiandien 27-erių Aleksas Daujotas drąsiai dalijasi savo istorija apie antrą šansą gyventi ir nepalaužiamą dvasią tobulėti. Papasakok apie tą lemtingą vakarą, vos nekainavusį tau gyvybės.

Tradicijos keičiasi: šiais metais Velykų margučius ir šventinį stalą lietuviai vis dažniau keičia į poilsį SPA centruose ir jūros pakrantėje. Palangos apgyvendinimo vietų užimtumas artėjantį savaitgalį siekia 70 proc. – tai didžiausias užimtumas per šių metų šventines dienas. Tuo tarpu poilsiautojai nebijo kai kur pakilusių kainų, pakloja nuo keliasdešimt eurų iki tūkstančio eurų.

Vestuvių planuotoja Erika Semaško jau nebeprisimena, kada paskutinį kartą organizavo tradicines vestuves, esą žmonių pageidavimai stipriai pasikeitė. Taigi šiuolaikinės vestuvės stebina net visko mačiusius planuotojus. Tačiau ji pamini, kad nebūtina vestuvėms išleisti keliasdešimt tūkstančių eurų, kad šventė būtų graži, įmanoma sutilpti į keliskart mažesnes sumas.  Vestuvių ceremonija, pasak renginių planuotojos, jau kurį laiką yra rečiau organizuojama bažnyčioje.

Skyrybų centro vadovo Sauliaus Vaikšnoriaus patirtis rodo, kad skiriasi kas antra susituokusi pora. Nors dabar skyrybų mažėja, dar net neįpusėjus metams pasipylė Lietuvos įžymybių skyrybų karštinė. Tačiau specialistas pastebi, kad paprastų žmonių skyrybų siužetuose nemažiau kuriozų nei įžymybių gyvenimuose.

Kritikos dėl vienuoliktokų tarpinių patikrinimų sulaukęs švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas praėjusį penktadienį į susitikimą su premjere Ingrida Šimonyte atėjo su atsistatydinimo prašymu, bet prie G. Jakšto darbo klausimo bus grįžtama ateityje, žiūrint, kaip bus išspręsta tarpinių atsiskaitymų situacija. Tėvai ir mokiniai dalinasi savo nusiskundimais dėl tarpinių atsiskaitymų.

Aplinkos ministerija siūlo radikalų sprendimą seniems, prastos būklės daugiabučiams – griauti ir vietoje jų statyti naujus. Tačiau ekspertas pabrėžia, kad pirmiausia reikia galvoti apie pastatų atnaujinimą ir istorinės vertės išsaugojimą. Taip pat sako, kad tokios „landynės” ir atsiranda, nes teisiškai neįmanoma jų pajudinti.  Anot Aplinkos ministro Simono Gentvilo, kol kas net visiems pastato gyventojams norint priimti tokį sprendimą, tam nėra jokios tvarkos.

Ekspertas pabrėžia, kad kalbėti apie fentanilių saugų vartojimą neįmanoma, nes jie per daug pavojingi, o vartojimas auga, politikai turi kelti šį klausimą ir spręsti didėjančią problemą. Vartojęs jaunuolis dalinasi savo istorija, jog fentanilio ir prieš 10 metų Lietuvoje buvo, dar tada jis savo aplinkoje jis yra matęs daugybę perdozavimų ir mirčių.

Besitęsiant Rusijos pradėtam karui Ukrainoje kyla nerimas, kad ginklo gali tekti griebtis ir mums. Viešai aidi vis nauji pasisakymai, kaip Lietuva ruošiama karui ir kaip ruoštis žmonėms. Ko griebtis, kad nerimas ir baimė dėl Lietuvos ateities nesutrukdytų gyventi dabar, paaiškino psichologė. Psichologė, medicinos ir sveikatos mokslų daktarė, perception.lt įkūrėja ir mokymų lektorė dr.

Provizorius ir bendravimo praktikas Aurimas Vietrinas Žinių radijo laidoje „Sveikatos laikas“ atskleidė, kodėl žmonės taip pasikeičia per pilnatį. Taip pat jis pasakojo, kaip žmogų veikia likimas ir kaip žmonės gali valdyti savo mintis bei emocijas, kad pagerintų savo gyvenimo kokybę. A. Vietrino teigimu, mėnulis turi traukos dėsnį ir potvyniai bei atoslūgiai vyksta mėnulio dėka.

Australijoje gyvenanti ir dirbanti Meda atskleidžia tikrąją egzotiškų gyvūnų ir neįprastų dydžių vorų paslaptį. Ji dalijasi savo patirtimi ir patarimais apie bilietų paiešką bei vietinės kultūros suvokimą. Taip pat išryškina neturistinių vietų privalumus, nes vietiniai ten priima keliautojus kaip savus. Jauna mergina išsklaido mitus apie pavojingus gyvius ir nenormalaus dydžio vorus, dėl kurių žmonės prisibijo lankytis Australijoje.

Druskininkuose gimęs Ernestas, išgyvenęs patyčias ir smurtą dėl to, kad turi totorių kraujo, dabar bando išsklaidyti iškreiptą žmonių požiūrį į islamo religiją. Jo manymu, požiūris į šią religiją keičiasi, tačiau žmonės vis dar jo „baidosi“ iš nesupratimo. Kokios patirtys padėjo suprasti, kad žmonės apie islamą neapsišvietę ir žino per mažai?  Mano vaikystė buvo labai sunki, nes mano mama totorė, o mano tėtis lietuvis. Aš į tai pats nekreipiau dėmesio, nors buvau krikštytas.

Keliaujant į tolimesnes šalis dažnai susiduriama su klaidingu įspūdžiu, jog tai per brangu ir neįkandama. Jauna keliautoja Ugnė Rakauskaitė pasakoja, kad dažnai finansiškai labiau apsimoka keliauti į tolimesnes šalis nei po Europą. Ji taip pat pataria, kaip išvengti apgavysčių keliaujant, ir kokiems iššūkiams pasiruošti. Jos manymu, stereotipiška galvoti, jog kelionės į tolimesnes šalis kituose žemynuose yra daug brangesnės ir neįkandamos.

Per Kovo 8-ąją kaip ir kiekvienais metais driekiasi eilės prie tulpių, moterims plūsta sveikinimai su Tarptautine moters diena. Tačiau ką iš tiesų reiškia gėlių dovanojimas, ir kodėl vis mažiau vyrų moterims dovanoja gėles šia proga, o moterys vis mažiau jų gauna.  Istorikas Mindaugas Nefas pabrėžia, kad kovo 8-os dienos šventimo būdas dovanojant gėles išpopuliarėjo sovietmečiu.

Marijampolėje – nelaimingas atsitikimas, kai dvi 3 ir 4 metų mergaitės apsinuodijo raminamaisiais vaistais ir pateko į ligoninę. Pasak ekspertų, tai dažnai pasitaikantis įvykis vaikams, todėl perspėja, nuo kokių vaistų ir medžiagų reikia ypač  saugoti vaikus ir kaip tai padaryti teisingai.  Marijampolės ligoninės ryšių su visuomene specialistė Rūta Priven-Vaitkevičienė tvirtina, kad mergaičių būklė stabili, todėl jos išleistos ambulatoriškai gydytis namo.

Gavęs dovanų kuponą 4-ioms gitaros pamokoms, nusprendė pradėti groti. Atsisakęs tęsti pamokas, ne tik buvo informuotas, kad privalo susimokėti 120 eurų už bendrovės suplanuotas pamokas, bet pasipylė ir grasinimų lavina.

Iš Moldovos į Rusiją per Lietuvą masiškai vyksta „autobusai vaiduokliai“. Pagal R. Pogorelį, lietuviai dažnai susiduria su paslaptingais šių autobusų dingimais ir vėlavimais. Tačiau institucijos teigia, kad tokių sustojimų Lietuvoje paimti keleivių patikrinimų metu neužfiksuota. Visgi jau nustatyta apie 10 pažeidimų, išrašyta baudų už 1500 eur. „autobusų vaiduoklių" vairuotojams, važiuojantiems beveik be poilsio. O įtarimų kėlę keleiviai – nepatikrinti.

Pirčių, įsikūrusių Vingio parke ar Lukiškių kalėjime, bendrakūrėjas Arnas Repečka dalinosi apie tai, kodėl pirtys Lietuvoje atsiranda tokiose neįprastose vietose. Pabrėžė ir besikeičiantį lietuvių požiūrį, kad pirčių pramogai jau nebebūtinas alkoholis. Siekdami populiarinti pirties kultūrą nusprendė atsidaryti „ypatingose“ vietose, kaip Vingio parke ar Lukiškių kalėjime.

Lietuvoje užaugęs muftijus, Islamo kultūros ir švietimo centro direktorius Aleksandras Beganskas drąsiai dalinasi savo ir kitų musulmonų patirtimis. Aptaria, kodėl dėl tikėjimo gali būti sunku adaptuotis prie vietinės kultūros, ir kaip į islamo bendruomenę Lietuvoje reaguojama jau daugelį metų.

Iš Moldovos į Rusiją per Lietuvą masiškai vyksta „autobusai vaiduokliai“. Lietuviai dažnai susiduria su paslaptingais šių autobusų dingimais ir vėlavimais. „Facebook“ bendruomenės „Mokėk keliauti“ įkūrėjo Roberto Pogorelio atliktas tyrimas sukėlė rimtų abejonių, galbūt rusų kariai iš Moldovos į Rusiją ir atgal „autobusais vaiduokliais“ vyksta apsimesdami turistais su suklastotais dokumentais.

Tarpiniai atsiskaitymai vienuoliktokams prasidės kovo 5 dieną, o baigsis gegužės 7, pagal Nacionalinę švietimo agentūrą (NŠA). Tačiau ekspertas nesusilaikė nuo kritikos švietimo politikai dėl trūkstamos medžiagos mokytojams ir apmokėjimo už papildomą darbą. Ministerija bando išsklaidyti šią miglą.

Žurnalo „Reitingai“ vyriausias redaktorius Gintaras Sarafinas baiminasi dėl nelygių mokinių galimybių skirtingose savivaldybėse. Jo manymu, nėra aiškaus ir vienodo švietimo tinklo visoje Lietuvoje. Savivaldybės „ką sugalvoja, tą ir daro“. Kai kurių savivaldybių mokiniams dėl to tenka paaukoti ateities planus. G. Sarafino teigimu, savivaldybėje esant daug mokyklų, jos dažnai yra mažos ir jose mokosi sąlyginai po nedaug mokinių. Mažose mokyklose, pasak jo, mokytojų trūksta dar labiau.

Gydymas nuo priklausomybės lošimams – sudėtingas ir ne visiems finansiškai prieinamas. Tačiau, pasak specialistų, problema didelė. Sukrečiančios lošimų istorijos, pasibaigusios nelaimingai, ekspertams kelia klausimą, ar nuo priklausomybių tikrai stengiamasi žmones apsaugoti, ar iš jų pasipelnyti.  „Aš esu“ priklausomų žmonių bendruomenės vadovas Kęstutis Dvareckas pasidalino istorija, kai nuo lošimų priklausomas žmogus atvyko su artimaisiais gydytis.

Lietuvoje yra 60 savivaldybių, bet iš 40 savivaldybių nei vienas vaikas neįstoja į „prestižines“ profesijas kaip medicina, odontologija ar pilotavimo studijos. Savivaldybės, norėdamos gerinti mokinių rezultatus, imasi finansuoti korepetitorių pamokas.

Iš Moldovos į Rusiją per Lietuvą masiškai vyksta „autobusai vaiduokliai“. Lietuviai dažnai susiduria su paslaptingais šių autobusų dingimais ir vėlavimais, todėl nepasiekia kelionės tikslo. „Facebook“ bendruomenės „Mokėk keliauti“ įkūrėjo Roberto Pogorelio atliktas tyrimas sukėlė rimtų abejonių.

Buvęs lošėjas pasidalino savo sukrečiančia istorija, prasidėjusia kazino, pirmomis laimėtomis ir pralaimėtomis sumomis bei vėliau išsivysčiusia priklausomybe. Ši klastinga priklausomybė, pasak specialistų, yra ypač sunkiai atpažįstama, todėl sunku nuo jos ir išgyti. Sauliaus istorija rodo, kad iš lošimų gniaužtų išsivaduoti įmanoma ir niekada tam nevėlu.

Keliautojai vis dažniau susiduria su atšaukiamais skryžiais. Daug keliaujantis Dainius Kinderis pasidalino, su kokiais nesklandumais jam teko susidurti. O kelionių knygų autorius ir „Facebook“ bendruomenės „Mokėk keliauti“ įkūrėjas ragino žmones kovoti už savo teises, nes už oro linijų sukeltas problemas jos pačios turi atsakyti.

Statistika sukrečia – 1 iš 5 vaikų patiria seksualinį smurtą. Tuo tarpu Katalikų bažnyčią nuo senų laikų visame pasaulyje lydi skandalai dėl nederamo kunigų elgesio. Tokių atvejų yra buvę ir Lietuvos bažnyčiose, bet apie juos ilgai buvo tylima. Šiandien vis dažniau aptariamas netinkamas seksualinis dvasininkų elgesys, jo priežastys ir pasekmės aukoms.

Skrydžius parduodančios tarpinininkaujančios bendrovės griebiasi šiaudo, o keliautojams skrydžiai kainuoja ne tik daug pinigų, bet ir nervų. Kelionių knygų autorius ir „Facebook“ bendruomenės „Mokėk keliauti“ įkūrėjas paaiškino, kaip keliautojams elgtis, kad neliktų apgauti.

Šeimos gydytoja Toma Kundrotė sistemos atnaujinimus vertina kritiškai, esą jie neveikia net gydytojams, tai ką jau kalbėti apie pacientus. Sveikatos apsaugos ministerija siūlo nepamiršti ir kitų būdų registruotis pas gydytojus.

Kiekvienais metais sudaromi karo prievolininkų sąrašai, pagal kuriuos vėliau paaiškėja, kas tais metais atliks tarnybą. Apie tai, ką daryti atsidūrus sąrašuose, pasakojo Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas. Taip pat buvęs savanoris Pavelas pasidalino savo įspūdžiais apie kitų tarnaujančiųjų ir vadų elgesį. Pasak Arūno Balčiūno, pirmas žingsnis yra pasitikrinti, ar esi sąrašuose.

Vilniaus Lopšelyje-darželyje „Žvangutis“ buvo šaukiama ant vaikų, aidėjo grasinimai išvaryti iš darželio ir vaikų pravardžiavimas. Po darželio administracijos kreipimosi į Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybą kyla daug klausimų, nes vaiko teisių gynėjai ten neapsilankė.

Iš tėvų gautuose garso įrašuose rėkiama, grasinama vaikams, jie vadinami „prietrankomis“ ir „dūromis“. Grupelė tėvų, neištvėrę darželio „Žvangutis“ pedagogių smurto prieš jų vaikus, ant kojų sukelė ne vieną tarnybą ir 7 tėvai nusprendė į šį darželį vaikų nebevesti.  Vilniaus darželio direktorė pakomentavo situaciją.

Buvęs Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų kovinis naras Eugenijus Dauskurtas atviravo, kad kiekviena operacija, į kurią išvykdavo, buvo ekstremali. Jis atskleidė esminius žingsnius, kaip žmogui elgtis stresinėse situacijose, pavyzdžiui, kaip išvengti mirties įlūžus į eketę ir kaip būti pasiruošus karui. Nors ir detalių apie savo darbą pasakoti E. Dauskurtas negalėjo, prisiminė savo darbe išgyventą situaciją, kuomet ekstremaliomis sąlygomis reikėjo lipti į laivą.

Melais į Klaipėdą priviliotą ukrainietę trys uostamiesčio gyventojai privertė teikti seksualines paslaugas. Nusikaltėliai nubausti, o nukentėjusi moteris grįžo į Ukrainą. Tai toli gražu ne pirmas toks atvejis. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė paaiškino, kokie prostitucijos aukų likimai, ir kaip atrodo prievarta, kurią jos išgyvena.

Šią savaitę pradėjus tirpti sniegui ir toliau vyraujant gausiems krituliams, apsemtos Kartenos miestelio kapinės. Spręsti problemą imtasi tik, kai Kretingos rajono bendruomenės pirmininkas socialiniame tinkle pasakė, jog valdžia nieko dėl to nedaro ir taip rodo nepagarbą mirusiems.

Vykstant karui Ukrainoje lietuviai ima pirkti butus Ispanijoje, Floridoje, Majamyje, tačiau šios tendencijos priežasčių yra kur kas daugiau. Jas paaiškino „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas. Apie tai, kokiomis kainomis ir kokius butus lietuviai perka, buvo kalbama ir tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius laidoje sakė, kad lietuviai ieško komforto ne tik Floridoje, bet ir Kipre, Tailande, Balyje.