Aigustė Tavoraitė
Sveikatos aktualijų žurnalistė
Naujienų portalo tv3.lt sveikatos aktualijų žurnalistė.
Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Lietuvių filologija, bakalauras.
Vilniaus universitetas, Politika ir medijos, magistras.
Naujienų portale tv3.lt dirba nuo 2019 metų.
Domėjimosi sritys: sveikatos politika ir aktualijos, ligos ir jų gydymas, inovacijos, prevencija.
Sveikatos temomis rašo daugiau nei 10 metų, turi patirties tiek internetinėje žiniasklaidoje, tiek nacionalinėje spaudoje, redaguojant specializuotus sveikatos leidinius.
„Žodis gali pjaustyti kaip skalpelis, bet kartu ir gydyti. Panašių pastebėjimų teko išgirsti iš ne vieno gydytojo. Tikiu, kad įvairiapusis medicinos temų nušvietimas jei ne gydo, tai padeda atsijoti pelus nuo grūdų siekiant išlaikyti sveiką kūną ir protą“, – sakė A. Tavoraitė.
Nauji duomenys: pasakė, kodėl antrą „Pfizer“ skiepą verta atidėti net iki 12 savaičių
Nors dalis tiek savivaldybių, tiek gyventojų aktyviai diskutavo dėl palyginus su kitomis vakcinos ilgo intervalo tarp pirmos ir antros „AstraZeneca“ dozės, kitos šalys visoms vakcinoms taiko kuo ilgesnį laikotarpį siekiant paskiepyti kuo daugiau gyventojų. Panašu, kad nauji tyrimai patvirtina ir didesnį „Pfizer“ vakcinos veiksmingumą įskiepijant ją vėliau.
Gydytojai ragina skubėti išsitirti dėl šio vėžio: tai liga, nuo kurios dabar niekas neturėtų mirti
47-erių vilnietis Marjanas Pleskačiauskas dar prieš kiek daugiau nei metus neįtarė, kad netrukus išgirs II stadijos storosios žarnos vėžio diagnozę. Ir nors vyras dabar sėkmingai sveiksta, gydytojai akcentuoja, yra visos galimybės užbėgti ligai už akių, tačiau lietuviai tai neretai ignoruoja.
Nors ne vienus metus daugiausiai žmonių gyvybių nusineša širdies ir kraujagyslių ligos, prognozuojama, kad jau nuo 2030 m. lyderiaujančiu susirgimu pasaulyje taps onkologinės ligos.
Kardiologas – apie rusišką ruletę su COVID-19: tikimybė numirti nuo trombozės susirgus kartais didesnė nei po skiepo
COVID-19 pandemija į ligos patalą paguldė ne tik tiesiogiai nuo viruso nukentėjusių žmonių – gydytojai vis garsiau įspėja dėl gresiančios užleistų lėtinių ligų ir pokovidinių reiškinių epidemijos. Ypač nerimą kelia kardiologiniai pacientai, mat tiek pats virusas, tiek jo baimė stipriai pablogino jų būklę. Negana to, vis daugiau su COVID-19 susidūrusių jaunų žmonių rizikuoja patirti net infarktą.
REKLAMA
REKLAMA
Ekspertai – apie ketvirtąją bangą rudenį: perspėja, kad „roges“ reikia ruošti dar vasarą
Mažėjantys susirgimų COVID-19 skaičiai ir rekordiškai kritęs pandemijos pagreitis teikia optimizmo, kad galbūt vasarą karantino ribojimų nebeliks. Nors ekspertai neslepia tokio staigaus kritimo net neprognozavę, įspėja, kad per daug atsipalaiduoti negalima. Pabrėžiama, kad tai, ar turėsime ketvirtąją bangą rudenį ir kokia ji bus, dabar priklauso nuo pačios visuomenės.
Komentuodamas naujausius duomenis LSMU profesorius, Nepriklausomos ekspertų tarybos prie Vyriausybės narys prof.
Profesorius Kėvalas perspėjo dėl vaikų sveikatos karantino metu: „Stovime ant ugnikalnio krašto“
Vaikų sveikatą karantino metu vaikų gydytojas prof. Rimantas Kėvalas prilygina karo zonose gyvenančiųjų psichikos būklei. Kaip teigia jis, pandemijos ir karantino metu mokyklos uždaromos turėtų būti paskutinės, o atidaromos pirmos. Anot mediko, dabar gi sunkiai suvokiama, kai laisvinant verslus jos Lietuvoje jau uždarytos 35 savaites.
Išanalizavus 87 šalių ir 25 mln. susirgusių COVID-19 infekcija žmonių duomenis vidutiniškai vaikai sirgo apie 11 proc.
Dulkys: tai gali būti paskutinis karantino pratęsimas
Nusprendus toliau tęsti karantino režimą iki liepos sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neatmetė galimybės, kad tai gali būti paskutinis toks karantino nutarimo pratęsimas. Be kita ko, jis teigė, kad ir dabartinis sprendimas gali būti peržiūrėtas dar birželiui nepasibaigus.
Visgi ministras pažymėjo, kad tokiam scenarijui būtinos trys sąlygos.
„Gali taip būti, jei visi darysime tokius tris dalykus. pirma, kuo daugiau visi vakcinuosimės.
REKLAMA
REKLAMA
Dulkys apie kaltųjų paieškas dėl mobingo: „Vieną ožį išvaro, kitą ožį pastato, o problema lieka“
Skubėjimas su išankstiniais vertinimais ir „greito kraujo“ troškimas rodo, kad turime bėdų dėl psichikos sveikatos raštingumo, teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Anot jo, kaltųjų ir atpirkimo ožio ieškojimas neleidžia problemos spręsti iš esmės.
Po Šiaulius sukrėtusios tragedijos nusižudžius jaunai ligoninės gydytojai Seimo sveikatos reikalų komitete surengta diskusija apie mobingą gydymo įstaigose.
Medikų sąjūdžio vadovė Gerliakienė: labiau patyrę kolegos demonstruoja savo galią, nes tokiu būdu gali išnaudoti
Jaunos Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos savižudybė ir jau antrus metus trunkančios pandemijos grimasos vėl kelia jau dešimtmečiais vešančių sveikatos sistemos problemų pūlinį. Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė neslepia, kad vilkinami sprendimai medikų bendruomenę privedė prie pasyvumo, nusivylimo ir net netikėjimo, kad pokyčiai apskritai įmanomi.
Dulkys apie gautą nusižudžiusios medikės kreipimąsi: jis buvo ne asmeninis ir be užuominų apie mobingą
Sveikatos apsaugos ministras pranešė, kad įsakymas dėl Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovo Remigijaus Mažeikos nušalinimo jau paruoštas. To jis ėmėsi po to, kai sulaukė pranešimo iš Generalinės prokuratūros. Be kita ko, ministras ragino išmokti atskirti mobingą nuo kitų sistemos problemų, nes be atvirų liudijimų nieko įrodyti nepavyks.
REKLAMA
REKLAMA
Medikai renkasi į mitingą prieš mobingą: Šiaulių ligoninės įvykių atomazga pasiųs žinią visai bendruomenei
Lietuvą praėjusią savaitę sukrėtus žiniai apie jaunos gydytojos savižudybę nešini protesto plakatais sekmadienį medikai renkasi prie Sveikatos apsaugos ministerijos į mitingą prieš mobingą. Visgi medikai neslepia baimės, kad nepaisant šio sujudimo pažadai dėl pokyčių vėl gali likti pažadais iki kitos tragedijos. Negana to, pačią gydytojų bendruomenę skaldo dvejopos nuotaikos.
Alkoholio vartojimas, vaistai ir skiepai: atmintinė ruošiantis COVID-19 vakcinai
Daliai žmonių bet koks apsilankymas gydymo įstaigoje sukelia streso ar jaudulio, o ką jau kalbėti, jei einama skiepytis. Gydytojai savo ruožtu primena, kad reikėtų ne tik ateiti tinkamai pasiruošus skiepui, bet ir po jo paisyti tam tikrų rekomendacijų. Kita vertus, pabrėžiama, kad vakcinacija tikrai neturi paveikti vaistų vartojimo grafiko ir nereikalauja atsisakyti įprastų veiklų, jei jaučiamasi gerai.
Nuo COVID-19 mirė ir pilnai paskiepyti: medikas paaiškino, kodėl taip nutinka
Vakcinavimas šalyje įsibėgėja ir siekdami motyvuoti žmones skiepytis specialistai teikia skaičius įspėdami, kad tarp mirusių nuo COVID-19 vyresnio amžiaus asmenų didžioji dalis buvo nepaskiepyti. Vis tik klausimų sukėlė tai, kodėl mirė ir pilnai paskiepyti žmones, esą ministerija skelbė, kad nuo to vakcina apsaugo 100 proc.
Kaip parodė naujausia šią savaitę pateikta Vyriausybės duomenų analitiko Aisčio Šimaičio pateikta pandemijos rodiklių apžvalga, nuo balandžio 1 d. 86 proc.
REKLAMA
REKLAMA
Dulkys kviečia medikus burtis į sąjūdį: laukia ne anonimiškų žinučių dėl mobingo
Lietuvą praėjusią savaitę sukrėtus žiniai apie jaunos gydytojos savižudybę į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) skrieja kritikos strėlės, kad į situaciją visgi reaguota vangokai. Arūnas Dulkys aiškino, kad su nelaimės ištiktais artimaisiais ir pačiais medikais bendrauja ir be medijos įsikišimo. Be kita ko, kvietė visų gydymo įstaigų medikus netylėti ir burtis į sąjūdį siekiant spręsti mobingo problemas.
Dulkys atsakė, kodėl „paranojiškai nenori lankytis Seime“: apgailestavo, kad buvę valdantieji sukūrė tokią pandemijos bangą
Antradienį sulaukęs Seimo narių priekaištų, kad neatvyko pats pristatyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir ketvirtadienį paprašytas pasiaiškinti, kodėl taip vengia įžengti į Seimo salę.
Po patikslinto PSDF biudžeto pristatymo Seimo salėje ministras sulaukė darbiečio Andriaus Mazuronio klausimų.
„Malonu jus matyti gyvai pristatant tokį svarbų įstatymo projektą čia, Seime.
Šeimos gydytojai neatsistebi pacientų elgesiu: turi tipiškus COVID-19 simptomus, bet ateina konsultuotis gyvai
Nors COVID-19 pandemija trunka jau ilgiau nei metus ir tiek laiko kalbama apie prevencines priemones saugantis viruso, šeimos gydytojai neatsistebi sulaukiantys „šiek tiek“ karščiuojančių ir su tipiškais koronavirusinės infekcijos simptomais be jokio įspėjimo ateinančių pacientų. Medikai pažymi, kad žmonėms vis dar trūksta sąmoningumo, nors kitą kartą jie piktybiškai nelinkę laikytis taisyklių.
REKLAMA
REKLAMA
Privalomas profilaktinis testavimas dėl COVID-19 – ir po vakcinacijos: imunitetui „duoda“ pusmetį
Besistebintiems, kodėl ir praėjus pusmečiui po pilnos vakcinacijos numatytas privalomas profilaktinis testavimas, specialistai primena, kad imunitetas su laiku išblėsta. Todėl, jų teigimu, jau po pusmečio vertėtų pasitikrinti antikūnų titrą. Be kita ko, šitai aktyvina kalbas ir apie greičiausiai būsimą reikalingą trečiąją vakcinos dozę.
Dulkys – apie tai, kokia laukia vasara: tikrai nenorime tokios, kokia buvo praėjusi
Patvirtinus pluoštą karantino atlaisvinimų sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įspėjo, kad vasara bet kuriuo atveju laukia darbinga ir per daug atsipalaiduoti nežadama.
REKLAMA
REKLAMA
Po COVID-19 skiepų antikūnų neatsirado? Vyriausybės ekspertas prakalbo, ką siūlytų daryti tokiais atvejais
Daliai žmonių net ir po dviejų COVID-19 vakcinos dozių nesusidarant antikūnų svarstoma, ar jiems nereikėtų skirti 3 skiepo. Anot onkoimunologo dr. Mariaus Striogos, tokių asmenų ypač tarp onkologinių pacientų yra nemažai, todėl klausimas tampa vis aktualesnis.
Kalbėdamas apie tai, ar pilnai suvakcinuotam žmogui praėjus kelioms savaitėms po paskutinio skiepo vertėtų atlikti antikūnų testą, Nacionalinio vėžio instituto gydytojas teigė, kad formaliai tokio reikalavimo nėra.
Suskubo skiepytis nuo COVID-19: per dieną naująja sistema jau registravosi 16 tūkst. gyventojų
Naująja vieninga registracijos vakcinavimui sistema jau pasinaudojo 16 tūkst. gyventojų, pranešė sveikatos apsaugos ministro patarėja Asta Riukienė.
Ji priminė, kad registruotis skiepui dabar gali vyresni nei 45 m. žmonės ir visi kiti, priklausantys išskirtoms prioriteto grupėms.
„6 val. 45 min. startavo nauja registracijos sistema ir gyventojai kviečiami registruotis. (...) Iki 14 val. elektroniniu būtų registravosi 16 tūkst. šalies gyventojų“, – sakė patarėja.
Biomedicinos mokslų daktaras Jankūnas – apie tai, kodėl maža prasmės skiepyti jaunesnius nei 40-ies ir ilgalaikę priemonę virusui valdyti
Septintą mėnesį trunkantis karantinas kad ir laisvėja, į įprasto gyvenimo vėžes grįžti neskubama. Nors šiuo metu visos viltys dėl to dedamos į vakcinavimo apimtis, LSMU lektorius dr. Rimas Jankūnas siūlytų kiek kitokią skiepijimo strategiją ir dėmesį nukreipti į ilgalaikes investicijas viruso plitimui valdyti. Anot jo, būtent ventiliacijos užtikrinimas būtų daug efektyvesnis dalykas nei pinigų išmetimas masiniams testavimams.
REKLAMA
REKLAMA
COVID-19 skyriuose – ir skiepą gavę pacientai: medikai aiškina, kaip tai nutinka
Daliai gyventojų stebintis, kodėl ir jau pasiskiepiję žmonės patenka į COVID-19 skyrius, specialistai ramina, kad tuo stebėtis visiškai nereikėtų. Jie primena, jog, visų pirma, svarbu suvokti, ką reikėtų laikyti pasiskiepijimu. Be kita ko, 100 proc. apsaugos nuo ligos ar juo labiau viruso atmainų vakcina negarantuoja.
Gydymo įstaigų atstovai neslepia, kad, pasitaiko, į COVID-19 skyrius patenka jau paskiepyti asmenys.
Greičiau gauti antrą „AstraZeneca“ skiepą galėtų visi, bet tai priklausys nuo kelių aplinkybių
Nesiliauja spaudimas trumpinti intervalą tarp dviejų „AstraZeneca“ vakcinos dozių, mat gavę vieną skiepą žmonės piktinasi esantys „pusiau pririšti“ net keliems mėnesiams, kol sulauks antrosios dozės. SAM daliai leidžia trumpinti šį terminą, tačiau vakcinavimo centrai įspėja, jog tą nusprendus daryti visiems galima prieiti prie dar didesnės sumaišties.
Nenorintiems antrojo „AstraZeneca“ skiepo alternatyvų SAM neturi, tačiau prie klausimo dėl amžiaus ribos gali grįžti
Kol kas nėra numatoma galimybė gavus pirmąją „AstraZeneca“ skiepo dozę antrąją rinktis kito gamintojo, informavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė. Visgi ji neatmetė galimybės, kad prie klausimo dėl to, ar jaunesni asmenys turėtų būti skiepijami šia vakcina, gali būti grįžta vėliau.
REKLAMA
REKLAMA
Švedijos epidemiologas – apie per anksti atėjusią pandemiją ir prognozes vasarai: atvejų skaičius gali išaugti
Pasirinkusią liberalesnį pandemijos valdymo modelį Švediją vieni peikė, kiti rodė kaip pavyzdį. Nors šiandien užsikrėtimų augimą padėjo nuslopinti vakcinacija, vyriausiasis šalies epidemiologas Andersas Tegnelis įspėja, kad nesumažinus kontaktų susirgimų skaičius vasarą gali išaugti. Vis dėlto rudenį, tikimasi, pavyks grįžti prie įprastesnio gyvenimo.
Kol vienose šalyse dar praėjusių metų pavasarį buvo įvesti griežti lockdown‘ai, Švedija, prof.
Vyriausybės ekspertas: „AstraZeneca“ nerekomenduos skiepyti jaunesnių nei 40 m., persirgusiems – viena dozė
Vis garsėjant diskusijoms dėl persirgusiųjų skiepijimo ir amžiaus ribos, kokie žmonės galėtų gauti „AstraZeneca“ vakciną, onkoimunologas Marius Strioga teigia, kad amžiaus kartelė šiam skiepui turėtų būti pakelta. Be kita ko, tvirtino jis, ketinama uždegti žalią šviesą persirgusiųjų koronavirusu skiepijimui viena doze.
Nepriklausoma patariamoji ekspertų taryba prie Vyriausybės pirmadienį svarstė, ar leisti persirgusius koronavirusine infekcija skiepyti tik vieną kartą.
Persirgusiems COVID-19 pakaks tik vienos vakcinos dozės? Specialistai įspėja, kad taip saugiau
Jau kurį laiką diskutuojama, kokia skiepijimo schema turėtų būti taikoma COVID-19 jau persirgusiems asmenims. Nors oficialių rekomendacijų stinga, remdamiesi mokslo duomenimis specialistai vieningai teigia, kad pakaktų ir vienos dozės. Visgi ministerija sako tvarkos keisti neskubanti ir teigia, kad vakcinų turima pakankamai pilnai vakcinacijai.
Portalo tv3.lt kalbinti infektologai ir imunologai vieningai teigė iš esmės palaikantys tik vieną skiepo dozę jau persirgusiems.
REKLAMA
REKLAMA
Šiauliai skambina pavojaus varpais: sparčiai pildosi kovidinės lovos, serga ir skiepyti
Situacija ligoninėse dėl COVID-19 kaista ne tik sostinėje ar Kaune – apie sparčiai daugėjančius pacientus praneša ir Šiaulių ligoninė. Kaip sako jos vadovas, savo juodą darbą daro viruso atmainos, tad į ligoninę patenka ir pirmąja doze paskiepyti asmenys. Tiesa, jie serga lengviau.
Kaip konstatavo Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Remigijus Mažeika, sergamumas koronavirusine infekcija kyla – maždaug per savaitę atvejų skaičius regione išaugo net 30 proc.
Antra visų vakcinų dozė – tik po 12 savaičių? Specialistai aiškina, ar tai įmanoma ir kodėl būtų racionalu
Toliau netyla kalbos dėl pirmos vakcinos nuo COVID-19 dozės kuo ilgesnio vėlinimo tam, kad kaip įmanoma greičiau daugiau gyventojų įgytų bent dalinį imunitetą. Visgi nors vieni specialistai tokią poziciją palaikantys, prie konkrečių sprendimų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar nėra priėjusi.
Vienas aktualių vakcinacijos procese keliamų klausimų – kaip kuo greičiau pasiekti kuo didesnės visuomenės dalies imunizaciją.
Skiepų į Alytų skubėjusi vilniečių šeima liko it musę kandusi: sistema vakcinacijai užregistravo per klaidą
Susiruošusi skiepytis ir dėl to vykusi net į Alytaus rajono savivaldybę jauna vilniečių šeima liko it musę kandusi. Nors porai, prioritetą skiepui turintiems kaip didelių įmonių darbuotojams, pavyko užsiregistruoti norimai vakcinai, ankstų ketvirtadienio rytą atvykus skiepytis paaiškėjo, kad sąrašuose jų nėra. Kaip aiškino už vakcinavimą atsakingos įstaigos atstovai, išbandant registracijos sistemą paprasčiausiai įvyko techninė klaida.
REKLAMA
REKLAMA
Vargas dėl naujosios registravimosi pas gydytojus sistemos: už Lamborghini kainą pirko Alfa Romeo, o gavo Moskvičių
Nors daliai gyventojų gauti talonėliui buvusios įprastos platformos sergu.lt nebeliko ir SAM tikisi sėkmingo išankstinės pacientų registravimo informacinės sistemos (IPR IS) įsivažiavimo, realybėje – ne viskas kaip sviestu patepta. Gydymo įstaigos vis dar skundžiasi techniniais sistemos nesklandumais ir netylančiais skambučių centrais. Negana to, vyresnio amžiaus pacientams paprasčiau lieka stoti į gyvas eiles užsirašyti pas gydytojus.
Dulkys įspėjo dėl 16 m. asmenų skiepijimo – tam tinka tik viena vakcina
Paskutiniu masinės vakcinacijos etapu, kuris prasidės gegužės 31 d. nuo COVID-19 jau numatyta skiepyti ir 16–34 m. amžiaus asmenys. Vis dėlto kol kas yra tik viena vakcina, kuria galima skiepyti 16 m. jaunuolius. Kaip teigė ministras Arūnas Dulkys, apskritai vaikų skiepijimas nuo koronaviruo infekcijos dar yra ateities klausimas.
Sveikatos apsaugos ministerijai paskelbus masinės vakcinacijos etapų planą į jį įtraukti ir pilnametystės nesulaukę asmenys.
Dulkys apie spaudimą greičiau skiepyti jaunesnius: jaučiamės kaip prie stiebo prisirišęs Odisėjas
Sveikatos apsaugos ministerijai sulaukiant priekaištų, kad nenorint skiepytis vyresniems ar kitų prioritetinių grupių asmenims savivaldybėms neleidžia greičiau leistis pagal amžiaus grupes, ministras Arūnas Dulkys siūlo pasižiūrėti, kiek visgi daugiau žmonių gavo vakcinas.
REKLAMA
REKLAMA
Dulkys prognozuoja, kad iki birželio pabaigos bent viena vakcina galėtų būti paskiepyta 55–60 proc. gyventojų
Dar birželio pradžioje ar viduryje pirmąja vakcinos doze galėtų būti paskiepyta 1,2 mln. gyventojų, o iki mėnesio pabaigos gal net pasiekta 50–60 proc. populiacijos imunizacija bent vienu skiepu, prognozuoja sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Oficialu: pirmasis masinės vakcinacijos etapas – jau nuo gegužės 10 d.
Jau nuo kitos savaitės žadama visose savivaldybėse leisti skiepyti vyresnius nei 55 m. amžiaus žmones, o jau mėnesio pabaigoje tą galės padaryti visi norintieji.
Ministras konstatavo, kad vakcinacijos pažanga dėl savivaldybių specifikos yra skirtinga, bet pradėta diskusija, kaip suvienodinti procesą, ypač kai Lietuvą pradeda pasiekti didesni vakcinų kiekiai.
Dulkys paaiškino, ar numatoma galimybė anksčiau skiepyti antrąją „AstraZeneca“ vakcinos doze
Ministras Arūnas Dulkys teigė kol kas nematantis poreikio koreguoti intervalo tarp dviejų „AstraZeneca“ vakcinų dozių, nors būtent dėl to kai kurie gyventojai noriau renkasi kitą vakciną. Be kita ko, jis patvirtino, kad masinės vakcinacijos pradžios galima tikėtis anksčiau nei birželio mėnesį.
„Noriu priminti, kad mes startavome su šia vakcina su rekomenduojamu ilgiausiu terminu [12 savaičių – aut. past.
REKLAMA
REKLAMA
Keičiama Verygos vaistų tvarka: Vyriausybė palaimino galimybę rinktis ne tik pigiausią vaistą
Toliau skinasi kelią siekis koreguoti daug pacientų pasipiktinimo sulaukusią vadinamąją pigiausio vaisto skyrimo tvarką. Siūloma leisti rinktis ne vien pigiausią, bet ir kitą kompensuojamųjų vaistų sąraše esantį preparatą pacientui primokant kainos skirtumą, o ir kainyną kaitalioti rečiau. Tam pritarimą trečiadienį išreiškė Vyriausybė.
Siūlomu įstatymo projektu įtvirtinama galimybė pacientui rinktis ne tik pigiausią „Pirmo pasirinkimo“ preparatą.
Kaista derybos dėl medikų algų: kol vienos profsąjungos grasina streikais, kitos siūlo nekelti sumaišties
Medikų profsąjungos skundžiasi ministerijos vilkinamomis derybomis dėl kolektyvinės darbo sutarties ir įspėja, kad šią savaitę pasiekiant finišo tiesiąją joms neįvykus gali net grėsti streikas. Tuo metu kitos medikus vienijančios organizacijos teigia čia įžvelgiančios ne ministerijos kaltę, o paklodės tempimą tik į vieną pusę ir kai kurių profesinių sąjungų norą jaustis labiau privilegijuotomis.
Persirgus COVID-19 ar pasiskiepijus antikūnų taip ir neatsirado? Specialistai aiškina, ar toks žmogus apsaugotas
Sirgote COVID-19 arba pasiskiepijote nuo šios infekcijos, tačiau antikūnai taip ir nesusiformavo? Specialistai ramina, kad dėl to nuogąstauti neverta, mat žmogaus imuninė sistema apima daug daugiau nei vien antikūnų rodiklius. Tiesa, pasitaiko, kai imunitetas dėl tam tikrų priežasčių nuo šios infekcijos gali ir nesusidaryti.
REKLAMA
REKLAMA
Profesorius Petrikonis – apie ilgalaikes COVID-19 pasekmes ir sveikatos sistemos iššūkius: neišeina vien toliau tinkuoti įtrūkusias sienas
Trečiajai COVID-19 bangai rodant savo nagus ir vėl didėjant į ligonines guldomų pacientų srautui gydytojai vis garsiau kalba apie greitu metu užplūsiančius pokovidinio sindromo kamuojamus žmones. Įspėjama ne tik dėl ilgus mėnesius ir lengvai sirgusiuosius galinčių varginti poinfekcinių reiškinių, bet ir stipriai išaugsiančių sveikatos sistemos kaštų.
Turi antikūnų, bet oficialiai COVID-19 nesirgo: tautiečius piktina, kad negali gauti privilegijų kaip kiti
Atlaisvinus karantiną daugiau privilegijų bendrauti ar lankyti pacientus numatyta ir COVID-19 persirgusiems ar pilna schema vakcinuotiems asmenims. Vis dėlto tai piktina tokių teisių negaunančius gyventojus, kurie turi antikūnų, kas rodo, jog jie sirgo šia infekcija, nors oficialios ligos diagnozės ir neturėjo. Jokių privilegijų tokiems asmenims nenumatyta ir planuojamame įdiegti galimybių pase.
Štai labai gyvenimiška situacija.
Akibrokštas medicinos absolventams: dėl to sako būsią priversti emigruoti arba mesti mokslus
Per žingsnį nuo išsvajotos rezidentūros esantys medicinos absolventai skundžiasi esantys palikti likimo valiai, mat ilgus metus paskyrę pirmos pakopos studijoms sulaukė valdančiųjų sprendimo dėl mažinamų finansuojamų rezidentūros vietų skaičiaus. Jie sako esantys palikti ant ledo ir įspėja, kad jei į situaciją nebus staigiai reaguojama, jaunieji gydytojai paprasčiausiai bus priversti emigruoti arba apskritai keisti profesiją.
REKLAMA
REKLAMA
53 proc. tirtų Kauno klinikų medikų po „Pfizer“ skiepo jautė šalutinius reiškinius: atskleidė, kaip tai veikė imuninį atsaką
Ištyrus dar žiemą pirmąjį skiepą nuo COVID-19 gavusių Kauno klinikų medicinos darbuotojų nepageidaujamas reakcijas į skiepą paaiškėjo, kad net daugiau kaip pusė jų susidūrė su vienokio ar kitokio stiprumo reiškiniais. 2,6 proc. jų dėl būklės kreipėsi į gydymo įstaigas. Be kita ko, patyrusieji ryškesnes reakcijas turėjo didesnį imuninį atsaką.
Tokius tyrimo duomenis konferencijoje „COVID-19 infekcija ir vakcinacija: ką galime padaryti geriau?“ pristatė Kauno klinikų Šeimos klinikos prof. dr.
Kokia laukia antroji pandeminė vasara? Ekspertai prognozuoja, kiek laisviau gyvensime ir ar tęsis karantinas
Nors praėjusią vasarą bent du mėnesius oficialiai gyvenome be karantino suvaržymų, praėjus metams specialistai nesiūlo tikėtis, kad visi apribojimai lyg mostelėjus stebuklinga lazdele šiemet irgi imtų ir išnyktų. Anot sveikatos specialistų, tai, kaip gyvensime vasarą, nulems ne tik skiepijimo apimtys, bet ir pačių žmonių elgesys.
Specialistai vieningai konstatuoja, kad tai, ko galima tikėtis iš vasaros, nulems tiek skiepijimo tempas, tiek tai, kaip pavyks suvaldyti dabar daromus atlaisvinimus.
Dulkys kreipėsi į Generalinę prokuratūrą: Lietuvos nepasiekė 20 vagonų medikams skirtų apsaugos priemonių
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ketvirtadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl dar praėjusių metų pavasarį Lietuvos nepasiekusių iš Kinijos įsigytų 850 tūkst. vienetų įvairių apsauginių priemonių medikams.
A. Dulkys priminė, kad praėjusių metų vasario kovo mėnesį, kai Lietuvoje buvo paskelbta ekstremalioji situacija, su Kinijos tiekėju buvo sudaryta sutartis dėl asmeninių apsaugos priemonių įsigijimo už daugiau nei 24 mln. eurų.
REKLAMA
REKLAMA
Dulkys pasiuntė žinutę prieš rytojaus atlaisvinimus: virusai į mūsų gyvenimą ilgam atnešė naują kultūrą
Nuo ketvirtadienio įsigaliojant daugiau laisvės bendrauti nuo COVID-19 paskiepytiems ar persirgusiems asmenims, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kreipėsi į gyventojus ragindamas per daug neatsipalaiduoti.
„Ar esate vakcinuotas viena doze, ar vakcinuotas pilna schema, ar esate persirgęs, visais atvejais atstumų laikymasis, kaukių dėvėjimas ir tam tikrų priemonių buvimas tampa mūsų gyvenimo dalimi.
Dulkys apie naujos atmainos plitimą: tai yra vieno įvežimo į Lietuvą susiję atvejai
Anykščiuose užfiksavus kelias dešimtis užsikrėtimų nauja koronaviruso atmaina sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys informavo, kad fiksuoti atvejai yra susiję ir vieno viruso atmainos įvežimo į Lietuvą pasekmė.
Ministras pateikė daugiau detalių, kada užfiksuoti pirmi atvejai ir kokių veiksmų buvo imtasi.
Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas dėl privalomo vaikų skiepijimo: detaliau paaiškino, ką tai reiškia
Prieš kelias savaites pasirodė Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas, kuriuo įvardyta, kad „privalomas skiepijimas demokratinėse visuomenėse gali būti laikomas būtinu“. Sulaukus prieštaringų tokio pareiškimo vertinimų į Seimo sveikatos reikalų komitetą pakviestos specialistės detaliau paaiškino, koks teismo sprendimas buvo priimtas.
REKLAMA
REKLAMA
Pirmoji skiepo dozė – „AstraZeneca“, o antroji – jau „Pfizer“? Specialistai aiškina, ar tai įmanoma
Nors skirtingų gamintojų vakcinų „maišymas“ nėra rekomenduojamas, kai kurie specialistai prireikus tame nemato didelės bėdos. Visgi pabrėžiama, kad tiek organizmui lengviau „atpažinti“, tiek geresnis imuninis atsakas formuojasi vienai skiepijimo schemai naudojant to paties tipo vakciną. Tiesa, prognozuojamai revakcinacijai po kurio laiko jau tiktų bet kurio gamintojo skiepai.
Nuo COVID-19 mirė virš 30-ies metų moteris: gyvybė užgeso namuose, praėjus vos kelioms dienoms nuo teigiamo tyrimo
COVID-19 pasiglemžė dar vieno jauno žmogaus gyvybę – 30–39 metų amžiaus grupei priklausiusi moteris mirė namuose. Nors jos gyvybė užgeso dar balandžio 10 d., atvejis į statistiką įtrauktas tik trečiadienio rytą.
Kaip portalą tv3.lt informavo Statistikos departamentas, moteris mirė namuose, Vilniuje. Iš viso šioje amžiaus grupėje nuo pandemijos pradžios mirė 21 asmuo.