Aigustė Tavoraitė
Sveikatos aktualijų žurnalistė
Naujienų portalo tv3.lt sveikatos aktualijų žurnalistė.
Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Lietuvių filologija, bakalauras.
Vilniaus universitetas, Politika ir medijos, magistras.
Naujienų portale tv3.lt dirba nuo 2019 metų.
Domėjimosi sritys: sveikatos politika ir aktualijos, ligos ir jų gydymas, inovacijos, prevencija.
Sveikatos temomis rašo daugiau nei 10 metų, turi patirties tiek internetinėje žiniasklaidoje, tiek nacionalinėje spaudoje, redaguojant specializuotus sveikatos leidinius.
„Žodis gali pjaustyti kaip skalpelis, bet kartu ir gydyti. Panašių pastebėjimų teko išgirsti iš ne vieno gydytojo. Tikiu, kad įvairiapusis medicinos temų nušvietimas jei ne gydo, tai padeda atsijoti pelus nuo grūdų siekiant išlaikyti sveiką kūną ir protą“, – sakė A. Tavoraitė.
Dulkys atsakė į prezidento įspėjimą dėl atsakomybės prisiėmimo: „Premjerė mane pakvietė, premjerė mane ir iškvies“
Prezidento Gitano Nausėdos sukritikuotas dėl per vangaus gyventojų skeipijimosi sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sakė kritiką priimantis, tačiau pridūrė, kad šį iškviesti pasiaiškinti gali tik premjerė.
Reaguodamas į prezidento kritiką ir įspėjimą, kad jei per kelis mėnesius nebus paskiepyta daugiau žmonių, teks prisiimti asmeninę atsakomybę, A. Dulkys stokojo konkretumo.
„Prezidentas pasakė, prezidentas, matyt, žino, ką pasakė.
Griežtas karantinas rudenį: klaida ar neišvengiamybė? Ekspertų nuomonės išsiskyrė
Nors COVID-19 skaičiai vasarą leidžia labiau atsipalaiduoti, dalis ekspertų nuogąstauja, kad, niekaip nepavykus pasiekti pakankamo visuomenės imuniteto, rudenį teks neišvengiamai užsidaryti į karantiną. Kiti specialistai gi tvirtina, kad daug proto karantinui paskelbti nereikia ir siūlo mokytis iš jau padarytų klaidų.
Premjerė Ingrida Šimonytė dar praėjusią savaitę pasiuntė žinią, kad COVID-19 situacijos gerėjimas šalyje sustojo.
Liūdna prognozė dėl vėžio artimiausiems 5 metams: profesorė Jarmalaitė papasakojo apie būdus ligą įveikti efektyviau
COVID-19 pandemijos „išvirkščioji pusė“ – apleistos ir laiku nenustatytos lėtinės ligos. Manoma, kad vien Europoje buvo nediagnozuota apie 1 mln. vėžio atvejų, o artimiausius penkerius metus numatomas mirtingumo nuo vėžio didėjimas dėl laiku nenustatytos ligos ar laiku nesuteikto gydymo. Tokias prognozes pateikusi genetikos profesorė Sonata Jarmalaitė apžvelgia vėžio diagnostikos galimybes, kurios leidžia paskirti efektyvesnį gydymą.
REKLAMA
REKLAMA
Matulas apie Šiaulių ligoninės vadovo likimą: kur riba, kai pradedame taikyti mobingą įstaigų vadovų atžvilgu?
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kaip tarė, taip ir padarė – nuo liepos 13 d. Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika yra atleistas iš pareigų. Visgi ne visi sutinka su tokiu sprendimu. Štai Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas teigia čia kaip tik įžvelgiantis ir pavojingą tendenciją.
Jis pasakojo dar prieš šiandien paviešintą sprendimą bendravęs su A. Dulkiu ir pataręs visgi neskubėti atleisti vadovo.
Nuo COVID-19 jau vakcinuota daugiau nei 24 tūkst. paauglių: viena reakcija sunki, pranešta ir apie 3 m. vaiko atvejį
Jau pusmetį vykstant vakcinacijai nuo COVID-19 Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) skelbia naujausią informaciją apie nepageidaujamas reakcijas į skiepus. Kartu ji informavo ir apie paauglių skiepijimo procesą šalyje.
VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė nurodė, kad „Comirnaty“ vakcina jau buvo vakcinuota 24 tūkst. 200 paauglių.
„Vakcinavus tokį paauglių skaičių viso labo buvome gavę 7 pranešimus.
Naujausia informacija apie skiepų šalutinį poveikį: birželį – du miokardito atvejai, sunkios reakcijos vaikams
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) praneša, kad per pirmąjį vakcinacijos nuo COVID-19 ligos pusmetį sulaukta 4 301 pranešimai apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR) į vakciną. Per birželį pranešta apie du miokardito atvejus, taip pat sunki reakcija fiksuota paaugliui. Tačiau daugelis pranešimų – apie lengvas šalutines reakcijas.
REKLAMA
REKLAMA
Pasakė, koks imunitetas nuo COVID-19 „kokybiškesnis“: antikūnų kiekis skiriasi ir keliasdešimt kartų
Specifinį imunitetą COVID-19 infekcijai galima įgyti tiek ja persirgus, tiek pasiskiepijus. Tačiau vis pasigirsta svarstymų, kokiu būdu sukurtas imunitetas galėtų būti „geresnis“. Kaip aiškėja dabar, tvirčiausias ir visapusiškiausias imunitetas susidaro gavus vieną vakcinos dozę jau po persirgimo. Visgi specialistai akcentuoja, kad tai jokiu būdu nėra paskata siekti užsikrėsti koronavirusu.
Įvertino dar vieną siūlymą prieš rudenį: ar viruso riziką padėtų pamatuoti CO2 matavimas, o ventiliacija pakeistų kaukes?
Raginant mokytis iš klaidų ir rudenį pasitikti geriau pasiruošus siekiant suvaldyti virusą, specialistai nurodo, kad būtina pasirūpinti ne tik tinkama patalpų ventiliacija, bet ir galbūt net privalomu CO2 matavimu. Nors teigiama, kad tai – ne panacėja, primygtinai pabrėžiama, kad ventiliacijos klausimus būtina išspręsti kuo greičiau.
Ruošia naują sveikatos reformą: atskleidė, kaip turėtų atrodyti ligoninių ir GMP tinklas
Seimo sveikatos reikalų komitete šią savaitę pirmą kartą pristatytas ruošiamos sveikatos priežiūros paslaugų tinklo pertvarkos planas. Jam virsti realybe planuojama skirti net 800 mln. eurų. Nepaisant gerų norų Seimo nariams kilo daug klausimų dėl reformos įgyvendinimo.
REKLAMA
REKLAMA
Trečio skiepo nuo COVID-19 laukiama dar vasarą: net dabar stebimi sunkūs pacientai – nepaskiepyti
Nors dar nemažai koronavirusine infekcija nepersirgusių lietuvių nėra pasiskiepiję nė pirma COVID-19 vakcinos doze, vis dažniau, ypač artėjant rudeniui, keliamas revakcinacijos klausimas. Ypač jis aktualus pirmiesiems skiepą gavusiems medikams, taip pat – labiausiai pažeidžiamiems visuomenės nariams. Nors oficialių rekomendacijų dėl trečiosios skiepo dozės nėra, ministerija neatmeta galimybės, kad gali būti priimti nacionalinio lygio sprendimai.
Planas Delta atmainai stabdyti: be COVID-19 testo į šalį neturėtų būti įleidžiami tiek skiepyti, tiek persirgę?
Dėl Delta koronaviruso atmainos grėsmės vėl sugriežtinta sienų kontrolė – į paveiktų šalių sąrašą grąžintos visos pasaulio šalys. Taigi ir visi atvykstantieji, be tam tikrų išimčių, privalo turėti neigiamą COVID-19 testą. Tiesa, tai nėra taikoma paskiepytiems ar infekcija persirgusiems asmenims. Tačiau specialistai perspėja, kad virusą šie žmonės taip pat gali parvežti, tad būtų pagrindo prašyti išsitirti visus, kertančius šalies sieną.
Europos šalių lyderiai po „AstraZeneca“ antrą dozę gavo kito skiepo: profesorė paaiškina, kodėl pas mus taip negalima
Dar anksčiau kilę svarstymai dėl galimybės skiepijantis dviem vakcinos dozėmis naudoti skirtingų gamintojų skiepus įgauna vis daugiau mokslinio pagrindimo. Svarstoma, kad taip galbūt netgi būtų sukurtas įvairiapusiškesnis imuninis atsakas. Visgi kol kas toks vakcinavimo būdas lieka atskirų valstybių apsisprendimo klausimu, mat gamintojas dėl to jokių rekomendacijų neteikia.
REKLAMA
REKLAMA
Nuo COVID-19 paskiepytas paauglys Kaune po kelių dienų atsidūrė ligoninėje
Praėjus kelioms dienoms po „Pfizer-BioNTech“ skiepo Kaune 16-metis pakliuvo į ligoninę. Paaugliui nustatytas perikarditas, tačiau medikai vaiko sveikatos būklės ryšio su skiepais kol kas negali nei patvirtinti, nei paneigti.
Dar savaitgalį dėl karščiavimo, skausmo krūtinėje ir dusulio paauglys buvo priverstas ieškoti gydytojų pagalbos, skelbia kaunodiena.lt.
Skundžiasi dėl milžiniškų eilių pas gydytojus: šie piktinasi klampinimu į popierizmo liūną
Atlaisvėję ribojimai ir naujos koronaviruso bangos rudenį baimė gena tautiečius pas medikus. Gyventojai skundžiasi, kad eilės pas šeimos gydytojus didžiuosiuose miestuose didžiulės, o dar ilgiau tenka laukti, kol pateks pas specialistą. Savo ruožtu šeimos gydytojai, ragindami tiek neatidėlioti vizitų, tiek ir neskubėti kreiptis be reikalo, apgailestauja, kad ministro pažadas ištraukti juos iš popierizmo liūno bliūkšta.
Lietuva pasiekė „žaliąją zoną“: ekspertai pasakoja, kas laukia toliau, ar ribojimai turėtų švelnėti
Lietuvą pasiekė džiugi žinia – sparčiai mažėjant susirgimų COVID-19 skaičiams šalis trečiadienį pateko į žaliąją epidemiologinę zoną. Tačiau specialistai mano, kad tai nėra ženklas atsipalaiduoti ir pereiti į gyvenimą be jokių ribojimų. Anot jų, ypač didelį nerimą kelia Delta atmainos plitimas, kuris, nepasiekus bent 70 proc. visuomenės imunizacijos, rudenį gali vėl sukelti naują koronaviruso bangą.
REKLAMA
REKLAMA
Skambina pavojaus varpais dėl Nacionalinio vėžio instituto likimo: nuogąstauja, kad suardys vienintelę tokią įstaigą
Nacionalinis vėžio institutas (NVI) nuogąstauja, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir vėl bando keisti NVI pavaldumą. Teigiama, kad tokiu būdu ketinama suardyti vienintelę Lietuvoje specializuotą vėžiu sergančius pacientus gydančią įstaigą. Tačiau politikai siūlo situacijos nedramatizuoti, nors ir sutinka, kad pavaldumas SAM būtų logiškas.
Dulkys: karantinas bet kuriuo metu gali būti grąžintas
Nors karantinas Lietuvoje nuo liepos 1 d. atšaukiamas, nemaža dalis ribojimų lieka. Visgi sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įspėjo, kad blogėjant situacijai karantinas, kaip teisinis režimas, gali bet kuriuo metu grįžti.
Panaikinus karantiną šalyje išlieka ekstremalioji situacija. Tačiau pristatydamas naujausius sprendimus dėl pandeminių ribojimų ministras įspėjo, kad bet kuriuo metu Vyriausybė gali karantiną grąžinti, jei sergamumas sugrįžtų į nepalankius skaičius.
Dulkys pradėjo Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovo atšaukimą iš pareigų
Šiandien priimtas sprendimas pradėti Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovo Remigijaus Mažeikos atšaukimo iš pareigų procedūrą, pirmadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Ši procedūra bus baigta iki liepos 1 d. Kaip buvo informuota, gegužės mėnesį sudariau komisiją dėl šio vadovo galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo. Išvada man buvo pateikta prieš keletą dienų. Komisija pateikė siūlymą pripažinti Remigijaus Mažeikos darbo pareigų pažeidimus.
REKLAMA
REKLAMA
Delta atmaina Lietuvoje: ekspertai aiškina, kaip greitai gali išplisti naujas variantas ir kokį pavojų tai kelia
Nerimą sėja jau Europoje pradėjusi plisti greičiau perduodama Delta atmaina, kuria užsikrėsti didesnę tikimybę turi ir vakcinuoti bei prasirgę žmonės. Ekspertai įspėja, kad dėl šios priežasties kelionės į užsienį ir šią vasarą turi būti itin pamatuotos, o po jų sekti bent savanoriška izoliacija. Nepaisant to, neabejojama, kad anksčiau ar vėliau šis variantas turėtų tapti dominuojantis ir mūsų šalyje.
Persirgote COVID-19 ir ruošiatės skiepytis? Pasakė, kada geriausia tą daryti ir kokia tvarka laukia
Nuo praėjusios savaitės, birželio 17 d., Lietuvoje oficialiai COVID-19 persirgusiems asmenims leidžiama skiepytis tik RNR tipo („Pfizer“ arba „Moderna“) vakcinos doze. Specialistai tokį sprendimą sveikina, tačiau pabrėžia, kad iškart praėjus 6 mėnesiams skubėti skiepytis reikia ne visais atvejais.
Gydytojai perspėja dėl paauglių kvaišinimosi: kanapės sukelia negrįžtamus pokyčius jaunų žmonių smegenyse
Nuo jaunumės vos per kelis mėnesius sugriauti gyvenimai ir negrįžtamos pasekmės sveikatai – specialistai skambina pavojaus varpais dėl ūgtelėjusio narkotinių medžiagų tarp vaikų ir paauglių vartojimo. Gydytojai konstatuoja: realybė tokia, kad kanapės paaugliams platinamos tiesiog mokyklos kieme, o pagalbos priklausomiems jaunuoliams galimybės – apverktinos.
REKLAMA
REKLAMA
Antrą skiepą gavęs Dulkys pasiuntė žinią: pirmas kėlinys baigėsi, bet antram turime išeiti laimėtojais
Penktadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasiskiepijo antrąja „AstraZeneca“ vakcinos doze. Jis kartu pranešė, kad pagrindinė užduotis ir Lietuvoje nustačius susirūpinimą keliančią Delta atmainą išlieka ta pati – vakcinuotis.
Besiskiepijant paklaustas, ar nebijo, ministras teigė, kad jau seniai laukė antrojo skiepo.
„Jau anksčiau turėjau čia būti, bet komandiruotė sutrukdė. Pasiankstinti nepavyko“, – sakė jis.
Antikūnų testas ir ką reikia apie jį žinoti: imunologė paaiškino, kodėl atsakymai skiriasi ir dešimtimis kartų
Nors tiek persirgusieji COVID-19, tiek nuo jo pasiskiepiję skuba pasitikrinti, kiek antikūnų organizme atsirado, imunologė prof. Aurelija Žvirblienė teigia, kad skubėti tai daryti visais atvejais nereikėtų. Ji pabrėžė, kad juo labiau neverta lyginti rezultatų ir matuotis, kas gi turi didesnį antikūnų titrą.
Siunčia įspėjimą tėvams dėl profilaktinės vaikų patikros: kaip būdavo anksčiau, nebebus
Paprastai prieš pat rugsėjo 1-ąją šeimos gydytojų kabinetus užplūsta tėveliai, vedini vaikais dėl būtinojo sveikatos patikrinimo. Nors šiuo metu pacientai kviečiami atvykti gyvai ir tvarka veikia kaip prieš karantiną, šiemet tėveliai įspėjami apsilankymo pas gydytojus neatidėlioti paskutinei minutei. Negana to, reikėtų žinoti, ir kaip kasmetinei patikrai pasiruošti.
REKLAMA
REKLAMA
Paskelbta apie naują „AstraZeneca“ šalutinį poveikį: jis retas, bet pasitaikius nedelsiant reikia vykti pas medikus
Nors Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) leido savarankiškai, kiek leidžia gamintojas, pasiankstinti antrąją „AstraZeneca“ („Vaxevria“) vakcinos dozę, tai išlieka mažiausiai populiari vakcina nuo COVID-19. Negana to, žmonių nuogąstavimus tik didina nustatomos šalutinės skiepo reakcijos ir ekspertų siūlomi amžiaus apribojimai skiepui. Štai ką tik paskelbta apie dar vieną naują „AstraZeneca“ šalutinį poveikį – ja negalima skiepyti kapiliarų pralaidumo sindromą turinčių žmonių.
Toksikologas Badaras įspėjo dėl narkotikų dekriminalizavimo: neįtraukus tam tikrų sąlygų turėsime tik daugiau bėdos
Kalbėdami apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemas ir dabar aktyviai keliamą dekriminalizacijos klausimą ekspertai pažymi, kad viskas turi būti sprendžiama nepametant gydymo elemento. „Reikėtų imti ne iš orkestro vieną smuiką – arba imame visą orkestrą, didžiąją jo dalį, arba neimam nieko“, – apie šiuo metu svarstomus įstatymo pakeitimus savo nuomonę išsakė gydytojas toksikologas dr. Robertas Badaras.
Pasakė, kam trečio skiepo nuo COVID-19 prireiktų pirmiausiai ir koks laukia naujas testas imunitetui patikrinti
Nors vis daugiau tautiečių domisi, kaip bus su revakcinacija nuo COVID-19, t. y. kada ir kam pirmiausiai reikės trečios (persirgusiems – antros) skiepo dozės, specialistai neslepia, kad skubėti su atsakymais kol kas dar anksti. Daug neatsakytų klausimų lieka tiek dėl laikotarpio, kada jau reikėtų kartoti skiepą, tiek kokią vakciną pasirinkti.
Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas, Nepriklausomos ekspertų tarybos narys dr.
REKLAMA
REKLAMA
SAM viceministrė: karantinas gali būti nutrauktas ir anksčiau nei birželio pabaigoje
Jei epidemiologinė situacija toliau gerės, karantinas gali būti nutrauktas ir birželiui nepasibaigus, pranešė sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.
Nors išsakė nerimą, kad vakcinacijos tempai sulėtėjo, viceministrė neatmetė galimybės, kad karantinas gali baigtis dar anksčiau, nei suplanuota.
„Atsakymas į šį klausimą yra lygiai toks pats, koks buvo praėjusią savaitę.
Oficialu: persirgusiems COVID-19 užteks vienos skiepo dozės, taip pat imunitetas „galios“ ilgiau
Persirgusiems COVID-19 reikės tik vienos skiepo dozės, tokiems Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomiems karantino pakeitimams norint gauti galimybių pasą pirmadienį pritarė Vyriausybė. Taip pat persirgus imunitetas „galios“ ne 180, kaip buvo iki šiol, o 210 dienų.
Vaikų gydytoja apie paauglių skiepijimą: reikia užtikrinti, kad nebūtų paskelbta pandemija tarp vaikų
Nuo pirmadienio pradėjus skiepyti 12–15 m. vaikus pabrėžiama, kad tai ne tik padės vaikams grįžti į mokyklas, bet ir stabdyti viruso plitimą populiacijoje. Negana to, parėžiama, kad tai ateityje padėtų užkirsti kelią pandemijos tarp vaikų paskelbimui.
Gegužės pabaigoje Europos vaistų agentūra patvirtino „Comirnaty“ vakciną 12–15 m. amžiaus vaikams.
„Įvertinusi veiksmingumą ir efektyvumą būtent šios vakcinos rekomenduoja būtent šio amžiaus vaikus šia vakcina.
REKLAMA
REKLAMA
Įvardijo, kurios gydymo įstaigos sulaukė daugiausiai pacientų skundų dėl žalos sveikatai
Dar pernai pradėjęs veikti vadinamasis „žalos be kaltės“ modelis sudaro geresnes sąlygas pacientams tikėtis sveikatai patirtos žalos atlyginimo. Nepaisant to, kad ne visos įstaigos laiku susimoka įmokas į tam skirtą fondą, pastebima, kad jis yra gerokai didesnis nei pacientams numatomos išmokos. Manoma, kad dėl to turėtų būti numatytos didesnės sumos žalai atlyginti.
Nuo to priklausys gyvenimas rudenį: įvertino, ar pavyks vakcinuoti 70 proc. visuomenės ir ar skubėti skiepyti vaikus
Dabartinė epidemiologinė šalies situacija nuteikia itin pozityviai, kad ir rudenį turėsime visai kitokį nei pernai. Visgi dalis sveikatos specialistų abejoja, ar iki žiemos pavyks pasiekti 70 proc. visuomenės imunitetą. Taip pat išlieka klausimų dėl masinio paauglių skiepijimo ir ar tai reikšmingai prisidėtų prie viruso plitimo stabdymo.
Užkrečiamųjų ligų specialistas, prof. Saulius Čaplinskas teigia labai abejojantis, kad šių metų žiemą paskiepijus jau galima pasiekti 70 proc.
Profesorius Urbonas: stebina, kai tėvai vaikus su riebalų sankaupomis atveda, o baiminasi dėl vėžio
Medikai įspėja, kad metai karantino ir nuotolinio mokymosi gali turėti negrįžtamų pasekmių vaikų sveikatai. Per mažas fizinis aktyvumas, suprastėjusi mityba, pakrikęs miego režimas – tai ne tik didina nutukimo riziką, bet ir gimdo puokštę kitų ligų. „Mums rūpi, kas su žmogumi bus po 20, 30, 40 metų, o kai problemos jau išsivysto vaikystėje, taip sugadinama vaiko ateities sveikata“, – sako vaikų gydytojas prof. dr. Vaidotas Urbonas.
REKLAMA
REKLAMA
Gydytojai griebiasi už galvų dėl vaikų sveikatos: greta COVID-19 pandemijos eina kita pavojinga epidemija
Dar nespėjus įsibėgėti profilaktiškai sveikatą turinčių pasitikrinti vaikų srautui, gydytojai jau konstatuoja per nuotolinio ugdymo metus stipriai pablogėjusią vaikų sveikatą. Ypač daug nerimo kelia moksleivių akių sveikata. Medikai perspėja – jei vaikai rudenį negrįš į mokyklas, pasekmės laukia labai liūdnos.
Vaikų gydytojai įspėja, jog lygiagrečiai su COVID-19 pandemija vyksta didžiulė trumparegystės epidemija.
Dulkys: sprendimas dėl leidimo savarankiškai pasiankstinti antrąją „AstraZeneca“ vakcinos dozę – netrukus
Sprendimai dėl galimybės pagal žmogaus poreikius pasiankstinti antrąją „AstraZeneca“ vakcinos dozę galbūt laukia jau ir kitą savaitę, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Visgi jis pabrėžė, kad ministerija rekomenduos laikytis ilgiausio galimo periodo – 12 savaičių.
Laisvės partijos narė Ieva Pakarklytė Seime ministro teiravosi, kada bus leista pasiankstinti antrąją dozę bent ne anksčiau kaip po 8 savaičių.
Nuspręsta: keičiama Verygos tvarka – skiriant pirmąkart rinktis bus galima ne tik pigiausią vaistą
Pirmąkart išduodant kompensuojamąjį vaistą bus leidžiama rinktis ne tik pigiausią, bet ir kitą vaistą, sumokant tik priklausančią priemoką. Tokioms Farmacijos įstatymo pataisoms ketvirtadienį pritarė Seimas. Tiesa, šie pakeitimai įsigalioja tik nuo kitų metų sausio 1 d.
Už tokias Farmacijos įstatymo pataisas dėl naujos pacientų kompensuojamų vaistų priemokų skaičiavimo tvarkos ketvirtadienį iš užsiregistravusiųjų 75 balsavo 68 Seimo nariai, o šeši susilaikė.
REKLAMA
REKLAMA
Pandemija pastūmėjo ieškoti naujų svaiginimosi būdų: perdozavusiųjų būklės verčia stebėtis net medikus
Pandeminis užsidarymas namuose ne tik nesumažino narkotikų plitimo, bet ir paskatino daugiau svaigintis namų aplinkoje. Ir nors galbūt čia buvo vartojamos mažesnės dozės, gydytojai neslepia, kad tos būklės, su kuriomis perdozavusieji atvažiuoja į ligoninę, ir jiems kelia didelį įspūdį ir nerimą. Ypač neprognozuojami ar net mirtiną poveikį turi sintetiniai narkotikai ir naujosios psichoaktyvios medžiagos.
Dulkys pasiuntė žinią, kaip gyvensime vasarą: rudenį ir žiemą gali laukti naujų siurprizų
Jei situacija nesikeis, birželis turėtų būti paskutinis karantino mėnuo, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Tačiau jis įspėja, kad ekstremali situacija niekur nedings ir tam tikros taisyklės išliks, tačiau verslui suvaržymų nežada.
Ministras atkreipė dėmesį, kad jei anksčiau daugiau koncentruotasi į taisykles nacionaliniu lygmeniu, dabar laukia iššūkiai ir Europos Sąjungos (ES) mastu.
Migrantų krizė ruošia „epidemiologinę bombą“? Ekspertai įvertino, kiek realus „indiškosios“ atmainos paplitimo scenarijus
Nuogąstaujant, kad per Baltarusijos pasienį į Lietuvą plūstantys nelegalūs migrantai kartu gali atvežti ir „indiškąją“ atmainą, pasienio atstovai tikina, jog yra laikomasi visų saugumo reikalavimų. Šį nerimą pagrįstu laikantys sveikatos specialistai pažymi, kad tokiems asmenims, nepaisant to, kad nėra apdrausti, reikėtų pasiūlyti ir skiepytis.
REKLAMA
REKLAMA
Jau galima išsiimti ES skaitmeninį COVID pažymėjimą, tačiau ragina nenustebti – kol kas tą gali padaryti ne visi
Nors ES skaitmeninis COVID pažymėjimas startuoja jau šiandien, kol kas jį išsiimti gali tik 300 tūkst. gyventojų, pranešė sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė. Kaip žadama, visi kiti galės tą padaryti per artimiausias savaites.
Kaip informavo viceministrė, tie, kuriems „žaliuoju pasu“ vadinamas pažymėjimas dar nesugeneruotas, galės naudotis įprastomis sveikatos pažymomis iš e.sveikatos.
Vaikai ir COVID-19: paauglius laiko padidinta rizikos grupe, tačiau atsakymas dėl skiepijimo – nevienareikšmis
Nors daugiau vaikų sugrįžus į ugdymo įstaigas ūgtelėjo ir sergančiųjų COVID-19 skaičius, jie išlieka viruso mažiausiai paveikta visuomenės dalimi. Vis tik gydytojai įspėja, kad bėdų mažiesiems pacientams gali pridaryti pokovidiniai reiškiniai, o paaugliai, susirgę bet kokia infekcija, atsiduria didesnėje rizikos grupėje. Be kita ko, laukiant sprendimo dėl vaikų nuo 12 m. skiepijimo, pažymima, kad tai ne toks paprastas klausimas.
Įspėja dėl katastrofiškos situacijos sveikatos sektoriuje: gresia vykti gydytis į Lenkiją
Ne pirmus metus girdimi įspėjimai dėl katastrofiško ne tik gydytojų, bet ir slaugytojų stygiaus šalyje užklupus pandemijai dar labiau aktualizavosi. Mažų algų ir taip silpnai motyvuojami dirbti slaugytojai dėl viruso baimės ar neatlaikę krūvio per šiuos metus neatsigręždami paliko darbą, o jauni ruošiami specialistai gi neretai net nebando darbintis Lietuvoje. Anot sveikatos sektoriaus atstovų, jei taip ir toliau, tai, kad gydytis gali tekti važiuoti į Lenkiją, nebeskambės kaip juokas.
REKLAMA
REKLAMA
Medikai skubiai kreipiasi į pacientus ragindami „grįžti“: ligoninės tikrai ne tuščios, o užleisto vėžio ir kitų ligų daugėja
Nuo skundų dėl sunkumų prisibeldžiant pas gydytojus ar baimės į juos kreiptis plintant virusui iki pasipiktinimą keliančių gandų, neva ligoninės šiuo metu tuščios ir medikai nieko neveikia. Tokiomis nuotaikomis jau kurį laiką gyvenančius pacientus gydytojai ragina atsimerkti ir paskubėti išnaudoti vasarą sveikatai pasitikrinti.
Medikai teigia esantys ne juokais sunerimę dėl pacientų nenoro „grįžti“ pas juos gyvoms konsultacijoms ir profilaktiškai pasitikrinti sveikatą.
Ši priemonė kovoje su virusu gyvybiškai svarbi: Dulkys pripažino, kad dėl to pokyčių mažai
Vos tik prasidėjus pandemijai ekspertai be kitų COVID-19 valdymo priemonių didelį dėmesį skyrė tinkamos patalpų ventiliacijos svarbai. Pabrėžiama, kad žinant ne tik oro-lašelinį, bet ir aerozolį viruso plitimo būdą tai būtų ilgalaikė investicija bet kokių virusų kontrolės atžvilgiu. Visgi, panašu, Sveikatos apsaugos ministerija, be ginčų sutinkanti, kaip tai svarbu, žodžių kūnu paversti neskuba.
Imunitetas po persirgimo „galioja“ ir 12 mėn. – ketina peržiūrėti, kas galės naudotis Galimybių pasu
Ekspertai ruošiasi svarstyti ne tik antikūnų testo į Galimybių pasą įtraukimą, bet ir ilgiau nei pusmetį po persirgimo „galiojantį“ imunitetą. Tai patvirtinusi premjerės patarėja teigė, kad apskritai toks įrankis kaip Galimybių pasas greičiausiai galios iki tol, kol COVID-19 bus pripažinta kaip sezoninė liga.
REKLAMA
REKLAMA
Europos skaitmeninis COVID-19 pažymėjimas Lietuvoje jau turėtų veikti nuo birželio 7 d.
Daliai valstybių jau pradėjus naudoti Europos skaitmeninį COVID-19 pažymėjimą tikimasi, kad ir lietuviai juo galės naudotis anksčiau nei liepos 1 d. Šiuo metu numatoma data – birželio 7 d., trečiadienį pranešė sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.
Dėl medikų algų spaudžiamas Dulkys: „Lyg lietuvių kalba sakau – darbo užmokestis bus didinamas antrą pusmetį“
Peržiūrėjus Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą medikų priedams dėl COVID-19 šiemet paskirta arti 200 mln. eurų. Nors ministras Arūnas Dulkys nepaliauja kartoti, kad pinigų bus, netyla kalbos, ar pandemijos ypač nuvarginto sektoriaus darbuotojai šiemet išvis sulauks atlyginimų augimo.
Seimo sveikatos reikalų komitete trečiadienį sveikatos apsaugos ministrui teko atremti klausimus dėl laukiamo medikų algų didėjimo.
Dulkys apie dramatiškai blogėjančią vaikų sveikatą: visiškai ne tas pats, į kokią mokyklą jie sugrįš
Konstatuojant dramatiškus vaikų sveikatos pokyčius pandeminiu laikotarpiu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys akcentavo, jog vaikams ne tik svarbu grįžti į mokyklas, bet ir tai, į kokią įstaigą jie grįš. Jis pažymėjo, kad moksleivių sveikatos rodikliai nedžiugina, o nuotolinis mokymasis pagimdė dar naujų blogų įpročių.
Pandemija pablogino ne tik vaikų fizinę, bet emocinę sveikatą.
REKLAMA
REKLAMA
Infektologas apie paauglių skiepijimą nuo COVID-19: reikia greito ir ryžtingo sprendimo, negali būti jokių abejonių
Europos vaistų agentūrai (EVA) uždegus žalią šviesą „Pfizer“ vakcina skiepyti ir 12–16 m. paauglius, lieka tik laiko klausimas, kada šio amžiaus vaikai bus vakcinuojami ir Lietuvoje. Nepaisant pasigirstančių skeptiškų nuomonių, ar išties nuo COVID-19 reikia skiepyti ir juo paprastai lengvai persergančius vaikus, infektologai dėl to ragina imtis ryžtingų sprendimų ir nedelsti. Ministras Arūnas Dulkys sako, kad darbo grupė šiuo klausimu jau sudaryta.
Dulkys susitiko su nusižudžiusios gydytojos kolegomis: jie apgailestauja matę, kas vyksta, bet nieko nepadarę
Medikams trūksta įrankių, kad, matydami negeroves, galėtų tai kažkaip pakeisti, po apsilankymo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje konstatavo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Anot jo, mirusios gydytojos kolegos iki dabar apgailestauja, kad kelis metus matydami, kas vyksta, nieko nedarė.