Aigustė Tavoraitė
Sveikatos aktualijų žurnalistė
Naujienų portalo tv3.lt sveikatos aktualijų žurnalistė.
Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Lietuvių filologija, bakalauras.
Vilniaus universitetas, Politika ir medijos, magistras.
Naujienų portale tv3.lt dirba nuo 2019 metų.
Domėjimosi sritys: sveikatos politika ir aktualijos, ligos ir jų gydymas, inovacijos, prevencija.
Sveikatos temomis rašo daugiau nei 10 metų, turi patirties tiek internetinėje žiniasklaidoje, tiek nacionalinėje spaudoje, redaguojant specializuotus sveikatos leidinius.
„Žodis gali pjaustyti kaip skalpelis, bet kartu ir gydyti. Panašių pastebėjimų teko išgirsti iš ne vieno gydytojo. Tikiu, kad įvairiapusis medicinos temų nušvietimas jei ne gydo, tai padeda atsijoti pelus nuo grūdų siekiant išlaikyti sveiką kūną ir protą“, – sakė A. Tavoraitė.
Žalos po skiepų atlyginimo pasiūlymas sukėlė klausimų: kodėl išskirtos kelios vakcinos ir kas už tai mokės?
Jau kurį laiką sklandžiusias kalbas apie žalos atlyginimo po COVID-19 skiepų reikiamybę paversti kūnu bando opozicinė valstiečių frakcija. Nors manoma, kad vien tokio modelio egzistavimas galėtų paskatinti pasiskiepyti daugiau žmonių, kitiems kyla klausimų, iš kokių pinigų būtų ketinama žalą kompensuoti.
Grupė Seimo valstiečių parengė ir registravo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma pakeisti neišvengiamos žalos apibrėžimą.
Dulkys tikslina, kas nuo pirmadienio mokės už privalomus darbuotojų testus
Kilus klausimams, kas mokės už nuo pirmadienio privalomai testuotis įtraukiamų darbuotojų testus, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ramina, kad kol kas jokių pakeitimų nėra. Tai reiškia, kad šie testai ir toliau bus apmokami valstybės.
Ministras akcentavo, kad ir dabar besitiriantiems darbuotojams, kaip ir gamybininkams, kuriems testavimas įsigalioja nuo rugsėjo 13 d., tyrimo išlaidas dengia valstybė.
Danija COVID-19 jau pripažino sezonine liga – kada tai realu Lietuvoje?
Nors šalyje jau pasiekta 70 proc. nuo COVID-19 paskiepytų suaugusiųjų riba, įspėjama, kad to, norint grįžti į įprastą gyvenimą, nepakaks. Štai Danija koronavirusą jau nusprendė laikyti sezonine liga ir didesnių ribojimų atsisako. Kokios imunizacijos apimtys taip leistų pasielgti ir Lietuvoje?
Nuo rugsėjo 10 d. Danija COVID-19 nebelaikys „didelę grėsmę visuomenei keliančia liga“, o tai reiškia, kad dauguma likusių apribojimų nustos galioti.
REKLAMA
REKLAMA
Ekspertai pasakė, ar nerimauti dėl antikūnų kiekio ir ar reikia skubėti su trečiu skiepu visiems
Lietuvoje turint vakcinų nuo COVID-19 perteklių ne tik medikai ir socialinės globos sektoriaus atstovai, bet ir dalis plačiosios visuomenės laukia, kada galės gauti sustiprinančiąją skiepo dozę. Visgi specialistai ragina neskubinti masinės revakcinacijos – palaukti oficialių gamintojų rekomendacijų arba bent kiekvieną atvejį vertinti individualiai.
Jau artimiausiu metu laukia sveikatos apsaugos ministro įsakymai dėl dar daugiau asmenų skiepijimo trečiąją skiepo nuo COVID-19 doze.
Intensyviosios terapijos klinikos vadovas – apie COVID-19 pacientus: čia patekus mirštamumas siekia 60–70 proc.
Kasdien pacientų kovą tarp gyvenimo ir mirties matantis gydytojas doc. dr. Tomas Tamošuitis sako prieš gerą pusmetį sunkiai galėjęs įsivaizduoti dabartinę situaciją. Anot jo, dar neseniai ypač medikai laukė COVID-19 vakcinos kaip išgelbėjimo, o dabar prasidėję prieštaravimai skiepams jam atrodo sunkiai paaiškinami.
Nors COVID-19 atvejų augimas šalyje kiek stabilizavosi, gydymo įstaigos su nerimu stebi augančius pacientų, dėl koronaviruso patenkančius į ligonines, skaičius.
Visuomenės imunitetas nuo COVID-19 dar neįmanomas? Didžiausią naudą mato gelbėjant gyvybes, o ne užkardant plitimą
Dominuojančiai tapus delta koronaviruso atmainai specialistai ėmė reikšti nuogąstavimus, kad greičiausiai 70 proc. imunitetą virusui turinčios populiacijos nepakaks ir šie skaičiai turėtų siekti net 90 proc. Apie tokį siekį neseniai pasisakė ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda. Vis dėlto pabrėžiama, kad kol kas pagrindine visuomenės imuniteto „funkcija“ reikėtų laikyti mirčių skaičiaus nuo COVID-19 mažinimą, bet ne plitimo užkardymą.
REKLAMA
REKLAMA
Pateikė daugiau detalių, kas galės gauti trečią skiepą bei ar tai bus sąlyga galimybių pasui
Jau rugsėjo viduryje ketinama pradėti medicinos sektoriaus darbuotojų, slaugos ir globos įstaigų gyventojų bei vyresnių nei 65 m. grupių asmenų pakartotinį skiepijimą nuo COVID-19. Kaip teigia ministro Arūno Dulkio patarėja, platesnės visuomenės skiepyti trečia vakcinos doze dar nenumatyta. Be to, sustiprinantis skiepas kol kas nebus privaloma sąlyga galimybių pasui gauti.
Medikas pakomentavo skiepyto, bet COVID-19 susirgusio Grubliausko atvejį: yra kelios priežastys
Klaipėdos miesto merui Vytautui Grubliauskui savaitgalį pranešus, kad susirgo COVID-19, nors ir pasiskiepijo dviem vakcinos dozėmis, žmonės suskubo svarstyti, kodėl taip nutiko. Medikai savo ruožtu tokiais atvejais siūlo nesistebėti ir pažymi, kad su laiku imunitetas blėsta.
VUL Santaros klinikų antradienį surengtoje konferencijoje nuskambėjus klausimui, kas lėmė, kad meras susirgo ir po pilnos vakcinacijos schemos, klinikų direktorius medicinai doc.
Medikai prabilo, kada reikės skiepytis pakartotinai ir kaip keičiasi darbas COVID-19 skyriuose
Jau daugiau nei pusantrų metų gyvenant su COVID-19 infekcija ir jos keliamais iššūkiais Santaros klinikų medikai atvirai papasakojo, kaip šią pandemiją nuo jos pradžios išgyvena patys sveikatos priežiūros specialistai. Gydytojai taip pat atskleidė, kada visuomenė gali tikėtis revakcinacijos nuo COVID-19.
Antradienį surengtos spaudos konferencijos metu gydytojai kelis kartus akcentavo, kad situacija ligoninėse ir darbo su COVID-19 pacientais specifiką stipriai keičia turimos vakcinos.
REKLAMA
REKLAMA
Nauja ekspertų grupė siūlo kitokį požiūrį į pandemiją: nepalaiko privalomų skiepų ir visuomenės segregavimo
Susibūrę medicinos ir teisės ekspertai siūlo kitokį požiūrį į pandemiją. Pirmadienį pristatę savo deklaraciją ir siūlymus dėl COVID-19 valdymo jie įspėjo, kad šiuo metu Lietuvoje taikomos priemonės ilgalaikėje perspektyvoje gali atnešti didesnę žalą nei naudą. Anot specialistų, valdžios ruošiami ribojimai akivaizdžiai segreguoja bei diskriminuoja žmones.
Ekspertai apie rudenį su COVID-19: naivu tikėtis, kad nebus naujo protrūkio, ypač nerimauja dėl mokyklų
Dar liepos pabaigoje staiga pradėjęs augti sergamumas COVID-19 šiuo metu, panašu, stabilizavosi. Tačiau ekspertai neslepia, kad būtų naivu tikėtis nesulaukti naujo atvejų protrūkio, nors ir sutinka, kad tokio juodo scenarijaus kaip praėjusį rudenį greičiausiai pavyks išvengti.
Žinia laukiantiems, kada galės nusimesti kaukes: primygtinai ragina ir pasiskiepijus dėvėti patalpose
Nors veikloms, kur dalyvauja ar aptarnaujami tik galimybių pasą turintys žmonės, nuo rugsėjo 13 d. (o kai kur – ir anksčiau) numatyta leisti nusimesti kaukes ir nesilaikyti kitų iki šiol įprastų ribojimų, ekspertai tai linkę vertinti rezervuotai. Jie ragino išlikti sąmoningais pažymėdami, kad kaukių dėvėjimo nauda uždarose patalpose akivaizdi. Anot jų, juo labiau tai būtina vis dar nežinant, kaip toliau vystysis pandemija.
REKLAMA
REKLAMA
Pakraupo dėl Panevėžio ligoninės personalo elgesio: mamos insultą sako pastebėjusi tik vizitui įsiprašiusi dukra
Susidūrę su Respublikinės Panevėžio ligoninės personalo, artimųjų įsitikinimu, aplaidžiu elgesiu po močiutės mirties šeima nusprendė netylėti. Jie sako pasibaisėję dalies įstaigos medikų darbu po to, kai įtarimą apie moterį ištikusį insultą pareiškė jos dukra, o ne ją tuo metu prižiūrėję specialistai. Ligoninė gi tvirtina, kad artimųjų skundai yra subjektyvūs, o sunkiai sirgusiai pacientei jau niekuo nebuvo galima padėti.
Šeimos gydytoja apgailestauja dėl „nespėjusių“ pasiskiepyti: plūsta sunkiai sergantys jauni, liga neaplenkia ir paauglių
Nors skiepijimosi nuo COVID-19 tempai šalyje pastaruoju metu suintensyvėjo, šeimos gydytojai apgailestauja matantys plūstančius koronavirusu sergančius nesiskiepijusius pacientus. Jie pabrėžia, kad dažnu atveju tai – jauni, darbingo amžiaus žmonės, kurie ar tai „nespėjo“ pasiskiepyti, ar ruošėsi tą daryti artėjant žiemai.
Nors pandemijos pagreitis šalyje pastarosiomis savaitėmis ir gerokai sulėtėjo, vertinant epidemiologinį žemėlapį, Lietuva įsitvirtino raudonojoje C3 zonoje.
Gripas šiemet „parodys dantis“? Įspėja, kad sergamumas gali išaugti, o dar pavojingiau – „kokteilis“ su COVID-19
Nors jau antrus metus didžiausias dėmesys tenka koronavirusinei infekcijai, artėjant šaltajam sezonui gydytojai įspėja, kad gripas niekur nedingo. Nors ir gali būti „nurungtas“ dabar plintančio COVID-19, neatmetama, kad ši liga gali grįžti „su trenksmu“.
Neatsitiktinai šeimos gydytojai jau dabar svarsto, ar neteks išskirti dar vieno pacientų srauto. Be to, jau kitą savaitę galima tikėtis ir pirmųjų skiepų nuo gripo.
REKLAMA
REKLAMA
Dėl eilių pas gydytojus pratrūko pati medikė: „Į registratūrą prisiskambinti tas pats, kas pas Dievą“
Į paciento vietą šįkart atsistojusi šeimos gydytoja Toma Kundrotė piktinosi sunkumais vien tik bandant prisiskambinti į gydymo įstaigos registratūrą talonėliui pas gydytoją specialistą gauti. Artimąjį pas oftalmologą norėjusi užregistruoti moteris pasakoja, kad bergždžiai teko skambinti net 200 kartų.
Gydytoja socialiniame tinkle pasidalino žinute, kaip nuo pat ryto nesėkmingai bandė „sužvejoti“ talonėlį gydytojo oftalmologo konsultacijai LSMU Kauno klinikinėje ligoninėje.
Noras pačioms pasirinkti Cezario pjūvį – moterų įgeidis ar teisė rinktis? Medikai turi griežtą nuomonę
Kaip alternatyvą natūraliam gimdymui pačios norinčios pasirinkti cezario pjūvio operaciją moterys ragina Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) numatyti tam tvarką. Medikai sutinka, kad reglamentavimas būtinas, nors ir nepalaiko noro gimdymo būdą pasirinkti pačiai moteriai. Teisininkai gi teigia, kad ministerija šiuo atveju tiesiog vilkina procesus.
Trečia COVID-19 skiepo dozė visiems: ragina neskubėti, bet ir nedelsti, kol pradės sirgti paskiepyti
Jau patvirtinus trečios vakcinos dozės tvarką susilpninto imuniteto pacientams vis garsiau kalbama, kada palaikomojo skiepo galėtų sulaukti ir kitos visuomenės grupės. Nors dar išlieka abejonių, ar tikrai visiems reikės trečios skiepo dozės, kiti specialistai ragina nedelsti, mat kai pradės sirgti paskiepyti ar vėl užsikrėsti jau persirgusieji.
Dar prieš kurį laiką VU Medicinos fakulteto prodekanas prof.
REKLAMA
REKLAMA
Nesiskiepijai ir susirgai COVID-19 – susimokėk už gydymą? Idėja nepalieka abejingų
Vyriausybei griežtinant toną nesiskiepijančių gyventojų atžvilgiu ir, be kita ko, ketinant nemokėti ligos išmokų, jei COVID-19 susirgs nevakcinuotas asmuo, viešumoje pasigirdo dar radikalesnių siūlymų. Kai kurie svarstė, ar nusprendusieji nesiskiepyti žmonės, patekę į gydymo įstaigą dėl koronaviruso, neturėtų patys ir susimokėti už gydymą.
Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama skatinti vakcinaciją, neseniai paviešino skaičius, kiek valstybei atsieina koronaviruso pacientų gydymas.
Dulkio nubrėžta 300 lovų riba grįžti ribojimams: sveikatos sistemos pajėgumai daug didesni?
Kaip šiuo metu svarbesnis už naujų atvejų skaičius pandemijos valdymo rodiklis įvardijamas COVID-19 lovų užimtumas. Kaip teigia ministras Arūnas Dulkys, priartėjus prie 300 ar net jau 250 lovų užimtumo sveikatos sistemą jau reikia saugoti nuo perkaitimo. Savo ruožtu kiti tvirtina, kad sektoriaus pajėgumai kur kas didesni, o skaičiai atrodo laužti iš piršto.
Įvertino planą riboti patekimą pas gydytojus be galimybių paso: laukia ne tik supriešinimas, bet ir užleistos ligos
Tarp naujų ribojimų, nuo rugsėjo 13 d. Vyriausybės ruošiamų galimybių paso neturintiems žmonėms, atsidūrė ir siūlymas neturint „žaliojo paso“ neteikti planinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Nors vieni tokią idėją laimina, medikai įspėja, kad tai tik taptų dar vienu slenksčiu patekti pas gydytojus ir tik dar labiau padidintų susipriešinimą.
REKLAMA
REKLAMA
Čaplinskas kritikuoja visuomenės skirstymą į „mes“ ir „jie“: paskiepytieji delta atmainą gali platinti taip pat efektyviai
Vyriausybei užsimojus gerokai apriboti neturinčiųjų galimybių paso, t. y. nepersirgusių ir nepasiskiepijusių žmonių, gyvenimą ne tik dalis gyventojų rodo nepasitenkinimą, bet ir kai kurie specialistai sako į tai žiūrintys labai rezervuotai. Anot profesoriaus Sauliaus Čaplinsko, jei ir toliau bus toks visuomenės skaidymas į turinčiuosius pasą ir neturinčius, į vakserius ir antivakserius, laukia labai sunkus žiemos sezonas.
Prognozuoja medikų stygių: „Jei taip ir toliau elgsimės, mes tiesiog juos sudeginsime gyvus“
Prognozės kelia nerimą – po 10 metų gali stigti kone 3 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų. Tuo metu dešimtys šių metų medicinos absolventų liko „už borto“ be galimybės iškart tęsti mokslus. Medikus vienijančios organizacijos pažymi, kad Lietuva apskritai stokoja medikų poreikio apskaičiavimo strategijos. Negana to, problemų daigų siūlo ieškoti dar priimant mokytis medicinos.
Arūnas Dulkys pasiuntė žinutę, koks gyvenimas lauks nuo rugsėjo neturinčiųjų galimybių paso
Konstatavęs, kad šiuo metu aiškiausiai susiduriama su nepasiskiepijusiųjų pandemija, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys išvardijo, kaip jau netrukus pasikeis gyvenimas tų, kurie neturės galimybių paso.
Ministras pranešė, kad pamažu jau artėjama prie pavojingos COVID-19 lovų užpildymo ribos, kai dalies gyventojų laukia nauji ribojimai.
„Šiuo metu mes ligoninėse turime apie 200 žmonių, virš 20 yra reanimacijoje.
REKLAMA
REKLAMA
Galimybių pasą galės gauti daugiau žmonių, tačiau testai taps mokami
Vyriausybė ruošia ne tik naujų ribojimų paketą galimybių paso neturintiems asmenims, bet ir daugiau privalomai testuojamų ir net skiepijamų asmenų grupių. Be kita ko, testai galimybių pasui taps mokami, išskyrus atvejus, kai žmogus negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių. Taip pat daugiau veiklų bus prieinama teigiamą antikūnų testą turintiems gyventojams.
Trečiadienį sušauktas Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdis COVID-19 situacijai ir rengiamiems ribojimams aptarti.
Prabilo apie žalos po skiepų atlyginimą: įžvelgia dar vieną būdą paskatinti skiepytis
Prabilus apie galimą nepasiskiepijusių asmenų nušalinimą nuo darbo ar net privalomą tam tikrų profesijų atstovų skiepijimą teisės ekspertai ir politikai teigia, kad tuomet koja kojon būtina kalbėti apie žalos, patyrus nepageidaujamą poveikį į vakciną, atlyginimą. Sutinkama, kad nors įrodyti tokį ryšį ne visada paprasta, tačiau vien tokios sistemos egzistavimas didintų visuomenės pasitikėjimą vakcinomis.
SAM planai dėl Vėžio instituto toliau kelia bangas: „Aišku, kad dėl to sutriktų onkologinių paslaugų teikimas“
Veiklos 90-metį švenčianti vienintelė šalies specializuota vėžio gydymo įstaiga – Nacionalinis vėžio institutas (NVI) ir vėl sako esantis reorganizacijos taikinyje. Įstaigos bendruomenė piktinasi, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) toliau stumia pokyčius, kurie gali sužlugdyti vienintelę tokią įstaigą Lietuvoje taip pabloginant paslaugas onkologiniams pacientams.
Seimo narys Antanas Matulas tokias permainas pandemijos akivaizdoje įvardija kaip amoralų ir neleistiną dalyką.
REKLAMA
REKLAMA
Perspėja dėl Delta atmainos: nereikia tikėtis tipiškų koronaviruso simptomų
Specialistai su nerimu konstatuoja, kad šalyje jau prasidėjo vidinis Delta koronaviruso atmainos plitimas. Nors kol kas nėra duomenų apie didesnį mirštamumą nuo šios atmainos, jos plitimo greitis yra gerokai didesnis.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, daugiau kaip pusė Lietuvoje registruotų Delta koronaviruso atmainos atvejų yra vietinio plitimo. Tai reiškia, kad didesnė žmonių dalis nurodo nekeliavę užsienyje ir nebendravę su iš užsienio grįžusiais asmenimis.
Uždegė žalią šviesą dalies gyventojų revakcinacijai: prasidės jau kitą savaitę, leis „miksuoti“ vakcinas
Jau kelis mėnesius į Sveikatos apsaugos ministeriją besibeldžiantys susilpninto imuniteto pacientai trečią skiepo dozę galės gauti jau nuo kitos savaitės. Be to, bus leidžiama „miksuoti“ vakcinas ir renkantis antrąją skiepo dozę. Tą numato registruotas sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymo projektas. Be kita ko, planuojama, kad ateityje revakcinuojamų asmenų sąrašus turėtų papildyti ir daugiau žmonių.
Įspėja dėl klastingos infekcijos: vieną dieną žmogus jaučiasi „pusę velnio“, kitą – jau guli intensyviosios terapijos skyriuje
Vasarą kiek atslūgus COVID-19 pacientų srautams į didžiųjų šalies ligoninių infekcinius skyrius plūstelėjo erkiniu encefalitu sergantys pacientai. Gydytojai įspėja, kad tai itin klastinga liga, galinti visam gyvenimui sužaloti ir jauno žmogaus gyvenimą.
Kaip portalui tv3.lt pasakojo VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjas Linas Svetikas, dabar didžiąją dalį sergančiųjų infekcinėmis ligomis sudaro erkinio encefalito ligoniai.
REKLAMA
REKLAMA
Pyksta dėl migrantų: „greitukės“ vaikomos dėl uodo įkandimo, o vietiniai gyventojai priversti laukti pagalbos
Migrantų krizė didina spaudimą ir dalies savivaldybių sveikatos sistemai. Merai skundžiasi, kad greitosios pagalbos ekipažams tenka reaguoti į menkiausius pabėgėlių skundus ar net melagingus pranešimus, o dėl to nukenčia vietiniai gyventojai.
Dalyje šalies savivaldybių apgyvendinti migrantai kelia nemažai rūpesčių ir gydymo įstaigoms.
Kaip atrodys ruduo? Mokykloms siūlo kaukėmis aprūpinti vaikus, o norinčiųjų testuotis nedaryti įkaitais
Artėjant mokslo metams, tiek valstybės vadovai, tiek ekspertai vieningai sutaria, kad kontaktinis ugdymas turi būti prioritetu. Vis tik neišvengiamai dėliojami scenarijai, kada tektų taikyti moksleivių testavimą ar pereiti į nuotolį. Tačiau psichologas dr. Paulius Skruibis teigė, kad pasigendama investicijų į nefarmacines priemones virusi valdyti.
Po susitikimo su šalies prezidentu Sveikatos ekspertų tarybos narys psichologas dr.
Galimybių pase jau netrukus atsiras ir antikūnų tyrimas: specialistai primena – persirgimas prilygsta skiepui
Valdžia įspėja, kad pandeminei situacijai pradėjus blogėti vis daugiau veiklų bus leidžiamos tik turint Galimybių pasą. Tačiau dalis gyventojų jaučiasi nustumti į šalį, mat turi antikūnų, o Galimybių pasas jiems nėra prieinamas.
Kaip žinia, dalis gyventojų yra persirgę koronavirusu ir turi antikūnų, tačiau įrašo apie tai e.sveikatoje nėra.
REKLAMA
REKLAMA
Profesorius: fiksuojamas rekordinis viruso plitimo greitis, dabartinis augimas – tai jaunų žmonių banga
Dabar kylančia naujų susirgimų bangą ekspertai įvardija kaip jaunų žmonių bangą, mat didžioji dalis užsikrėtimų yra 20–49 m. amžiaus grupėje. Tiesa, manoma, kad griežto visuotinio karantino rudenį gali pavykti išvengti.
Po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su Sveikatos ekspertų taryba kalbėjo LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas pateikė naujausią pandemijos rodiklių apžvalgą.
COVID-19 ligoninės stebi ketvirtosios bangos pradžią: sunkiausi pacientai – neskiepyti, jau rengiasi plėsti skyrius
Ūgtelėjus kasdien nustatomų COVID-19 atvejų skaičiui specialistų akys krypsta į sergančiųjų būklę ir ligoninių užimtumą. Nors pacientų srautai čia nepalyginamai mažesni nei žiemą, kai kurios ligoninės jau stebi ketvirtosios koronaviruso bangos užuomazgas. Pažymima, kad dauguma į gydymo įstaigas pakliūnančių pacientų – neskiepyti, turintys gretutinių susirgimų.
Dulkys įspėjo: rudenį skiepijimas tam tikroms grupėms gali tapti privalomas
Kalbėdamas apie tolesnes pandemijos valdymo priemones sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neslėpė, kad rudens sesijai ruošiami ir teisės aktų pakeitimai dėl tam tikrų grupių privalomo skiepijimo. Be kita ko, ir už profilaktinius testavimus gali tekti mokėti patiems arba darbdaviui.
Pranešęs apie pasikeitimus dėl Galimybių paso jau artimiausiomis dienomis ministras teigė, kad rudens sesijai Seime yra rengiami teisės aktų pakeitimai ir dėl privalomo skiepijimo.
REKLAMA
REKLAMA
Dulkys įvardijo, kada grįžtų daugiau ribojimų, pasikeitimai dėl Galimybių paso – jau netrukus
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įvardijo, koks rodiklis lemtų daugiau ribojimų dėl COVID-19. Dalis pakeitimų laukia jau artimiausiomis dienomis – testai Galimybių pasui taps mokami.
Anot ministro, 300 užimtų COVID-19 lovų jau būtų įspėjamasis signalas imtis griežtesnių priemonių. Tiesa, jos daugiau būtų nutaikytos į nepasiskiepijusius ir nepersirgusius žmones.
„Mes nebegalime sugrįžti į situaciją, kada dėl ribojimų dalis žmonių netenka įprastų sveikatos, gydymo paslaugų.
Negailestingos ekspertų prognozės: laukiama COVID-19 banga bus kur kas didesnė, tačiau yra ir gerų žinių
Prognozuojama, kad jau netrukus Lietuva gali prisiminti, ką reiškia tūkstančiais per dieną skaičiuojami COVID-19 atvejai, o Delta variantas taps dominuojantis. Vis dėlto specialistai pažymi, kad augantys užsikrėtimo atvejai savaime neturėtų gąsdinti, jei ligoninių užimtumas nedidėja. Tiesa, jau prabylama ir apie galimą pokovidinio sindromo kamuojamų pacientų apgultį pas gydytojus.
Trečias skiepas nuo COVID-19 – jį siūlo, kad ir vakcinos nenueitų veltui
Nors vis garsiau kalbama apie tam tikrų visuomenės grupių poreikį revakcinacijai ir kai kurie specialistai siūlo taip spręsti besikaupiančių vakcinų klausimą, ministerija su jokiais konkrečiais sprendimais be išimtinių atvejų neskuba. Negana to, oficialios institucijos paskelbė, jog dar neaišku, ar apskritai reikės trečios vakcinos dozės.
REKLAMA
REKLAMA
Vis dar priversti gyventi griežto karantino sąlygomis: Dulkys davė pažadą revakcinacijai
Ir dabar priversti gyventi griežto karantino sąlygomis sunkiomis hematologinėmis ligomis sergantys ar transplantacijas patyrę pacientai nusivylę esantys palikti nuošalyje. Nesusidarius antikūnams po pirminės vakcinacijos jie su skausmu žiūri į išpilamas COVID-19 vakcinas. Nors ministerija revakcinacijos planų kol kas nedėlioja, ministras Arūnas Dulkys pažadėjo, kad daliai pacientų bus sudaryta galimybė gauti trečią skiepą.
Dulkys: koronaviruso atvejai auga visur, dabar atidžiau turime sekti kitus rodiklius
Stebint COVID-19 atvejų augimą sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įspėja, kad dabar daugiau dėmesio turėtų būti skiriama kitiems pandemijos rodikliams.
Ministras pabrėžė, kad atvejų augimo tendencija stebima ne tik Lietuvoje.
„Nėra čia jokio pasidžiaugimo, bet pagal vidutinius skaičius vis dar esame trečiame dešimtuke, yra šalių, kur tas augimas jau yra didesnis. Norėtųsi visiems akcentuoti, kad viruso kelionė yra neišvengiama.
Baimė dėl rajoninių ligoninių likimo: planas gerinti kokybę paliks be sveikatos paslaugų arčiau namų?
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) dar tik ruošiamas naujos sveikatos įstaigų reformos planas rajoninių ligoninių vadovus jau dabar verčia gūžčioti pečiais. Anot jų, pažadas neuždaryti nė vienos ligoninės juo ir gali likti, mat kol kas planuojami pokyčiai, abejojama, ar prisidėtų prie pacientų gerovės.
Prieš porą savaičių SAM pirmą kartą pristatė ruošiamos sveikatos priežiūros paslaugų tinklo pertvarkos planus. Numatoma, kad reforma turėtų atsieiti 800 mln. eurų: 268 mln.
REKLAMA
REKLAMA
Skiepytis nuo COVID-19 – pas šeimos gydytoją? Lėtėjant tempams vakcinacijos centrai užveria duris
Vis ieškoma būdų, kaip nuo COVID-19 paskiepyti dar daugiau tautiečių. Vieni siūlo vilioti žmones nemokamais pietumis ar loterijomis, kiti įžvelgia svarbų šeimos gydytojo vaidmenį. Todėl vis dažniau siūloma, kad pasiskiepyti būtų galima tiesiog poliklinikoje eilinio vizito metu. Tuo metu praėjus masinės vakcinacijos bangai išlaikyti atskirus vakcinacijos centrus nebeapsimoka.
5 eurus už paskiepytą pacientą gausiantys šeimos gydytojai: visuomenė sukiršinta be reikalo
Žinia apie nuo liepos šeimos gydytojo komandai skiriamą po 5 eurų skatinamąjį priedą už kiekvieną paragintą skiepytis pacientą spėjo sukelti gyventojų nepasitenkinimą. Patys medikai sako, kad tai – seniai lauktas finansavimas už viršvalandžius, mat jų kabinetai pilni ir kitų, ne vien atėjusių konsultuotis dėl skiepų, pacientų.
Piktinasi COVID-19 persirgusiųjų skiepijimo tvarka: jei nebuvo PGR testo, liga „nesiskaito“
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pagaliau patvirtino persirgusiųjų koronavirusu skiepijimo tvarką. Vis dėl to imunologams primygtinai pabrėžiant, kad be reikalo skatinti imuninio atsako nereikia, dalis tokių žmonių priversti praeiti pilną vakcinacijos schemą. Tai neišvengiama dėl to, kad oficialiai persirgusiu asmuo laikomas, tik jei COVID-19 diagnozuotas PGR testu.
REKLAMA
REKLAMA
Nuo dirbtinių antikūnų kokteilių iki vitaminų injekcijų: gydytoja papasakojo, kokiais būdais gelbėjami COVID-19 ligoniai
Dar prieš daugiau nei metus visą pasaulį užklupusi pandemija sukėlė didžiausią pastarųjų laikų sveikatos krizę. Kol neturėsime vakcinų ir efektyvių vaistų prieš COVID-19, tol iš šios sudėtingos situacijos neišeisime, vis kartojo specialistai.
Grubliauskas apie prastėjančią situaciją pajūryje: mėgavimasis laisvės akimirka gali išaugti labai rimtais ribojimais
Pats vasaros vidurys ir karantinas atšauktas, tačiau, bent vertinant naujus užsikrėtimų COVID-19 skaičius, situacija verčia suklusti. Ypač spartus atvejų augimas stebimas pajūrio regionuose, į kur šiuo metu plūsta ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir laukiama užsienio turistų. Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas tikina, kad situaciją stebi itin akylai, tačiau neneigia, kad dideli renginiai ir susibūrimai verčia nuogąstauti.
Siūlo susitaikyti: ketvirtosios koronaviruso bangos neišvengsime, tačiau šį rudenį viskas gali būti kitaip
Specialistai su nerimu skaičiuoja išaugusius COVID-19 atvejus ir padidėjusį pandemijos pagreitį, o valdžia neatmeta galimybės imtis naujų ribojimų. Nors sutariama, kad didesnės ar mažesnės ketvirtosios bangos neišvengsime, tačiau ekspertai pabrėžia, kad nuo šiol ne naujų atvejų skaičius turėtų būti pagrindinis rodiklis vertinant situaciją.
Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, kurį laiką gerėjusi epidemiologinė situacija jau ne tik „įstrigo“, bet ir pradėjo blogėti.
REKLAMA
REKLAMA
Dulkys neatmeta griežtesnių priemonių, bet privalomo skiepijimo dar nebus
Po apsilankymo Palangos vakcinavimo centre ir susitikęs su meru sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė jau ruošiantis scenarijus, kaip tektų gyventi COVID-19 situacijai vėl blogėjant. Jis tikino, kad kol kas dar nėra prieita iki privalomo skiepijimo būtinybės, tačiau neatmetė galimybės, kad už testus kai kam gali tekti mokėti iš savo kišenės.
Paklaustas, kaip ketinama reaguoti į augančius COVID-19 užsikrėtimo atvejus, ministras teigė, kad strategija ruošiama.
Priėmimo skyriai pildosi karščio aukomis: per kaitrą sugalvoja ir bėgti maratoną ar palikti vaikus automobilyje
Besitęsianti kaitra šalyje didina krūvius ir medikams priėmimo-skubios pagalbos skyriuose. Ten plūsta ne tik nudegę saulėje ar perkaitę, vabzdžių sugelti tautiečiai. Dalis jų dėl šilumos smūgio ar paūmėjusių lėtinių ligų atsiduria ir reanimacijoje.
Kaip portalui tv3.lt pasakojo Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos gydytoja Vaida Vaitkeliūnaitė, šalį jau užplūstant ne pirmai karščio bangai akivaizdžiai išaugo pacientų srautas.
„Vidutiniškai per parą šiuo metu sulaukėme apie 220 pacientų.