Nors kasdien nustatomų užsikrėtimų koronavirusu atvejų skaičiai siekia kelis šimtus ar priartėja prie tūkstančio, prieš mėnesį kai kuriuose miestuose net kelis šimtus procentų siekęs pandemijos pagreitis šiuo metu tėra keli procentai.
Ekspertai sutaria, kad prognozuoti, kokio stiprumo banga laukia jau įsibėgėjus rudeniui, sudėtinga. Tačiau pabrėžiama, kad vienokiam ar kitokiam pakilimui reikia ruoštis.
Tiesa, daugiau optimizmo suteikia jau nemaža vakcinuotų žmonių dalis, mat nors vakcina delta atmainą veikia ir mažiau, jos poveikis siekiant išvengti sunkių pacientų ir mirčių atvejų akivaizdus.
Delta atmaina „nepasiduoda“ prognozėms
Nepriklausomos ekspertų patariamosios tarybos (NEPT) nario, LSMU profesoriaus Mindaugo Stankūno aiškinimu, visus bandymus piešti tolesnes prognozes rudeniui sunkina delta atmainos išplitimas.
„Nors turėjome dėl to pasitarimą ir prezidento suburtoje Sveikatos taryboje, dėliojomės modelius, visgi buvo prieita tokios nuomonės, kad dabartinei delta atmainai standartiniai prognostiniai modeliai nelabai tinka.
Ką turėjome pernai metais, kai daugiausia skaičiavome stacionarine lovas, kiek jų reikės, kaip turėtų sveikatos sistema pasiruošti, visai neblogai buvo paskaičiuoti tie rodikliai. Tačiau dabar nelabai galime tai daryti ir nedarome ilgalaikių prognozių, kas galėtų būti rudenį ir panašiai, nes šie modeliai nelabai dera“, – dėstė jis.
Pašnekovas priminė, kad nors delta atmaina iš pradžių labai stipriai plito ir žiniasklaidos puslapiuose pasirodė pavienių mokslininkų paskaičiavimų, kad rugpjūčio mėnesį galima pasiekti ir 3, 4 tūkst. užsikrėtimo atvejų, šios prognozės nepasitvirtino.
„Dabar turime apie 600 atvejų ir per kelias likusias dienas kelių tūkstančių nepasieksime. Taigi, tai, kas buvo liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje, greitas augimas, iki 100 proc., tai dabar jis sumažėjęs iki 3 ir pan. Tai kokia ta kreivė bus, ar „stovės“ laike, ar eis žemyn, ar kils aukštyn, kol kas yra sunku pasakyti“, – konstatavo profesorius.
Pernykštis rugsėjo atvejų kilimas baigėsi karantinu gruodį
Buvęs NEPT narys, bendrovės „Euromonitor International“ duomenų mokslo vadovas dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius teigė būtų labai nustebęs, jei rugsėjo mėnesį nepamatysime naujo atvejų kilimo, kaip buvo ir praėjusiais metais.
„Žinant, kad COVID yra peršalimo liga ir ji suintensyvėja šaltuoju metų laikotarpiu, ir žiūrint į praėjusių metų duomenis, jų dinamiką, matome lygiai tokį patį sulėtėjimą rugpjūčio pabaigoje ir prasidėjusį nuolatinį kilimą rugsėjo viduryje, kuris realiai baigėsi karantinu gruodžio mėnesį.
Kokio dydžio tas kilimas bus, čia jau galime spėlioti, tai priklauso nuo bendro vakcinacijos lygio, kaip mokyklose seksis užkirsti kelią epidemijai. Akivaizdu, kad reikia turėti geresnius vakcinavimo skaičius. Kaip rodo duomenys, delta atveju 70 proc. populiacijos neužtenka. Taigi matysime, koks bus dabar turimos imunizacijos efektas“, – kalbėjo duomenų analitikas.
Baiminasi protrūkių ugdymo įstaigose
Specialistai pažymi, kad atvejų augimui įtakos neišvengiamai turės pasikeitusi žmonių elgsena, moksleivių grįžimas į ugdymo įstaigas.
„Sugrįžę moksleiviai vis tiek daugiau ar mažiau gali prisidėti prie viruso plitimo. Taip pat vėstant orams daugiau laiko praleisime uždarose erdvėse, tas vėl gali turėti įtakos ir šiek tiek paauginti kreivę. Kiek tai bus padaryta, kol kas sunku pasakyti“, – pastebėjo M. Stankūnas.
Tuo metu prasidedantys mokslo metai V. Zemliui-Balevičiui kėlė daugiau nerimo.
„Signalai kol kas nėra labai geri – testavimas bus tik rekomenduojamas, vakcinavimas nėra skatinamas, o vedant nevakcinuotus vaikus didinama perdavimo rizika. Taigi visi ženklai rodo, kad mokyklose turėsime nevaldomą plitimą. Aišku, yra įvairių vertinimų, kiek mokyklose COVID plinta, kad praėjusiais metais daryti tyrimai rodo, kad plitimas mokyklose prisideda prie epidemijos“, – pabrėžė jis.
Stacionarui užimtumui pasiruošta?
Bandydami prognozuoti, kaip gyvensime rudenį, pašnekovai teikė ir užsienio šalių pavyzdžius. Anot M. Stankūno, žiūrint į kitas šalis, tuos pačius Nyderlandus, Škotiją, kuriose ekspertų buvo prognozuojama, kad bus labai staigus kilimas, tokie scenarijai pasiteisino.
„Tose šalyse taip ir buvo. Pas mus gi matome nedidelę bangelę, staigus augimas buvo pažabotas“, – kalbėjo jis.
Profesorius vylėsi, kad nors atvejų skaičiai augs, tokių hospitalizacijų skaičių, kokie buvo pernai rudenį, pavyks išvengti.
„Tokio stacionaro užpildymo kaip praėjusį rudenį turėtume išvengti. Pažiūrėjus į praeitas bangas, nors ir sunku jas lyginti, su stacionaru tokių problemų dabar nėra. Turime 400 atvejų ir viskas vyksta ramiai, be kažkokio triukšmo. O, jei pamenate, pernai 400 atvejų atrodė visai kitaip. Dabar ligoninės yra kitaip pasiruošusios, patirtis yra, viskas vyksta kiek kitaip. Anuomet buvo sudėtinga situacija, ir atraminės ligoninės taip greitai neįsijungė“, – pasakojo M. Stankūnas.
Pinasi vakcinuotųjų ir nevakcinuotųjų epidemijos
Žvelgdamas į pasaulio situaciją V. Zemlys-Balevičius aiškino, kad realiai esama dviejų epidemijų – vakcinuotųjų ir nevakcinuotųjų.
„Ir visose šalyse yra daugiau mažiau šių dviejų epidemijų sudėtis, tik vienur daugiau dominuoja vakcinuotų, kitur – nevakcinuotų asmenų epidemija. Tai pas mus kol kas nevakcinuotųjų epidemija yra ženkliai ryškesnė, o jos pasekmės, deja, yra sunkesnės ir, vertinant pagal amžiaus grupes, išties užtenka problemoms sukelti“, – teigė duomenų mokslininkas.
Kita vertus, jis svarstė, kad iš dalies geras dalykas, kad Lietuvoje vakcinavimas kiek vėlavo.
„Panašu, kad tai, ką matome kitose šalyse – susirgimus tarp vakcinuotų Izraelyje, Jungtinėje Karalystėje, tai tikriausiai labiausiai panašu į trečios dozės reikalingumą, o ne kažkokį deltos variantą. Jei tai pasitvirtins, tai mes esame geroje situacijoje, nes, kadangi dauguma žmonių susivakcinavo vėliau, tai jų vakcinos efektyvumas nebus nukritęs“, – dėstė pašnekovas.
Vakcinų efektyvumą prilygina stebuklui
Be kita ko, vertindamas naujausius duomenis, V. Zemlys-Balevičius teigė, kad vakcinų efektyvumas Lietuvoje atrodo „kosminis“.
„Matant naujausius duomenis, kiek miršta ar patenka į ligonines skiepytų ir neskiepytų žmonių, pas mus tos vakcinos gaunasi super efektyvios. Bet čia yra sunku kalbėti, nes turime per mažai duomenų, dar nėra visiškai aiški situacija tame pačiame Izraelyje, kaip jie tvarkysis.
Nes jei vakcinos efektyvumas tam tikroje amžiaus grupėje nukrito, padaryti tyrimus, kodėl tai nuriko, užtrunka laiko. Taigi kova su virusu nėra paprasta, nėra taip, kad turime vakciną ir problema išsisprendė. Gyvenime, deja, taip lengvai viskas nesigauna, vargo yra daugiau nei norėtųsi“, – samprotavo pašnekovas.
Nors ir apgailestavo, kad vakcinų efektyvumas prieš delta atmainą yra sumažėjęs, M. Stankūnas džiaugėsi, kad jos bet kuriuo atveju taip gerai veikia.
„Stebuklas, kad vakcinos prieš delta atmainą veikia, nes virusas yra stipriai mutavęs, o vakcinos buvo sukurtos dar nesant jokių mutacijų. Bet matome padorius procentus, kad vakcina veikia, ypač kai kalbame apie sunkią ligos eigą ir mirtis“, – pridūrė profesorius.
„Armagedono“ scenarijus – mažiausiai tikėtinas
Kartu V. Zemlys-Balevičius užsiminė, kad galima kalbėti ir apie „Armagedono“ scenarijų, kuris situaciją keistų iš esmės.
„Galima svarstyti, kad atsiras mutacija, kuri bus labiau plintanti ir bus atspari vakcinoms. Niekas to nežino, nes alfa atmaina pasirodė praėjusį rudenį, delta – pavasarį, tai kas trukdo rudenį ar pavasarį vėl kokiai atmainai „išlįsti“? Bet ką mes tikrai žinome, jei suvaldytume epidemiją, tada uždaromas kelias virusui mutuoti, jam nėra kur plisti.
Bet reikia tą epidemiją suvaldyti visame pasaulyje, velnias žino, kas vyksta Afrikoje, kitose šalyse. Viruso mutacijos yra viso pasaulio problema, mes Lietuvoje nelabai galime ką daryti, tik prašyti ES, kad skirtų vakcinų toms šalims, kurios negali jų gauti. Aišku, Lietuva jau dabar perleidžia dalį vakcinų“, – kalbėjo jis.
Visgi, nors minimo juodojo scenarijaus atveju vėl tektų tarsi grįžti į kovos su virusu pradžią, pašnekovo vertinimu, tai vis tik mažai tikėtinas dalykas.
„Bet faktas, ką galime padaryti dabar – suvaldyti epidemiją su dabartiniu virusu ir dabartine vakcina“, – tikino V. Zemlys-Balevičius.
Daugėja naujai užsikrėtusiųjų vyresnių nei 50 m.
Portalas tv3.lt primena, kad, remiantis naujausia Vyriausybės paskelbta duomenų apžvalga, naujų COVID-19 atvejų augimas Lietuvoje stabilizavosi, tačiau į ligoninę paguldomų ir mirštančių asmenų skaičiai vis dar auga.
Pastebima, kad tarp naujai užsikrėtusiųjų daugiau vyresnio amžiaus žmonių: liepos viduryje 50 metų ir vyresni užsikrėtusieji sudarė ketvirtadalį užsikrėtusiųjų, dabar jų jau yra per 40 proc. Pasak analitikų, tai iš dalies paaiškina, kodėl nenustoja daugėti hospitalizacijų ir mirčių.
Didžiąją daugumą šių mirčių sudaro asmenys, nepasiskiepiję nuo COVID-19: nuo birželio 1 dienos nuo COVID-19 mirė 209 žmonės, iš jų 200 (96 proc.) užsikrėtimo metu buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies.
Panaši situacija ir tarp hospitalizuojamų žmonių: 94 proc. nuo birželio 1 dienos ligoninėse nuo COVID-19 gydytų asmenų nebuvo paskiepyti pagal visą schemą. 46 proc. sudarė jaunesni nei 60 metų asmenys.
