Aigustė Tavoraitė

Aigustė Tavoraitė

Sveikatos aktualijų žurnalistė
Naujienų portalo tv3.lt sveikatos aktualijų žurnalistė. Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Lietuvių filologija, bakalauras. Vilniaus universitetas, Politika ir medijos, magistras. Naujienų portale tv3.lt dirba nuo 2019 metų. Domėjimosi sritys: sveikatos politika ir aktualijos, ligos ir jų gydymas, inovacijos, prevencija. Sveikatos temomis rašo daugiau nei 10 metų, turi patirties tiek internetinėje žiniasklaidoje, tiek nacionalinėje spaudoje, redaguojant specializuotus sveikatos leidinius. „Žodis gali pjaustyti kaip skalpelis, bet kartu ir gydyti. Panašių pastebėjimų teko išgirsti iš ne vieno gydytojo. Tikiu, kad įvairiapusis medicinos temų nušvietimas jei ne gydo, tai padeda atsijoti pelus nuo grūdų siekiant išlaikyti sveiką kūną ir protą“, – sakė A. Tavoraitė.

Ekspertai apie karantino laisvinimą: galime judėti toliau, nors grėsmė visada yra šalia

Sergamumo COVID-19 kreivė po tam tikro sąstingio vėl pajudėjo žemyn, džiugia naujiena dalinasi duomenų analitikai. Nors tai, jų teigimu, teikia optimizmo ir skatina judėti pirmyn su naujais atlaisvinimais, kita vertus, niekur nedingo nerimas dėl mutacijų plitimo. Anot Patariamosios nepriklausomų ekspertų tarybos prie Vyriausybės nario, bendrovės „Euromonitor International“ duomenų mokslininko Vaidoto Zemlio-Balevičiaus, jau ketvirta diena stebimas 20 proc. naujų atvejų kritimas.

Nebeliks, kas gydo regionuose? Įspėja, kad sėdime ant uždelsto veikimo bombos

Nors kai kurios savivaldybės gydytojus į regionus vilioja įspūdingomis sumomis, patys medikai sako, kad pavojingas procesas jau stipriai „užvestas“. Jų teigimu, buvusio premjero Sauliaus Skvernelio paraginimas rezidentams išvažiuoti puikiai veikia, o į regionų gydymo įstaigas atsigręžta COVID-19 krizei tik kaip reikiant surakinus pagrindines šalies ligonines.

Medikus rajonai vilioja įspūdingomis sumomis – siūlo net 60 tūkst. įsikūrimui

Jauniems gydytojams vis dažniau pasirenkant išvykti į užsienį, o likusiųjų šalyje amžiui perkopiant pensinį, norint prikviesti specialistus į regioną savivaldai tenka kaip reikiant paplušėti. Štai Akmenės rajono savivaldybė gydytojus atvykti dirbti 5 metams kviečia siūlydami 60 tūkst. eurų sumą įsikūrimui.
REKLAMA
REKLAMA

Šeimos gydytoja sako jau matanti pandemijos pabaigos pradžią, nors dalis be kalbų atsisako skiepo

Dar tik pradėjus gauti pirmąsias COVID-19 vakcinas ir kaip prioritetą skiepijant medikus, išskirtas šeimos gydytojų vaidmuo vykdant masinę vakcinaciją. Manoma, kad būtent ši grandis turėtų ir daugiausiai komunikuoti gyventojams apie skiepus. Patys gydytojai teigia, kad nors dėl to krūviai šiuo metu jau kiek išaugę, tačiau tai atsveria matoma pandemijos pabaigos pradžia.

Profesorius Laiškonis siunčia įspėjimą: epidemija šiemet nesibaigs, o Lietuvoje turime didelę bėdą

Nors daugiau nei metus trunkanti COVID-19 pandemija jau kaip reikiant išvargino žmones, LSMU profesorius Alvydas Laiškonis perspėja – šiemet viskas dar tikrai nesibaigs. Ilgametę patirtį sukaupęs infekcinių ligų gydytojas atviras – jam neramu ne tik dėl to, kokia situacija šalyje šiuo metu, bet ir netolimos ateities, mat Lietuva visiškai sugriovė kvalifikuotų epidemiologų rengimą.

Daugėjant koronaviruso mutacijų su karantino režimu gali būti visko, bet siūlo nekelti panikos

Ketvirtadienį pranešus apie fiksuotas dar 13 britiškosios koronaviruso atmainos atvejų, bendras jų skaičius Lietuvoje perkopė 50. Specialistai nesiima vertinti, kiek plačiai ši atmaina šalyje jau galėtų būti išplitusi, tačiau neslepia nerimo, kad tai stabdys spartesnį karantino laisvinimą. Visgi dalis jų pabrėžia, kad visuomenėje nereikėtų sėti mutacijų baimės, nes jų saugantis prevencija lieka tokia pati.
REKLAMA
REKLAMA

Staigi mirtis praėjus trims paroms po vakcinacijos Lietuvoje ištiko dar vieną senolį: sirgo ne viena gretutine liga

Iš viso per pirmus du mėnesius fiksuota virš 1200 pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas į COVID-19 vakcinas ir dvi vakcinuotų žmonių mirtys, pranešė Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). Pranešimų dėl „AstraZeneca“ skiepo tūkstančiui vakcinacijų pasitaikė daugiau nei tris kartus dažniau nei „Pfizer“ vakcinos atveju. Tuo metu fiksuotos mirtys su skiepais nesiejamos.

Dulkys: mutacijų paslaptingumas kelia nerimą

Dėl viruso mutacijų sugriežtintas reikalavimas keliautojams – jau atvykstant į Lietuvą, išskyrus tam tikras išimtis, reikia turėti galiojantį neigiamą PGR testą. Ministras Arūnas Dulkys pažymėjo, kad toks sprendimas neišvengiamas siekiant apsisaugoti nuo naujų viruso atmainų plitimo. Vyriausybės sprendimu, dabar jau atvykti į Lietuvą reikia su neigiamu koronaviruso testu, jo pasidaryti atskridus nebūtų galimybės.

Gydytojai kreipiasi į vis dar vizitų vengiančius pacientus: ligoninė dabar – viena saugiausių vietų

Pacientai jau kuris laikas raginami kreiptis į medikus ir dėl viruso baimės neatidėlioti vizitų. Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Remigijus Mažeika sako tiesiai šviesiai: šiuo metu didžioji dalis medikų paskiepyti, ligoninės tampa vienomis iš saugiausių vietų. Anot įstaigos vadovo, nors dar neseniai įstaiga šaukėsi pacientų ir kvietė atvykti kad ir kitą dieną, šiandien, panašu, ledai pajudėjo iš vietos.
REKLAMA
REKLAMA

Įspėja dėl viruso plitimo netolygumo: 11 savivaldybių yra geltonajame B scenarijuje, tačiau 12 – dar neišsikapsto iš juodojo

Sergamumo koronavirusu rodiklis Lietuvoje šiuo metu yra mažesnis nei vidutinis Europos Sąjungoje (ES), pirmadienį pranešė vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė. Tačiau kartu ji atkreipė dėmesį, kad viruso plitimas šalyje netolygus ir ypač nerimą kelia dalyje savivaldybių augantis sergamumas COVID-19. Kaip nurodė specialistė, Lietuva pagal sergamumą šiuo metu yra 15 vietoje. Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad net 12 ES šalių yra stebimos susirgimų didėjimo tendencijos.

„Pametus“ du PGR tyrimų rezultatus antikūnų turintis Romas nesulaukė išimties dėl izioliacijos

COVID-19 prasirgęs, antikūnų turintis, tačiau teigiamo PGR testo nei Lietuvoje, nei nuvykus į Norvegiją taip ir nesulaukęs vyras stebisi, kodėl ir tokiais atvejais galioja vienoda izoliacijos tvarka. Romas portalui tv3.lt pasakoja, kad realiai neseniai prasirgęs koronavirusu ir grįžęs į Lietuvą turėjo be išimčių karantinuotis numatytą laiką. Dar gruodžio mėnesį prieš išvykdamas į Norvegiją Romas nuėjo atlikti PGR tyrimo. Testas atliktas mobiliajame punkte Anykščiuose.
Aktualijos 2021-02-28

Metai nuo pirmojo COVID-19 atvejo Lietuvoje: papasakojo, kaip teks gyventi toliau

Lygiai prieš metus, vasario 28-ąją, naktį Lietuvoje buvo pranešta apie pirmąjį užsikrėtimo COVID-19 atvejį. Nors šalis jau tris mėnesius gyvena griežtuoju antrojo karantino režimu, specialistai teigia matantys prošvaisčių ir ramina, kad tokia žiema, kokią teko išgyventi šiemet, jau nepasikartos. Nepaisant to, vis dažniau kalbama, kad „naujoje realybėje“ teks pratintis gyventi ilgesnį laiką.
REKLAMA
REKLAMA

Paaiškino, kada žmogus gali būti laikomas miręs dėl skiepo poveikio 

Penktadienį Lietuvoje pranešta apie pirmąjį mirties po vakcinacijos nuo COVID-19 atvejį. Teigiama, kad 77-erių vyras mirė ne nuo skiepo, o gretutinių kraujotakos ligų. Specialistai aiškina, kad staigi organizmo anafilaksinė reakcija ir mirtis nuo bet kokio skiepo yra įmanoma, tačiau šis atvejis buvo kitoks.

77-erių vyro gyvybė užgeso praktiškai COVID-19 vakcinacijos metu: kaltina turėtas gretutines ligas

Nuo koronaviruso Lietuvoje mirė asmuo, kuris buvo paskiepytas COVID-19 vakcina, penktadienį pranešė Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). Miręs žmogus – 77-erių metų amžiaus vyras iš Pasvalio rajono, skiepytas pirmąja „AstraZeneca“ vakcinos doze. Nors jo gyvybė užgeso kelios minutės po skiepo, mirtis su vakcina nesiejama. Kaip informavo VVKT viršininkas Gytis Andrulionis, mirtis įvyko vakar, tačiau pranešimas apie ją gautas penktadienį po pietų.

Profesorius siunčia gerą žinią: pasakė, kada COVID-19 nuslops, tačiau įvardijo rimtą bėdą dėl skiepijimo

Nors karantino režimu dar teks gyventi mažiausiai mėnesį, gydytojas infektologas Vytautas Usonis ramina, kad jau kovą koronavirusų aktyvumas slopsta, tad greičiausiai turėsime tokį patį sirgimų kritimą kaip ir pernai. Tačiau jis pažymėjo, kad net ir šiltuoju metų laiku, kai sergamumas COVID-19 sumažės, būtina išlaikyti tokias pačias skiepijimo apimtis. Anot gydytojo, didžiausia problema, kodėl dabar kyla tiek diskusijų ar net abejonių dėl kurios nors vakcinos, – komunikacijos spragos.
REKLAMA
REKLAMA

Profesorė paaiškino, kodėl ir pasiskiepiję nuo COVID-19 ar prasirgę turi vienodai saugotis

Nors įsibėgėjanti vakcinacija teikia vilčių, kad bus galima kiek atsikvėpti ir bent dalis žmonių bus apsaugoti nuo sunkių viruso komplikacijų, visgi jau įprastu tapusio įpročio veik visur dėvėti kaukę ir laikytis kitų saugumo priemonių atsisakyti dar neišeis. Tai kol kas nenumatoma ir COVID-19 jau persirgusiems žmonėms.

Oficialu: kaukės lauke – tik tam tikrais atvejais

Vyriausybė trečiadienį pritarė karantino švelninimams dėl kaukių dėvėjimo lauke. Kaip numatoma nutarime, jų nebereikės viešose atvirose erdvėse, išskyrus atvejus, kai nepavyksta išlaikyti 2 metrų atstumo nuo kitų asmenų, išskyrus šeimos narius. Pasikeitimai įsigalioja nuo ketvirtadienio, vasario 25-osios.

Papiktino siūloma medicininių kaukių ir respiratorių prievolė: dalinkite nemokamai, tada nešiosime

Po ilgai trukusių diskusijų dėl kaukių reikalingumo lauke ekspertai kaip ir rado sutarimą – siūlo jas dėvėti tik tam tikrais atvejais. Visgi daugiau gyventojų pasipiktinimo ir klausimų sukėlė kartu siūloma prievolė dėvėti tik medicinines kaukes ar respiratorius. Vieni stebėjosi, kodėl medžiaginės kaukės užkliuvo būtent dabar, kiti svarstė, ar valstybė ruošiasi šiomis priemonėmis bent sunkiau gyvenančiuosius aprūpinti.
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvoje siūlo nepripažinti medžiaginių kaukių: teks rinktis kitus variantus

Po jau kurį laiką vykusių diskusijų Patariamoji ekspertų taryba prie Vyriausybės pagaliau rado sutarimą dėl kaukių dėvėjimo lauke. Nuspręsta, kad jos reikėtų tik tada, jei neišeina išlaikyti 2 metrų atstumo. Taip pat siūloma dėvėti tik medicinines kaukes arba respiratorius. Kaip pranešė LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas, peržvelgus naujausią literatūrą, rekomendacijas ir įvertinus epidemiologinę šalies situaciją rasti bendri sprendimai.

Žvirblienė: persirgusiems COVID-19 gali pakakti tik vienos vakcinos dozės

Kai kurioms šalims jau nusprendus koronavirusu persirgusiems asmenims suleisti tik vieną skiepo dozę, apie tai greičiausiai teks diskutuoti ir Lietuvoje. Pasak imunologės Aurelijos Žvirblienės, vis daugiau tyrimų atskleidžia, kad tai padeda įgyti tokį patį imunitetą kaip ir gavus dvi vakcinos dozes.

Profesorius siunčia įspėjimą dėl viruso plitimo: vasario 21 d. įvyko lūžis – to nebuvo net kalėdiniu laikotarpiu

Net kalėdiniu laikotarpiu buvęs žemesnis efektyvaus viruso reprodukcijos dydžio rodiklis šalyje peržengė vienetą. Kaip pabrėžė prof. Mindaugas Stankūnas, toks vasario 21 d. fiksuotas rodiklis specialistams itin kelia nerimą. Taip pat daugėja savivaldybių, kur viruso plitimas atsinaujina. Kaip aiškino LSMU profesorius M. Stankūnas, epidemiologinės teigiamos tendencijos, kurios džiugino ilgą laiką, šiandien tiesio yra sustojusios.
REKLAMA
REKLAMA

Siūlo medikus pandemijos metu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės: mato daugiau rizikų nei naudos

Ekstremaliomis darbo sąlygomis pandemijos metu padarę klaidą ir net sukėlę sunkių padarinių pacientui medikai būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Toks siūlymas, įvertinus signalus iš medikų bendruomenės, pateiktas įregistruotu įstatymo projektu. Visgi jau dabar ne visi tokią idėją sutinka palankiai, mat įžvelgia rizikų, kad taip bus sudarytos sąlygos medikų aplaidumui pateisinti.

Pandemijai slūgstant ekspertams kai kurie skaičiai kelia nerimą: ligoninėse „raudona lemputė“ vis dar dega

Nors pandemija šalyje slūgsta ir nustatoma vis mažiau naujų COVID-19 atvejų, ekspertams kai kurios tendencijos kelia nerimą. Jie pastebi, kad nors pacientų ligoninėse sumažėjo, kasdien paguldomų asmenų nemažėja taip greitai kaip naujų atvejų. Negana to, kai kuriose savivaldybėse net pastebimas užsikrėtimo atvejų augimas.  Patariamosios ekspertų tarybos prie Vyriausybės narys, LSMU prof.

Mokslininkas įvertino kalbas apie trečiąją COVID-19 bangą: „Geriau panikuoti anksčiau negu vėliau“

Sulėtėjus pandemijos kritimo pagreičiui pirmadienį Lietuvos statistikos departamentas (LSD) paskelbė apie trečiosios koronaviruso bangos pradžią. Visgi Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pareiškė su tokiu teiginiu nesutinkantis. Savo ruožtu duomenų mokslininkas siūlo nesikabinėti prie sąvokų, bet suremti pečius sprendžiant esminę problemą. Išplatinęs naujausius su COVID-19 susijusius duomenis LSD įspėjo, kad šalyje šiuo metu prasideda trečioji koronaviruso plitimo banga.
REKLAMA
REKLAMA

Marijampolietę apstulbino išimtys dėl izoliacijos: antikūnai „nesiskaito“, jei COVID-19 oficialiai nesirgai

Iš kelionės Meksikoje grįžusi marijampolietė Irma skundėsi susidūrusi su neteisybe, mat privalanti laikytis izoliacijos, nors turi imunitetą COVID-19 ligai patvirtinančių antikūnų. Ministerija savo ruožtu aiškina, kad vien serologiniu testu pasitikėti neišeina ir reikia būtų persirgus „oficialiai“ arba pasiskiepijus.

Gydytojai įspėja dėl populiarios gimdymo pozos – taip pakenksite ne tik sau, bet ir vaikui

Nuo seno diegiamas vaizdinys, kad gimdanti moteris turi būti paguldoma ant nugaros, yra klaidinantis ir nieko bendra su sveikata neturi, įspėja medikai. Apie tai, kokia gimdymo poza yra palankiausia tiek moteriai, tiek vaikeliui, teiraujamės ilgametę darbo patirtį su nėščiosiomis turinčio gydytojo ginekologo, Nėščiųjų sveikatingumo mokyklos vadovo Romualdo Šemetos. „Seniai aišku, kad gimdymas ant nugaros – pati blogiausia poza, kokia tik gali būti.
2021-02-21

Sureagavo į mokytojų skundus: bijo naujo tipo skiepų nuo COVID-19, bet dėl pagamintų įprastu būdu nepatenkinti

Nors pasigirsta pedagogų skundų, kad norėtų skiepytis ne „AstraZeneca“, o kito gamintojo vakcina, sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė teigė čia įžvelgianti savotišką paradoksą. Anot jos, viena vertus, yra baiminamasi naujo tipo vakcinų, tačiau, kita vertus, sukurtomis labiau įprastu metodu pasitikima mažiau.
REKLAMA
REKLAMA

Apsisprendę skiepytis laukia bilieto į laisvę, abejojantys bijo būti „bandomaisiais triušiais"

Aukštesnį išsilavinimą turintieji labiau nusiteikę skiepytis COVID-19 vakcina, tuo metu besilaikantys priešingos pozicijos sako bijantys būti „bandomaisiais triušiais“. Be kita ko, apsisprendusius skiepytis kartu lydi nerimas, kad vakcina sukurta taip greitai. Tą rodo atliktos naujausios gyventojų apklausos. Kaip rodo tyrimas, tvirtai arba greičiausiai nusiteikę teigiamai dėl vakcinacijos buvo 64 proc.

Mirčių Lietuvoje tik daugėja: paskutiniais metų mėnesiais augo ne tik COVID-19 aukų

Kaip rodo išankstiniai duomenys, paskutinieji 2020-ųjų mėnesiai pasižymėjo ne tik išaugusiu mirčių nuo COVID-19 skaičiumi, bet ir kraujotakos ligų pasiglemžtų gyvybių kiekiu. Gydytojai jau kurį laiką akcentuoja, kad dar pavasarį visiškai stojus planinėms paslaugos karantinas turi kitą sveikatos kainą.

Švedijoje dirbantis epidemiologas žodžių į vatą nevynioja: Lietuvoje taikomas karantino priemones vadina represinėmis

Dar pavasarį Švedijos pasirinktas kovos su pandemija modelis nesiimant griežtų karantininių priemonių ne vieną privertė gūžčioti pečiais. Tačiau apie dabartinę situaciją šalyje pasakojantis Švedijoje dirbantis epidemiologas Andrius Kavaliūnas nenustoja kartoti, kad griežtas karantinas yra perteklinė ir daugiau žalos nei naudos atnešanti priemonė.
REKLAMA
REKLAMA

Šimonytė sureagavo į skundus dėl šalutinių skiepų reakcijų: „Nesaugių vakcinų tikrai neleistume naudoti“

Vos sulaukus pirmųjų „AstraZenecos“ skiepų dozių ir pradėjus vakcinuoti pedagogus pasigirdo nuogąstavimų dėl jos poveikio, mat ne vienos įstaigos darbuotojai skundėsi šalutiniais reiškiniais. Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad visos naudojamos vakcinos yra saugios, o stebėtis dėl nepageidaujamų reiškinių nereikėtų.

Imunologė papasakojo daugiau apie „Sputnik V“ vakciną: kuo skiriasi nuo dabar naudojamų skiepų?

Moksliniuose leidiniuose pasirodžius informacijai apie Rusijos kurtos „Sputnik V“ vakcinos nuo koronaviruso efektyvumo rodiklius, kai kurios Europos Sąjungos šalys jau paskelbė norą įsigyti šios vakcinos. Visgi Lietuva laikosi principingos pozicijos ir į vakciną žiūri skeptiškai. Portalas tv3.lt nusprendė pasiteirauti imunologės, kuo ši vakcina skiriasi nuo kitose šalyse sukurtųjų ir ar galėtų būti sėkmingai naudojama ir mūsų piliečių skiepijimui.

Pas pacientus – ir traktoriaus priekaboje: „greitukės“ klimpsta pusnyse, gelbėtojų reikia laukti ir kelias valandas

Nuo kelionių ūkininkų traktoriaus priekaboje, pacientų gabenimo rogėmis iki kelių valandų laukimo, kol atvyks gelbėtojai. Šiemet kaip reikiant savo nagus parodžiusi žiema naujų iššūkių kelia ir greitosios medicinos pagalbos ekipažams. Apie šiandienos darbo kasdienybę pasakojantys „greitukių“ darbuotojai šypteli, kad nusprendę įsikurti kur atokiose sodybose galėtų ir patys pagalvoti apie planą B – turėti sniego roges ar visureigį.
Aktualijos 2021-02-16
REKLAMA
REKLAMA

Profesorė paaiškino „AstraZeneca“ vakcinos ypatumus: valdžia skiepyti vyresnių dar nesiryžta 

Nepaisant ekspertų ir atsakingų institucijų išvadų dėl „AstraZeneca“ vakcinos saugumo ir vyresniems asmenims, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar dvejoja dėl „amžiaus cenzo“ ir kol kas šiuos skiepus yra nusprendusi skirti iki 55 m. amžiaus švietimo įstaigų darbuotojams. Visgi profesorė Aurelija Žvirblienė patikino, kad tai – daugiau politinis apsisprendimas.

Lauke – be kaukių, o viduje – su respiratoriais? Siūlo peržiūrėti karantino nuostatas

Apsauginių kaukių dėvėjimo ypatumai pandemijos ir ypač karantino metu ne tik audrina gyventojus, bet ir verčia diskutuoti ekspertus. Jų teigimu, nors vis daugiau prasmės atsiranda kalbėti apie aukštesnio lygio apsaugą, daug neatsakytų klausimų – dėl kaukių dėvėjimo efektyvumo viešose atvirose erdvėse. Nepaisant to, kaip numato Vyriausybės patvirtintas karantino lygių planas, jų atsisakyti būtų galima tik įžengus į „žaliąjį“ A scenarijų.

Realiai sergančiųjų COVID-19 sumažėjo 6 kartus: prašys šeimos gydytojų „uždaryti“ atvejus

Ketvirtadienį statistikos departamentui atvėrus daugiau COVID-19 duomenų, paaiškėjo, kad statistinis (paskutines 28 dienas) sergančiųjų skaičius yra 6 kartus mažesnis nei anksčiau skelbtas deklaruotas. Dėl to ministras Arūnas Dulkys beda pirštu ir į atsakingų institucijų darbą. Patikslinus statistiką, paaiškėjo, kad šiuo metu Lietuvoje statistinis sergančiųjų žmonių skaičius siekia beveik 12 tūkst., kai tokie deklaruoti yra 62 tūkst. 586 žmonės.
REKLAMA
REKLAMA

Dulkys: netiksli sergamumo statistika nebuvo ir nėra naudojama sprendžiant dėl karantino laisvinimo

Po kilusio chaoso dėl dalyje savivaldybių statistikoje ir realybėje neatitinkančių sergančiųjų skaičiaus sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pristatė pokyčius dėl statistikos, susijusios su COVID-19 ligos rodikliais, skelbimo. Kartu jis garantavo, kad sergamumo rodiklis nėra ir nebuvo naudojamas vertinant karantino laisvinimo scenarijus.

Dulkys: vakcinos ir tyrimai yra savanoriški, bet kviečiame saugoti save ir kitus 

Prieš atsiveriant verslams sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ragino saugoti tiek save, tiek kitus ir eiti išsitirti, tačiau pažymėjo, kad testavimas, kaip ir vakcinacija, yra savanoriškas sprendimas.  Ministras pažymėjo, kad norintiems sugrįžti į darbus siūloma nemokama galimybė išsitirti jokiu būdu nėra privaloma. „Jau nuo rytojaus savanoriškam COVID-19 tyrimui galima registruotis dviem būdais – tinklapyje 1808 arba skambinant šiuo numeriu.

Dulkys apie karantino atlaisvinimus: situacija yra labai trapi

Trečiadienį Vyriausybei pagaliau priėmus sprendimus dėl karantino laisvinimo, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pabrėžė, kad situacija yra labai trapi. Ministras pažymėjo, kad situacija bus nuolat sekama ir gali būti daromi pakeitimai į didesnio karantino laisvinimo ar griežtinimo pusę „Šiandien mums labai svarbi diena tuo, nes norėjome pasidalyti labiau sisteminiu ir nuosekliu matymu, link ko galėtume judėti. Tai yra geras pasiekimas, nes dar gruodžio viduryje turėjome 1,5 tūkst.
REKLAMA
REKLAMA

Atlygintų žalą po COVID-19 vakcinos? SAM nuogąstauja, kad tuomet į eilę stos nukentėję dėl kitų skiepų ar vaistų

Pradėjus vakcinaciją nuo COVID-19 Seime pradėtos diskusijos ir dėl galimos žalos po skiepo atlyginimo. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tokios galimybės neatmeta, tačiau įspėja, kad tokiu atveju galėtų atsiverti Pandoros skrynia, mat į eilę žalai atlyginti galėtų rikiuotis ir dėl kitų vakcinų ar vaistų nepageidaujamas reakcijas patyrę asmenys.

Šimonytės patarėja Gudlevičienė apie karantino laisvinimą: yra rizika vėl greitai užsidaryti

Trečiadienį pagaliau laukiama konkrečių sprendimų dėl karantino atlaisvinimų. Visgi jau dabar valdžia pasiruošusi spausti stabdį, jei atvėrus dalį paslaugų situaciją vėl imtų blogėti. Remdamiesi kitų šalių patirtimi ekspertai įspėja, kad atleidus draudimus ir plintat naujai viruso atmainai gali nepavykti išvengti trečiosios viruso bangos.

Iš 146 „sergančiųjų“ liko vos 23: Pinskuvienė tikisi, kad artimiausiomis dienomis nuo koronaviruso „išgis“ tūkstančiai

Belaukiant galimų karantino atlaisvinimų savivaldoje vis daugiau merų beda pirštu į kreivų statistikos veidrodžių karalystę. Jie skelbia randantys gerokai didesnius sergančiųjų skaičius, nors realybėje žmonės COVID-19 sirgo jau prieš mėnesį ar kelis.  Dar penktadienį Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė iškėlė problemą dėl „netikrų“ sergančiųjų COVID-19 asmenų sąrašų.
REKLAMA
REKLAMA

Į skiepą nuo COVID-19 Mildos organizmas reagavo taip, kad kvietėsi dievų, tačiau kitus būtinai ragina skiepytis

Taip greitai nuo įsiplieskusios pandemijos pradžios sukūrus skiepus dalį visuomenės vis dar lydi nerimas dėl naujoviškos vakcinos saugumo. Visgi net ir su šalutiniais reiškiniais jau susidūrusieji ragina skiepytis, nors to, ką patyrė po skiepo, niekam nelinkėtų. Atsakingos institucijos savo ruožtu ramina, kad pagal fiksuojamas nepageidaujamas reakcijas Lietuva niekuo iš kitų šalių neišsiskiria.

Dulkys pasisakė apie kaukes lauke: jų nereikėtų tik pasiekus scenarijų A

Kol kas kaukių dėvėjimo visose viešose erdvėse atsisakyti neplanuojama, pareiškė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jo teigimu, kol kas numatoma, kad kaukės lauke galėtų neprireikti pasiekus scenarijų A, kai sergamumas būtų 25 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Anot ministro, su ekspertais šia tema diskutuota ir sutarta, kad tai efektyvi ir pigi priemonė, kuri kol kas turėtų išlikti.

Dulkys: beveik penktadalis testuotų pedagogų gavo teigiamus antikūnų rezultatus

Profilaktiškai ištyrus 6 tūkst. pedagogų net 18 proc. jų gavo teigiamus antikūnų testų rezultatus, pirmadienį pranešė ministras Arūnas Dulkys.  Vertindamas epidemiologinę situaciją ministras konstatavo, kad sumažėjus simptomų turinčių asmenų testavimui, žadama toliau plėsti profilaktinius tyrimus. „Virusui po truputį traukiantis sumažėjo simptominio testavimo ir tai atveria naujas galimybes, dabar plėsime labiau savanorišką testavimą.
REKLAMA
REKLAMA

Onkologai skėsčioja rankomis: sukaustyti baimės pacientai vengia medikų, nors vėžys pražūtingai progresuoja

Dar nuo pavasario ir pirmojo karantino nesiliaujantys gyventojų skundai dėl apsunkinto patekimo pas gydytojus jau duoda savo „vaisius“. Onkologai apgailestaudami stebi sumažėjusius, bet gerokai sunkesnių būklių pacientų srautus. Neretais atvejais ligai išplitus paciento laikas būna suskaičiuotas ir tegalima pasiūlyti tik palaikomąjį gydymą. „Apmaudu, kai pacientai pirminei diagnozei atvyksta su akivaizdžiai matoma išplitusia liga.

Šimonytė teigia, kad Lietuva „Sputnik V“ vakcinos įsigyti neplanuoja: „Daugiau komentarų nebus“

Lietuva Rusijos sukurtos „Sputnik V“ vakcinos įsigyti neplanuoja, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. Ji pažymėjo, kad ši vakcina kol kas nėra registruota jokioje Europos Sąjungos šalyje. Neseniai „The Lancet“ žurnale paskelbta, kad Rusijoje sukurtos „Sputnik V“ vakcinos nuo koronaviruso efektyvumas siekia 91,6 proc., o kai kurios Europos šalys jau ruošiasi įsigyti šios vakcinos.

Šimonytė – apie imuniteto pasą: tikisi, kad šalies viduje jo neprireiks

COVID-19 skiepų ar imuniteto pasas, tikėtina, greičiausiai būtų reikalingas tik tarptautinėms kelionėms, pranešė premjerė Ingrida Šimonytė. Jis teigimu, šalies viduje galėtų būti apsieita be tokio dokumento. Ministrė pirmininkė priminė, kad ši idėja nėra nauja, bet kol kas apie ją nėra labai intensyviai nėra svarstoma.
REKLAMA
REKLAMA

Profesorius papasakojo, ar COVID-19 vakcina visiems vienodai saugi ir efektyvi 

Pamažu Lietuvą pasiekia vis daugiau vakcinų nuo COVID-19. Nors skiepijimas ja įsibėgėja labai pamažu, netyla klausimai, kokioms visuomenės grupėms viena ar kita vakcina nėra tinkama, kokie galimi vakcinos šalutiniai padariniai ir ar tai turėtų būti stabdis skiepijimui.  Anot gydytojo infektologo prof. Arvydo Ambrozaičio, nors ir asmenų, kurie dalyvavo vakcinų klinikiniuose tyrimuose, amžius turi ribas, iš esmės rekomenduojama skiepytis bet kokio amžiaus žmonėms.

Pranešė apie 311 nepageidaujamų reakcijų į vakcinas nuo COVID-19, 13 jų – sunkios

Vertinant pirmojo mėnesio vakcinavimo rezultatus pranešta apie 311 nepageidaujamų reakcijų į skiepus. Nors 13 jų buvo sunkios, pasitaikė ir neįprastų simptomų – veido, liežuvio tirpimas, specialistai pabrėžia, kad dauguma reakcijų nesunkios, būdingos ir po kitų vakcinų.
Į viršų