Aigustė Tavoraitė
Sveikatos aktualijų žurnalistė
Naujienų portalo tv3.lt sveikatos aktualijų žurnalistė.
Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Lietuvių filologija, bakalauras.
Vilniaus universitetas, Politika ir medijos, magistras.
Naujienų portale tv3.lt dirba nuo 2019 metų.
Domėjimosi sritys: sveikatos politika ir aktualijos, ligos ir jų gydymas, inovacijos, prevencija.
Sveikatos temomis rašo daugiau nei 10 metų, turi patirties tiek internetinėje žiniasklaidoje, tiek nacionalinėje spaudoje, redaguojant specializuotus sveikatos leidinius.
„Žodis gali pjaustyti kaip skalpelis, bet kartu ir gydyti. Panašių pastebėjimų teko išgirsti iš ne vieno gydytojo. Tikiu, kad įvairiapusis medicinos temų nušvietimas jei ne gydo, tai padeda atsijoti pelus nuo grūdų siekiant išlaikyti sveiką kūną ir protą“, – sakė A. Tavoraitė.
Rimvydas po vėžio diagnozės gyvena 20 metų: medikai iš pradžių žadėjo vos kelis mėnesius
Kažkada kaip nuosprendis skambėjusi onkologinė liga šiandien gali būti sėkmingai gydoma ir išgydoma. Štai prieš 20 metų vėžio diagnozę išgirdusiam prof. Rimvydui Jasinavičiui nieko skubiai nesiimant medikai iš pradžių težadėjo 2–3 mėnesius. Šiandien jis pasakoja prisimenantis galėjęs švęsti antrąjį gimtadienį.
Vyras pasakojo, kad praktiškai lygiai prieš 20 metų, vasario 2-ąją, išgirsta diagnozė visiškai pakeitė gyvenimą.
„Liga buvo nustatyta visiškai netikėtai.
Kritinės būklės pacientus regintis gydytojas: žmogus, būna, krenta kaip kirviu į dugną ir nieko negali pakeisti
Klastingasis COVID-19 į reanimacijos lovą paguldo ir sveikus, jaunus žmones. Negana to, net ir pasveikus virusas savaitėmis ar mėnesiais gali rodyti savo nagus. Gydytojas prof. Andrius Macas pasakoja, kad nors reanimatologams ir taip visada užteko įtempto darbo, pandemija jį dar apsunkino, mat paliko medikus be galimybės tiesiogiai pamatuoti pulsą ar paklausyti plaučius.
Persirgus COVID-19 Rūtos imunitetas puolė sveiką organizmą: jau galvojo, kad neišsikapstys
Šiandien vis garsiau tiek medikai, tiek patys pacientai kalba apie liekamuosius COVID-19 reiškinius. Persirgusieji šia infekcija skundžiasi nuovargiu, įvairiais skausmais, susilpnėjusia atmintimi ar kitais neurologiniais sutrikimais. Pasirodo, kai kurie negalavimai net gali paguldyti ir į ligoninės palatą.
REKLAMA
REKLAMA
Neeilinis atvejis: miręs nuo COVID-19, jaunesnis nei 39-erių – Ukrainos pilietis
Trečiadienį paskelbta apie dar 20 mirčių nuo COVID-19. Nors apie vieną mirusįjį 30–39 metų amžiaus grupėje pranešta šiandien, jo faktinė mirties data ankstesnė. Anot specialistų, šis atvejis kitoks, nes liga žmogui nustatyta po mirties.
Kaip portalą tv3.lt informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Justina Petravičienė, miręs asmuo yra Ukrainos pilietis, kuriam koronavirusinė infekcija patvirtinta po mirties.
Sparčiau plintanti COVID-19 atmaina – jau Lietuvoje: ekspertai aiškina, kas laukia toliau
Jau kurį laiką daugiau nerimo kėlusi sparčiau plintanti ir galbūt mirtingesnė britiškoji COVID-19 atmaina užfiksuota ir Lietuvoje. Ekspertai pasakoja, ką tai reiškia Lietuvai ir kokių priemonių dabar reikėtų imtis.
Pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė apie oficialiai užfiksuotą pirmą susirgimą naująja, vadinamąja britiškąja, COVID-19 atmaina.
Gydytojai papasakojo apie pokovidines pasekmes: simptomai apsunkina ir lengvai sirgusiųjų gyvenimą
Vis daugiau populiacijos persergant COVID-19 infekcija garsiau kalbama apie „pokovidinį sindromą“, t. y. trumpalaikes ir ilgalaikes infekcijos pasekmes sveikatai. Šeimos gydytojai jau dabar pasakoja girdintys pacientų skundus dėl didžiulio nuovargio, lydinčio nerimo ir įspėja, kad kai kuriais atvejais atsigauti po ligos prireikia ir kelių mėnesių.
Šeimos gydytojai pasakoja jau sulaukiantys dusulio, nerimo ar nuo menkiausių buities darbų atsiradusiu nuovargiu besiskundžiančių žmonių.
REKLAMA
REKLAMA
Ar vakcina apsaugos nuo COVID-19 perdavimo? Mokslas dar neturi atsakymo
Nors vakcinacijos laukiama kaip vieno pagrindinių įrankių, padėsiančių valdyti pandemiją, ar tiek pasiskiepiję, tiek prasirgę žmonės jau negalės platinti infekcijos, kol kas atsakymų dar nėra.
Virusologo, profesoriaus Sauliaus Čaplinsko teigimu, ekspertai jau yra įspėję, jog kai kurie žmonės susidarė klaidingą įsivaizdavimą, kad jei jau žmogus bus pasiskiepijęs, tai vos ne įgis imunitetą visam gyvenimui ir nebeplatins ligos.
Lietuva vaduojasi iš COVID-19 gniaužtų? Kol vienur plečiasi protrūkiai, kitur – vos 5 atvejai per dieną
Dar neseniai pagal COVID-19 sergamumo rodiklius visa degusi „raudonai“, šiandien Lietuva, panašu, po truputį laisvinasi iš viruso gniaužtų. Net keturios savivaldybės jau nusidažė „geltonai“, o bendras šalies sergamumo rodiklis kasdien vis mažėja. Visgi nors kai kur per parą nustatomi vos 5 nauji atvejai, išlieka vietų, kur sergamumas tik auga.
Naujausiais statistikos departamento duomenimis, jau keturios savivaldybės – Neringos, Rietavo, Birštono, Kalvarijų – patenka į vadinamą geltonąją zoną.
Nerimas dėl didesnio COVID-19 atmainos mirtingumo: yra, kur mutavęs virusas plinta dramatišku greičiu
Vos nustačius naujas plintančias COVID-19 atmainas, kilo nerimas dėl didesnio jų pavojingumo ir galimo naujo infekcijos protrūkio. Nors kol kas skelbta tik apie spartesnį mutavusio viruso plitimą, atsiranda duomenų ir apie didesnę jo įtaką mirštamumui.
Naują nerimą sukėlė neseniai pasirodęs Jungtinės Karalystės (JK) premjero Boriso Džonsono pranešimas apie galimą vadinamosios britiškosios atmainos didesnį pavojingumą.
„Dabar atrodo, kad esama tam tikrų įrodymų, jog naujasis variantas.
REKLAMA
REKLAMA
Aiškėja daugiau apie jauno marijampoliečio mirtį nuo COVID-19: gretutinių lemiančių ligų neturėjo
Jaunas marijampolietis apie tai, kad serga COVID-19 infekcija, sužinojo tik jau sunkios būklės atsidūręs priėmimo skyriuje. Be kita ko, medikai teigia, kad vyras neturėjo gretutinių lydinčių ligų, galėjusių nulemti tragišką baigtį sergant šia infekcija.
Trečiadienio rytą pranešta apie jauno, 30–39 metų amžiaus, Marijampolės apskrities gyventojo mirtį nuo COVID-19 infekcijos. Tai – jau 14 šiai amžiaus grupei priklausiusio asmens mirtis Lietuvoje.
Dulkys stabdo Verygos tvarką dėl vaistų priemokų: žada rečiau kaitalioti kainyną
Vyriausybei pritarus nukeliama eksministro Aurelijau Verygos patvirtinta tvarka dėl sudėtinių vaistų priemokų ir jų įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą.
Buvusiam ministrui A. Verygai kovojant su farmacijos kompanijomis ir raginant sumažinti sudėtinių vaistų kainas nuo Naujųjų pacientai baiminosi liksę be gydymo, mat šie medikamentai galėjo „iškristi“ iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo.
Miręs kiek jaunesnis nei 39 metų žmogus COVID-19 diagnozę išgirdo vos prieš 2 savaites
COVID-19 infekcija nusinešė dar vieno jauno, 30–39 metų amžiaus, vyro gyvybę. Nors infekcija jam buvo nustatyta tik prieš porą savaičių, Kauno klinikoje gydytam vyrui išsikapstyti nepavyko. Iš viso nuo COVID-19 šioje amžiaus grupėje mirė 14 žmonių.
Visgi, kaip portalui pasakojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Justina Petravičienė, kol kas nėra aišku, ar pacientas turėjo gretutinių susirgimų, kurie galėjo pabloginti ligos eigą.
REKLAMA
REKLAMA
Dulkys neatmeta, kad karantinas atskirose savivaldybėse galėtų laisvėti skirtingai
Vyriausybė ruošiasi tvirtinti konkretų atskirų karantino laisvinimo etapų planą, atsižvelgiant į sergamumo COVID-19 rodiklius šalyje. Neatmetama galimybė, kad karantinas atskirose savivaldybėse galėtų laisvėti skirtingu tempu.
Kaip nurodė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, pagrindiniai rodikliai, leisiantys kažkokius karantino švelninimus, tai – 14 d. sergamumas 100 tūkst. gyventojų ir teigiamų COVID-19 testų procento dalis, skaičiuojama nuo visų atliktų testų.
Griežtas karantinas žmonėms jau įgriso, bet ekspertai įspėja – pasigailėsime gavę daugiau laisvės
Nuo Vyriausybės ekspertų siūlymų pakentėti karantine bent iki kovo pradžios iki svarstymų galbūt ribojimus tęsti iki pavasario vidurio arba, priešingai, kuo greičiau juos laisvinti. Tokie svarstymai viešojoje erdvėje iš specialistų lūpų sklando pastaruoju metu.
Dulkys prognozuoja – balandį karantino galėtų nebūti: pasakė, kada tikėtis laisvesnio gyvenimo
Nors epidemiologinė situacija šalyje gerėja, ryškesnių atlaisvinimų tikėtis būtų galima nebent tik vasario pabaigoje ar pavasariui prasidėjus, teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Negana to, karantinas, panašu, nebus atšauktas iki balandžio mėnesio.
Kaip pasakojo jis, pagrindinis rodiklis kalbant apie galimus ribojimų švelninimus konkrečiose srityse – 14 d. sergamumo 100 tūkst. gyventojų vertinimas.
REKLAMA
REKLAMA
Dulkys: esame netoli tų durų, už kurių laukia scenarijus C ir galimi karantino pokyčiai
Lietuva pagal sergamumą jau netoli C scenarijaus, kai būtų galima laukti tam tikrų karantino atlaisvinimų, pirmadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Ministras priminė, kad jau ir anksčiau buvo diskutuota apie įvairius karantino atlaisvinimo scenarijus, tačiau jie yra tiesiogiai susieti su pagrindiniais sergamumo rodikliais.
„Šiuo metu 14 dienų sergamumas 100 tūkst.
Kas po pandemijos laukia šalies ligoninių? Siūlytų jungtis savanoriškai, steigti kitokio profilio įstaigas
Lietuva jau kurį laiką yra „linčiuojama“ dėl perdėm didelio stacionarinių lovų skaičiaus ir apskritai neefektyvaus ligoninių tinklo. Nors dar valstiečių užmojai jį optimizuoti subliuško po prezidentės veto, naujieji valdantieji sutinka, kad sisteminiai pokyčiai būtini.
Keičiasi registracijos tvarka pas gydytojus: jau dabar įspėja dėl nepatogumo vyresniems žmonėms
Ne vienus metus netylant skundams dėl didžiulių eilių sveikatos įstaigose ir sunkumų registruojantis pas gydytojus imtasi kurti išankstinę pacientų registravimosi (IPR) sistemą per e.sveikatos portalą. Nors keli šimtai įstaigų prie jos jau prisijungė ir nuo balandžio įprastos buvusios platformos sergu.lt nebeliks, kol kas ir naujoji jos versija veikia ne be nesklandumų.
REKLAMA
REKLAMA
Gydytojai kreipiasi į pacientus: jei tai tęsis, sulauksime dar didesnio perteklinių mirčių šuolio
Praėjusių metų paskutiniais mėnesiais Lietuvoje fiksuojant dešimtmečiais neregėtas perteklinių mirčių aukštumas specialistų akys nukrypo į ne tik Covid-19, bet ir kitų ligų sąlygotą padidėjusį pacientų mirštamumą. Dėmesio centre – lietuvių gyvybes ir taip labiausiai šienaujančios kraujotakos ligos. Gydytojai su nerimu prognozuoja, jog jei bijodami viruso pacientai toliau nesikreips pagalbos, sulauksime dar didesnio mirčių šuolio.
COVID-19 pasiglemžė virš 30-ies metų sveiko vyro gyvybę: gydytojai kovojo daugiau nei mėnesį
COVID-19 nusinešė dar vieno vos virš 30-ies metų vyro gyvybę. Net 35 paras dėl jo gyvybės kovojusiems Respublikinės Šiaulių ligoninės medikams teko pripažinti pralaimėjimą šiai klastingai ligai.
Kaip pasakojo ligoninės vadovas Remigijus Mažeika, pacientas neturėjo gretutinių susirgimų, o virusas tiesiog negrįžtamai sužalojo vyro plaučius.
„Pacientas reanimacijoje intubuotas buvo 35 paras. Į gydymą tiesiog nebuvo atsako ir, matyt, imuninė sistema buvo tokia, kuri neleido įveikti viruso.
Lietuviai kratosi PGR testo, nors antikūnus tiriasi su entuziazmu: tai gydytojams kelia nerimą
Mažėjantys sergančiųjų Covid-19 srautai pas šeimos gydytojus tik patvirtina, kad bent kol kas pandemija šalyje slopsta. Vis dėlto, medikų teigimu, dėl koronaviruso diagnozės žmonės neretai vengia kreiptis į šeimos gydytojus, nors sužinoti, ar yra persirgę, veržiasi su entuziazmu. O tai, jų manymu, nepadeda efektyviai valdyti pandemijos.
Gydytojai pasakoja, kad jau kurį laiką mažiau nustatomų naujų koronaviruso atvejų tiesiogiai atsiliepia ir sergančiųjų asmenų srautui.
REKLAMA
REKLAMA
Pandemija atveria reanimacijų bėdas: Lietuvoje 80 proc. mirusiųjų nuo COVID-19 nebuvo ventiliuoti nė paros
Covid-19 pandemijai į reanimacijos-intensyviosios terapijos skyrius (RITS) paguldžius daug daugiau sunkių pacientų specialistai teikia negailestingas įžvalgas. Kuo daugiau pacientų čia gydoma, tuo sudėtingiau užtikrinti kokybišką jų priežiūrą ir daugiau ligonių neišgyvena. Juo labiau didesnis mirštamumas fiksuotas tarp ventiliuojamų pacientų.
Dulkys apie sveikatos paslaugų prieinamumą: tai – skaudi tema
Nors pandemijos pagreitis Lietuvoje ėmė mažėti, situacija sveikatos paslaugų sektoriuje išlieka sudėtinga. Įtampas čia kelia ne tik Covid-19 pacientų gydymas, bet ir ribojamas kitų paslaugų prieinamumas. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys vardija katastrofiškai sumažėjusias jų apimtis, tačiau mato šviesą tunelio gale.
Profesorius Kėvalas įspėjo dėl vaikų sveikatos: mokyklų uždarymas atsigręžia bumerangu
Nors Covid-19 infekcija vaikams tiesiogiai pavojinga labai retai, specialistai įspėja apie ne mažiau pasekmių galinčius turėti šalutinius pandemijos reiškinius. Kalbama ne tik apie sumažėjusias sveikatos profilaktikos apimtis, bet ir smurto artimoje aplinkoje riziką.
Kaip pasakojo Kauno klinikų Vaikų klinikos vadovas, prof. Rimantas Kėvalas Covid-19 infekcija vaikams absoliučia dauguma atvejų nėra labai pavojinga ir pasireiškia lengvais simptomais arba praeina visai be jų.
REKLAMA
REKLAMA
Jau greitai skiepytis bus galima ir vaistinėse, bet dėl COVID-19 vakcinos – daug nežinomųjų
Jau nuo kovo 1 d. pasiskiepyti nuo tokių ligų kaip gripas ar erkinis encefalitas bus galima ir vaistinėse. Tačiau nors dar buvusi valdžia skubėjo paankstinti šią tvarką numatančių įstatymo pataisų įsigaliojimą dėl artėjančios masinės vakcinacijos nuo Covid-19, kol kas nėra aišku, ar tokia galimybė vaistinėse atsiras.
Nuo kovo 1 d. išplėstinės praktikos vaistininkas vaistinėje galės skiepyti gyventojus sezoninėmis gripo, erkinio encefalito ir kitų infekcinių ligų vakcinomis.
Ekspertė: palanki epidemiologinė situacija trapi dėl mutacijų grėsmės
Net ir gerėjant epidemiologinei situacijai atsipalaiduoti kol kas negalime, mat didelį nerimą kelia naujos viruso mutacijos. Apie tai įspėjusi VU mokslo prorektorė, profesorė Edita Sužėdielienė ragino kuo skubiau parengti viruso genominių tyrimų programą.
Kaip po prezidento susitikimo su Sveikatos ekspertų taryba pasakojo ji, buvo grįžta prie klausimo, kuris keltas jau prieš gerą mėnesį – tai virusologinės stebėsenos klausimas.
Profesorius: tikslas paskiepyti 70 proc. populiacijos – iki liepos vidurio
Optimistinis scenarijus – 70 proc. populiacijos vakcinaciją pasiekti iki liepos vidurio. Tokius siekius po susitikimo su prezidentu įvardijo Sveikatos ekspertų tarybos narys, LSMU prof. Kęstutis Petrikonis.
Kaip pasakojo jis, diskusija buvo skirta aiškios ribos nusistatymui, kada būtų galima pasiekti 70 proc. populiacijos vakcinaciją.
„Prezidento manymu, tai galėtų būti liepos 15 ar, simboliškai, 6 d.“, – sakė jis.
REKLAMA
REKLAMA
Ribojimus ekspertai siūlo išlaikyti bent iki kovo pradžios: kitaip trečios bangos neišvengsime
Nors taip laukiama bent kokių karantino atlaisvinimų, ekspertai įspėja, kad bet koks sušvelninimas turėtų būti itin atsargiai pasvertas, mat kitu atveju trečia banga ir užsidarymas neišvengiami.
Vyriausybės ekspertų grupės narys prof. Laimonas Griškevičius pabrėžė, kad kitose šalyse griežtai palaikomi judėjimo ribojimai, nes norima išvengti trečio visiško šalies užsidarymo.
Pusiaukelė dėl mirčių nuo COVID-19 ir pacientų dar nepasiekta: įvertino galimus scenarijus Lietuvai
Nors bendra pandeminė situacija šalyje gerėja, vertinant pacientų ligoninėse ir mirčių atvejų skaičių pusiaukelė dar nėra pasiekta, tvirtino Vyriausybės duomenų analitikas Aistis Šimaitis.
A. Šimaitis teigė, kad nors sunkių koronavirusu sergančių asmenų skaičius mažėja, krentanti ir mirtingumo kreivė, tačiau šie skaičiai vis dar yra per aukšti.
„Jei esame pusiaukelėje pagal atvejus ir teigiamus tyrimus, su ligoninėmis ir mirtimis ten dar nesame.
Dulkys apie skirtingus karantino režimus savivaldybėse: diskusija bus
Dar prieš paskelbiant visuotinį karantiną Lietuva buvo suskirstyta į kelias sergamumo zonas. Sveikatos apsaugos ministras neatmetė galimybės, kad keičiantis sergamumui skirtingose savivaldybėse galėtų būti taikomos nevienodos priemonės.
Socialdemokratų frakcija pirmadienį išsikvietė ministrą atsakyti aktualiausius klausimus apie pandemiją.
REKLAMA
REKLAMA
Gydytojai kraupsta: atvyksta pacientai, „išvaikščioję“ infarktą ir jau su išplitusiais navikais
Baimė kreiptis medikų pagalbos dėl rizikos užsikrėsti COVID-19 atsigręžė kitu galu – nors į ligoninių priėmimo skyrius ir atvyksta mažiau pacientų, daug dažniau jie yra sunkūs, su užleistais susirgimais. Gydytojai apgailestauja, kad retas toks iš ligoninės gali būti išleidžiamas be detalaus ištyrimo, o ir laiku anksčiau negauta pagalba gerokai blogina gyvenimo kokybę ar net priartina mirtį.
Šaltis – pandemijos valdymo sąjungininkas? Gydytoja papasakojo apie riziką COVID-19 užsikrėsti lauke
Nors šalį kaip reikiant kaustys šaltis, gydytojai neslepia, kad pandemijai toks oras yra dėkingas – kuo temperatūra žemesnė, tuo virusams plisti sąlygos mažiau palankios. Be to, pastebima, kad sergančiųjų Covid-19 kiek sumažėjo ir į „savo vietą“ grįžta peršalimo ligos.
Kaip pasakojo „MediCa klinikos“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė, palankiausios virusams, tarp jų – ir COVID-19, plitimui drėgnas ir vėsus oras.
„Iš esmės virusų plitimui labai palanki vėsuma ir drėgmė.
Profesorius Čaplinskas įspėjo, kad 2022 metais gresia nauji virusų protrūkiai
Pasauliui išgyvenant didžiausią pastarojo šimtmečio infekcinės ligos protrūkį, specialistai neturi ramių prognozių ir artimai ateičiai. Profesorius Saulius Čaplinskas įspėjo, kad jei koronavirusas ir dėmesys jam užgoš kitas ligas, tarp jų – ir gripą, kai po dviejų trejų metų gali laukti ne ką mažesni šio viruso protrūkiai.
Medikai jau kuris laikas pabrėžia, kad kova su Covid-19 padarė gerą darbą visų infekcinių ligų atžvilgiu, tačiau svarbu, kad tai nepadarytų meškos paslaugos.
REKLAMA
REKLAMA
Medicinai – dar vienas smūgis: privatininkus pandemija privertė rinktis, ar stabdyti veiklą
Seimo sveikatos reikalų komitetui susirinkus aptarti privataus sektoriaus galimybes ir iššūkius įsitraukti į COVID-19 pandemijos valdymą, pačios įstaigos negailėjo priekaištų atsakingoms institucijoms. Daug neaiškumų joms kelia tiek vakcinavimo proceso, vakcinų transportavimo, tiek paslaugų apmokėjimo klausimai. Negana to, dalis įstaigų pandemijos metų atsidūrė tarp girnų – turėjo rinktis, ar stabdant veiklą deleguoti gydytojus dirbi su Covid-19, ar tęsti planinių pacientų priežiūrą.
Santaros klinikų profesorė apie COVID-19 susirgusius skiepytus medikus: visuomenėje tokius atvejus net būtų sunku atsekti
Koronavirusu susirgus skiepytiems medikams gydytojai ramina, kad jų užsikrėtimas dažniausiu atveju įvyko dar prieš skiepą. Tuo metu visuomenėje tokius atvejus net būtų sunku išsiaiškinti.
Kaip pabrėžė situaciją komentavusi VU Santaros klinikų Infekcinės ligoninės vadovė prof. Ligita Jančorienė, rizika susirgti po pirmos skiepo dozės sumažėja iki 20 proc.
Koronavirusu susirgo skiepyti medikai: profesorė paaiškino, kad vakcina čia ne prie ko
Žinia apie COVID-19 susirgusius ką tik paskiepytus Santaros klinikų medikus vėl paskatino kalbas apie vakcinų nepatikimumą. Visgi specialistai kategoriškai neigia jokias galimas skiepo ir užfiksuoto teigiamo PGR tyrimo sąsajas, mat vakcinose nėra jokių viruso dalių, kad tam būtų net teorinė galimybė.
Ketvirtadienį pranešta apie 79 koronavirusu susirgusius medikus, kurie buvo paskiepyti pirmąja vakcinos doze.
VU Gyvybės mokslų centro prof.
REKLAMA
REKLAMA
Ramūs dėl COVID-19 negalės būti tiek persirgę, tiek pasiskiepiję? Pasakė, kokia rizika užsikrėsti antrąkart
Diskusijas dėl imuniteto ilgalaikiškumo skatinantys pakartotiniai užsikrėtimai koronavirusu nors ir nėra naujiena, vis dar ne itin dažnas atvejis. Visgi kol mokslininkai dar stokoja aiškumo, kiek gi laiko tiek persirgus Covid-19, tiek gavus vakciną išlieka imunitetas, aišku viena, kad kol kas tokie žmonės nebus visiškai laisvi nuo infekcijos prevencijos priemonių.
Lietuvoje jau buvo fiksuoti atvejai, kai Covid-19 užsikrėsta antrą kartą.
Dulkys apie „pamestas“ mirtis: „Tai didžiulė gėda ir tarptautiniu lygmeniu“
Netylant skandalui dėl „pamestų“ virš 1 tūkst. mirčių, susijusių su Covid-19, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad tokia situacija skandalinga tarptautiniu lygmeniu ir sakė jau ėmęsis tyrimo.
Prieš kelias savaites Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad vykdant Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) veiklos skaitmenizavimą, buvo aptiktos 804 neapskaitytos mirtys, susijusios su koronavirusu.
Šimonytė įvertino Petraičio atsisakymą trauktis: „Jo požiūris man nepasirodė suprantamas"
Sureagavusi į raginamo iš posto trauktis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovo Roberto Petraičio poziciją kol kas jame pasilikti premjerė Ingrida Šimonytė teigė nesuprantanti jo požiūrio į tai, kas yra atsakomybė už įstaigos veiklą.
Ministrė pirmininkė teigė pati bendravusi su R. Petraičiu, tačiau jo požiūrio nesupratusi.
„Man jo požiūris į tai, kur yra jo atsakomybė už įstaigos darbą arba rezultatus nepasirodė labai suprantamas.
REKLAMA
REKLAMA
Geros žinios dėl pandemijos plitimo, tačiau epidemiologė įspėja džiaugtis atsargiai
Nors stebimi pirmieji geri ženklai dėl epidemijos silpnėjimo, Lietuva vis dar išlieka viena tarp lyderių Europoje pagal sergamumą, naujausią informaciją teikė vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė.
Apžvelgdama epidemiologinę situaciją ji pabrėžė, kad Lietuvoje sergamumas išlieka aukštas, tačiau žvelgiant į praėjusią savaitę yra šiokių tokių teigiamų pokyčių.
„Sergamumo rodiklis ir kasdien nustatomų atvejų skaičius yra šiek tiek sumažėjęs.
NVSC vadovas Petraitis: „Galvų kapojimas nėra pagrindinė infekcijų valdymo priemonė“
Iš pareigų atsisakantis trauktis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovas Robertas Petraitis teigė, kad tokiu spaudimu jam siekiama „nunulinti situaciją“, o ne spręsti esmines problemas.
Įstaigos vadovas teigė, kad ministerijos nurodyti jo veiklos trūkumai nėra pagrįsti, o spaudimą trauktis iš pareigų laiko politiniu sprendimu.
„SAM viešai pateikta nuomonė apie mano kaip NVSC direktoriaus veiklos trūkumus yra nepagrįsta.
Dulkys apie pasiskiepijusius be eilės: klausimas, ar turime moralinę teisę, kad tokie žmonės būtų vakcinuojami toliau
Po skandalo apie be eilės skiepijimus asmenis nuo COVID-19 sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, susitikęs su prezidentu ir premjere, teigė, kad kol kas neaišku, ar šie asmenys gaus antrąją skiepo dozę.
A. Dulkys džiaugėsi, kad skiepijimo startas šalyje yra puikus, tačiau apgailestavo dėl tokio žmonių elgesio.
„Lenktynės dėl skiepo yra pats blogiausias pasirinkimas, koks šiandien galėtų būti šioje situacijoje.
REKLAMA
REKLAMA
Chirurgė įspėja, kada danties rovimas gali baigtis tragiškai
Dantų priežiūra kiekvienu žmogaus amžiaus periodu yra itin svarbus dalykas, tačiau neretai keliantis ir nemažai problemų. Sudėtingomis komplikacijomis gali pasibaigti ir dantų šalinimas. Taigi teiraujamės specialistės, ar esama taisyklės, kiek dantų galima išrauti vienu metu?
Veido ir žandikaulių chirurgė Dovilė Proškutė paaiškino, kad konkrečios rekomendacijos, kiek daugiausiai dantų būtų galima pašalinti vienu metu, nėra.
Svarbūs pokyčiai pacientams: rodo, kad nėra talonų, nes ne taip registruojasi
Pastaruoju metu ne kartą pacientų įvardyta problema dėl negalėjimo prasibrauti pas gydytojus ir gauti taloną kai kuriais atvejais tėra perkeliamos informacijos sistemos simuliuojama problema. Dėl to sistemoje laisvų vietų pas specialistą pacientas tiesiog nemato, nors realybėje jų yra.
Apie šią bėdą Seimo sveikatos reikalų komitete trečiadienį užsiminė ir Kauno klinikų vaikų klinikos vadovas, profesorius Rimantas Kėvalas.
Dulkys spaudžia NVSC vadovą Petraitį trauktis: „Paleidome iš rankų situacijos valdymą“
Po Nacionalinio visuomenės sveikatos centrą (NVSC) lydinčio skandalo dėl neapskaitytų mirčių ir įtarimų gebėjimo suvaldyti situaciją pandemijos metu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys penktadienį pasiūlė įstaigos vadovui Robertui Petraičiui pačiam trauktis iš posto.
Ministras teigė, kad medžiagos tiek daug, jog teko dar kartą susitikti su NVSC vadovu. Visgi A. Dulkys sakė susitikimą laikantis ne biurokratiniu, o dviejų vadovų pokalbiu ir tikisi, kad vadovas pats priims sprendimą.
REKLAMA
REKLAMA
Pirmojo COVID-19 vakcinos dūrio kol kas pageidauja ne visi pacientai
Lietuvą jau pasiekus trims „BioNTech ir Pfizer” vakcinos siuntoms šalyje toliau tęsiamas ne tik medikų, bet ir didžiausios rizikos pacientų skiepijimas. Kaip teigė Kauno klinikų Ambulatorinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas Šarūnas Mačinskas, procesas kol kas vyksta sklandžiai, sunkių pašalinių reakcijų neužfiksuota. Visgi kai kurie pacientai dar svarsto, ar pageidauja skiepo.
Dulkys: vakcinacija lenkiame kitas šalis – jau paskiepyta daugiau nei 13 tūkst. medikų ir pacientų
Lietuvoje nuo COVID-19 jau paskiepyta daugiau nei 13 tūkst. medikų ir pacientų, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis teigė besitikintis, kad per sausį jau visi medikai bus vakcinuoti.
Ministras informavo, kad pagal medikų skiepijimo apimtis jau lenkiame ne tik kaimynines, bet ir kitas Europos šalis.
„Šiuo metu, kai kalbame, Lietuvoje jau yra vakcinuota daugiau nei 13 tūkst. medikų bendruomenės atstovų ir pacientų.
Kėvalas įspėja dėl gresiančio naujo protrūkio: „Dar betrūko prisišaukti ir šitą bėdą“
Dėl pandemijos sumažėjusios kitų sveikatos paslaugų apimtys gali prišaukti ne mažesnę už Covid-19 bėdą. Kaip įspėjo vaikų ligų gydytojas Rimantas Kėvalas, jau dabar esama ženklų dėl gresiančio tymų protrūkio.
Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas Seimo sveikatos reikalų komitete pasakojo, kad bent kitų šalių rodikliai jau dabar itin verčia suklusti.
„Norėtųsi atkreipti dėmesį, ką šiuo metu kalba ekspertai. Už Covid-19 pandemiją dar blogiau gali būti prasidėjęs tymų protrūkis.
REKLAMA
REKLAMA
Nerimą keliančios tendencijos: daugėja sunkių COVID-19 pacientų, nors į ligonines patenka mažiau
Nors pavojus dėl dar prieš šventes daug nerimo kėlusio galimo sveikatos sistemos kolapso nuslūgo, dabar ligoninėse medikai regi sunkesnius Covid-19 sergančius pacientus. Visgi specialistai teigia, kad optimistinis scenarijus leidžia tikėtis, jog per sausį stacionare gydomų šių ligonių skaičiai pamažu ims mažėti.
Prezidento suburtos Sveikatos ekspertų tarybos narys LSMU prorektorius prof. dr.
Mokslininkas: griežtas karantinas Lietuvoje turėjo būti įvestas gerokai anksčiau
Pristatydamas naujausius duomenis dėl COVID-19 plitimo šalyje LSMU mokslininkas Mindaugas Stankūnas pasidalino ir retrospektyvia analize, kokiomis priemonėmis ir kada šalyje turėjo būti valdoma pandemija.
Kaip po Sveikatos ekspertų tarybos susitikimo su prezidentu aiškino profesorius, atlikta retrospektyvine analize bandyta įvertinti, kaip ir kada turėjo būti pritaikyti vakar paskelbti Vyriausybės ekspertų komisijos pasiūlyti karantino planai.