Aigustė Tavoraitė
Sveikatos aktualijų žurnalistė
Naujienų portalo tv3.lt sveikatos aktualijų žurnalistė.
Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, Lietuvių filologija, bakalauras.
Vilniaus universitetas, Politika ir medijos, magistras.
Naujienų portale tv3.lt dirba nuo 2019 metų.
Domėjimosi sritys: sveikatos politika ir aktualijos, ligos ir jų gydymas, inovacijos, prevencija.
Sveikatos temomis rašo daugiau nei 10 metų, turi patirties tiek internetinėje žiniasklaidoje, tiek nacionalinėje spaudoje, redaguojant specializuotus sveikatos leidinius.
„Žodis gali pjaustyti kaip skalpelis, bet kartu ir gydyti. Panašių pastebėjimų teko išgirsti iš ne vieno gydytojo. Tikiu, kad įvairiapusis medicinos temų nušvietimas jei ne gydo, tai padeda atsijoti pelus nuo grūdų siekiant išlaikyti sveiką kūną ir protą“, – sakė A. Tavoraitė.
Imunologė papasakojo daugiau apie „Sputnik V“ vakciną: kuo skiriasi nuo dabar naudojamų skiepų?
Moksliniuose leidiniuose pasirodžius informacijai apie Rusijos kurtos „Sputnik V“ vakcinos nuo koronaviruso efektyvumo rodiklius, kai kurios Europos Sąjungos šalys jau paskelbė norą įsigyti šios vakcinos. Visgi Lietuva laikosi principingos pozicijos ir į vakciną žiūri skeptiškai. Portalas tv3.lt nusprendė pasiteirauti imunologės, kuo ši vakcina skiriasi nuo kitose šalyse sukurtųjų ir ar galėtų būti sėkmingai naudojama ir mūsų piliečių skiepijimui.
Pas pacientus – ir traktoriaus priekaboje: „greitukės“ klimpsta pusnyse, gelbėtojų reikia laukti ir kelias valandas
Nuo kelionių ūkininkų traktoriaus priekaboje, pacientų gabenimo rogėmis iki kelių valandų laukimo, kol atvyks gelbėtojai. Šiemet kaip reikiant savo nagus parodžiusi žiema naujų iššūkių kelia ir greitosios medicinos pagalbos ekipažams. Apie šiandienos darbo kasdienybę pasakojantys „greitukių“ darbuotojai šypteli, kad nusprendę įsikurti kur atokiose sodybose galėtų ir patys pagalvoti apie planą B – turėti sniego roges ar visureigį.
Profesorė paaiškino „AstraZeneca“ vakcinos ypatumus: valdžia skiepyti vyresnių dar nesiryžta
Nepaisant ekspertų ir atsakingų institucijų išvadų dėl „AstraZeneca“ vakcinos saugumo ir vyresniems asmenims, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar dvejoja dėl „amžiaus cenzo“ ir kol kas šiuos skiepus yra nusprendusi skirti iki 55 m. amžiaus švietimo įstaigų darbuotojams. Visgi profesorė Aurelija Žvirblienė patikino, kad tai – daugiau politinis apsisprendimas.
REKLAMA
REKLAMA
Lauke – be kaukių, o viduje – su respiratoriais? Siūlo peržiūrėti karantino nuostatas
Apsauginių kaukių dėvėjimo ypatumai pandemijos ir ypač karantino metu ne tik audrina gyventojus, bet ir verčia diskutuoti ekspertus. Jų teigimu, nors vis daugiau prasmės atsiranda kalbėti apie aukštesnio lygio apsaugą, daug neatsakytų klausimų – dėl kaukių dėvėjimo efektyvumo viešose atvirose erdvėse. Nepaisant to, kaip numato Vyriausybės patvirtintas karantino lygių planas, jų atsisakyti būtų galima tik įžengus į „žaliąjį“ A scenarijų.
Realiai sergančiųjų COVID-19 sumažėjo 6 kartus: prašys šeimos gydytojų „uždaryti“ atvejus
Ketvirtadienį statistikos departamentui atvėrus daugiau COVID-19 duomenų, paaiškėjo, kad statistinis (paskutines 28 dienas) sergančiųjų skaičius yra 6 kartus mažesnis nei anksčiau skelbtas deklaruotas. Dėl to ministras Arūnas Dulkys beda pirštu ir į atsakingų institucijų darbą.
Patikslinus statistiką, paaiškėjo, kad šiuo metu Lietuvoje statistinis sergančiųjų žmonių skaičius siekia beveik 12 tūkst., kai tokie deklaruoti yra 62 tūkst. 586 žmonės.
Dulkys: netiksli sergamumo statistika nebuvo ir nėra naudojama sprendžiant dėl karantino laisvinimo
Po kilusio chaoso dėl dalyje savivaldybių statistikoje ir realybėje neatitinkančių sergančiųjų skaičiaus sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pristatė pokyčius dėl statistikos, susijusios su COVID-19 ligos rodikliais, skelbimo. Kartu jis garantavo, kad sergamumo rodiklis nėra ir nebuvo naudojamas vertinant karantino laisvinimo scenarijus.
REKLAMA
REKLAMA
Dulkys: vakcinos ir tyrimai yra savanoriški, bet kviečiame saugoti save ir kitus
Prieš atsiveriant verslams sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ragino saugoti tiek save, tiek kitus ir eiti išsitirti, tačiau pažymėjo, kad testavimas, kaip ir vakcinacija, yra savanoriškas sprendimas.
Ministras pažymėjo, kad norintiems sugrįžti į darbus siūloma nemokama galimybė išsitirti jokiu būdu nėra privaloma.
„Jau nuo rytojaus savanoriškam COVID-19 tyrimui galima registruotis dviem būdais – tinklapyje 1808 arba skambinant šiuo numeriu.
Dulkys apie karantino atlaisvinimus: situacija yra labai trapi
Trečiadienį Vyriausybei pagaliau priėmus sprendimus dėl karantino laisvinimo, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pabrėžė, kad situacija yra labai trapi.
Ministras pažymėjo, kad situacija bus nuolat sekama ir gali būti daromi pakeitimai į didesnio karantino laisvinimo ar griežtinimo pusę
„Šiandien mums labai svarbi diena tuo, nes norėjome pasidalyti labiau sisteminiu ir nuosekliu matymu, link ko galėtume judėti. Tai yra geras pasiekimas, nes dar gruodžio viduryje turėjome 1,5 tūkst.
Atlygintų žalą po COVID-19 vakcinos? SAM nuogąstauja, kad tuomet į eilę stos nukentėję dėl kitų skiepų ar vaistų
Pradėjus vakcinaciją nuo COVID-19 Seime pradėtos diskusijos ir dėl galimos žalos po skiepo atlyginimo. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tokios galimybės neatmeta, tačiau įspėja, kad tokiu atveju galėtų atsiverti Pandoros skrynia, mat į eilę žalai atlyginti galėtų rikiuotis ir dėl kitų vakcinų ar vaistų nepageidaujamas reakcijas patyrę asmenys.
REKLAMA
REKLAMA
Šimonytės patarėja Gudlevičienė apie karantino laisvinimą: yra rizika vėl greitai užsidaryti
Trečiadienį pagaliau laukiama konkrečių sprendimų dėl karantino atlaisvinimų. Visgi jau dabar valdžia pasiruošusi spausti stabdį, jei atvėrus dalį paslaugų situaciją vėl imtų blogėti. Remdamiesi kitų šalių patirtimi ekspertai įspėja, kad atleidus draudimus ir plintat naujai viruso atmainai gali nepavykti išvengti trečiosios viruso bangos.
Iš 146 „sergančiųjų“ liko vos 23: Pinskuvienė tikisi, kad artimiausiomis dienomis nuo koronaviruso „išgis“ tūkstančiai
Belaukiant galimų karantino atlaisvinimų savivaldoje vis daugiau merų beda pirštu į kreivų statistikos veidrodžių karalystę. Jie skelbia randantys gerokai didesnius sergančiųjų skaičius, nors realybėje žmonės COVID-19 sirgo jau prieš mėnesį ar kelis.
Dar penktadienį Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė iškėlė problemą dėl „netikrų“ sergančiųjų COVID-19 asmenų sąrašų.
Į skiepą nuo COVID-19 Mildos organizmas reagavo taip, kad kvietėsi dievų, tačiau kitus būtinai ragina skiepytis
Taip greitai nuo įsiplieskusios pandemijos pradžios sukūrus skiepus dalį visuomenės vis dar lydi nerimas dėl naujoviškos vakcinos saugumo. Visgi net ir su šalutiniais reiškiniais jau susidūrusieji ragina skiepytis, nors to, ką patyrė po skiepo, niekam nelinkėtų. Atsakingos institucijos savo ruožtu ramina, kad pagal fiksuojamas nepageidaujamas reakcijas Lietuva niekuo iš kitų šalių neišsiskiria.
REKLAMA
REKLAMA
Dulkys pasisakė apie kaukes lauke: jų nereikėtų tik pasiekus scenarijų A
Kol kas kaukių dėvėjimo visose viešose erdvėse atsisakyti neplanuojama, pareiškė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jo teigimu, kol kas numatoma, kad kaukės lauke galėtų neprireikti pasiekus scenarijų A, kai sergamumas būtų 25 atvejai 100 tūkst. gyventojų.
Anot ministro, su ekspertais šia tema diskutuota ir sutarta, kad tai efektyvi ir pigi priemonė, kuri kol kas turėtų išlikti.
Dulkys: beveik penktadalis testuotų pedagogų gavo teigiamus antikūnų rezultatus
Profilaktiškai ištyrus 6 tūkst. pedagogų net 18 proc. jų gavo teigiamus antikūnų testų rezultatus, pirmadienį pranešė ministras Arūnas Dulkys.
Vertindamas epidemiologinę situaciją ministras konstatavo, kad sumažėjus simptomų turinčių asmenų testavimui, žadama toliau plėsti profilaktinius tyrimus.
„Virusui po truputį traukiantis sumažėjo simptominio testavimo ir tai atveria naujas galimybes, dabar plėsime labiau savanorišką testavimą.
Onkologai skėsčioja rankomis: sukaustyti baimės pacientai vengia medikų, nors vėžys pražūtingai progresuoja
Dar nuo pavasario ir pirmojo karantino nesiliaujantys gyventojų skundai dėl apsunkinto patekimo pas gydytojus jau duoda savo „vaisius“. Onkologai apgailestaudami stebi sumažėjusius, bet gerokai sunkesnių būklių pacientų srautus. Neretais atvejais ligai išplitus paciento laikas būna suskaičiuotas ir tegalima pasiūlyti tik palaikomąjį gydymą.
„Apmaudu, kai pacientai pirminei diagnozei atvyksta su akivaizdžiai matoma išplitusia liga.
REKLAMA
REKLAMA
Šimonytė teigia, kad Lietuva „Sputnik V“ vakcinos įsigyti neplanuoja: „Daugiau komentarų nebus“
Lietuva Rusijos sukurtos „Sputnik V“ vakcinos įsigyti neplanuoja, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. Ji pažymėjo, kad ši vakcina kol kas nėra registruota jokioje Europos Sąjungos šalyje.
Neseniai „The Lancet“ žurnale paskelbta, kad Rusijoje sukurtos „Sputnik V“ vakcinos nuo koronaviruso efektyvumas siekia 91,6 proc., o kai kurios Europos šalys jau ruošiasi įsigyti šios vakcinos.
Šimonytė – apie imuniteto pasą: tikisi, kad šalies viduje jo neprireiks
COVID-19 skiepų ar imuniteto pasas, tikėtina, greičiausiai būtų reikalingas tik tarptautinėms kelionėms, pranešė premjerė Ingrida Šimonytė. Jis teigimu, šalies viduje galėtų būti apsieita be tokio dokumento.
Ministrė pirmininkė priminė, kad ši idėja nėra nauja, bet kol kas apie ją nėra labai intensyviai nėra svarstoma.
Profesorius papasakojo, ar COVID-19 vakcina visiems vienodai saugi ir efektyvi
Pamažu Lietuvą pasiekia vis daugiau vakcinų nuo COVID-19. Nors skiepijimas ja įsibėgėja labai pamažu, netyla klausimai, kokioms visuomenės grupėms viena ar kita vakcina nėra tinkama, kokie galimi vakcinos šalutiniai padariniai ir ar tai turėtų būti stabdis skiepijimui.
Anot gydytojo infektologo prof. Arvydo Ambrozaičio, nors ir asmenų, kurie dalyvavo vakcinų klinikiniuose tyrimuose, amžius turi ribas, iš esmės rekomenduojama skiepytis bet kokio amžiaus žmonėms.
REKLAMA
REKLAMA
Pranešė apie 311 nepageidaujamų reakcijų į vakcinas nuo COVID-19, 13 jų – sunkios
Vertinant pirmojo mėnesio vakcinavimo rezultatus pranešta apie 311 nepageidaujamų reakcijų į skiepus. Nors 13 jų buvo sunkios, pasitaikė ir neįprastų simptomų – veido, liežuvio tirpimas, specialistai pabrėžia, kad dauguma reakcijų nesunkios, būdingos ir po kitų vakcinų.
Rimvydas po vėžio diagnozės gyvena 20 metų: medikai iš pradžių žadėjo vos kelis mėnesius
Kažkada kaip nuosprendis skambėjusi onkologinė liga šiandien gali būti sėkmingai gydoma ir išgydoma. Štai prieš 20 metų vėžio diagnozę išgirdusiam prof. Rimvydui Jasinavičiui nieko skubiai nesiimant medikai iš pradžių težadėjo 2–3 mėnesius. Šiandien jis pasakoja prisimenantis galėjęs švęsti antrąjį gimtadienį.
Vyras pasakojo, kad praktiškai lygiai prieš 20 metų, vasario 2-ąją, išgirsta diagnozė visiškai pakeitė gyvenimą.
„Liga buvo nustatyta visiškai netikėtai.
Kritinės būklės pacientus regintis gydytojas: žmogus, būna, krenta kaip kirviu į dugną ir nieko negali pakeisti
Klastingasis COVID-19 į reanimacijos lovą paguldo ir sveikus, jaunus žmones. Negana to, net ir pasveikus virusas savaitėmis ar mėnesiais gali rodyti savo nagus. Gydytojas prof. Andrius Macas pasakoja, kad nors reanimatologams ir taip visada užteko įtempto darbo, pandemija jį dar apsunkino, mat paliko medikus be galimybės tiesiogiai pamatuoti pulsą ar paklausyti plaučius.
REKLAMA
REKLAMA
Persirgus COVID-19 Rūtos imunitetas puolė sveiką organizmą: jau galvojo, kad neišsikapstys
Šiandien vis garsiau tiek medikai, tiek patys pacientai kalba apie liekamuosius COVID-19 reiškinius. Persirgusieji šia infekcija skundžiasi nuovargiu, įvairiais skausmais, susilpnėjusia atmintimi ar kitais neurologiniais sutrikimais. Pasirodo, kai kurie negalavimai net gali paguldyti ir į ligoninės palatą.
Neeilinis atvejis: miręs nuo COVID-19, jaunesnis nei 39-erių – Ukrainos pilietis
Trečiadienį paskelbta apie dar 20 mirčių nuo COVID-19. Nors apie vieną mirusįjį 30–39 metų amžiaus grupėje pranešta šiandien, jo faktinė mirties data ankstesnė. Anot specialistų, šis atvejis kitoks, nes liga žmogui nustatyta po mirties.
Kaip portalą tv3.lt informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Justina Petravičienė, miręs asmuo yra Ukrainos pilietis, kuriam koronavirusinė infekcija patvirtinta po mirties.
Sparčiau plintanti COVID-19 atmaina – jau Lietuvoje: ekspertai aiškina, kas laukia toliau
Jau kurį laiką daugiau nerimo kėlusi sparčiau plintanti ir galbūt mirtingesnė britiškoji COVID-19 atmaina užfiksuota ir Lietuvoje. Ekspertai pasakoja, ką tai reiškia Lietuvai ir kokių priemonių dabar reikėtų imtis.
Pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė apie oficialiai užfiksuotą pirmą susirgimą naująja, vadinamąja britiškąja, COVID-19 atmaina.
REKLAMA
REKLAMA
Gydytojai papasakojo apie pokovidines pasekmes: simptomai apsunkina ir lengvai sirgusiųjų gyvenimą
Vis daugiau populiacijos persergant COVID-19 infekcija garsiau kalbama apie „pokovidinį sindromą“, t. y. trumpalaikes ir ilgalaikes infekcijos pasekmes sveikatai. Šeimos gydytojai jau dabar pasakoja girdintys pacientų skundus dėl didžiulio nuovargio, lydinčio nerimo ir įspėja, kad kai kuriais atvejais atsigauti po ligos prireikia ir kelių mėnesių.
Šeimos gydytojai pasakoja jau sulaukiantys dusulio, nerimo ar nuo menkiausių buities darbų atsiradusiu nuovargiu besiskundžiančių žmonių.
Ar vakcina apsaugos nuo COVID-19 perdavimo? Mokslas dar neturi atsakymo
Nors vakcinacijos laukiama kaip vieno pagrindinių įrankių, padėsiančių valdyti pandemiją, ar tiek pasiskiepiję, tiek prasirgę žmonės jau negalės platinti infekcijos, kol kas atsakymų dar nėra.
Virusologo, profesoriaus Sauliaus Čaplinsko teigimu, ekspertai jau yra įspėję, jog kai kurie žmonės susidarė klaidingą įsivaizdavimą, kad jei jau žmogus bus pasiskiepijęs, tai vos ne įgis imunitetą visam gyvenimui ir nebeplatins ligos.
Lietuva vaduojasi iš COVID-19 gniaužtų? Kol vienur plečiasi protrūkiai, kitur – vos 5 atvejai per dieną
Dar neseniai pagal COVID-19 sergamumo rodiklius visa degusi „raudonai“, šiandien Lietuva, panašu, po truputį laisvinasi iš viruso gniaužtų. Net keturios savivaldybės jau nusidažė „geltonai“, o bendras šalies sergamumo rodiklis kasdien vis mažėja. Visgi nors kai kur per parą nustatomi vos 5 nauji atvejai, išlieka vietų, kur sergamumas tik auga.
Naujausiais statistikos departamento duomenimis, jau keturios savivaldybės – Neringos, Rietavo, Birštono, Kalvarijų – patenka į vadinamą geltonąją zoną.
REKLAMA
REKLAMA
Nerimas dėl didesnio COVID-19 atmainos mirtingumo: yra, kur mutavęs virusas plinta dramatišku greičiu
Vos nustačius naujas plintančias COVID-19 atmainas, kilo nerimas dėl didesnio jų pavojingumo ir galimo naujo infekcijos protrūkio. Nors kol kas skelbta tik apie spartesnį mutavusio viruso plitimą, atsiranda duomenų ir apie didesnę jo įtaką mirštamumui.
Naują nerimą sukėlė neseniai pasirodęs Jungtinės Karalystės (JK) premjero Boriso Džonsono pranešimas apie galimą vadinamosios britiškosios atmainos didesnį pavojingumą.
„Dabar atrodo, kad esama tam tikrų įrodymų, jog naujasis variantas.
Aiškėja daugiau apie jauno marijampoliečio mirtį nuo COVID-19: gretutinių lemiančių ligų neturėjo
Jaunas marijampolietis apie tai, kad serga COVID-19 infekcija, sužinojo tik jau sunkios būklės atsidūręs priėmimo skyriuje. Be kita ko, medikai teigia, kad vyras neturėjo gretutinių lydinčių ligų, galėjusių nulemti tragišką baigtį sergant šia infekcija.
Trečiadienio rytą pranešta apie jauno, 30–39 metų amžiaus, Marijampolės apskrities gyventojo mirtį nuo COVID-19 infekcijos. Tai – jau 14 šiai amžiaus grupei priklausiusio asmens mirtis Lietuvoje.
Dulkys stabdo Verygos tvarką dėl vaistų priemokų: žada rečiau kaitalioti kainyną
Vyriausybei pritarus nukeliama eksministro Aurelijau Verygos patvirtinta tvarka dėl sudėtinių vaistų priemokų ir jų įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą.
Buvusiam ministrui A. Verygai kovojant su farmacijos kompanijomis ir raginant sumažinti sudėtinių vaistų kainas nuo Naujųjų pacientai baiminosi liksę be gydymo, mat šie medikamentai galėjo „iškristi“ iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo.
REKLAMA
REKLAMA
Miręs kiek jaunesnis nei 39 metų žmogus COVID-19 diagnozę išgirdo vos prieš 2 savaites
COVID-19 infekcija nusinešė dar vieno jauno, 30–39 metų amžiaus, vyro gyvybę. Nors infekcija jam buvo nustatyta tik prieš porą savaičių, Kauno klinikoje gydytam vyrui išsikapstyti nepavyko. Iš viso nuo COVID-19 šioje amžiaus grupėje mirė 14 žmonių.
Visgi, kaip portalui pasakojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Justina Petravičienė, kol kas nėra aišku, ar pacientas turėjo gretutinių susirgimų, kurie galėjo pabloginti ligos eigą.
Dulkys neatmeta, kad karantinas atskirose savivaldybėse galėtų laisvėti skirtingai
Vyriausybė ruošiasi tvirtinti konkretų atskirų karantino laisvinimo etapų planą, atsižvelgiant į sergamumo COVID-19 rodiklius šalyje. Neatmetama galimybė, kad karantinas atskirose savivaldybėse galėtų laisvėti skirtingu tempu.
Kaip nurodė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, pagrindiniai rodikliai, leisiantys kažkokius karantino švelninimus, tai – 14 d. sergamumas 100 tūkst. gyventojų ir teigiamų COVID-19 testų procento dalis, skaičiuojama nuo visų atliktų testų.
Griežtas karantinas žmonėms jau įgriso, bet ekspertai įspėja – pasigailėsime gavę daugiau laisvės
Nuo Vyriausybės ekspertų siūlymų pakentėti karantine bent iki kovo pradžios iki svarstymų galbūt ribojimus tęsti iki pavasario vidurio arba, priešingai, kuo greičiau juos laisvinti. Tokie svarstymai viešojoje erdvėje iš specialistų lūpų sklando pastaruoju metu.
REKLAMA
REKLAMA
Dulkys prognozuoja – balandį karantino galėtų nebūti: pasakė, kada tikėtis laisvesnio gyvenimo
Nors epidemiologinė situacija šalyje gerėja, ryškesnių atlaisvinimų tikėtis būtų galima nebent tik vasario pabaigoje ar pavasariui prasidėjus, teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Negana to, karantinas, panašu, nebus atšauktas iki balandžio mėnesio.
Kaip pasakojo jis, pagrindinis rodiklis kalbant apie galimus ribojimų švelninimus konkrečiose srityse – 14 d. sergamumo 100 tūkst. gyventojų vertinimas.
Dulkys: esame netoli tų durų, už kurių laukia scenarijus C ir galimi karantino pokyčiai
Lietuva pagal sergamumą jau netoli C scenarijaus, kai būtų galima laukti tam tikrų karantino atlaisvinimų, pirmadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Ministras priminė, kad jau ir anksčiau buvo diskutuota apie įvairius karantino atlaisvinimo scenarijus, tačiau jie yra tiesiogiai susieti su pagrindiniais sergamumo rodikliais.
„Šiuo metu 14 dienų sergamumas 100 tūkst.
Kas po pandemijos laukia šalies ligoninių? Siūlytų jungtis savanoriškai, steigti kitokio profilio įstaigas
Lietuva jau kurį laiką yra „linčiuojama“ dėl perdėm didelio stacionarinių lovų skaičiaus ir apskritai neefektyvaus ligoninių tinklo. Nors dar valstiečių užmojai jį optimizuoti subliuško po prezidentės veto, naujieji valdantieji sutinka, kad sisteminiai pokyčiai būtini.
REKLAMA
REKLAMA
Keičiasi registracijos tvarka pas gydytojus: jau dabar įspėja dėl nepatogumo vyresniems žmonėms
Ne vienus metus netylant skundams dėl didžiulių eilių sveikatos įstaigose ir sunkumų registruojantis pas gydytojus imtasi kurti išankstinę pacientų registravimosi (IPR) sistemą per e.sveikatos portalą. Nors keli šimtai įstaigų prie jos jau prisijungė ir nuo balandžio įprastos buvusios platformos sergu.lt nebeliks, kol kas ir naujoji jos versija veikia ne be nesklandumų.
Gydytojai kreipiasi į pacientus: jei tai tęsis, sulauksime dar didesnio perteklinių mirčių šuolio
Praėjusių metų paskutiniais mėnesiais Lietuvoje fiksuojant dešimtmečiais neregėtas perteklinių mirčių aukštumas specialistų akys nukrypo į ne tik Covid-19, bet ir kitų ligų sąlygotą padidėjusį pacientų mirštamumą. Dėmesio centre – lietuvių gyvybes ir taip labiausiai šienaujančios kraujotakos ligos. Gydytojai su nerimu prognozuoja, jog jei bijodami viruso pacientai toliau nesikreips pagalbos, sulauksime dar didesnio mirčių šuolio.
COVID-19 pasiglemžė virš 30-ies metų sveiko vyro gyvybę: gydytojai kovojo daugiau nei mėnesį
COVID-19 nusinešė dar vieno vos virš 30-ies metų vyro gyvybę. Net 35 paras dėl jo gyvybės kovojusiems Respublikinės Šiaulių ligoninės medikams teko pripažinti pralaimėjimą šiai klastingai ligai.
Kaip pasakojo ligoninės vadovas Remigijus Mažeika, pacientas neturėjo gretutinių susirgimų, o virusas tiesiog negrįžtamai sužalojo vyro plaučius.
„Pacientas reanimacijoje intubuotas buvo 35 paras. Į gydymą tiesiog nebuvo atsako ir, matyt, imuninė sistema buvo tokia, kuri neleido įveikti viruso.
REKLAMA
REKLAMA
Lietuviai kratosi PGR testo, nors antikūnus tiriasi su entuziazmu: tai gydytojams kelia nerimą
Mažėjantys sergančiųjų Covid-19 srautai pas šeimos gydytojus tik patvirtina, kad bent kol kas pandemija šalyje slopsta. Vis dėlto, medikų teigimu, dėl koronaviruso diagnozės žmonės neretai vengia kreiptis į šeimos gydytojus, nors sužinoti, ar yra persirgę, veržiasi su entuziazmu. O tai, jų manymu, nepadeda efektyviai valdyti pandemijos.
Gydytojai pasakoja, kad jau kurį laiką mažiau nustatomų naujų koronaviruso atvejų tiesiogiai atsiliepia ir sergančiųjų asmenų srautui.
Pandemija atveria reanimacijų bėdas: Lietuvoje 80 proc. mirusiųjų nuo COVID-19 nebuvo ventiliuoti nė paros
Covid-19 pandemijai į reanimacijos-intensyviosios terapijos skyrius (RITS) paguldžius daug daugiau sunkių pacientų specialistai teikia negailestingas įžvalgas. Kuo daugiau pacientų čia gydoma, tuo sudėtingiau užtikrinti kokybišką jų priežiūrą ir daugiau ligonių neišgyvena. Juo labiau didesnis mirštamumas fiksuotas tarp ventiliuojamų pacientų.
Dulkys apie sveikatos paslaugų prieinamumą: tai – skaudi tema
Nors pandemijos pagreitis Lietuvoje ėmė mažėti, situacija sveikatos paslaugų sektoriuje išlieka sudėtinga. Įtampas čia kelia ne tik Covid-19 pacientų gydymas, bet ir ribojamas kitų paslaugų prieinamumas. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys vardija katastrofiškai sumažėjusias jų apimtis, tačiau mato šviesą tunelio gale.
REKLAMA
REKLAMA
Profesorius Kėvalas įspėjo dėl vaikų sveikatos: mokyklų uždarymas atsigręžia bumerangu
Nors Covid-19 infekcija vaikams tiesiogiai pavojinga labai retai, specialistai įspėja apie ne mažiau pasekmių galinčius turėti šalutinius pandemijos reiškinius. Kalbama ne tik apie sumažėjusias sveikatos profilaktikos apimtis, bet ir smurto artimoje aplinkoje riziką.
Kaip pasakojo Kauno klinikų Vaikų klinikos vadovas, prof. Rimantas Kėvalas Covid-19 infekcija vaikams absoliučia dauguma atvejų nėra labai pavojinga ir pasireiškia lengvais simptomais arba praeina visai be jų.
Jau greitai skiepytis bus galima ir vaistinėse, bet dėl COVID-19 vakcinos – daug nežinomųjų
Jau nuo kovo 1 d. pasiskiepyti nuo tokių ligų kaip gripas ar erkinis encefalitas bus galima ir vaistinėse. Tačiau nors dar buvusi valdžia skubėjo paankstinti šią tvarką numatančių įstatymo pataisų įsigaliojimą dėl artėjančios masinės vakcinacijos nuo Covid-19, kol kas nėra aišku, ar tokia galimybė vaistinėse atsiras.
Nuo kovo 1 d. išplėstinės praktikos vaistininkas vaistinėje galės skiepyti gyventojus sezoninėmis gripo, erkinio encefalito ir kitų infekcinių ligų vakcinomis.
Ekspertė: palanki epidemiologinė situacija trapi dėl mutacijų grėsmės
Net ir gerėjant epidemiologinei situacijai atsipalaiduoti kol kas negalime, mat didelį nerimą kelia naujos viruso mutacijos. Apie tai įspėjusi VU mokslo prorektorė, profesorė Edita Sužėdielienė ragino kuo skubiau parengti viruso genominių tyrimų programą.
Kaip po prezidento susitikimo su Sveikatos ekspertų taryba pasakojo ji, buvo grįžta prie klausimo, kuris keltas jau prieš gerą mėnesį – tai virusologinės stebėsenos klausimas.
REKLAMA
REKLAMA
Profesorius: tikslas paskiepyti 70 proc. populiacijos – iki liepos vidurio
Optimistinis scenarijus – 70 proc. populiacijos vakcinaciją pasiekti iki liepos vidurio. Tokius siekius po susitikimo su prezidentu įvardijo Sveikatos ekspertų tarybos narys, LSMU prof. Kęstutis Petrikonis.
Kaip pasakojo jis, diskusija buvo skirta aiškios ribos nusistatymui, kada būtų galima pasiekti 70 proc. populiacijos vakcinaciją.
„Prezidento manymu, tai galėtų būti liepos 15 ar, simboliškai, 6 d.“, – sakė jis.
Ribojimus ekspertai siūlo išlaikyti bent iki kovo pradžios: kitaip trečios bangos neišvengsime
Nors taip laukiama bent kokių karantino atlaisvinimų, ekspertai įspėja, kad bet koks sušvelninimas turėtų būti itin atsargiai pasvertas, mat kitu atveju trečia banga ir užsidarymas neišvengiami.
Vyriausybės ekspertų grupės narys prof. Laimonas Griškevičius pabrėžė, kad kitose šalyse griežtai palaikomi judėjimo ribojimai, nes norima išvengti trečio visiško šalies užsidarymo.
Pusiaukelė dėl mirčių nuo COVID-19 ir pacientų dar nepasiekta: įvertino galimus scenarijus Lietuvai
Nors bendra pandeminė situacija šalyje gerėja, vertinant pacientų ligoninėse ir mirčių atvejų skaičių pusiaukelė dar nėra pasiekta, tvirtino Vyriausybės duomenų analitikas Aistis Šimaitis.
A. Šimaitis teigė, kad nors sunkių koronavirusu sergančių asmenų skaičius mažėja, krentanti ir mirtingumo kreivė, tačiau šie skaičiai vis dar yra per aukšti.
„Jei esame pusiaukelėje pagal atvejus ir teigiamus tyrimus, su ligoninėmis ir mirtimis ten dar nesame.
REKLAMA
REKLAMA
Dulkys apie skirtingus karantino režimus savivaldybėse: diskusija bus
Dar prieš paskelbiant visuotinį karantiną Lietuva buvo suskirstyta į kelias sergamumo zonas. Sveikatos apsaugos ministras neatmetė galimybės, kad keičiantis sergamumui skirtingose savivaldybėse galėtų būti taikomos nevienodos priemonės.
Socialdemokratų frakcija pirmadienį išsikvietė ministrą atsakyti aktualiausius klausimus apie pandemiją.
Gydytojai kraupsta: atvyksta pacientai, „išvaikščioję“ infarktą ir jau su išplitusiais navikais
Baimė kreiptis medikų pagalbos dėl rizikos užsikrėsti COVID-19 atsigręžė kitu galu – nors į ligoninių priėmimo skyrius ir atvyksta mažiau pacientų, daug dažniau jie yra sunkūs, su užleistais susirgimais. Gydytojai apgailestauja, kad retas toks iš ligoninės gali būti išleidžiamas be detalaus ištyrimo, o ir laiku anksčiau negauta pagalba gerokai blogina gyvenimo kokybę ar net priartina mirtį.