Skelbimų galima rasti internete. Čia specialiai lietuviams sukurtos grupės, kuriose siūlomi namai ir butai Pietų Europoje, dažniausiai Italijoje, Kipre, ispanijoje ir kitur.
Būstai Italijoje – su baseinais, alyvmedžių sodais
Štai 3 kambarių, 45 kvadratinių metrų butas pietų Italijoje, Kalabrijos regione, kainuoja vos 42 tūkst. eurų.
„Jį sudaro: svetainė su virtuvėle, 2 erdvūs dviviečiai miegamieji, vonios kambarys ir didelis balkonas su vaizdu į kalnus“, – rašoma skelbime.
Buto vieta nurodoma kaip itin patraukli. Nuo buto esą tik 800 metrų iki prekybos centro, 600 metrų iki jūros ir apie 3 kilometrai iki miesto centro.
Vienas nepatogumas – name nėra lifto, tad į 4-ą aukštą teks lipti patiems.
Tuo metu Sicilijoje siūlomas 2 kambarių, 85 kv. m namas. Jo kaina – 130 tūkst. eurų, tačiau galima derėtis.
Skelbime nurodoma, kad pro virtuvės langą atsiveria vaizdas į kalnus ir jūrą.
Viso sklypo plotas yra 1800 kv. m, sklype auga 10 alyvmedžių, netoliese yra aliejaus spaudykla.
Name – visa reikalingiausia technika: šaldytuvas, indaplovė, kaitlentė. Miegamajame yra drabužinė. Vonios kambaryje, kaip ir būdinga itališkiems būstams, yra bidė.
Prie namo taip pat galima įsirengti baseiną, kuris jau nupirktas.
Būstai parduodami ir Šiaurės Italijoje. Štai Lombardijoje už 45 tūkst. eurų siūlomas įrengtas 1,5 kambario, 65 kv. m butas.
Kaip matyti iš nuotraukų, pro langus atsiveria įspūdingas vaizdas, mat namai apsupti kalnų ir miškų.
Gyventojai taip pat gali mėgauti privačiu sodu su veranda.
Kipre – studijos ir apartamentai kompleksuose
Lietuviai taip pat labai pamėgo Kiprą. Ne tik dėl saulės ar gražių paplūdimių, bet ir dėl draugiškų būsto kainų. Kaip matyti iš skelbimų, Kipre itin populiaru pirkti NT kompleksuose esančius apartamentus.
Visiškai naujas 2 kambarių, 77 kv. m butas Larnakoje kainuoja 285 tūkst. eurų.
Apartamentai, kaip skelbiama, yra netoli jūros, prestižinėje zonoje. Viduje – du miegamieji, yra terasa.
Tuo metu Šiaurės Kipre parduodama studija su vaizdu į jūrą. 8 aukšte esanti studija yra 40 kv. m dydžio ir kainuoja 105 tūkst. eurų (galima pirkti išsimokėtinai).
Studija yra šalia paplūdimio, netoliese įvairios kavinės, poilsio vietos.
Šiaurės Kipre parduodami dar vieni apartamentai prie jūros, kurių kaina apie 99 tūkst. eurų.
Apartamentai su balkonu užima 105 kv. m. Viduje yra visi baldai ir buitinė technika.
Apartamentai Ispanijoje – šiek tiek brangesni
Ispanija – taip pat mėgstama atostogų vieta, tad nenuostabu, kad lietuviai čia dairosi ir ilgalaikių būstų.
Pavyzdžiui, apartamentai su bendru baseinu Ispanijoje, Alikantėje, kainuoja 125 tūkst. eurų.
Namas yra 100 kv. m dydžio, jame 4 kambariai.
Kaip skelbiama, name yra bendras baseinas, terasa. Netoli yra parduotuvės, restoranai, autobusų stotelės, vaikų zonos, degalinės, žalios zonos, kavinės, vaistinės.
Tuo metu 3 kambarių renovuoti apartamentai su balkonu Alikantėje kainuoja 144 tūkst. eurų.
Apartamentai nutolę tik 300 metrų iki jūros, 45 kilometrus iki Alikantės oro uosto. Bendras plotas – 53 kv. m.
Jei butas per mažas, galima rinktis 4 kambarių namą su terasa. Toks kainuoja apie 140 tūkst. eurų.
Namas įrengtas, yra terasa, garažas, kiemelis. Bendras plotas – 70 kv. m.
Netoliese: parduotuvės, restoranai, autobusų stotelės, vaikų zonos, degalinės, žalios zonos, kavinės, vaistinės. Vos 1,3 kilometro iki jūros.
Lietuvoje butų kainos didesnės kelis kartus
Tuo metu Lietuvoje būstų kainos kelis kartus didesnės. Kainas palyginome remdamiesi skelbimų portalo „Aruodas“ duomenimis, pasirinkę butus ir namus, ne mažesnius nei 50 kv. m ir turinčius bent 2 kambarius.
Štai 2 kambarių, 55 kv. m dydžio butas Vilniuje, Naujamiestyje, kainuoja 327,8 tūkst. eurų.
Butas yra naujame projekte, turi terasą, kaimynystė stebima vaizdo kameromis, o aplinka prižiūrima įmonės.
Toks butas yra 2,5 karto brangesnis, nei 85 kv. m namas su vaizdu į jūrą Sicilijoje, ir dvigubai brangesnis už 70 kv. m namą Ispanijoje.
Tiesa, Vilniuje yra pigesnių butų – per varžytines už 52 tūkst. eurų galima nusipirkti 2 kambarių butą Šnipiškėse. Visgi tai – apšiuręs butas be baldų mediniame, 1940 m. statybos name.
Tokia, iš pažiūros, „skylė“ kainuoja brangiau nei įrengtas butas Italijoje su vaizdu į kalnus.
Kita vertus, Vilnius ir Kaunas yra didžiausiomis NT kainomis garsėjantys Lietuvos miestai, todėl nusikelkime kiek toliau – į Klaipėdą.
Pavyzdžiui, 2 kambarių 68 kv. m butas Klaipėdoje kainuoja 118 tūkst. eurų.
Panašaus dydžio pilnai įrengtas butas Šiaurės Italijos kalnuose kainuoja beveik 2,6 karto pigiau. Šiek tiek pataupius galima nusipirkti namą su baseinu Ispanijoje.
Namai už 1 eurą – ne mitas
Kodėl Lietuvoje būstas brangesnis, nors kraštovaizdis ir klimatas patrauklesnis Pietų Europoje, portalas tv3.lt paklausė Italijos rinkos ekspertės, NT agentūros „Capital“ brokerės Imandros Daukšienės.
Ji akcentuoja, kad pagal plotą Italija beveik 5 kartus, o pagal gyventojų skaičių 6 kartus didesnė nei Lietuva, todėl įvairiuose Italijos regionuose (jų yra 20) būsto kainos yra labai skirtingos.
Dažniausiai Šiaurės Italijoje kainos yra aukštesnės nei Pietų Italijoje, tačiau visa tai priklauso ir nuo konkrečios vietovės bei kitų veiksnių (įrengimo kokybės, vaizdo ir kt.). Kvadratinio metro kaina Šiaurės ir Pietų Italijoje gali skirtis beveik 4 kartus.
„Jei kalbėtume apie visą Italiją, tai pagal 2026 m. gegužės mėn. duomenis, vidutinė gyvenamojo būsto pardavimo kaina – 2 196 Eur/kv.m. Aukščiausia parduodamo turto kaina – Šiaurės Italijoje Trentino-Alto Adidžės regione – 3 707 Eur/kv.m., o mažiausia – Pietų Italijoje Kalabrijos regione – 960 Eur/kv.m“, – vardija I. Daukšienė.
Taigi, Kalabrijoje 2 kambarių (1 miegamojo) butą galima įsigyti už 40–50 tūkst. Eur, namą – nuo 100 tūkst. Eur.
Tuo metu Milane vidutinė būsto pardavimo kaina – 5 679 Eur/kv.m, todėl toks pat 2 kambarių (maždaug 44 kv. m) butas kainuos apie 250 tūkst. eur. Prestižiniame būste 1 kv. m. kainuos nuo 12–24 tūkst. eurų, taigi 2 kambarių buto kaina prasidės nuo 500 tūkst. eurų.
Kita vertus, skelbimai, kad Italijoje galima nusipirkti namus vos už 1 eurą, nėra melas. Anot I. Daukšienės, kai kuriuose pietiniuose Italijos regionuose (Kalabrijoje, Sicilijoje, Apulijoje ir kt.) jaučiamas „sodybų tuštėjimo metas“. Dėl to nuošaliuose kaimeliuose organizuojamos akcijos, norint pritraukti naujakurių, investuotojų ir atgaivinti aktyvų gyvenimą.
„Valdžia skatina pastatų atnaujinimą, vietos bendruomenių atgimimą, padeda išsaugoti Italijos kultūros ir architektūros paveldą, skatina vietos ekonomiką. Tačiau, tai tik iš pirmo žvilgsnio atrodo pigus pirkinys, deja, jį lydi daug įsipareigojimų ir nemaža investicija“, – pažymi NT brokerė.
NT brokerė paaiškino, kodėl tokie būsto kainų skirtumai
Nepaisant to, kad Italijoje būsto pardavimo kainos yra gana patrauklios, kasmet jos neišvengiamai auga. I. Daukšienės žiniomis, per pastaruosius 5-erius metus jos išaugo beveik 14 proc., ir tolygiai auga.
Todėl tie, kurie planuoja įsigyti būstą Italijoje, anot I. Daukšienės, turėtų nelaukti: „NT prognozės rodo, kad būstai nepigs, nes Italija domisi ir šveicarai, ir prancūzai, vokiečiai, olandai, švedai – visa Europa, ypač aktyvūs amerikiečiai ir net tie investuotojai, kurie buvo nukreipę savo investicijas į Dubajų.“
Visgi viena iš priežasčių, kodėl taip skiriasi būstų kainos Lietuvoje ir Italijoje, yra energetinė klasė. Kaip paaiškina I. Daukšienė, kainoms daro įtaką tai, kad apie 60 proc. visos Italijos gyvenamųjų pastatų yra F ar G energetinės klasės.
„Šiuo metu tik 20 proc. būstų Italijoje yra A-B klasės ir tokie būstai (paprastai naujos statybos) yra pakankamai brangūs. Todėl Lietuvoje (kadangi daug naujos statybos būstų) – vidutinė pardavimo kaina yra pakankamai aukšta, be to paklausa didesnė nei pasiūla – ir kainos auga“, – sako NT brokerė.
I. Daukšienės pateiktais duomenimis, Lietuvoje vidutinė būsto pardavimo kaina yra maždaug 2200–2300 Eur/kv.m, o Italijoje – 2196 Eur/kv.m.
Tačiau centriniuose Vilniaus rajonuose, tokiuose kaip Senamiestis, Paupys, Užupis ir Žvėrynas, aukščiausios klasės butų kaina siekia 4500–6300 Eur/kv.m, o prestižiniuose sostinės naujuose/renovuotuose būstuose gali siekti net iki 10 tūkst. eur/kv.m ir daugiau.
Eurostato duomenimis, nuo 2010 iki 2024 m. būsto kainos labiausiai pakilo Vengrijoje (augimas 209,5 proc.), Lietuvoje (135 proc.), Portugalijoje (124,4 proc.).
Būsto nuomos kainos 2010–2024 m. labiausiai pakilo Estijoje (220 proc.), Lietuvoje (184 proc.), Vengrijoje (124 proc.).
ES institucijos teigia, kad ribota būsto pasiūla yra viena iš pagrindinių būsto krizės Europoje priežasčių. Kadangi naujų būstų nepakanka, o paklausa didelė, kainos kyla.
Siūlo pagalbą dėl būsto Lietuvoje
Lietuvoje įsigyti būstą darosi vis sunkiau. Jauni, iki 35 m., žmonės yra beveik nepajėgūs nusipirkti būstą be paskolos ar artimųjų pagalbos.
Pirmąjį būstą įsigyjantiems gyventojams minimalus pradinis įnašas siekia 10 proc. būsto vertės, tačiau praktikoje neretai taikomi ir 15–25 proc. ar net 30 proc., rodo Lietuvos banko duomenys.
Dėl to konservatoriai siūlo dvi priemones: valstybės garantiją trūkstamai pradinio įnašo daliai ir atidėto grąžinimo valstybės paramą jaunoms šeimoms ir asmenims iki 36 metų.
Pirmuoju siūlymu valstybė galėtų suteikti iki 10 proc. būsto vertės finansinę paramą pirmajam būstui įsigyti ar statyti.
Šios paramos, anot Seimo narės Gintarės Skaistės, nereikėtų pradėti grąžinti iš karto – grąžinimas prasidėtų tada, kai būsto paskolos likutis sumažėtų iki 80 proc. būsto vertės.
Abiem priemonėmis galėtų pasinaudoti pirmąjį būstą įsigyjantys asmenys iki 36 metų bei jaunos šeimos, atitinkančios kredito davėjų nustatytus kreditingumo reikalavimus.
„Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė G. Skaistės siūlymus vertina iš esmės teigiamai.
„Parlamentarės siūlymai taiklūs, nes atliepia su pradinio įnašo sukaupimu susijusius iššūkius. Jie leistų jaunoms šeimoms, kurios finansiškai atsparios ir pajėgios aptarnauti kreditus, sutaupyti laiko, kurio paprastai pareikalauja lėšų pradiniam įnašui kaupimas“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
Vis dėlto, pasak jos, šios priemonės labiau reaguoja į spartaus būsto kainų kilimo paliktą pasekmių šleifą, o ne priežastis. Todėl reikėtų ieškoti būdų, kaip išvengti netvaraus būsto brangimo apraiškų ateityje.
Valstybėje jau dabar veikia kelios pagalbos priemonės. Viena iš jų – parama. Gegužės 19 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) paskelbus, kad jaunos šeimos gali teikti prašymus gauti paramą būstui įsigyti, lėšos išgaravo per pirmąsias 10 minučių.
