Verslas

Pirmaujanti alternatyvaus turto valdytoja Baltijos šalyse INVL įsteigė iki 200 mln. eurų dydžio fondą „INVL European Banking Opportunities Fund“, kuris investuos į Vidurio ir Rytų Europos bankų kapitalą. Pranešime skelbiama, jog fondo investicijų geografija apims Europos Sąjungos (ES) valstybes nares ir šalis kandidates.

Kiekvienas Lietuvos gyventojas, prisijungės prie asmeninės „Sodros“ paskyros gali sužinoti, kiek sukaupė draudimo stažo ir apskaitos vienetų. Būtent nuo šių dydžių priklauso, kokia senatvės pensija bus skirta sulaukus pensinio amžiaus.  Sukauptą pensijų draudimo stažą ir apskaitos vienetus kiekvienam gyventojui „Sodra“ perskaičiuoja 2 kartus per metus – pagal sausio 1 d. ir liepos 1 d. turimus duomenis.

Penktadienio rytą dėl stipraus vėjo Klaipėdos ir Kauno rajonuose elektros neturi apie 2,2 tūkst. vartotojų, pranešė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Didžioji sutrikimų dalis registruota Kauno regione, tačiau stiprėjant vėjui vis daugiau pranešimų gaunama ir iš pajūrio, kur ESO ir rangovų brigados jau vyksta šalinti sutrikimų, teigia įmonė.  Pasak jos, elektros tiekimą klientams pavyksta atkurti vidutiniškai greičiau nei per dvi valandas.

Vidutinė žalio pieno supirkimo kaina Lietuvoje rugsėjį augo trečią mėnesį iš eilės ir pasiekė 37,95 euro cento už kilogramą – 5 proc. daugiau nei rugpjūtį, rodo išankstiniai Europos Komisijos (EK) duomenys. Komisijos duomenimis, rugpjūtį vidutinė pieno supirkimo kaina sudarė 36,1, liepą – 35,4, o birželį – 34,8 euro cento už kilogramą. Palyginti su birželiu, kai kaina buvo mažiausia, ji pakilo apie 9 proc. Sausį–liepą į Europos Sąjungos (ES) pienines pristatyta 3,3 proc.

Gamintojų parduotos produkcijos kainos per metus – rugsėjį, palyginti su pernai rugsėju – padidėjo 17,5 proc., o be naftos produktų – 5,1 procento. Per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – produkcijos kainos padidėjo atitinkamai 3,5 ir 1 proc., penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Bendram kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo naftos produktų kainų padidėjimas (12 proc.) bei gumos ir plastiko gaminių kainų sumažėjimas (0,9 proc.

Šiemet sausį-rugpjūtį Lietuvos eksporto vertė padidėjo 7,7 proc. iki 26,3 mlrd. eurų, o vien lietuviškos kilmės prekių – 7,3 proc. iki 18,1 mlrd. eurų. Tuo metu importas augo 6,5 proc. iki 30,7 mlrd. eurų, o prekybos deficitas siekė 4,4 mlrd. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Pagal su kitomis ES valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) metinė infliacija rugsėjį, lyginant su tuo pačiu mėnesiu pernai, siekė 6,1 proc., mėnesio infliacija, lyginant su rugpjūčiu, sudarė 0,9 proc. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, suderinta vidutinė metinė infliacija rugsėjį sudarė 4,5 proc., apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) – 4,9 proc. Metinė infliacija pagal VKI rugsėjį siekė 6,7 proc., mėnesio – 1 proc.

Nuo penktadienio pradedamos taikyti 50 proc. nuolaidos traukinių bilietams ir nuo lapkričio planuojamas toks pat tarpmiestinių autobusų bilietų atpiginimas iki metų pabaigos valstybei iš viso kainuotų apie 6 mln. eurų, teigia susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė. „Pavasarį nuolaida traukinių bilietams valstybei kainavo 1,9 mln. eurų. Dabar, nuo spalio 9 dienos, nuolaida būtų taikoma iki metų pabaigos ir skaičiuojama, kad kainuotų 2,8 mln. eurų“, – penktadienį LRT radijui sakė D. Sujetaitė.

Penktadienį įsigaliojant Vyriausybės inicijuotai 50 proc. nuolaidai vietinių traukinių bilietams, opozicinių liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina didinti reisų skaičių. Pasak jos, didelė nuolaida itin didina kelionių traukiniais paklausą. „Akivaizdu, kad sumažinus kainą taip, kaip dabar siūloma, kas buvo jau pavasarį, labai padidėja paklausa ir gauti bilietą į tarpmiestinį traukinį tampa beveik neįmanoma.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako nesibaiminantis kitąmet galimai apie 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) sieksiančio valdžios sektoriaus deficito, jį sieja su gynybos poreikiais bei džiaugiasi pensijų augimu. „Kol kas – ne“, – penktadienį publikuotame interviu naujienų portalui „15min“ sakė valstybės vadovas, paklaustas, ar nemato grėsmės, jog valstybė ima pernelyg išlaidauti. „Jis (valdžios sektoriaus deficitas – BNS) tikrai yra absoliučiai 100 proc.

Nuo penktadienį iki metų pabaigos įsigaliojusi lengvata traukinių bilietams turėtų pritraukti dar daugiau keleivių nei pavasarį, kai perpus atpigusiomis kelionėmis pasinaudojo apie milijoną žmonių, o maždaug 200 tūkst. keleivių, tikėtina, traukiniu keliavo būtent dėl mažesnės kainos, sako laikinasis LTG grupės vadovas Arūnas Rumskas. „Tai darome ne pirmą kartą. Turėjome panašų sprendimą pavasarį – dviem mėnesiams buvome perpus atpiginę kelionių traukiniais kainą.

Kelių tiesimo bei remonto bendrovei „Kamesta“ nepavyko atnaujinti teismuose išnagrinėto ginčo dėl 1,3 mln. eurų kompensacijos už Kauno Aleksoto tilto kairiojo prietilčio statybą ir priežiūrą.  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) rugsėjo 29 dieną atsisakė priimti įmonės skundą dėl proceso atnaujinimo.

Kino teatrų tinklą „Apollo“ valdanti Estijos investicijų bendrovė „MM Grupp“ teismui skųs Konkurencijos tarybos sprendimą, kuriuo ji atsisakė leisti sandorį, kuriuo Estijos įmonė dar 2021 metais įsigijo Vilniaus „Akropolyje“ veikiantį kiną „Apollo Kinas“. Kaip rašė BNS, „MM Grupp“ įpareigota ne vėliau kaip per šešis mėnesius atkurti ankstesnę padėtį arba parduoti vieną iš dviejų kino teatrų, įsikūrusių sostinės prekybos centruose „Akropolis“ ir „Outlet“.  „Deja, taryba eilinį kartą i...

Po beveik 50 tūkst. eurų kainavusio Krašto apsaugos ministerijos vakarėlio ministras Robertas Kaunas visuomenės atsiprašė, tačiau plačiau apie šventę kalbėti atsisako ir tikina, kad ši tema jau uždaryta. Tuo metu Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, jog tokios klaidos nesikartos, o premjeras Mindaugas Sinkevičius ragina prabangias šventes rengti geresniais laikais, kai valstybės biudžetas nebebus deficitinis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Atleidus iš darbo dalies priklausančių pinigų gali tekti palaukti net tris mėnesius, o kai kuriems darbuotojams išbandymo laikotarpis galės trukti dvigubai ilgiau nei iki šiol. Nuo lapkričio 1-osios įsigalios Darbo kodekso pakeitimai, kurie palies ir vėluojančio atlyginimo delspinigius, prieššventines darbo dienas bei nuotolinį darbą. „Darbo kodekso pakeitimai apima labai skirtingas darbo santykių sritis – nuo atleidimo ir galutinio atsiskaitymo iki nuotolinio darbo bei individualių susitarimų.

Kartais gyvenime susiklosto situacijos, kai vaikelis gimsta, bet tėvas jau būna miręs. Kokia yra tvarka, kokios socialinės garantijos priklauso vaikui, kurio tėvas mirė dar iki jo gimimo, ir ką turi padaryti mama, kad jas gautų? Vaikas pasaulį išvydo jau po tėvo mirties, todėl tokiose situacijose šeimai gali kilti nemažai praktinių klausimų.

Valdantiesiems nesutarus dėl naujų priemonių kuro krizei suvaldyti, nesulaukus Finansų ministerijos siūlymų dėl kitų metų biudžeto pajamų šaltinių, socdemų lyderis premjeras Mindaugas Sinkevičius konstatavo, kad nuotaikos koalicijoje įvairios. Mažųjų partnerių demokratų ir „valstiečių“ pirmininkai sakė, kad įtampą kelia neįgyvendinami politiniai siūlymai ir derinimo stoka. „Nežinau, ar nuotaika po šios dienos koalicijos posėdžio pagerėjo, ar pablogėjo.

Vilniaus oro uosto darbuotojai nusprendė prabilti ir pasisakyti viešai. Jie skundžiasi darbo sąlygomis ir kelia klausimą, ar nuolatinis žmonių trūkumas ir didelis nuovargis nekelia papildomos rizikos aviacijos saugumui. Tuo metu Lietuvos oro uostai (LTOU) darbuotojų išsakytą situaciją vertina kitaip. Organizacija tikina, kad darbo organizavimo principai nesikeitė, grafikai sudaromi pagal skrydžių ir keleivių srautus bei laikantis Darbo kodekso reikalavimų.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas, europarlamentaras Virginijus Sinkevičius sako pasigedęs išsamesnio kitų metų biudžeto projekto pristatymo koalicijos partneriams. „Jeigu perlipome tą deficitą, tas turi būti išsamiai pagrįsta.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai sudarys galimybių verslui pasiekti naujas rinkas, sudaryti prekybos susitarimus. „Turime siekti, kad Lietuvos verslas būtų kuo mažiau priklausomas nuo geopolitinių krizių ar pasaulinių žaliavų kainų svyravimų.

Kauno savivaldybė planuoja du naujus administracinius pastatus – L. Sapiegos gatvėje ir Jonavos gatvėje. Bendra preliminari jų projektų vertė siekia apie 37 mln. eurų, ketvirtadienį praneša naujienų portalas „15min“. L. Sapiegos g. 8A planuojamo pastato plotas sieks 4 381 kv. metrą, jame numatoma 200 darbo vietų. Projekto kaina – apie 10 mln. eurų, statybas planuojama pradėti 2028 metų pirmąjį pusmetį. Jonavos g. 1F projektuojamo pastato plotas sieks 11 176,62 kv.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybai anksčiau pripažinus visuomeninio transliuotojo generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę Budrienę padarius pažeidimą, pastaroji su šiuo sprendimu nesutinka ir prašo klausimą svarstyti dar kartą.

Seimas spręs, ar sutrumpinti elektros tiekimo sutrikimų kompensavimo slenkstį iki 24 valandų. Dabar kompensacijos priklauso, jei vartotojai elektros neturi ilgiau nei 72 val., o nuo kitų metų įsigalios 48 val. terminas.   Už tokias Elektros energetikos įstatymo pataisas po pateikimo ketvirtadienį balsavo 57 Seimo nariai, 12 susilaikė. Toliau pakeitimai bus svarstomi gruodžio 10-ąją. Seimas svarstys, ar iki 24 val.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika mano, kad premjero siūlomas Europos Sąjungos (ES) lygmens rusiškų grūdų tranzito ribojimas būtų veiksmingas. „Matome, kad rusiškų maistinių grūdų srautai per Europos uostus didėja. Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir Rusijos vykdomą karą prieš Ukrainą, toks tranzitas neturėtų būti toleruojamas.

Seimas svarstys siūlymą uždrausti skleisti dirbtinio intelekto priemonėmis sukurtą turinį, jei jis kelia grėsmę demokratijai, nacionaliniam saugumui, gali pažeisti asmens teises. Tai numatančias Seimo narės socialdemokratės Birutės Vėsaitės pristatytas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas po pateikimo palaikė 51 parlamentaras, 5 buvo prieš, 11 susilaikė. Šis projektas po svarstymo Kultūros komitete gruodžio 10 d. vėl turėtų atsirasti Seimo plenarinėje salėje.

 Lietuva ir Lenkija įsipareigojo kartu stiprinti strateginių energetikos objektų apsaugą nuo stichijų bei fizinių ar hibridinių atakų. Šalių energetikos ministrai ketvirtadienį Vilniuje pasirašė tai numatantį bendrą pareiškimą.  Lietuvos energetikos ministro Luko Savicko teigimu, susitarimas padės valstybėms prireikus skubiau suteikti pagalbą viena kitai sutrikus energetikos objektų veikimui bei kuo greičiau atkurti jų darbą.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino tvarką, pagal kurią bus apskaičiuojamas gaminančių vartotojų finansinis poveikis elektros tiekėjams ir rinkai. Remiantis šiais skaičiavimais, bus nustatoma, kokią tiekėjams kompensuojamų sąnaudų dalį turės padengti visi elektros vartotojai, o kokią – patys gaminantys vartotojai. Kaip ketvirtadienį pranešė VERT, skirtingoms vartotojų grupėms bus nustatomos atskiros viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos.

Vyriausybės planuojamas 3,8 proc. kitų metų valdžios sektoriaus deficitas rodo, kad net ir augant ekonomikai mažėja galimybės dosniai dalinti pažadus ir didinti išlaidas, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.  Jis pabrėžia, kad toks deficitas turėtų būti laikinas, o valdžia turėtų ieškoti būdų, kaip jį mažinti.

Lietuva ir Lenkija pasirašė sutartį dėl 700 megavatų (MW) galios sausumos elektros jungties „Harmony Link“ įgyvendinimo – sutarta, kad fizinis sujungimo taškas bus įrengtas maždaug 35 metrų atstumu Lenkijos teritorijoje.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius palaiko socialinės apsaugos ir darbo ministrėsIngos Ruginienės išsakytą siekį, kad vidutinė senatvės pensija ilgainiui sudarytų 80 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Vis dėlto Vyriausybės vadovas neįvardija, kada tokį lygį būtų galima pasiekti. „Manau, kad siekis yra teisingas ir geras. Kiek tai užtruks pagal modeliavimą, galėtų pasakyti tik socialinės apsaugos ir darbo ministrė“, – ketvirtadienį Seime sakė M. Sinkevičius.

Šildymo sezonas tik prasideda, tačiau gyventojams jau prognozuojamos didesnės išlaidos. Vis dėlto brangesnė šiluma dar nereiškia, kad tiek pat išaugs ir galutinė sąskaita – prognozę gali pakeisti vienas dalykas. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas apskaičiavo, kiek 2026–2027 metų šildymo sezonas gali kainuoti 60 kv. metrų buto gyventojams. Jis palygino naujos statybos, renovuoto ir seno nesandaraus namo sąskaitas.

Finansų ministras Taurimas Valys teigia, kad 2028 m., baigiantis dabartinės Vyriausybės kadencijai, valstybės skola neturėtų peržengti 60 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos. „Kalbant apie skolos prognozę, (...) ji tikrai, visų pirma, neperžengs Mastrichto kriterijų apribojimų. (...) Tai tikrai nebus daugiau nei 60 proc. (...) Dabar esame tik 45 proc. riboje“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo finansų ministras.

Finansų ministras Taurimas Valys sako nematantis pagrindo keisti Loterijų mokesčio įstatymą, ką ketino siūlyti projektą parengusi ir dėl to kritikos sulaukusi Finansų ministerija, nes tam nėra politinio palaikymo.  „Šitas projektas (...) nebuvo mano asmeninė iniciatyva. Jį rengė už šią sritį atsakingas viceministras.

Lietuva ir Lenkija pasirašė sutartį dėl 700 megavatų (MW) galios sausumos elektros jungties „Harmony Link“ įgyvendinimo – sutarta, kad fizinis sujungimo taškas bus įrengtas maždaug 35 metrų atstumu Lenkijos teritorijoje. Sutartį ketvirtadienį Vilniuje pasirašė Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“ ir Polskie Sieci Elektroenergetyczne (PSE). Susitarimu taip pat numatoma, kad jungtis vėliausiai būtų įjungta iki 2030 m. gruodžio pabaigos.

Premjerui Mindaugui Sinkevičiui pristačius pagrindines 2027 m. valstybės biudžeto kryptis, opozicinių konservatorių atstovės Gintarė Skaistė ir Ingrida Šimonytė kritikuoja numatomą 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitą. Anot jų, gynybos finansavimas kitąmet beveik nedidės, todėl didesnį deficitą lemia išlaidų augimas kitose srityse. „Deficitas – 3,8 proc. – yra labai didelis.

Ketvirtadienį premjerui Mindaugui Sinkevičiui pristačius pagrindines kitų metų valstybės biudžeto kryptis buvo patvirtinta, kad Lietuva tikrai viršys Mastrichto kriterijų nustatytą ribą dėl deficito – jis gali siekti 3,8 proc. Finansų ministras Taurimas Valys kol kas neatskleidžia, koks tiksliai jis bus, bet tą teisina situacija visoje Europos Sąjungoje (ES). „Palaukime galutinio skaičiaus. (...) Jei žiūrime ES vidurkį, jis yra 3,6 proc.

Lietuvoje rugsėjį įregistruota 2,6 tūkst. lengvųjų elektrinių automobilių, arba 39,5 proc. daugiau nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu. Tuo metu bendras šių automobilių skaičius šalyje išaugo iki 62,9 tūkst. elektromobilių, kai prieš metus registre jų buvo 40,2 tūkst., rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. Anot agentūros, pastarąjį mėnesį šalyje įregistruota 2,6 tūkst. lengvųjų keleivių elektromobilių, iš jų 1,3 tūkst.

„Artea“ bankas mažina šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę nuo 3,3 iki 2,9 proc., vidutinė metinė infliacija turėtų siekti 5,3 proc. Birželį bankas prognozavo geresnius rodiklius – 3,3 proc. BVP augimą ir 5,5 proc. infliacijos sulėtėjimą. Numatoma, jog 2027 metais Lietuvos ekonomika augs 2,3 proc. Prognozuojamas infliacijos sulėtėjimas iki 3,5 proc.

Valdantiesiems ketvirtadienį renkantis aptarti priemonių dėl degalų kainų suvaldymo, premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad dalis jų gali būti įvestos dar šiemet, tačiau dauguma – nuo kitų metų. Konkrečių priemonių premjeras kol kas nekomentuoja.  „Tam tikros priemonės įvyks dar šiais metais, bet didesnė dalis ir politiniai pokalbiai turi vykti labiau orientuojantis į kitus metus.

Pasibaigus vasarai į darbą Vilniuje grįžę Seimo nariai ketvirtadienį ėmėsi dar kartą keisti išankstinių pensijų mokėjimo tvarką. Po pateikimo parlamentarai pritarė atitinkamoms Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisoms.

Brangesnis šildymas, augančios kainos ir lėtėjanti ekonomika – tokias perspektyvas Lietuvai pristatė „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Tačiau gyventojų laukia ir palankių pokyčių, galinčių padėti atlaikyti didėjančias išlaidas. Spalio 8 dieną ekonomistė pateikė prognozes, kaip kitąmet keisis Lietuvos ekonomika, kainos ir darbo rinka bei kokių iššūkių gali sulaukti gyventojai.

Vyriausybė kitų metų biudžete gynybos finansavimui numato skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – iš viso 4,8 mlrd. eurų, finansuoti dalį demografijos iššūkiams skirto Šeimos paketo priemonių – tam numatyta 150 mln. eurų. Lyginant su šių metų Krašto apsaugos ministerijos (KAM) biudžetu, kitąmet finansavimas turėtų išaugti 36 mln. eurų.

Valdančiųjų Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius pareiškė, kad vienintelis kelias greitai suvaldyti kuro kainų brangimą yra laikinas akcizo sumažinimas.  „Kitų stebuklingų metodų nei akcizas, tiesą sakant, nematau.

Valdančiųjų Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius sako, kad politinė jėga tikisi subalansuoto kitų metų valstybės biudžeto projekto. Anot politiko, biudžetą Vyriausybė turėtų registruoti penktadienį. „Kalbant apie biudžetą, šiuo atveju demokratų tikslas yra subalansuotas biudžetas. Daug mačiau gražių kalbų Seime, bet tose gražiose kalbose neatsispindėjo vienas dalykas: valstybė negyvena vienu ciklu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė kitąmet pensijas planuoja padidinti dešimtadaliu. Tokiu būdu vidutinė pensija viršys 800 eurų. Ministrė I. Ruginienė tvirtina, esą didinti pensijas daugiau neleidžia nei „Sodros“, nei valstybės biudžetai.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Per šiemetinį degalų, šildymo, vaistų brangymetį ministrė Inga Ruginienė siūlo vidutinę 750 eurų. senatvės pensiją kitąmet padidinti apie 80 eurų. iki beveik 830 eurų.

Lietuvos medienos perdirbimo ir baldų gamybos grupės VMG pagrindinis akcininkas Sigitas Paulauskas iki šių metų rugsėjo buvo vienintelis Baltarusijoje veikiančios gamyklos „Novus Industry“ naudos gavėjas. S. Paulauskas beveik visas įmonės Mogiliavo mieste akcijas netiesiogiai valdė per Kipro ir Nyderlandų įmones, skelbia „15min“ Tyrimų skyriaus su partneriais atliktas žurnalistinis tyrimas.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2026 m. rugsėjį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, sudarė 6,7 proc., mėnesio, lyginant su rugpjūčiu, siekė 1 proc. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo benzino, šilumos energijos, dyzelino, medienos kuro, įskaitant granules ir briketus, asmeninių transporto priemonių techninės apžiūros ir remonto, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų paslaugų, elektros energijos kainų padidėjimas.

Kultūros ministras Lukas Alsys sako, kad ministerija svarsto idėją įpareigoti didžiąsias skaitmenines platformas skirti dalį už prenumeratą šalyje surenkamų pajamų vietiniam kinui ar kitam audiovizualiniam menui remti. Įstaiga dar vasarą atliko tyrimą, kaip galėtų atrodyti potenciali platformų investavimo prievolė.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ savitarnos kasose naudoja Lietuvoje sukurtą dirbtinio intelekto sprendimą, padedantį nustatyti galimus sukčiavimo atvejus. Sistema atpažįsta skenuojamas nepakuotas prekes – vaisius, daržoves, kepinius ir kitas prekes – ir užfiksuoja situacijas, kai brangesnę prekę bandoma įsigyti už pigesnės prekės kainą. Sprendimas taip pat padeda nustatyti prekių brūkšninių kodų sukeitimą.