Verslas

Opozicinės „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tragišku vadina kitų metų valstybės biudžeto projektą. „Tai yra iš tikrųjų tragiškas biudžetas“, – penktadienį Žinių radijui sakė jis. „Mindaugo Sinkevičiaus žinios arba gebėjimai finansuose gaudytis yra tikrai labai prasti. Kaip aš sakau, Virgį Sinkevičių, Mindaugą Sinkevičių, Luką Savicką ir Taurimą Valį jungia tik kirpėja, nes jiems rūpi tik šukuosenos, bet nerūpi, kokia valstybė bus“, – pareiškė jis.

Vyriausybė planuoja, kad finansavimas keliams kitais metais bus 66 mln. eurų mažesnis nei šiemet. Finansų ministerijos parengtame 2027 m. valstybės biudžeto projekte keliams numatoma 749,3 mln. eurų. 2026 metais keliams Lietuvoje skirta 815,5 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programa (KPPP) turėtų sudaryti 436 mln. eurų 2027 m. finansavimo, Valstybiniame kelių fonde numatoma 240,7 mln. eurų, o Europos Sąjungos (ES) finansinė parama sieks 72,6 mln. eurų.

 Vyriausybė penktadienį pritarė kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto, taip pat „Sodros“ projektms ir teiks juos Seimui. Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir viršys ES šalims narėms taikomą Mastrichto kriterijų, siekiantį 3 proc.   „Vartojimo augimas išlieka pagrindiniu biudžeto pajamų šaltiniu“, – posėdyje sakė finansų ministras Taurimas Valys. Gynybai siūloma skirti daugiau nei 4,8 mlrd.

„Kalnapilis Nealkoholinis“ tarptautiniame „World Beer Awards 2026“ konkurse pelnė aukso apdovanojimą ir tapo Lietuvos nugalėtoju nealkoholinio lagero kategorijoje („Gold – Country Winner“). Nors gali atrodyti, kad išvirti alų be alkoholio paprasčiau, aludariams tai kelia priešingą iššūkį – kaip išsaugoti skonio pilnumą, balansą ir alui būdingą charakterį. Kas svarbiausia kuriant tarptautiniu mastu įvertintą nealkoholinį lagerą, pasakoja aludarė.

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė sako, kad per pastaruosius penkerius metus skurstančių žmonių Lietuvoje padaugėjo. Pasak jos, išaugo skurdas tų gyventojų, kurie turi darbą. „Per penkerius metus tikrai blogėja situacija, ypač tam tikrų grupių. Tai senjorai, žmonės su negalia, vieniši asmenys, taip pat bedarbiai.

1963 metais įkurtas, vėliau privatizuotas, o dabar Kinijos akcininkų valdomas Energetikos tinklų institutas, 2021-aisiais dėl savo savininkės darbų Astravo atominėje elektrinėje gavęs neatitinkančio nacionalinio saugumo interesų subjekto statusą, bankrutuoja, penktadienį rašo „Verslo žinios“. Kaip ieškovai, raginantys įmonei kelti bankroto bylą, Kauno apygardos teismo nutartyje įvardijami dabartinis bendrovės vadovas Haonanas Wangas ir buvęs – Dainius Baršauskas.

Vyriausybė penktadienį svarstys Finansų ministerijos parengtą 2027 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektą. Be to, bus tvirtinami „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų projektai – visi jie vėliausiai spalio 17 dieną turi būti pateikti Seimui. Vyriausybės posėdžio išvakarėse registruotuose projektuose yra numatytas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas. Valdžios sektoriaus skola kitąmet turėtų pasiekti 48,2 proc. BVP.

Vyriausybė penktadienį svarstys Susisiekimo ministerijos siūlymą dėl aukštų degalų kainų laikinai taikyti 50 proc. nuolaidą tarpmiestinių autobusų bilietams.  Lengvatą siūloma taikyti nuo lapkričio 1 d. iki šių metų pabaigos. Vyriausybei pritarus, įstatymo pataisas dar turės priimti Seimas, kuriam jas siūloma svarstyti skubos tvarka.

Nuo penktadienio Lietuvoje draudžiama žvejoti lašišas ir šlakius jų nerštui svarbiuose upių ruožuose. Draudimas galios iki gruodžio 31-osios, pranešė Aplinkos ministerija. Šiuo laikotarpiu lašišų ir šlakių žvejyba draudžiama Neries ruože nuo kelio Nr. 263 tilto, esančio aukščiau Jonavos, iki Žirmūnų tilto Vilniuje, taip pat nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius–Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių.

Degalų kainos ir toliau kyla, todėl vairuotojai ieško būdų sutaupyti. Vienas jų yra palyginti skirtingų degalinių kainas internete ir pasirinkti pigiausią. Tačiau viešai nurodyta degalų kaina gali skirtis nuo tos, kurią pamatysite atvykę į degalinę. Taip nutinka todėl, kad skelbiamos kainos ne visada atnaujinamos vos joms pasikeitus. Jungtinėje Karalystėje vairuotojai degalų kainas beveik realiuoju laiku jau gali matyti „Google Maps“ programėlėje.

Ateinančiais metais įsigaliosiant sunkiojo transporto elektroninei kelių rinkliavai, 2027-aisiais keliams siūloma skirti 749,3 mln. eurų – 66,2 mln. eurų mažiau nei šiemet, rodo ketvirtadienį Finansų ministerijos įregistruotas 2027-ųjų biudžeto projektas. Šiemet kelių infrastruktūrai buvo suplanuota skirti 815,5 mln. eurų. Valstybinį kelių fondą antraisiais jo veiklos metais 2027-aisiais siekiama didinti 61,9 mln. eurų iki 240,7 mln. eurų, įskaitant ir pajamas iš e. rinkliavos.

Praėjus kone dviem mėnesiams po gyventojus ilgam be elektros palikusios audros, ESO pradėjo mokėti kompensacijas už laiku neatkurtą elektrą. Laiškus, kad jiems priklauso kompensacijos, gaus beveik 80 tūkstančių vartotojų. Tiesa, prieš pusantro mėnesio pradėjusi mokėti kompensacijas už patirtus nuostolius, ESO jų dar iki šiol nebaigė išmokėti. Iš gautų 13 tūkstančių prašymų išnagrinėjo tik apie pusę.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

inansų ministerijai ketvirtadienį registravus kitų metų valstybės biudžeto projektą, numatyta apie 7,5 proc. didinti mokytojų, kultūros darbuotojų ir statutinių pareigūnų darbo užmokestį. Teisėjų padėjėjų ir sekretorių algas planuojama padidinti 5,7 procento. Daugiausiai papildomų lėšų pareikalaus mokytojų, mokslo darbuotojų ir sporto trenerių atlyginimų padidinimas – apie 245,1 mln. eurų.

Finansų ministerijai ketvirtadienį registravus kitų metų valstybės biudžeto projektą, gynybai siūloma skirti daugiau nei 4,8 mlrd. eurų, arba lygiai 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tokia suma numatyta Krašto apsaugos ministerijai skiriamuose asignavimuose kartu su Valstybės gynybos fondu, fondą sudarys daugiau nei 896 mln. eurų. Kitąmet gynybos biudžetas didinamas beveik 35 mln. eurų.

Finansų ministerija ketvirtadienį registravo kitų metų valstybės, savivaldybių ir socialinių fondų biudžetų projektus, jie numato 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitą. Valstybės biudžeto pajamos turėtų siekti beveik 22,2 mlrd. eurų (su ES lėšomis), o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų. Euro zonos šalims taikomi Mastrichto kriterijai numato 3 proc.

Paveldėjus butą ar santaupų, atrodytų, rūpesčių dėl pinigų turėtų sumažėti. Tačiau daliai žmonių pirmiausia tenka ieškoti, iš ko sumokėti mokestį. Tam gali prireikti kelių tūkstančių eurų – dar prieš sutvarkant paveldėjimo dokumentus. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skaičiavimu, už 100 tūkst. eurų vertės palikimą kai kuriems žmonėms reikėtų sumokėti 3 350 eurų mokesčio. Na, o kam teks susimokėti, pirmiausia priklauso nuo to, kas paliko turtą.

Pasitraukusieji iš antrosios pensijų pakopos pinigus ne tik leidžia pirkiniams ar laiko bankuose, bet ir pildo „Sodros“ biudžetą. „Sodra“ prognozuoja, kad šiemet iš antrosios pakopos gaus beveik 2 milijardus eurų, o kitąmet – dar apie pusę milijardo. „Sodros“ vadovas šiuos milijardus saugo būsimoms krizėms, tačiau valdantieji bent dalį jų išleisti planuoja jau kitąmet – dar labiau padidinti pensijas.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Gydytojų viliojimui pinigai neslūgsta – Panevėžio ligoninė naujam specialistui nusprendė pasiūlyti 15 tūkst. eurų išmoką „į rankas“. Tokia išmoka lauktų bet kurios srities gydytojo, atvykusio dirbti į Panevėžio ligoninę. Panevėžio ligoninė – toli gražu ne pirmoji, kuri pinigais bando prisikviesti trūkstamus gydytojus. Yra įstaigų, siūlančių ir 50 tūkst. eurų siekiančias išmokas. Tačiau į „viliotinius“ pinigais įsisukusios įstaigos pripažįsta, kad tai – tik laikini sprendimai.

Kitais metais Valstybinio socialinio draudimo fondo „Sodros“ biudžeto pajamos turėtų siekti beveik 11,3 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 9,9 mlrd. eurų. Didžiausią išlaidų dalį sudarys pensijos, kurioms numatyta skirti apie 7,8 mlrd. eurų. Tai numatyta registruotame 2027 metų valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte. Pagal projektą „Sodros“ biudžeto perviršis kitąmet turėtų būti daugiau nei 1,4 mlrd. eurų.

Seime įregistruotas 2027-ųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas.  Jame numatyta, kad kitąmet PSDF biudžeto dydis sieks 4,86 mlrd. eurų.  Daugiausia pajamų planuojama gauti iš privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų – 4,64 mlrd. eurų, taip pat iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) administruojamų PSD įmokų (3,24 mlrd. eurų) bei iš valstybės biudžeto įmokų už apdraustuosius asmenis (1,4 mlrd.

Lietuva užėmė pirmą vietą Europos Sąjungoje (ES) pagal agentinio dirbtinio intelekto (DI), kuris skirtas ne tik atsakyti į klausimus, bet ir savarankiškai atlikti užduotis, naudojimą organizacijose, remdamasi bendrovės „OpenAI“ naujausiu tyrimu skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija. „Lietuvos lyderystė agentinio dirbtinio intelekto srityje rodo, kad mūsų organizacijos geba greitai perimti pažangiausias technologijas ir paversti jas praktiniais sprendimais.

Beveik 13 proc. didesnį nei šiemet Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) 2027 metų biudžeto projektą registravusi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), be kita ko, siūlo nuo kitų metų apmokestinti išmokas pirmąsias dvi darbuotojo ligos dienas, apmokama ne „Sodros“, o darbdavio lėšomis. Jas siūloma apmokestinti 6,98 proc. PSD įmokos tarifu bei iš to papildomai į PSDF biudžetą surinkti 8 mln.

Tinklus prižiūrintis „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ketvirtadienį pradeda informuoti klientus apie jiems priklausančias kompensacijas už per rugpjūtį Lietuvą užklupusią audrą viršytą elektros tiekimo atkūrimo terminą. Bendrovės vadovo Audriaus Rusecko teigimu, kompensacijoms numatyta skirti daugiau kaip 5 mln. eurų, jas gaus per 70 tūkst. vartotojų. „Šiandien yra ta diena, kai visiems savo klientams išsiųsime pranešimus, kiek jiems priklauso kompensacijos.

Net ir patinkantis darbas ne visada sulaiko nuo minties išeiti. Vieniems norisi didesnio atlyginimo, kitiems – geresnių darbo sąlygų. Naujas tyrimas atskleidė, kiek žmonės tikisi uždirbti ir kas juos paskatina ieškoti kito darbo. Ketvirtadienį Užimtumo tarnyba pristatė 19–29 metų dirbančio jaunimo darbo keitimo motyvų ir lūkesčių tyrimą. Jį tarnybos užsakymu birželio 15–liepos 7 dienomis atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, apklaususi 1021 respondentą.

2027 metų „Sodros“ biudžeto pajamos, palyginti su laukiamu šių metų rezultatu, turėtų mažėti 4,5 proc. iki 11,286 mlrd. eurų, o išlaidos – augti 11,3 proc. iki 9,845 mlrd. eurų. Numatomos fondo pajamos viršys išlaidas 1,441 mlrd. eurų, tačiau be rezervinio fondo palūkanų (165,9 mln. eurų) ir iš antros pakopos pensijų kaupimo fondų grįžtančių sumų (apie 560 mln. eurų) jo perviršis sieks 714 mln. eurų, rodo ketvirtadienį įregistruotas „Sodros“ biudžeto projektas.

Estijos investicijų bendrovės „Infortar“ antrinei įmonei „Infortar Agro“ perkant 10,5 tūkst. hektarų žemės turinčią Lietuvos žemės ūkio verslo grupę „Litagra“, žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika sako, kad tokie sandoriai turi būti vertinami rimčiau. Pasak jo, jie turėtų būti svarstomi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijoje.

Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad 2027 metų valstybės biudžeto projektas bus įregistruotas ketvirtadienį. „Jau šiandien bus patalpinta duomenų sistemoj – visas biudžetas bus atviras visai visuomenei. Pristatymas žiniasklaidai bus numatytas, pamatysit detaliai“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė T. Valys. „Pagrindinė žinia – kad mes investuojam į saugumą: tiek į fizinį saugumą, tiek į socialinį saugumą. O visa kita detaliai mes pristatysim“, – pridūrė ministras.

Pasaulio rinkose smarkiai pabrangus naftai ir jos produktams, Lietuvos finansų ministras abejoja galimybe apmokestinti Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ valdomos naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ viršpelnį. Pasak Taurimo Valio, tai būtų rizikingas sprendimas dvišalių santykių kontekste, o finansinė nauda valstybei būtų menka.  „Yra aibė rizikų, susijusių su tarptautiniais santykiais.

Daugiau nei pusė jaunų žmonių darbo pasiūlymą svarstytų tik tuomet, jei atlyginimas „į rankas“ siektų bent 1,5 tūkst. eurų, o kas penktas tikėtųsi daugiau nei 2 tūkst. eurų, rodo Užimtumo tarnybos užsakymu „Spinter“ atlikta apklausa. Kartu jaunimas tikisi gana greito atlyginimo augimo – 44 proc. mano, kad jis turėtų didėti iškart po bandomojo laikotarpio, o dar 41 proc. – per pirmus darbo metus, pranešė tarnyba. Jaunimui renkantis darbą svarbiausias išlieka atlyginimas (70 proc.

Grupei opozicinių konservatorių ir liberalų siūlant įvesti valdžios sektoriaus skolos ribą, premjeras Mindaugas Sinkevičius tokią idėją kritikuoja, tačiau teigia, kad toks politinis susitarimas galimas su sąlyga, jeigu lubos būtų įvestos ir deficitui, ir viešojo sektoriaus išlaidoms. „Reiktų kalbėti plačiau – ne tik apie valstybės skolos dydį procentine išraiška, bet ir apie deficitą, viešojo sektoriaus išlaidų metinį augimą – tris parametrus.

Praėjusios savaitės koalicinės tarybos posėdyje buvo aptartos galimybės papildomai apmokestinti azartinius lošimus, sako finansų ministras Taurimas Valys. „Praėjusią savaitę koalicinės tarybos metu surinkome visus pasiūlymus. Tarp jų – ir galimi azartinių lošimų papildomi apmokestinimai“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė T. Valys. Jo teigimu, dėl galimų mokesčių pakeitimų Finansų ministerija paprašė papildomos informacijos ir iš kitų institucijų.

Žemės ūkio ministerijai spalį planuojant ūkininkams išmokėti 332 mln. eurų išankstinių tiesioginių išmokų, ministras Kęstutis Mažeika sako, kad trūksta apie 18 mln. eurų ekologiniams ūkiams. Dėl to deramasi su Finansų ministerija. „Kalbant apie 332 mln. eurų išmokas, turime šią dieną situaciją, kai yra išaugęs ekologinių ūkių skaičius ir, preliminariais skaičiavimais, mums trūksta apie 18 mln. eurų“, – spaudos konferencijoje Seime ketvirtadienį sakė K. Mažeika.

Sostinės meras Valdas Benkunskas teigia, jog savivaldybė su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija susitarė dėl nacionalinio stadiono komplekso Vilniaus Šeškinėje koncesijos sutarties pakeitimų, jie turėtų būti tvirtinami kitą savaitę miesto tarybos posėdyje.  Kartu jis pabrėžė, jog numatyti pokyčiai yra techninio pobūdžio, o kaina, terminai bei darbų apimtis nesikeis.

Pramonė per metus Lietuvoje rugpjūtį augo 3,3 proc., kai vidutiniškai ES smuko 0,2 proc., rodo Eurostato duomenys. Latvijoje pramonė per metus augo 0,3 proc., o Estijoje – 4,5 procento. Per mėnesį – rugpjūtį, palyginti su liepa – pramonė Lietuvoje augo 0,2 proc., Latvijoje – 0,3 proc., o Estijoje – 4,3 procento. Visoje ES pramonė per mėnesį smuko 0,3 procento.

„Rimi“ pirkėjai įspėjami dėl nesaugaus maisto produkto. Vištų broilerių smulkintoje mėsoje iš Latvijos aptikta salmonelių. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Nesaugių produktų registre skelbiama apie nesaugiu pripažintą mėsos gaminį. VMVT Nesaugių produktų registre spalio 15 dieną paskelbtas pranešimas apie „Rimi Lietuva“ platinamą vištų broilerių smulkintą mėsą. Nurodoma, kad produkte aptikta Salmonella spp. bakterijų. Nesaugia pripažinta produkto partija Nr.

Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigia, kad šiais ir kitais metais Vyriausybė turėtų užtikrinti finansavimą Tautos namų ant Tauro kalno statybai. Tačiau jis neatsakė, ar projektas bus įtrauktas į trimetį valstybės biudžeto planą ir ar nekils problemų dėl viso projekto finansavimo. „Mes norim pabaigti tą objektą (Tautos namus – BNS) laiku.

Vidutinės benzino ir dyzelino kainos ketvirtadienio rytą šalyje sumažėjo atitinkamai 1,10 proc. ir 0,66 proc. Tuo metu suskystintos naftos dujos (SDN) pabrango 0,91 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, dyzelino kainos degalinėse ketvirtadienio rytą svyravo nuo 2,02 euro iki 2,37 euro, o vidutinė jo kaina siekė 2,21 euro ir buvo 0,66 proc.

Sudarant sandorius dėl šeimos bendrų vertybinių popierių nuo kitų metų sausio nebereikės sutuoktinio įgaliojimo ar sutikimo. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Civilinio kodekso pataisas: už balsavo 71 parlamentaras, prieš buvo šeši, o 20 susilaikė. Per svarstymus vieni parlamentarai tikino, kad dėl tokių pakeitimų nukentės silpnesnioji šeimos pusė, dažniausiai – moteris, ir siūlė ieškoti saugiklių, kurie apsaugotų sutuoktinių interesus, nes vedybines sutartis sudaro tik 6 proc.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) įpareigojo netinkamai dalį kompensavimo lėšų naudojusią ir veiklą sustabdžiusią elektros tiekėją „Perlas Energija“ į valstybės biudžetą grąžinti beveik 9 tūkst. eurų. Patikrinimą atlikusi VERT nustatė, kad 2022 metais iš valstybės biudžeto gautų elektros kainos dalinio kompensavimo lėšų buvo panaudota netinkamai – nustatyta atvejų, kai kompensacijos buvo pritaikytos už elektrą, suvartotą dar iki kompensavimo laikotarpio pradžios, pranešė taryba.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius ragina koalicijos partnerius susitelkti rengiant kitų metų valstybės biudžetą bei tikina, jog jų pasiūlymai yra girdimi. Ministras pirmininkas pabrėžia, kad vertinti biudžeto formavimą dar anksti, pozityviu ženklu vadina kylančius nesutarimus. „Noriu susitelkimo, raginu koalicijos partnerius telktis, vienytis. Visi yra girdimi, visų pasiūlymai išklausomi.

Lietuvių rinkodaros startuolis „Holo LT“ pritraukė 5 mln. eurų ankstyvojo etapo investiciją, skirtą automatizuoti dirbtiniu intelektu (DI) paremtą, smulkiam ir vidutiniam verslui skirtą rinkodaros platformą „Holo“ bei plėsti komandą.

Rugsėjį sumažėjus saulės elektrinių gamybai, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 36 proc. iki 108,44 euro už megavatvalandę (MWh), skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Latvijoje elektros kaina praėjusį mėnesį taip pat didėjo 36 proc. ir siekė 108,53 euro už MWh, o Estijoje – 27 proc. iki 74,85 euro už MWh.

Aštuonios Lietuvos profesines sąjungas vienijančios organizacijos ragina politikus atsitraukti nuo Seime svarstomų prezidento Gitano Nausėdos pataisų, siūlančių ekonominiams imigrantams leisti dirbti tik ribotą laiką ir jam pasibaigus – per pusmetį išvykti iš Lietuvos.

Rūpestis tais, kuriems pagalbos reikia labiausiai, nesibaigia vienkartine iniciatyva – svarbu, kad jis virstų nuolatine parama. Būtent tokią pagalbą stiprina didžiausias „Maisto banko“ rėmėjas maistu Lietuvoje – prekybos tinklas „Iki“. Jo aukojimas fondui šiemet, lyginant su pernai, jau išaugo net 42 proc., o tai reiškia daugiau maisto tiems, kuriems jo labiausiai trūksta.

 Kultūros ministerija siūlo įteisinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatas fiziniams asmenims, remiantiems kultūros įstaigas ir organizacijas. Siekdama paskatinti filantropiją ir privačių lėšų pritraukimą, institucija pateikė Finansų ministerijai siūlymus dėl lengvatos modelio. „Mūsų siūlomas pasitikėjimo kredito modelis leistų valstybei per gyventojų pajamų mokesčio grąžinimą kompensuoti dalį paaukotos sumos, todėl reali paramos kaina žmogui sumažėtų.

Sostinės savivaldybė bei Vyriausybė susitarė dėl nacionalinio stadiono komplekso Vilniaus Šeškinėje koncesijos sutarties pokyčių bei Tautos namų ant Tauro kalno finansavimo.  Kaip ketvirtadienį pranešė savivaldybė, šiuo metu susitarta dėl bendros pozicijos, kaip toliau būtų įgyvendinami projektai, tačiau tam dar turės pritarti tiek miesto valdžia, tiek Vyriausybė.

Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) rezervas metų pabaigoje turėtų siekti 7,1 mlrd. eurų, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras. Tado Vinokuro teigimu, kitų metų pabaigoje „Sodros“ rezervas turėtų pasiekti 8,6 mlrd. eurų. „2025 metais rezervas siekė 4,5 mlrd. eurų, o 2026 metais prognozuojame jau 7,1 mlrd. eurų. Ir 2027 metais turėtų pasiekti 8,6 mlrd. eurų, arba beveik 97 proc. „Sodros“ praėjusių metų lėšų“, – Seimo liberalų frakcijoje ketvirtadienį teigė viceministras.

Šeši iš devynių naujai paskirtų Inovacijų agentūros vadovų anksčiau buvo pavaldūs ekonomikos ir inovacijų viceministrui Pauliui Petrauskui. Iš agentūros atleistas darbuotojas portale kelia klausimų dėl vadovų paskyrimo be konkursų, o ministerija tikina, kad viceministras šiems sprendimams įtakos neturėjo, skelbia naujienų portalas lrt.lt.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius pripažįsta, kad Vyriausybė siekė neviršyti Europos Sąjungos (ES) fiskalinėse taisyklėse nustatytos 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficito ribos, tačiau dėl augančių gynybos išlaidų ir kitų valstybės įsipareigojimų tai padaryti bus itin sudėtinga. Pasak jo, renkantis tarp fiskalinės drausmės ir šalies saugumo, pirmenybė turėtų būti teikiama pastarajam.