Verslas

Pagal šio mėnesio pradžioje startavusią turgavietės mokesčio kompensavimo priemonę, kurios pagalba turgaviečių prekiautojai gali gauti vienkartinę 300 eurų kompensaciją, vien per pirmąją savaitę jau paskirstyta 788,1 tūkst. eurų kompensacijų 2627 turgavietės prekiautojams, rašoma pranešime spaudai.

Kai kurie Seimo nariai ragina šalies gyventojus pirkti lietuvišką produkciją ir taip paremti nuo krizės nukentėjusį verslą bei žemės ūkį. Kai kurie jų siūlo valstybės tarnautojams, pavyzdžiui, Seimo nariams, dalį darbo užmokesčio mokėti lietuviška produkcija.  Tokia idėja išsakyta trečiadienį Kaimo reikalų komiteto posėdyje, kur aptarta situacija paukštininkystės, mėsos, augalininkystės sektoriuose.   Valstietis Giedrius Surplys pasiūlė prisiminti smetoniškų laikų pamokas.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) pakartotinai kreipėsi į LR Vyriausybę dėl „Subsidijos nuo Covid-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ priemonės reguliavimo. Nors priemonė skirta skatinti verslų atsigavimą, yra pastebima, jog dėl nustatytų naujų subsidijų lubų, labiausiai nukentės tos įmonės, kurios įdarbino daugiausiai darbuotojų, rašoma pranešime spaudai.  „Viena iš esminių kompensacijų strigimo priežasčių – nelogiški išmokų ribojimai.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad koronaviruso pandemijos pasekmės Lietuvos ekonomikai bus ilgalaikės, daliai verslų bus sunku atsigauti, o kai kurie jų, pavyzdžiui, konferencijų turizmas, gali iš esmės pasikeisti.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina vasarį, palyginti su sausiu, augo 11 proc., praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Elektros biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje praėjusį mėnesį elektra kainavo 59,31 euro už MWh, Latvijoje ir Estijoje kaina augo po 10 proc. iki siekė 59,15 euro už MWh. Valandinė kainų amplitudė Baltijos šalyse svyravo nuo 21,08 iki 249,98 euro už MWh.

Didžiausias darbdavys šalyje, lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pradeda naują iniciatyvą – nuo šiol reguliariai bus viešinama išsami informacija apie parduotuvių, maisto gamybos cechų, logistikos ir administracijos darbuotojams mokamą vidutinį darbo užmokestį bei vidutinį atlyginimą pagal lytis, rašoma pranešime spaudai. Ši nauja praktika, pasak „Maximos“ generalinės direktorės Jolantos Bivainytės, leis sustiprinti darbo užmokesčio politikos skaidrumą.

Nepaisant kilusios pandemijos, gyventojai ir įmonės praėjusiais metais neapkarpė savo biudžetų automobiliams lizingu įsigyti, rašoma pranešime spaudai. „Swedbank“ duomenys rodo, kad vidutinė gyventojų lizingu įsigyjamų automobilių suma praėjusiais metais siekė 17 tūkst. eurų ir išliko panaši, kaip ir 2019 m. Įmonių lizingu perkamų automobilių vidutinė suma sudarė 23 tūkst. eurų ir per metus paaugo 5 proc.

Sausį su Vilniaus miesto savivaldybės administracija sutartį dėl sostinės ledo arenos architektūrinio projektavimo pasirašiusios UAB „Projektų rengimo centras“ ir UAB „Tiksli forma“ pristatė pirmuosius pastato planus ir vizualizacijas, rašoma pranešime spaudai. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia visuomenę susipažinti su pirminiais pasiūlymais.

Naujų automobilių pardavimų smukimas Lietuvoje šių metų sausio-vasario mėnesiais buvo didžiausias Baltijos šalyse ir vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA). Lietuvoje per du mėnesius mėnesį parduoti 4541 naujas automobilis – 46,5 proc. mažiau nei 2020-ųjų sausį-vasarį. Latvijoje automobilių pardavimai sumenko 26,3 proc. iki 2067, Estijoje – 8,8 proc.

Prasidėjus pandemijai smulkusis verslas skolinosi daugiau – 2020 m. II pusmetį vidutinė paskolos suma, lyginant su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 75 proc. – iki 13,3 tūkst. eurų, rodo alternatyvaus finansuotojo „Noviti finance“ duomenys. Spaudos pranešime pažymima, kad vis dėlto neretai nutinka, kad ne visi verslininkai išmano kredito įstaigų finansavimo subtilybes, todėl dažnai gauna mažesnes paskolas, o kartais visai netenka galimybės pasiskolinti.

Lietuvoje statybos darbų sausio mėnesį atlikta už 169,4 mln. eurų – pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 1,6 proc. daugiau nei 2020-ųjų gruodį. Nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos statybos darbų sumažėjo 46 procentais. Per mėnesį pastatų statybos darbų atlikta 3,5 proc. daugiau, inžinerinių statinių statybos darbų – 0,5 proc. mažiau (nepašalinus – atitinkamai 29,5 proc. ir 64,3 proc. mažiau), pranešė Statistikos departamentas.

Transporto sektoriaus įmonės artėja prie kritinės ribos dėl darbuotojų trūkumo, o po kelių mėnesių neliks kam sėsti prie vilkikų vairo, teigia nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“. Asociacijos generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, transporto sektoriuje visada trūkdavo vairuotojų, bet ypač sudėtinga situacija susidarė nuo šių metų sausio, kai įsigaliojo nauji ribojimai ir į Lietuvą dirbti per metus gali atvykti tik 11,6 tūkst. vairuotojų iš trečiųjų šalių.

Finansų ministerija siūlo išplėsti milijardinio Pagalbos verslui fondo funkcijas, kad jo parama būtų teikiama ne tik vidutinėms ir didelėms įmonėms, o visoms nuo pandemijos nukentėjusioms ir likvidumo problemų turinčioms bendrovėms, negaunančioms jokios valstybės pagalbos.   Vyriausybė siūlymą svarstys trečiadienį.

Siūloma pratęsti žemės ūkiui draudimo nuo sausros rėmimą 2021-iesiems.  Vyriausybė trečiadienį svarstys Žemės ūkio ministerijos siūlymą tęsti įgyvendinamos valstybės pagalbos priemonės galiojimą, patikslinant perdraudimo koeficientą dėl išmokamų kompensacijų draudimo įmonėms.  Siūloma nustatyti 2021 metais taikomą 6,0 perdraudimo koeficientą.

Jeigu tik žmogui suteikiama teisė be didesnių pastangų gauti papildomų pinigų, jis ja pasinaudos. Ypač koronaviruso pandemijos ir karantino metu, kai daugelis nerimauja dėl ateities. Gėdyti ar smerkti gyventojus, kad jie naudojasi tokiomis galimybėmis, yra bergždžias reikalas, įsitikinusi „Sodros“ vadovė socialinių mokslų daktarė Julita Varanauskienė.

Nors šalį vargina karantino padariniai, dabar geriausias laikas imtis išsamios mokesčių reformos, tikina ekonomistas. Kaip turėtumėme keisti mokesčius? Ar valdžia ryšis šiam žingsniui artimiausiu metu? Apie tai – pokalbis su ekonomistu Nerijumi Mačiuliu. Atšventėme Kovo 11-ąją ir sakote, kad viskas, Lietuvai 31 metai, reikia skubiai ir iš esmės keisti mokesčių sistemą.

Europos Komisija (EK) Lietuvai antradienį skyrė dar 302 mln. eurų paskolą išsaugoti darbo vietoms per pandemiją, pranešė EK. Iš viso pagal priemonę SURE Lietuva bus gavusi 602 mln. eurų paskolų.  EK septynioms valstybėms antradienį išmokėjo penktąją 9 mlrd. eurų išmoką pagal šią priemonę.  „Tai padės apsaugoti žmonių darbo vietas ir palaikyti verslą visoje mūsų Sąjungoje“, – pranešime sakė EK pirmininkė Ursula von Der Leyen. Čekijai skirta 1 mlrd., Ispanijai – 2,87 mlrd.

Lukiškių kalėjimo komplekso laikinos nuomos konkursą laimėjo renginių organizavimo bendrovės „Aštuntas elementas“ vadovaujama įmonių grupė. Laimėtoją antradienį patvirtino Turto banko valdyba.   „Turto banko valdyba pritarė sandoriui dėl laikinos Lukiškių kalėjimo komplekso nuomos.

Antrajame Vyriausybės pagalbos pakete numatytos 100 tūkst. eurų subsidijos lubos labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiam verslui gali būti padidintos, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Kadangi subsidijų portfelis antram etapui yra 70 mln. eurų, tai įdėtos lubos 100 tūkst. eurų, nes resursai riboti.

Prezidentas Gitanas Nausėda į Lietuvos banko valdybos pirmininkus svarsto teikti centrinio banko valdybos narį Gediminą Šimkų arba savo patarėją Simoną Krėpštą. Apie tokius ketinimus Prezidentūra informavo kai kuriuos Seimo narius, BNS antradienį pranešė trys informuoti šaltiniai. Prezidento atstovai ir pats G. Šimkus BNS komentuoti kandidatūrą atsisakė. Pagal Konstituciją, prezidentas teikia Seimui tvirtinti Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą.

Lietuvai ir Lenkijai tiesiant naują jūrinę elektros jungtį „Harmony Link“, Švedija suteikė leidimą dugno tyrimams savo išskirtinėje ekonominėje zonoje.  Leidimas, kurio paprašyta pernai pavasarį, Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemos operatorėms „Litgrid“ ir PSE suteiktas praėjusį penktadienį, pranešė Lietuvos bendrovė.   „Litgrid“ generalinis direktorius.

Suomijos telekomunikacijų įrangos gamintoja „Nokia“ antradienį paskelbė, kad per dvejus metus savo darbo jėgą sumažins maždaug 11 proc., įgyvendindama 600 mln. eurų išlaidų mažinimo programą. Skelbdama apie plataus masto restruktūrizavimą, kuriam vadovaus naujasis vadovas Pekka Lundmarkas, „Nokia“ teigė, kad rinkos pokyčiai per ateinančius dvejus metus nulems tikslų atisakytų darbo vietų skaičių.

Nuo karantino suvaržymų ypač nukentėjusių viešbučių, restoranų, turizmo ir sporto bei sveikatingumo įmonių atstovai antradienį susirinko į „paskutinę vakarienę“ – protesto akciją, kuria siekia parodyti, kad be valstybės paramos nebeturi galimybių išgyventi.  Akcija vyksta Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – pagrindinėse miestų aikštėse juodomis staltiesėmis užtiesti kavinių staliukai, paklotos viešbučių lovos, o prie jų – laidotuvių vainikai ir gedulo žvakės.

Balandį pasibaigianti Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko kadencija galėtų būti neilgam pratęsta, suteikiant galimybę išsamesnei diskusijai su pretendentais į šias pareigas, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas. Pasak jo, V. Vasiliausko kadencija baigiasi balandžio 7 dieną, tačiau kol kas Seimas nei formaliai, nei neformaliai neturi jokių indikacijų, ką Prezidentūra siūlys į šias pareigas.

Aliaksandras Lukašenka pareiškė, jog Baltarusija privalo susikurti sąlygas išorinio finansavimo pritraukimui skaitmeninių technologijų ir kriptovaliutų pagalba. „Privalome žvelgti plačiau. Praėjusių metų niūriu laikotarpiu šalys – pasaulio lyderės prispausdino trilijonus dolerių, kad apsaugotų, išgelbėtų savo žmones. (...) Kur šie pinigai tekėjo? Jie buvo nukreipti į didžiausios augimo perspektyvos, o kartu ir pelningumo, sektorių – informacijos technologijų sektorių.

Karantinui laisvėjant vis daugiau įmonių ruošiasi darbuotojų sugrįžimui į biurus. Tačiau beveik metus trunkantis darbo iš namų režimas nepraeis be pėdsakų – „Randstat Workmonitor“ apklausa rodo, kad net 35 proc. darbuotojų tikisi po pandemijos dirbti hibridiniu režimu, t.y. derinti darbą biure ir namuose, rašoma pranešime spaudai. „Tai labai svarbi žinia visiems, kurie tikisi, kad po pandemijos darbas grįš į įprastas vėžes.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijai antradienį rengiant protesto akciją bei teigiant, jog per metus šis verslas nesulaukė jokios Vyriausybės paramos, Ekonomikos ir inovacijų ministerija pareiškė, kad šiam verslui skiriama penktadalis visos paramos – vien šiemet šio sektoriaus įmonėms paskirstyta beveik 8 mln. eurų.  „Apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus gauta pagalba – tik pradžia. Iš viso pirmasis pagalbos verslui paketas siekia 180 mln.

Dėl Baltarusijai paskelbtų sankcijų pusketvirto šimto Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotojų likus be atlyginimų, Prezidentūra ragina Vyriausybę ieškoti tvaraus sprendimo. Pasak prezidento patarėjos Astos Skaisgirytės, siūlymai darbuotojams ieškotis naujo darbo yra beprasmiai, žinant, kad Druskininkuose didelis nedarbas.

Telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ už valstybės valdomam Lietuvos radijo ir televizijos centrui (Telecentrui) priklausiusį „Mezon“ verslą sumokėjo beveik 30 mln. eurų. Tai „Bitė Group“ nurodė investuotojams pristatytoje ketvirtojo praėjusių metų ketvirčio ataskaitoje. Joje teigiama, kad „Mezon“ verslo įsigijimo sandoris baigėsi sausio 1 dieną. Pernai gruodį „Bitė“ Telecentrui sumokėjo pirmąją pinigų dalį – 15 mln. eurų. Dar 15 mln.

Šiandien, kovo 16-oji žymi metų ribą, kai pernai Lietuvoje buvo įvestas pirmasis karantinas. Tai neišvengiamai padarė didžiulę įtaką lietuvių apsipirkimo įpročiams, nes suretėjęs vaikščiojimas į parduotuves pakeitė ir pirkinių krepšelio sudėtį.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad šiais metais pajamas deklaruoti už 2020 m. turi 267 tūkst. individualią veiklą vykdančių gyventojų, iš kurių 58 tūkst. jau pateikė metines pajamų mokesčio deklaracijas su mokėtina 11 mln. eurų GPM suma, rašoma sprendime spaudai.

309 – tiek daugiabučių namų pernai atsisakė maisto gaminimui naudojamų dujų balionų, naudodamiesi valstybės teikiama parama. Suteiktos paramos suma – 4,3 mln. eurų. Aktyviausiai ja naudojosi Elektrėnų, Kupiškio, Joniškio gyventojai, kur dujų balionų buvo atsisakyta visuose arba didžiojoje dalyje daugiabučių. Vangiausiai dujų balionų atsisakoma Klaipėdoje, Plungėje, Kalvarijoje, Akmenėje.

Nepaisant antrojo karantino suvaržymų, būsto pardavimai grįžo į prieš pandeminių metų lygį, o visų trijų Baltijos šalių sostinės gali pasigirti ir naujais būsto įperkamumo rekordais, rašoma pranešime spaudai. Būsto paklausos augimui didžiausios įtakos turėjo du svarbūs veiksniai − teigiami gyventojų lūkesčiai ir stabiliai augančios žmonių pajamos.

Darbas svetur žavi savo galimybėmis: per trumpą laiką pavyksta uždirbti visų metų lietuvišką atlyginimą viršijančias pajamas. Tačiau tai – dar ne viskas: dalyvaujant mokesčių susigrąžinimo procese, piniginę papildyti gali įspūdingos sumos, rašoma praneišme spaudai. Apie šią galimybę informuoti toli gražu ne visi lietuviai, tačiau sėkmės istorijų irgi netrūksta. Sužinojo atsitiktinai Pirmoji 2021-ųjų pusė sutampa su mokestinių metų pradžia.

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą antradienį atplaukė nedidelis dujų krovinys iš Rusijos – 25-as toks laivas spalį prasidėjusiais dujų metais.  Iš Vysocko, kur yra bendrovės „Novatek“ gamykla, atplaukęs dujovežis „Coral Energy“ ankstų rytą prisišvartavo prie terminalo laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai marinetraffic.com, vesselfinder.com ir myshiptracking.com.

Antradienį sukankant lygiai metams nuo pirmojo karantino šalyje paskelbimo, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija įvairiuose Lietuvos miestuose rengia protesto akciją „Paskutinė verslo vakarienė“. Asociacijos teigimu, per metus maitinimo bei apgyvendinimo verslas nesulaukė jokios Vyriausybės paramos, todėl dalis įmonių bankrutuos.

Kiekviena šalis koronaviruso pandemijos ekonomines problemas sprendžia skirtingai. Vienos šalys tiesiog dalija pinigus gyventojams, kitos kuria sudėtingesnius paramos projektus. Ekonomistai pastebėjo, kad pernai Lietuvos valdžia irgi dalijo pinigus, jų gavo pensininkai. Toks sprendimas esą nudžiugino gyventojus ir paskatino vartojimą. Tačiau pinigai nebuvo skirti, tiems, kas iš tikrųjų nukentėjo nuo pandemijos.

Lietuvos techninės apžiūros įmonių vadovai kiekvieną pavasarį laužo galvas, kaip susidoroti su didžiuoju sezoniniu iššūkiu: pavasarį daugiau nei trečdaliu išaugančiu transporto priemonių srautu, apgulančiu TA stotis. Šiais metais – ypač sostinėje – padėtis dar keblesnė, nes papildomų rūpesčių sukėlė ir sausį bei vasarį pandemijos nulemtos darbo krūvio korekcijos, ir sutrikimai patikros linijų įrangos gamintojų Vokietijoje veikloje, ir specifiniai teisės aktų reikalavimai.

Lietuvos statistikos departamentas kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Vyriausybės strateginės analizės centru parengė naują švieslentę. Joje skelbiami paramos verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19 pandemijos, rodikliai. „Bendradarbiaudamos institucijos gali sukurti vartotojams naujų ir patogių įrankių analizuoti statistinius duomenis.

Europos Sąjungoje (ES) turizmas, skaičiuojant pagal naktis, turistų praleistas apgyvendinimo įstaigose, pernai sumažėjo per pusę dėl kelionių apribojimų ir karantinų, skirtų sustabdyti COVID-19 plitimą, pirmadienį pranešė bloko statistikos agentūra. Precedento neturintis 52 proc. siekęs sumažėjimas, palyginti su 2019 metais., patvirtino, kad „turizmas atsidūrė tarp sektorių, kuriuos labiausiai paveikė COVID-19 pandemija“, sakoma Eurostato pranešime.

Pernai kilusi pandemija privertė mus iš naujo pažvelgti į asmeninius finansus – 7 iš 10 Lietuvos gyventojų teigia dar geriau supratę santaupų svarbą, parodė „Swedbank“ tyrimas. Tokie kriziniai laikotarpiai yra geras metas apie pinigus kalbėti su vaikais, nes tai turi didelės įtakos jų ateičiai, rašoma pranešime spaudai. Vaikystėje kalbėję apie finansus, daugiau nei 70 proc. žmonių ateityje gerokai stabiliau valdo savo finansus, skirtingai nei tokių pokalbių neturėję.

Žmonės atsakingiau žiūri į vairavimo egzaminus po to, kai buvo leista teikti šią dėl COVID-19 pandemijos keletą mėnesių sustabdytą paslaugą, teigia „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas. „Nuo kovo 10 iki 15 dienos įvyko apie 1,5 tūkst. egzaminų, išlaikė 669 žmonės, kas sudaro 44,5 proc.“, – BNS pirmadienį sakė vienas valstybės įmonės vadovų.

Įsigijus naują telefoną, senasis dažniausiai lieka dulkėti stalčiuje. „Tele2“ ekspertai pataria neskubėti atsisveikinti su nebenaudojamu telefonu. Verčiau šiek tiek pakeiskite jo paskirtį ir prikelkite antram gyvenimui, rašoma pranešime spaudai. Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, pristato keturias originalias idėjas, kur pritaikyti savo nenaudojamą „Android“ telefoną.

Norint įsigyti krepšelį mėgstamų produktų, bet tikintis nepermokėti, gali tekti pasidomėti, kokios nuolaidos ir kurioms prekėms taikomos tam tikrose prekybos vietose, rašoma pranešime spaudai. Tačiau kovą atliktas didžiųjų prekybos tinklų prekių kainų palyginimo tyrimas nustatė, kurių prekybos centrų siūlomos prekės pasižymi žemesnėmis kainomis net ir be specialiai skelbiamų akcijų.

Nuo pirmadienio Lietuvoje veiklą atnaujino visos parduotuvės, turinčios atskirą įėjimą iš lauko, muziejai ir galerijos. Netrukus po atidarymo prie parduotuvių nusidriekė pirkėjų eilės.

Kovo 15 d. baigiasi technologinė pertraukai ir oficialiai, jei orų sąlygos tinkamos, prasideda kelių statybos darbų sezonas. Šiais metais pagal sutartis numatyta pabaigti didžiąją dalį darbų, vykdomų kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, taip pat pradėti vykdyti kitus reikšmingus kelių plėtros ir priežiūros projektus, rašoma pranešime spaudai.

Teisingumo ministerija skyrė beveik 11,6 tūkst. eurų grupės ieškiniui automobilių dalijimosi bendrovei „CityBee“, kurios 110 tūkst. klientų duomenys buvo nutekinti internete. „CityBee“ atvejis šiandien yra itin jautrus klausimas – nukentėjusiųjų skaičius didelis, o ir įvykis neturi precedento. Tinkamas ir lygiavertis vartotojų interesų atstovavimas ginčuose yra valstybės pareiga“, – akcentuoja teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska. Ministerija skyrė iš viso 46,3 tūkst.

Pirmadienį „Luminor“ pranešė, kad laikinai neveikia interneto bankas ir mobilioji programėlė „Dėl techninių nesklandumų šiuo metu neveikia „Luminor“ interneto bankas ir mobilioji programėlė. Banko specialistai deda visas pastangas, kad šią problemą išspręstų kuo greičiau. Atsiprašome klientų už galimus nepatogumus. Atkreipiame dėmesį, kad bankomatai, kitos pinigų išgryninimo vietos ir mokėjimai nėra paveikti ir veikia įprastai“, – rašoma „Luminor“ pranešime spaudai.

Metų pradžioje Lietuvoje buvo virš milijono pensijų gavėjų. Jau nuo sausio daugumai jų pradėtos mokėti didesnės pensijos. Naujovių sulaukė išankstinių senatvės pensijų gavėjai. Atnaujintos pensijos jau mokamos tiems socialinio draudimo pensijų gavėjams, kurie pernai dirbo, mokėjo socialinio draudimo įmokas ir įgijo stažo bei pensijos apskaitos vienetų, rašoma pranešime spaudai. Daugeliui tokių gavėjų pensijos didėja – pokytis priklauso nuo pernai gauto darbo užmokesčio ir „Sodros“ įmokų.