Verslas

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad Seimui priimant sprendimą, ar pritarti valdančiųjų siūlymui sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maitinimo įmonėms, būtų nustatyti saugikliai.  „Reikėtų išsigryninti ir išsiaiškinti dėl to, kaip turėtų būti traktuojamas maistas, kuris yra išsinešimui ir tas, kuris pagamintas ir vartojamas vietoje.

Visai neseniai žiniasklaida pranešė apie naujo prekybos tinklo atėjimą į Lietuvą. Visgi pranešimų antraštės atkreipė kai kurių ekspertų dėmesį – teigiama, kad žemos kainos žiniasklaidoje per daug romantizuojamos. Pirmadienį Lietuvoje sparčiai pasklido žinia apie naujo Vokietijos žemų kainų prekybos tinklo „Aldi“ plėtrą šalyje, tačiau tuoj sureaguota, kad žemos kainos ne visada yra iš tiesų patrauklios, todėl žiniasklaida neturėtų jų pernelyg akcentuoti.

Bendrovė „Vilniaus vandenys“ už pradinę 1,5 mln. eurų kainą parduos dalį Vilniaus senamiestyje, Bernardinų sode, veikiančios Sereikiškių vandenvietės teritorijos su 11 statinių. „Matydami, kad statinių neišnaudojame savo poreikiams, nusprendėme juos perleisti kitiems, tikėdamiesi, kad šioje patrauklioje miesto dalyje bus įrengtos geriausiai miesto gyventojų poreikiams pritaikytos erdvės“, – pranešime sakė „Vilniaus vandenų“ Veiklos planavimo tarnybos direktorius Egidijus Anulis.

Neabejoju, kad kiekvienam gyvenime yra tekę derėtis. Neabejoju, kad pastebėjote, kad su jumis besiderėję žmonės elgėsi labai įvairiai – su vienais buvo smagu ir lengva, tarsi tai būtų net ne derybos, o bičiuliškas pasišnekučiavimas, su kitais jautėtės tarsi bokso kriaušė, kuri be gailesčio talžoma spaudimu ir į kampą stumiančiais argumentais. Pristatysiu dažniausiai pasitaikančius derybininkų tipus, bei kaip su kiekvienu iš jų sėkmingai susiderėti.

Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pasisako už tai, kad Lietuvoje būtų sumažintas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas maitinimo ir gėrimų tiekimo paslaugoms. Jų teikėjai norėtų, kad lengvata būtų ne laikina, o nuolatinė. Tiesa, ir ministrė pirmininkė, ir verslininkai pripažįsta, kad gyventojams nuo to geriau nebus, nes paslaugų kainos nesumažės. Vietoje įprastinio 21 proc.

Valstybės subsidijos iš 70 mln. eurų paramos paketo labiausiai nuo karantino ribojimų nukentėjusiems verslams bus pradėtos mokėti balandį, suderinus su Europos Komisija, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Subsidijoms labiausiai nuo COVID nukentėjusioms įmonėms numatėme 70 mln. eurų. Ji (priemonė – BNS) yra derinama su Europos Komisija ir startas yra balandį. Siekiame padėti labiausiai nukentėjusioms įmonėms, toms, kurių apyvarta krito 60 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda į Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigas antradienį pateikė centrinio banko valdybos narį Gediminą Šimkų. Kandidatą turės patvirtinti Seimas. Dabartinio centrinio banko vadovo Vito Vasiliausko kadencija baigiasi balandžio 7 dieną. G. Šimkus Lietuvos banke pradėjo dirbti 2002 metais ir per aštuoniolika darbo šioje įstaigoje metų nuosekliai kilo karjeros laiptais. Valdybos nariu jis yra nuo pernai rugsėjo.

Seimas žengė žingsnį, kad parduotuvėse prekėms taikomos nuolaidos nebetaptų lupikavimo įrankiu. Parlamentarai palaimino įstatymo pataisas, kurios įpareigos prekybininkus pranešti apie tai, kokia prekės kaina buvo visą mėnesį prieš pritaikant jai nuolaidą. Seimas antradienį pritarė socialdemokratės Rasos Budbergytės inicijuotoms Civilinio kodekso pataisoms.

Laiku negavus būtino finansavimo, valstybės valdomi Lietuvos oro uostai ir statybų bendrovė „Mitnija“ sutarė nutraukti 25 mln. eurų (be PVM) vertės naujo Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalo statybos sutartį. Artimiausiu metu planuojama skelbti naują tarptautinį rangovo konkursą.

Nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui iš naujo 180 mln. eurų pagalbos paketo jau patvirtinta beveik 47 mln. eurų paramos. Iki antradienio įmonėms patvirtinta 27,33 mln. eurų subsidijų, suteikta 18,34 mln. eurų lengvatinių paskolų, dar 1,07 mln. eurų skirta turgavietės mokesčio kompensacijoms, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Dar 2,7 mln.

Po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį ten išleido 28,9 mln. eurų – 8,2 karto mažiau nei 2019 metų spalio–gruodžio mėnesiais. Kelionėje užsienyje vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai išleido 468,3 euro, arba 4,3 proc. (19,1 euro) daugiau. Pasaulyje siaučiant koronaviruso pandemijai į užsienį ketvirtąjį ketvirtį keliavo tik 47,3 tūkst.

Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio deklaracijas už 2020 metus pateikė apie 16,5 tūkst. gyventojų – jie deklaravo apie 5,4 mln. eurų mokesčio. Tačiau 3,6 tūkst. žmonių dar skolingi apie 1 mln. eurų, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Pamiršusiems deklaruoti ir sumokėti VMI pagal jos duomenis nustatė mokėtiną NT mokestį.

Nuo praėjusių metų gegužės 20 dienos, įsigaliojus Europos Sąjungos direktyvai, Lietuvoje buvo uždrausta prekiauti cigaretėmis su pridėtiniais skoniais. Buvo siekiama sumažinti cigarečių patrauklumą pradedantiesiems rūkaliams bei tiems, kuriems nepatogus degančio tabako kvapas maskuojamas papildomais skoniais ir kvapais. Taip pat buvo bandoma išvengti ribojimų, nes Pasaulinė vien mėtinių cigarečių rinka, pagal IMARC Group duomenis yra vertinama beveik 90 mlrd.

Lengvatinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) restoranams ir kitoms maitinimo įmonėms galėtų būti taikomas laikinai – metus ar pusantrų, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  „Kalbėtume apie laikiną sprendimą. (...) Metų, pusantrų metų laikotarpį. Tikrai ne apie permanentinę lengvatą“, – antradienį Seime žurnalistams sakė premjerė.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) sustabdė Šiauliuose nelegaliai vykdytą lauko prekybą šviežia žuvimi ir mėsos gaminiais. Pagal gautą informaciją kovo 17 d. nuvykę patikrinti, VMVT Šiaulių departamento inspektoriai kartu su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pareigūnais nustatė, kad lauko prekyba šviežia žuvimi, mėsos gaminiais ir žuvies produktais Krymo g., Šiauliuose, vykdyta antisanitarinėmis sąlygomis ir be tokiai veiklai būtino VMVT leidimo.

Prekyba, kaip ir didelė dalis mūsų socialinio gyvenimo, persikėlė į internetą. El. parduotuvės kai kuriais atvejais tampa vienintele vieta, kur gali įsigyti reikiamą daiktą, o jų spektras – nuo plytų iki pamėgtos kepyklėlės saldumynų. Nepaisant to, prekybininkai tikina, kad augantys pardavimai internete toli gražu nėra tokie, kaip buvo fizinėse parduotuvėse.

Nors visus praėjusius metus Lietuva ir visas pasaulis gyveno pandemijos sąlygomis, tačiau pastaruoju metu galima įžvelgti teigiamų tendencijų. Tiesa, kai kuriems ekonomikos sektoriams kurį laiką dar bus sunku. Apžvelgdamas Lietuvos ir pasaulio ekonomikos padėtį ir artimiausias prognozes, apie tai antradienį pasakojo Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Šalyje ir pasaulyje siaučiant pandemijai, ženkliai išaugo lietuvių poreikis gamtai, rodo visuomenės nuomonės tyrimai. Šių metų sausio mėnesį atlikto tyrimo duomenimis, beveik trečdalis šalies gyventojų, jei leistų galimybės, rinktųsi gyventi didmiesčio priemiestyje arba kaimo vietovėje. Pageidautina – kuo arčiau miško. Tą įrodo ir žemės bei nekilnojamo turto objektų kainų augimas vietovėse, kurios ribojasi su mišku. Planuojantiems žemę apželdinti mišku – geros naujienos.

Iš Vilniaus savivaldybės valdomos bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) vadovo pareigų traukiasi daugiau nei trejus metus jai vadovavęs Rimantas Markauskas. Artimiausiu metu bus skelbiamas naujo VVT vadovo konkursas, pranešė Vilniaus savivaldybė. R. Markauskas, pasitraukiantis šalių susitarimu, įmonei vadovaus iki kol bus surastas naujas vadovas.

28 proc. Lietuvoje gyvenančių moterų nesijaučia finansiškai nepriklausomos. Iš visų šalies gyventojų moterų dalis, jaučianti finansinį nesaugumą, yra didesnė nei vyrų. Tai reiškia, kad asmeninių finansų iššūkiai moterims tampa ypač reikšmingi sunkmečio ir krizių akivaizdoje.  Tai parodė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas šalies gyventojų tyrimas. Finansinė nepriklausomybė arba finansinis saugumas reiškia kelis svarbius dalykus.

Lietuvos gyventojų išlaidos prekėms internete šių metų pradžioje toliau augo, rodo SEB banko duomenys apie atsiskaitymus už prekes ir paslaugas elektroninėse parduotuvėse. Pasak SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovės Sonatos Gutauskaitės-Bubnelienės, vasarį Lietuvos gyventojų pirkiniams ir paslaugoms išleista suma buvo didesnė nei bet kurį kitą praėjusių metų mėnesį, išskyrus gruodį, kuomet pardavimai įprastai smarkiai padidėja dėl švenčių.

Konstitucijoje numatyta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Tačiau norėdamas sužinoti, kiek tiksliai pinigų jam priklauso, žmogus turi pasistengti, kad valdininkai iš tiesų imtų tarnauti. Jei nepaprašysite, „Sodra“ ir neperskaičiuos pensijos, nors galbūt jums priklausytų ir didesnė išmoka. Per trisdešimtmetį Lietuvoje pasikeitė ne tik kelios valiutų, bet ir pensijų dydžiai. Pensininkė Valerija tikina, kad jos pensija per daugelį metų realiai sumažėjo.

Vyriausybės siūlomi mokesčių keitimai turėtų būti pateikti Seimui per rudens sesiją, o įsigalioti jie galėtų ne anksčiau kaip 2023-iaisiais. Vienas iš galimų keitimų – dalies gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo nustatymo perdavimas savivaldai, sako premjerė. „Dėl mokesčių – mes labai tikimės, kad tokie pasiūlymai bus pateikti šio rudens sesijai.

Maitinimo paslaugoms pradėjus taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį, šio sektoriaus įmonės galėtų didinti atlyginimus darbuotojams ir kompensuoti žaliavų brangimą, prognozuoja Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija.     Asociacijos vadovai Evalda Šiškauskienė ir Gediminas Balnis sako, kad maitinimo sektoriui padėti „nėra geresnio laiko kaip dabar“.   „Ir didelė pagalba, ir subsidija ir dar kiti dalykai.

Valstybės valdomos „Ignitis grupė“ stebėtojų taryba pirmadienį patvirtino pagrindinių grupės vadovų ilgalaikio skatinimo akcijų opcionais programos tikslus 2021-2024 metams.  Tikslai suformuoti atsižvelgiant į grupės Strateginiame plane iškeltus tikslus ir atnaujintą Finansų ministerijos Lūkesčių raštą, teigia grupė.  Pasak pranešimo, programoje yra įtvirtintos būtinos sąlygos, kad bendrovės augimą lemtų didėjančios žaliosios gamybos apimtys ir komercinė, o ne reguliuojama veikla.

Gyventojai skundžiasi, kad tarpmiestinių autobusų reisų per mažai, tad vairuotojai dalį žmonių tiesiog palieka stotyse ir neveža. Kita vertus keleiviai nuogąstauja, kad kai kurie vairuotojai nesilaiko reikalavimų ir parduoda bilietus visiems norintiems važiuoti. Patys vežėjai pripažįsta atsidūrę dviprasmiškoje situacijoje. Anot jų, tenka rinktis tarp taisyklių ir žmogiškumo.

Darbo santykiuose kartais pasitaiko atvejų, kada darbuotojo paprašoma išeiti iš darbo darbdavio valia. Įmonei priėmus tokį sprendimą, svarbu atsižvelgti į Lietuvoje galiojančius įstatymus bei esamą praktiką, sako advokatų profesinės bendrijos advokatas.

Didieji prekybos centrai remia valdžią prie sienos ir prašo visoms viduje esančioms parduotuvėms leisti atsidaryti jau nuo pirmadienio. Asociacija tikina, kad verslas nebeturi resursų laukti dar ilgiau. Prekybos centrai demonstruoja, kokių saugumo priemonių imasi pirkėjų srautams reguliuoti – prie įėjimų žmonių kiekį skaičiuoja sensoriai, bendrose erdvėse pirkėjai turi judėti dviem kryptimis.

Į Lietuvos rinką planuojantis žengti Vokietijos žemų kainų prekybos tinklas „Aldi“ domėjosi galimybe įsigyti vieną didžiausių šalies mažmeninės prekybos tinklų „Norfa“, tačiau pokalbiai derybomis neužsibaigė, teigia „Norfos” įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis. „Buvo susisiekęs su mumis tikrai, bet tokio konkretaus pasiūlymo nesame gavę. Jeigu sąžiningai, dabar tikrai nebeatmenu, ar tai buvo prieš, ar po Naujųjų metų, bet neseniai“, – BNS sakė D. Dundulis.

Reaguodami į sudėtingas ekonomikos perspektyvas, valdantieji siūlo maitinimo paslaugas teikiantiems restoranams, barams, kavinėms ir kitoms užeigoms taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM). Šiuo metu maitinimo paslaugos apmokestinamos standartiniu 21 proc. PVM tarifu. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas skaičiuoja, kad lengvata kainuotų apie 90 mln. eurų metams. Šios lėšos būtų numatytos perskirstytame valstybės biudžete.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad dar anksti galvoti apie prekybos centrų atidarymą ir toliau kai kuriose Europos valstybėse blogėjant situacijai dėl koronaviruso. „Šiandien mano žinutė yra ta, kad artimiausios dvi trys savaitės parodys, kas bus su sergamumu. Tiesiog norėtųsi, kad visi turėtų tą istorinę atmintį – prisiminkime, kur Lietuva buvo gruodžio viduryje.

Į Lietuvą ateina Vokietijos žemų kainų prekybos tinklas „Aldi“, per metus šalyje planuojantis atidaryti bent 15 parduotuvių, rašo portalas vz.lt, remdamasis šaltiniais. Anot jų, skirtingai nei konkurentas „Lidl“, „Aldi“ Lietuvoje suplanavo greitą ir agresyvią plėtrą. Vienas šaltinių pabrėžė, kad bet kokia informacija, susijusi su prekybos tinklo planais Lietuvoje, yra visiškai slapta.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 14 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Kovo 15-21 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra brango iki 52,3 euro už megavatvalandę (MWh). Estijoje ir Latvijoje kainos nepakito ir siekė 43,9 euro už MWh.

Siekiant pagerinti būtinąjį keleivinį susisiekimą, bendrovė „Kautra” nuo trečiadienio atnaujina 28 reisus visoje Lietuvoje. Tuo metu tolimojo keleivinio transporto kompanija („Toks“) nuo balandžio atnaujins du reisus į šiaurės Lietuvą. Daugiau „Kautros“ autobusų važiuos į Lazdijus, Ukmergę, Anykščius, Kupiškį, Pandėlį, Biržus, Kelmę, Šiaulius, Molėtus, Vilkaviškį, Radviliškį, Raseinius, Jurbarką, Vilnių ir kitus miestus, pranešė įmonė.

Lietuvos bankas (LB), planuodamas finansų rinkos reguliavimo naujoves, šiais metais daugiausia dėmesio numato skirti su tvaria rinkos plėtra, klimato kaita ir inovacijomis susijusiems teisinio reguliavimo pokyčiams. Siekiant formuoti geriausią praktiką atsižvelgiant į vartotojų interesus, taip pat numatoma parengti su nekilnojamojo turto (NT) įkeitimu susijusių kreditų teikimo gairių projektą, teigiama LB pranešime.

Toshiko Ishii išleido 180 tūkst. dolerių (151 tūkst. eurų) renovuodama savo tradicinę japonišką užeigą, tikėdamasi turistų antplūdžio Tokijo olimpinėms žaidynėms, bet jai neteks priimti nė vieno žiūrovo iš užsienio. Visgi kai organizatoriai paskelbė draudimą žaidynes stebėti žiūrovams iš užsienio, žmonės, dirbantys Japonijos turizmo sektoriuje skaičiuoja nuostolius.

Klimato kaitos klausimai kasmet tampa vis aktualesni, tačiau prasidėjus pandemijai daugelio verslų dar-botvarkėje buvo nustumti į antrą planą. Utenos daryklos vadovas Artūras Bernotavičius teigia, kad nors pandemija tapo tikru iššūkiu verslui, tvarumo tikslų ji neturėtų pakeisti. Lietuvos atsakingo verslo aso-ciacijos (LAVA) vadovas Tomas Jankus priduria, kad tvari verslo strategija kriziniu laikotarpiu netgi padeda tvirčiau stovėti ant kojų.

Vis dar negalintys veikti ir leidimo atsidaryti laukiantys didieji prekybos centrai siūlo priemones, kaip jie galėtų dirbti saugiai. Jų atstovai siūlo kiekvieną savaitę testuoti darbuotojus bei atskirti lankytojų srautus.  Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidento Mindaugo Statulevičiaus, nebėra priežasčių, kodėl prekyba uždarose patalpose turėtų būti uždaryta.

Pasaulio šalys su koronaviruso pandemija kovoja skirtingai. Tai lemia, kad atotrūkis tarp skirtingų valstybių ir jų verslo sektorių didėja. Pasak ekonomisto, Europos Sąjunga (ES) ir Lietuvos ekonomika atsigaus tik kitais metais. „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, šiemet ekonominis pavasaris Europoje kol kas atidedamas, o atotrūkis tarp skirtingų pasaulio valstybių vis labiau auga. „Krizės pradžia visoms šalims buvo vienoda, o išėjimas iš jos bus skirtingas.

Jau netrukus bus grąžinti daugelis vietinių traukinių reisų, sustabdytų dėl antrosios pandemijos bangos, praneša keleivių vežimo geležinkeliu bendrovė „LTG Link“. Bendrovė ir pandemijos pradžioje, ir šiuo laikotarpiu užtikrino būtinąjį tarpmiestinį susisiekimą – tik buvo optimizavusi kursuojančių traukinių skaičių. Nuo kovo 28 d. grąžinamas net 41 reisas, 11-os keičiamas traukinių kursavimo grafikas.

Nuo 2010 metų nebeveikianti Ignalinos atominės elektrinė (AE), ruošdamasi reaktorių išmontavimui, paskelbė beveik 11 mln. eurų maksimalios vertės projektų valdymo ir techninių konsultacijų konkursą.    Ignalinos AE generalinis direktorius Andrius Kamienas sako, kad pasaulyje yra vos keli grafito reaktorių išmontavimo pavyzdžiai, tačiau riusiškas RBMK reaktorius dar niekada nebuvo išmontuojamas.

Daliai verslų dėl pandemijos nutraukus ar laikinai sustabdžius veiklą, oficialus nedarbas Lietuvoje šiandien siekia rekordines aukštumas – net 16 proc. Išeitimi netekusiems pajamų gali tapti platformos ir programėlės išmaniesiems įrenginiams – jos leidžia papildomai užsidirbti atliekant nesudėtingas užduotis sau patogiu laiku namuose.

Lietuvai tebegyvenant karantino sąlygomis ir daliai verslo vis dar negalint veikti, „Luminor“ banko analitikas ragina valstybę nepavėluoti į atsidarymo „traukinį“.  Banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pataria valdžiai orientuotis ne į statistiką, o užsibrėžti konkrečius atlaisvinimo tikslus: tarkime, po Velykų atidaryti viešąjį maitinimą lauke ir laikytis šio tikslo, nebent epidemiologinė situacija būtų visiškai bloga.

Europos Sąjungos planai iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ne 40 proc., o 55 proc. šįkart nėra vertinami kaip dar vienas pažadas, kurio nesiruošiama tesėti. Tą įrodo per metus 80 proc. – iki 43 eurų už toną CO2 ekvivalento – padidėjusi apyvartinių taršos leidimų (ATL) kaina rinkoje. Žinoma, neapsieita ir čia be investuotojų bei spekuliantų antplūdžio, kurie prognozuoja, kad taršos kaina Europoje tik didės.

Nuo balandžio 1 dienos oro bendrovė „SAS Scandinavian Airlines“ atnaujins tiesioginį maršrutą tarp Vilniaus ir Stokholmo (Arlandos oro uostas), informuoja valstybės įmonė Lietuvos oro uostai.

Pernai nekilnojamo turto (NT) rinkoje augo ir sandorių skaičius, ir būsto kaina. NT specialistai tikina, kad šiemet kainų augimas išliks panašus. Tačiau ekspertų nuomonės išsiskyrė dėl pastatų kokybės. Vieni tikino, kad didelė paklausa skatins vystytojus mažiau kreipti dėmesio į pastatų kokybę. Kiti teigė priešingai, kad dėl naujų energinės klasės reikalavimų statybos kaina augs, bet pastatai bus kokybiškesni.

Darbo pasiūlymų dabar galima rasti ne tik skelbimų portaluose, bet ir socialiniuose tinkluose. Čia sezoninio darbo skelbimą pastebėjusi vilnietė nustebo, kad darbdavys nenurodė atlygio ir kitų detalių. O kai paklausė, sulaukė atsakymo, kad atlyginimas bus atskleistas tik rimtiems kandidatams. VDI tikina, kad atlygį skelbti būtina, kitu atveju darbdavys gali užsidirbti baudą.

Pavasarėjant žmonės vis daugiau laiko, ypač per karantiną, nori praleisti lauke – pasivaikščioti, pabėgioti ar pasivažinėti dviračiu. Visgi tokį norą išpildyti šį pavasarį yra gerokai sunkiau. Naujų dviračių ieškantys gyventojai neslepia nuostabos – parduotuvės sandėliuose jų neturi, o laukti užsakyto galima ir mažiausiai kelis mėnesius. Dviračių pardavėjai ir gamintojai atsako trumpai – kalta pandemija, per ją sutrikusi dviračių dalių gamyba ir jų tiekimas.

Net atlaisvinus judėjimą tarp kai kurių savivaldybių, jau daugiau kaip metus uždaryti poilsio centrai, pernai dirbę vos kelis mėnesius, nededa vilčių iki Velykų atverti durų. Didelių lūkesčių neturi ir karantino metu veikiantys viešbučiai. Jų teigimu, svečių prisikviesti nakvynei – praktiškai neįmanoma. Kai kurie apgyvendinimo sektoriaus verslininkai neslepia – veikti apribotu pajėgumu – tai dar nuostolingiau nei nuostolingai egzistuoti.