Verslas

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas opozicijos iniciatyva žada svarstyti valstybės valdomos dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ skelbto beveik 100 mln. eurų vertės dujotiekio į Lenkiją rangovo konkurso aplinkybes.

Jau kelintą savaitę pagrindinė diskusija viešojoje erdvėje – apie mokesčius. Diskusijoje – vien pozityvūs epitetai: „vienodi mokesčiai“, „teisingas kapitalo apmokestinimas“, „atsilaisvinusios lėšos pensijoms kelti“ ir panašiai. Epiteto „didesni“ mokesčiai – iš valdžios lūpų negirdėti.  O norint būti sąžiningiems, būtent jį ir reikėtų vartoti. Bet sąžiningumas – prasta strategija ieškant kelio į rinkėjų širdis.  Valdžios damos ir džentelmenai – ne kvailiai.

Vyriausybės planuojamas automobilių taršos mokestis metų pabaigoje gali suaktyvinti prekybą daugiau anglies dvideginio išmetančiais naudotais automobiliais, sako analitikai ir pardavėjai.  Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad didesnė prekybos banga tikėtina lapkričio-gruodžio mėnesiais.

Vidutiniam darbingo amžiaus, ekonomiškai aktyviam Rusijos gyventojui jaustis laimingu reikia, kad jo mėnesio pajamos siektų bent 161 tūkst. rublių (2,26 tūkst. eurų), skelbia sociologinę apklausą 37-iuose didžiausiuose šalies miestuose atlikęs portalas superjob.ru. Vyrų laimės „kaina“ – 181 tūkst. rublių (2,54 tūkst. eurų), moterų – 138 tūkst. rublių (1,93 tūkst. eurų) per mėnesį. Kukliausi yra iki 24 metų amžiaus jaunuolių finansiniai poreikiai: jiems kas mėnesį pakaktų 118 tūkst.

Daugiau nei 1,3 mln. Lietuvos dirbančiųjų pensijų santaupas investuojančių antros pakopos pensijų fondų turtas rugsėjo pabaigoje pasiekė 3,65 mlrd. eurų. Šiemet mažiau nei po 10 proc. didėjo tik pačių konservatyviausių fondų vienetų vertė, tuo metu kitų fondų svertiniai grąžų vidurkiai buvo nuo 11,77 iki 17,22 procento.

Jei Rusijai ir Ukrainai nepavyks susitarti dėl gamtinių dujų tranzito nuo 2020-ųjų, jos Europoje artėjančią žiemą gali gerokai pabrangti, prognozuoja Vokietijos bendrovės „Wintershall Dea“ vadovas Mario Mehrenas. „Rusijai ir Ukrainai nesusitarus dėl dujų, jos tikrai brangtų. Prisimenant šaltą 2017-2018 metų žiemą, kai „Nord Stream 1“, dujotiekis „Yamal-Europe“ per Baltarusiją ir Ukrainos dujų tranzito koridorius veikė visu pajėgumu, kainos šuolis dėl tokio tiekimo sutrikimo gali būti esminis.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva yra pasirengusi suteikti Baltarusijai galimybes per Lietuvą importuoti naftą kaip alternatyvą Rusijos tiekimui.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) kreipėsi į 5 tarptautinius maisto produktų gamintojus, prašydama paaiškinti, dėl kokių priežasčių Lietuvos rinkai teikiamų maisto produktų sudėtis skiriasi nuo tų, kuriais prekiaujama kitose ES šalyse, rašoma pranešime spaudai. „Lietuva yra viena iš tų valstybių, kuri aktyviai kelia klausimą dėl dvigubos kokybės prekių Europos Sąjungos šalyse.

Gyventojų pinigines kitąmet plonins ir automobilių taršos mokestis. Aplinkos ministerija jau turi naujojo mokesčio planą su konkrečiais skaičiavimais. Pagal jį susimokėti turės visi asmenys perkantys dyzelinu, benzinu ar dujomis varomas transporto priemones. O sumos dydis priklausys nuo išmetamo anglies dioksido kiekio. Mokestis gali prasidėti nuo 36-ių eurų, o tam tikrais atvejais siekti beveik 1400 eurų už automobilį. Valdžios planai apmokestinti taršius automobilius virsta realybe.

Ketvirtadienį Rygoje vykusio rinkodaros ir reklamos profesionalų forumo „Baltic Brand Forum 2019“ metu prekės ženklų apdovanojimų ceremonijoje televizijos kanalas TV3 buvo apdovanotas kaip įtakingiausias žiniasklaidos prekės ženklas Baltijos šalyse. „DDB Latvia“ ir „Kapitāls Networks“ prekių ženklų rinkimus organizuoja jau 15 metų. Organizatoriai minėdami penkioliktąją sukaktį, pirmą kartą surengė prekių ženklų apdovanojimus Baltijos šalių lygiu.

Rusija ir Jordanija tęs aktyvias derybas dėl mažos galios atominės elektrinės statybos šioje arabų valstybėje, pareiškė „Rosatom“ vadovas Aleksejus Lichačiovas. Pasak jo, šio projekto perspektyvos aptartos Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Jordanijos karaliaus Abdullaho II derybose Valdajaus forumo metu. „Aktyvios derybos dėl šio projekto bus tęsiamos. Vertėtų pabrėžti, jog tai – ne vien tik diskusijos.

Dažnai būstų gyventojai, norintys dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje susilaukia pasipriešinimo iš nepasiturinčių gyventojų. Valstybė padeda spręsti šią problemą – mažesnes pajamas gaunantys gyventojai, kuriems yra kompensuojamos šildymo išlaidos, už renovaciją mokėti neturi visiškai nieko. Norėdama apsaugoti labiausiai pažeidžiamas daugiabučių gyventojų grupes, valstybė itin didelį dėmesį skiria nepasiturinčių gyventojų įtraukimui į šių namų renovacijos procesą.

Jei „Norfos“ įmonių grupės pagrindinis akcininkas Dainius Dundulis iš tiesų svarsto galimybę parduoti verslą,  „hipotetiškai gali būti kas nors įdomaus“, „Verslo žinioms“ sako „Vilniaus prekybos“ akcininkas Ignas Staškevičius.  „Įdomiausia būtų, jeigu atsirastų koks nors strateginis investuotojas iš Rytų. Pavyzdžiui, iš Kinijos ar Japonijos. Toks, kuris išties paįvairintų požiūrį, atneštų šviežių sprendimų, bet suprantame, kad tokia tikimybė yra nykstamai maža.

Jungtinėms Valstijoms trečiadienį gavus Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) leidimą dėl neteisėtų Europos Sąjungos (ES) subsidijų orlaivių gamintojai „Airbus“ įvesti importo muitus 7,5 mlrd. JAV dolerių vertės europietiškoms prekėms, Vašingtonas jau ketvirtadienį paskelbė sąrašą europietiškų produktų, kuriems bus taikomi naujieji muitai. Vašingtonas paskelbė, jog įves 10 proc.

Į energetikos eurokomisarus deleguojama Estijos politikė Kadri Simson pareiškė, kad Europos Sąjunga galėtų suteikti finansinę paramą Astravo atominei elektrinei, siekiant užtikrinti didesnį jos saugumą.  Per klausymus Europos Parlamente ji sakė žinanti, kad „Astravo branduolinės elektrinės statyba yra labai svarbus politinis klausimas visiems lietuviams“, nes jėgainė statoma netoli sostinės Vilniaus.

Lietuvos architektų sąjunga paskelbė, kokie siūlomi projektai naujam tiltui, kuris būtų statomas prie Seimo. Pėsčiųjų tilto per Neries upę, nuo A. Goštauto g. iki Upės g., Vilniuje, architektūrinio projekto konkursui pateikti 9 projektiniai pasiūlymai. Darbai eksponuojami Lietuvos architektų sąjungoje (Kalvarijų 1, Vilniuje), antro aukšto atriume. Ekspozicija atvira darbo dienomis, darbo valandomis. Konkursui pateiktų darbų viešas aptarimas numatytas spalio 21 d., 16 val.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius sako, kad Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“, kartu su verslininku Igoriu Udovickiu valdanti Birių krovinių terminalą (BKT), nori didinti trąšų eksportą per Klaipėdos uostą. BKT vadovas tikina, kad „Belaruskalij“ per 5 metus ketina padidinti gamybą 3 mln. tonų, ir Klaipėdos įmonė nori būti tam pasirengusi.

Jau kitais metais „Energijos skirstymo operatorius“ gyventojams ir verslo įmonėms pradės keisti dabartinius elektros skaitiklius į išmaniuosius. Pakeisti visus šiuos prietaisus kainuos beveik 150 mln. eurų.

Lietuvoje sukčių bumas įgauna pagreitį – beveik pusė šalies gyventojų arba jų artimieji šiais metais susidūrė su telefoniniais sukčiais, taip pat populiarėja apgavystės internetinėje erdvėje, o štai viena gyventoja sukčiavimo pasekmes prisimins ilgam – ji prarado 21,5 tūkst. eurų.

Lietuvos architekų sąjunga informuoja, kad paskelbtame pėsčiųjų ir dviračių tiltą per Nerį architektūros projekto konkurse pateikti 9 projektiniai pasiūlymai. Naujasis tiltas turėtų sujungti A. Goštauto ir Upės gatves, netoli Geležinio vilko tilto. Vilniaus miesto savivaldybė tilto statyboms planuoja skirti apie 5 mln. eurų.

Daugiausiai korupcijos rizikų savivaldybių įmonėse keliančios sritys yra tinkamas viešųjų pirkimų vykdymas bei interesų derinimas, ketvirtadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Pagrindinių korupcijos rizikų savivaldybių valdomų įmonių veikloje apžvalga parengta apibendrinus 13 STT atliktų analizių.

Registrų centras ketvirtadienį pateikė ryškiausius nekilnojamojo turto (NT) rinkos duomenis, apžvelgė dabartinę demografinę padėtį Lietuvoje ir įvertino, kuo gyvena šalies verslas. Įdomu tai, kad spalio 1 dieną savo gyvenamąją vietą Lietuvoje buvo deklaravę beveik 3,03 mln. žmonių. Registro duomenimis, per 9 šių metų mėnesius (nuo sausio mėnesio – aut. past.

Lietuva ir Baltarusija ketina pritraukti daugiau tranzitinių Rusijos, Ukrainos ir Kazachstano krovinių, teigia susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.  „Matome perspektyvą organizuoti reguliarius greitųjų krovininių traukinių reisus tarp Lietuvos ir Baltarusijos pagrindiniams kroviniams vežti. Bendromis pastangomis sieksime pritraukti daugiau tranzitinių Rusijos, Ukrainos ir Kazachstano krovinių“, – sakė susisiekimo ministras J. Narkevičius.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) greičiausiai dirbs ir Kaune, ir Vilniuje, sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis, teigiantis, kad pats turėtų likti dirbti sostinėje. Pasak jo, galutinai į perkėlimo klausimus atsakys darbo grupė, šiuo metu vertinanti ministerijos informacijos srautus, skyrių bendradarbiavimą ir ryšius su pavaldžiomis įstaigomis.

Darbo rinkoje paklausiausia profesija išlieka informacinių technologijų specialistas, rodo darbo skelbimų statistika, o Užimtumo tarnyba fiksuoja kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą ir skelbia, kad šalyje labai trūksta virėjų, vairuotojų ir pardavėjų. Šiuo metu dažniausiai darbo ieško teisininkai ir finansininkai. Šalies darbdaviams 2019 m. pirmąjį pusmetį labiausiai trūko kvalifikuotos darbo jėgos.

Po neoficialaus aptarimo ministrų kabinete trečiadienį teisės aktų registre oficialiai registruotas Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektas, apie kurį portalas tv3.lt skelbė dar pirmadienį. Dokumente įtvirtintos ir griežtos sankcijos už mokesčio nemokėjimą. Aplinkos ministerijos parengtame projekte nurodoma, kad nauju mokesčiu apmokestinami būtų M1 ir N1 klasėms priskirti automobiliai.

Lietuvos bankų asociacijai (LBA) pareiškus, kad planuojamas įvesti naujas bankų turto mokestis pabrangins bankų paslaugas, premjeras Saulius Skvernelis teigia, jog asociacijos retorika yra apgailėtina. „Iš esmės tai apgailėtina retorika. Grįžtame, matyt, pora dešimtmečių atgal, kada šantažo forma pareiškiama, kad visi mokesčiai, kurie gali atsirasti, bus permesti ant vartotojų pečių“, – žurnalistams trečiadienį sakė S. Skvernelis.

Šaldytuvai, skalbyklės, indaplovės, televizoriai ir kita buitinė įranga, kuri parduodama Lietuvoje ir kitose Europos šalyse turės būti efektyvesnė ir tarnauti ilgiau. Tai numato nauji Europos Komisijos patvirtinti reikalavimai, kuriems įsigaliojus kiekviena šeima esą sutaupys po 150 eurų per metus. Ne vienas vartotojas yra pastebėjęs, kad nusipirkus vieną ar kitą įrenginį jis be priekaištų veikia vos kiek ilgiau, nei numato garantija.

Butų Estijos sostinėje kvadratinio metro vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 6,8 proc. didesnė nei pernai rugsėjį – 1951 euras už kvadratinį metrą. Sandorių padaugėjo 9,0 proc. iki 824-ių, o bendra sandorių vertė išaugo 9,4 proc. iki 87,5 mln. eurų. Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) butai Taline pabrango vidutiniškai 1,0 proc., sandorių padaugėjo 5,8 proc., rinkos apyvarta paaugo 4,5 procento.

Šildymo sezonas jau prasideda, tačiau nuvykę pas senelius į kaimą neskubėkite kurti krosnies – dažnai senoliai būtent ten slepia savo santaupas. Lietuvos banko ekspertai pastebi, kad prasidėjus šildymo sezonui ekspertizei atnešama daugiau apdegusių pinigų. „Prasidėjus šildymo sezonui nuvažiavę į kaimą aplankyti savo močiučių dažniausiai miestiečiai šąla ir pasikuria krosnis.

Spalio 1-ąją Ignalinos, Telšių, Zarasų, Ukmergės ir Varėnos rajonuose gyventojams paslaugas pradėjo teikti mobilus laiškininkas – jį gyventojai galės išsikviesti į namus, norėdami išsiųsti laišką ar siuntą bei pageidaudami, kad registruotoji pašto siunta į namus būtų pristatyta pakartotinai. Prieš 2 metus šis projektas startavo 12 kitų Lietuvos savivaldybių, kur itin pasiteisino – atlikus visuomenės nuomonės tyrimą, paaiškėjo, kad 73 proc.

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojama Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa dalinai yra finansuojama valstybės. Ji ne tik teikia galimybę gauti finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms priemonėms, bet ir leidžia gyventojams pasinaudoti paskolomis su lengvatinėmis palūkanomis.

Žemės grąžinimas buvusiems savininkams Vilniuje turėtų būti baigtas kitais metais, žada savivaldybė. Ji skelbia atrinkusi ir netrukus Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) perduosianti daugiau kaip pustrečio tūkstančio sklypų, arba 442 ha – daugiau nei 1 proc. visos miesto teritorijos.

Praėjusiais metais įsteigta bendrovė „MS LT01“ Alytuje užsiims iškastinės mineralinės uolienos perdirbimu, rašo „Verslo žinios“. Investicijos sieks 5 mln. eurų, planuojama sukurti 70 darbo vietų. Bendrovėje cheminės konversijos būdu bus pagaminamos tokios medžiagos kaip magnio sulfatas, silicio hidroksidas, natrio sulfatas. Taip pat žaliavos - milteliai, naudojami metalurgijos pramonėje, ir kvarcinis smėlis.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad iš planuojamo bankų turto mokesčio būtų surinkta ne 100 mln. eurų, kaip skelbta viešojoje erdvėje, o 40 mln. eurų. „Eina kalba, kiek man žinoma, apie 40 mln. eurų. Tai yra nemaža suma, bet bankų sektoriui tai nėra didelė suma (...). Nėra planuojama surinkti 100 mln. eurų. Kiek žinau, Finansų ministerija skaičiuoja apie 40 mln. eurų“, – Žinių radijui trečiadienį teigė R. Karbauskis.

Vilniaus centre esančioje teritorijoje, kur stovi apleistas buvusio restorano ir alaus baro „Tauro ragas" pastatas, išduotas statybos leidimas statyti viešbutį, rašo „Verslo žinios". Vilniaus miesto savivaldybėbendrovei „Aurochs investments" rugsėjo pabaigoje išdavė leidimą statyti viešbutj su prekybos patalpomis J. Jasinskio ir V. Kudirkos gatvių sankirtoje esančiame 0,27 hektaro ploto iš valstybės nuomojamame sklype.

Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad dėl valdančiųjų siūlymo apmokestinti komercinių bankų turtą dar bus diskutuojama Seime, o galutinis sprendimas dėl naujo mokesčio turėtų būti priimtas tik įvertinus visas teigiamas ir neigiamas aplinkybes bei išsklaidžius rinkos dalyvių nuogąstavimus. „Lietuvos bankai priklauso Europos centrinio banko priežiūros sričiai, tai jie turi mokėti indėlių draudimo fondo įmokas, įmokas į priežiūros mechanizmą stabilumui užtikrinti.

Daugelyje ES šalių papildomai apmokestinami ne tik automobilių degalai ar keliai, tačiau taip pat taikomi automobilių taršos, registracijos, naudotojo ir kt. mokesčiai. Lietuva – viena iš nedaugelio valstybių, kuri tokio neturi. Jeigu jo neįsives ir nesumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, kaip yra įsipareigojusi Europos Sąjungai, jau netrukus turės mokėti šimtus milijonų eurų baudų.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis šantažu vadina Lietuvos bankų asociacijos (LBA) pareiškimą, kad apmokestinus šalies bankų turtą, gyventojams bei verslui pabrangtų paskolos bei būtų padaryta žala ekonomikai.   Ramūnas Karbauskas sako, kad su Lietuvoje veikiančių Švedijos bankų (SEB ir „Swedbank“) savininkais bus aiškinamasi, ar tokie pareiškimai turi „ką nors bendra“ su jų pozicija.

Nuo 2019 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos piliečiai, vykstantys į Sankt-Peterburgą ir Leningrado sritį turizmo, verslo ar humanitariniais tikslais, gali gauti nemokamą Rusijos Federacijos elektroninę vizą. Norint gauti vizą reikia ne vėliau kaip prieš 4 kalendorines dienas iki planuojamos kelionės užpildyti elektroninę formą ir sulaukti patvirtinimo apie išduotą vizą elektroniniu paštu.

Vienas didžiausių šalies bankų pranešė, kad nuo gruodžio 2 d. jo skyriuose gyvai nebebus galima atlikti jokių operacijų grynaisiais pinigais. Norėdami pinigus sumokėti ar išsiimti klientai tai galės padaryti tik savitarnos terminaluose. Išplatintame pranešime bankas informuoja, kad skyrių tinklo pertvarką pradėjo prieš 5 metus atidaręs pirmąjį finansinių konsultacijų skyrių. Dabar jau 90 proc.

Kiti metai uždirbantiems mažiausiai nebus tokie dosnūs, kaip planuota pradedant mokesčių reformą Lietuvoje. Apie tai, kas kitąmet laukia uždirbančiųjų mažiausiai – pokalbis su „Luminor“ ekonomistu Žygimantu Mauricu. Šiemet Lietuvoje kaip niekada gausu siūlymų, kaip keisti atlyginimus. Siūloma, kad valdininkams algos turi būti didinamos šimtais eurų. Pokyčiai žadami ir kitose srityse: žadama didinti pensijas, vaiko pinigus.

Kaune artimiausiomis dienomis planuojama įjungti šildymą gyventojams, BNS antradienį informavo savivaldybė. „Mes planuojame šildymą jungti savaites pabaigoje, tačiau nuolat sekame orų prognozes“, – BNS sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis. Pasak savivaldybės atstovų, jeigu orai netikėtai atšaltų iki tol, į tai bus reaguojama, ir šildymas įjungiamas anksčiau. Antradienį apie gyventojams įjungiamą šildymą pranešė Vilniaus miesto savivaldybė.

Koncerno „MG Baltic“ kontroliuojamos didžiausios Baltijos šalyse mažmeninės drabužių prekybos grupės „Apranga“ sėkmingus devynių mėnesių veiklos rezultatus lėmė tinklo pertvarkymas bei plėtra, taip pat verslui palankios oro sąlygos, teigia grupės vadovas Rimantas Perveneckas. „2019 metais yra labai sėkmingi mūsų verslui – viršijome tiek savo prognozes, tiek pastarųjų trejų metų augimo tempus.

Itin plataus masto tarptautinio pinigų plovimo skandalo centre atsidūręs didžiausio Danijos komercinio banko „Danske Bank“ Estijos filialas pranešė spalio 1-ąją pradėjęs likvidavimosi procesą. Estijos finansų inspekcija šiemet vasarį dėl pinigų plovimo skandalo liepė „Danske Bank“ per aštuonis mėnesius nutraukti veiklą šalyje. Vėliau šio nurodymo įgyvendinimo terminas buvo pratęstas iki šių metų gruodžio 31 dienos.

Lengvai pasigaminti elektrą Lietuvoje jau gali ne tik individualių namų, bet ir daugiabučių gyventojai. Antradienį startavo visiems šalies namų ūkiams prieinama nutolusių saulės jėgainių platforma „Ignitis saulės parkai“.  Valstybės valdoma „Ignitis grupė“ (buvusi „Lietuvos energija“) teigia, kad tai – pirmoji tokia platforma pasaulyje, įgyvendinta nacionaliniu mastu.

Valdantiesiems pasiūlius Lietuvoje veikiantiems bankams jau nuo ateinančių metų taikyti 0,4 proc. metinį turto mokestį, deklaruojama, kad tai padės į šalies biudžetą surinkti trūkstamus 100 mln. eurų. Tačiau nutylima, kiek toks žingsnis iš tiesų kainuos mokesčių mokėtojams ir valstybei, sako Lietuvos bankų asociacija (LBA). Dar 2016 m. kovą grupė Seimo narių registravo Mokesčio finansų įstaigoms įstatymo projektą. Pastaruoju metu prie jo valdantieji grįžo.

Jau šį trečiadienį Vyriausybėje turėtų būti pristatyti Transporto priemonių taršos mokesčio ir jį lydinčių teisės aktų projektai. Planuojama, kad daliai automobilių savininkų mokestį, viršijantį 1,3 tūkst. eurų, teks mokėti jau nuo kitų metų pradžios. Portalui tv3.lt iš patikimų šaltinių Vyriausybėje pavyko gauti dalį dokumentų, susijusių su nauju mokesčiu. Tiesa, kol projektai bus svarstomi, galutiniai mokesčio mokėtojai ir jo dydžiai gali keistis.

Premjeras Saulius Skvernelis tikina, kad Vyriausybė laikysis Lietuvos sprendimo neįsileisti Baltarusijoje baigiamos statyti Astravo atominės elektrinės (AE) elektros.  Taip jis reagavo į kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio bei dalies Seimo narių kreipimąsi.