Verslas

Seimo Finansų ir biudžeto komiteto (BFK) pirmininkui Algirdui Sysui siūlant naikinti valstybės paramą kaupiantiems antroje pensijų pakopoje, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako esantis atviras svarstyti tokį siūlymą – jo teigimu, šiuos pinigus būtų galima skirti kitoms reikmėms. „Matant, kad tikrai yra sričių, kurios yra labiau nuskriaustos, pavyzdžiui, senatvės pensijos – jos nėra tokio lygio, kokio mes norėtume.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ informuoja, kad nuo 2026 gegužės 18 iki 31 dienos yra vykdomas skubus nesaugios prekės – šaldyti „Žemaičių“ blynai su mėsos įdaru „Extra line“ (700 g) – pašalinimas iš rinkos ir susigrąžinimas iš pirkėjų. Gavus pranešimą iš tiekėjo „Liūtukas ir Ko“, UAB paaiškėjo, kad į rinką ši prekė pateko biologiškai užteršta. Pirkėjų prašoma nevartoti produkto, prekę grąžinti, už kurią bus kompensuojami sumokėti pinigai.

Kvietimą teikti paramos būstui paraiškas antradienį 9 val. ryto paskelbusi Socialinė apsaugos ir darbo ministerija (SADM) jas sustabdė po 10 minučių.  SADM prašymų teikimą per socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) sustabdė, nes pasibaigė tam numatytos biudžeto lėšos – 5,6 mln. eurų. „Pasibaigus valstybės biudžeto lėšoms (...) stabdomas kvietimas teikti prašymus suteikti paramą būstui įsigyti“, – skelbiama ministerijos puslapyje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo jaunimo amžiaus ribą mažinti nuo 14-kos iki 11-kos metų, o  jauno žmogaus amžiaus viršutinė riba liktų 29 metai, antradienį pranešė ministerija. Ministerija pateikė derinti tai numatantį Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pataisų projektą. Ministrės Jūratės Zailskienės teigimu, siūlomi pokyčiai atspindi poreikį jaunimo politikos priemones taikyti anksčiau – dar prieš paauglystėje išryškėjant socialiniams, emociniams ar ugdymosi sunkumams.

Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai sako, kad vis daugiau žmonių tiesiog nebesugeba sukaupti pradinio įnašo, o dalis jaunų pirkėjų be šeimos pagalbos apie nuosavą būstą apskritai negalėtų galvoti. Tuo metu rinkoje ryškėja ir kita tendencija – sostinėje sparčiai mažėja būsto pasiūla centrinėse miesto dalyse, todėl pirkėjų galimybės rinktis tampa vis siauresnės.

Vilniaus miesto apylinkės teismas byloje dėl neskaidriai išduodamų statybos leidimus Vilniaus mieste nuteisė verslininką, pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Kaip nurodo STT, vilnietis M. B. pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu, jam skirta 8,5 tūkst. eurų dydžio bauda.

Neriaus Numos netiesiogiai valdomas statybos ir apdailos medžiagų bei namų apyvokos prekių tinklas „Ermitažas“ pernai uždirbo 2,6 mln. eurų grynojo pelno – 173 kartus daugiau nei užpernai (15 tūkst. eurų). „Ermitažas“ 2025-aisiais uždirbo 15,8 mln. eurų bendrojo pelno – apie 30,6 proc. daugiau (12,1 mln. eurų), jo marža siekė 11,9 proc. ir buvo 1,6 proc. punkto didesnė, rašoma įmonės ataskaitoje, pateiktoje Registrų centrui. „Ermitažo“ apyvarta per metus augo 13 proc. ir siekė 133 mln. eurų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija šalies savivaldybėms paskirstys dar 8,2 mln. eurų teritorijų infrastruktūros plėtros projektams, antradienį pranešė ministerija. Taip siekiama didinti savivaldybių investicinių sklypų patrauklumą ir sudaryti palankesnes sąlygas investuotojams kurtis regionuose. „Kokybiška ir investuotojų poreikius atitinkanti infrastruktūra yra viena pagrindinių sąlygų regionams konkuruoti dėl naujų investicijų.

Nuo kitų metų Lietuvoje pradėsianti veikti sunkiojo transporto elektroninės kelių rinkliavos sistema, arba vadinamasis e. tollingas, oficialiai vadinsis „Via Toll“. Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ antradienį pranešė pateikusi paraišką Valstybiniam patentų biurui įregistruoti naują pavadinimą. Kaip rašė BNS, e. rinkliavos sistemą už 16,2 mln.

Nuo 2027 metų sausio 1 dienos Lietuvoje iš esmės keisis komercinio transporto apmokestinimo tvarka – dabartines elektronines vinjetes pakeis pagal nuvažiuotą atstumą veikianti kelių rinkliavos sistema. Valstybės įmonė „Via Lietuva“ patvirtino, kad naujoji platforma oficialiai vadinsis „Via Toll“, o jos techninis diegimas jau pereina į aktyvią fazę.

Kauno mero iš dalies kontroliuojamos vienos didžiausių Europoje surimi ir žuvies produktų perdirbimo grupių „Vičiūnų grupė“ valdoma įmonė „Vičiūnai ir partneriai“ baigia naujo 100 mln. eurų vertės lašišos perdirbimo komplekso statybą Plungėje.  „2026 metų antrąjį ketvirtį („Vičiūnai ir partneriai“ – BNS) planuoja baigti statyti modernią lašišos ir lašišinių žuvų perdirbimo gamyklą, kuri padidins gamybos apimtis nuo 18 tūkst. iki 50 tūkst.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas siūlys atsisakyti 1,5 proc. valstybės skatinamosios įmokos kaupiantiesiems antrojoje pensijų pakopoje, antradienį rašo visuomeninio transliuotojo LRT portalas. Jis sako, kad tokį pasiūlymą registruos Seime svarstant 2027 metų valstybės biudžetą. Algirdas Sysas siūlo atsisakyti 1,5 proc. valstybės paskatos kaupiantiems antroje pakopoje A. Syso teigimu, apie 300 mln.

Grynąjį pelną pernai 2,8 karto auginusi Lietuvos aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ elektronikos gaminių įmonė „Teltonika EMS“ šiemet planuoja auginti didinti gamybą. „2026 metais planuojamas bendrovės apyvartos augimas didinant esamų produktų gamybą, pristatant naujus gaminius, optimizuojant gamybos procesus bei diegiant naujus įrengimus“, – teigiama Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.

Savitarnos kasos daugeliui pirkėjų jau tapo kasdienybe. Tai leidžia prekybininkams mažinti išlaidas, tačiau dalis pirkėjų skundžiasi ilgėjančiu apsipirkimo laiku ir tuo, kad tenka patiems atlikti dalį pardavėjų darbo. Vis dėlto kartu ryškėja ir kita problema – savitarnos kasose daugėja vagysčių. Dėl to pirkėjai beda pirštu į prekybos tinklus, o prekybininkai ieško būdų, kaip pažaboti ilgapirščius.

Antradienį Seimas turėtų pirmą kartą balsuoti dėl siūlymo nacionaliniam plėtros bankui ILTE uždrausti finansavimą premjerui, Vyriausybės kancleriui ir jo pavaduotojui, Ministrų kabineto nariams bei kitiems politiškai pažeidžiamiems asmenims (PEP). Šiam Finansų ministerijos parengtam projektui Vyriausybė pritarė praėjusio trečiadienio posėdyje. Nauja Nacionalinio plėtros banko įstatymo redakcija numatytų, jog ILTE nefinansuotų bendrovių, kurių akcininkai yra PEP riziką turintys asmenys.

Visuomenininkai siūlo, kad pensininkų vairuojami automobiliai būtų žymimi lipdukais su ąžuolo lapu. Pasak iniciatyvos autorės, toks lipdukas nebūtinai reikštų, jog vyresni žmonės vairuoja prasčiau – šis ženklas esą simbolizuotų pagarbą senjorams. Tačiau apie tokią iniciatyvą išgirdę vyresnio amžiaus žmonės ją priima kaip didelį įžeidimą. Kai kurie sako esantys labiau patyrę vairuotojai nei jaunimas ir net prieš kameras noriai demonstruoja savo vairavimo sugebėjimus.

Automobilių pirkėjai jau kurį laiką masiškai atsisako tradicinių hečbekų, sedanų, universalų, vienatūrių ir juos iškeičia į įvairaus dydžio krosoverius ar SUV.

Darbą žemės ūkio sektoriuje dalis visuomenės vis dar sieja su ankstyvais rytais ir dideliu fiziniu krūviu. Tačiau šiandien dalis ūkių siūlo kur kas modernesnes darbo sąlygas ir atlyginimą, kuris ne vienam kelia nuostabą. Eksperto teigimu, net didesnis nei vidutinis šalies atlyginimas į rankas, darbuotojų nevilioja.

Užsienio reikalų ministrui prabilus apie spaudimą iš JAV dėl baltarusiškų trąšų tranzito, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako jo nejaučiantis. Parlamento vadovas tikino negaunantis „jokių indikacijų dėl trąšų“ bei neturėjęs kontaktų, „sakančių, jog šį klausimą reikėtų spręsti“. Apie atsirandantį spaudimą užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys prabilo praėjusią savaitę per uždarą Socialdemokratų partijos frakcijos posėdį.

Vienos didžiausių Vidurio ir Rytų Europos draudimo grupių PZU valdoma Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ pradeda drausti verslą nuo politinio pobūdžio konfliktų rizikų – karinių dronų, teroristinių aktų, sabotažo.

Konfliktui Irane tęsiantis jau trečią mėnesį, pasaulio rinkose išlieka padidinta įtampa. Energetikos kainos laikosi aukštame lygyje, o tarp verslo atstovų ir investuotojų vis dažniau girdimos diskusijos apie galimą naują ekonomikos sulėtėjimo bangą Europoje. Vis dėlto, nepaisant augančio neapibrėžtumo, šiandien dar nematome ženklų, rodančių artėjantį sunkmetį euro zonoje ar Baltijos regione.

Siekiant užtikrinti objektyvias „Registrų centro“ paslaugų kainas, siūloma pavesti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) tvirtinti jų įkainius.  Tai numatančias Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pataisas įregistravo Seimo pirmininko pavaduotoja, „valstietė” Aušrinė Norkienė.

Valstybinių kelių valdytojos „Via Lietuva“ grynasis pelnas pernai sudarė beveik 1,9 mln. eurų, o bendrovės investicijos į kelių infrastruktūrą siekė 559 mln. eurų. Kaip nurodoma bendrovės veiklos ataskaitoje, „Via Lietuvos“ pajamos praėjusiais metais augo iki 25,18 mln. eurų, kai 2024 m. jos siekė 22,25 mln. eurų. Bendrovės koreguotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (koreguota EBITDA) buvo 4,6 mln. eurų. Tuo metu bendrovės veiklos sąnaudos siekė 23,7 mln.

„Inter IKEA Group“ – holdingo kompanija, valdanti Švedijos baldų parduotuvių tinklą „Ikea“ – pirmadienį paskelbė, kad atleis 850 darbuotojų, teigdama, jog jos organizacija, kurioje iš viso dirba 27 700 darbuotojų, tapo pernelyg „sudėtinga“. Grupė, kuriai priklauso IKEA prekės ženklas ir kuri valdo prekių asortimentą bei tiekimą, teigė, kad etatų mažinimas reikalingas siekiant supaprastinti jos struktūrą.

Pirmadienį oficialiai uždaryta Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykla – teritoriją bus galima naudoti visuomeninėms reikmėms, pirmadienį pranešė Ignalinos atominė elektrinė, veikianti su prekės ženklu „Altra“. Lietuva tapo pirmąja pasaulyje šalimi, likvidavusia tokią saugyklą pagal aukščiausius tarptautinius saugos reikalavimus.

Dalis parlamentarų siūlo grąžinti iki 2024 metų lapkričio galiojusią tvarką dėl gyvenamųjų namų statybos sodų teritorijose.  Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas jo įregistruotos Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos numato, kad sodo sklype statomiems vienbučiams gyvenamiesiems namams ir sodo namams, kurių plotas neviršija 80 kv. metrų, o aukštis – 8,5 metro, nebereikėtų statybos leidimo.

Praėjusią savaitę saulės elektrinių generacijai Lietuvoje pasiekus rekordą, vidutinė didmeninė elektros kaina sumažėjo 4 proc., skelbia „Litgrid“.  Bendrovės duomenimis, gegužės 11–17 d. vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo nuo 100 iki 96 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje ji siekė 76 eurus už MWh. Elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 4 proc.

Ignalinos atominė elektrinė („Altra“) po beveik dešimtmetį trukusių darbų užbaigė Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos eksploatavimą, iš viso išvežta daugiau nei 1,5 tūkst. kubinių metrų arba 1292 tonos radioaktyviųjų atliekų, taip pat dar beveik 1,3 tūkst. tonų kitų atliekų.

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ pirmadienį pranešė apie smarkiai išaugusį metinį pelną, tačiau įspėjo, kad karas Artimuosiuose Rytuose temdo jos ateinančių metų perspektyvas. Pelnas po mokesčių per 12 mėnesių iki kovo pabaigos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, išaugo 35 proc. iki 2,17 mlrd. eurų.

Lietuvai iškėlus idėją steigti bendrą su Lenkija specialią ekonominę zoną Kapčiamiestyje, kur bus steigiamas naujas poligonas, ekonomikos ir inovacijų viceministras sako, kad Vilnius ir Varšuva ketina pradėti derybas dėl tokios  pramoninės teritorijos steigimo. Pasirašyti tam skirtą susitarimą, anot Pauliaus Petrausko, tikimasi dar šį pusmetį.

„Via Lietuva“ praėjusiais metais į kelių, tiltų atnaujinimą bei karinio mobilumo projektus investavo 559 mln. eurų. Įmonės teigimu, praėję metai tapo lūžio tašku įgyvendinant ilgai lauktus infrastruktūros projektus – nuo baigto tarptautinės „Via Baltica“ magistralės ruožo iki avarinės būklės tiltų kapitalinio remonto ir naujai įsteigto Kelių fondo, kuris nuo šių metų pradžios užtikrins stabilesnį sistemos finansavimą.

Europos Komisija (EK) patvirtino Lietuvai dar 153 mln. eurų paramos iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF).  Lėšos preliminariai turėtų būti išmokėtos liepos mėnesį, po svarstymo ES Tarybos komitetuose, pranešė Finansų ministerija. EK patvirtino dar 153 mln. RRF lėšų skyrimą Lietuvai BNS skelbė, kad šeštą prašymą EK išmokėti 153 mln. eurų (178 mln.

Lenkijos aviakompanijai „LOT Polish Airlines“ nutraukus skrydžius tarp Vilniaus ir Londono sičio oro uostų, vyksta derybos dėl naujo reiso iš Lietuvos sostinės į Gatviko oro uostą, teigia Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) atstovai. Derybos su ankstesniu galimu partneriu, Hitrou oro uostu, nutrūko, tačiau ministras Edvinas Grikšas tikina, kad procesas juda teigiama kryptimi. „Derybos vyksta ir stumiasi į priekį. Jas veda Susisiekimo ministerija, bet mes taip pat dalyvaujame.

Lietuvos bankas (LB) skyrė 250 tūkst. eurų baudą draudimo bendrovės „Compensa Life Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialui – ji skirta už tai, kad įmonė neužtikrino garantuotų palūkanų draudimo produkto priežiūros ir valdymo reikalavimų, netinkamai analizavo duomenis.  Be to, bendrovės platinami investicinio gyvybės draudimo produktai dėl netinkamo vertinimo kai kuriais atvejais neatitiko klientų poreikių. LB pranešė vertinęs, kaip 2022–2024 metais įmonė laikėsi reikalavimų.

Antradienį, gegužės 19-ąją, gyventojai galės teikti prašymus, kad valstybė suteiktų paramą būstui įsigyti (gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją). Prašymus bus galima teikti ribotą laiką: gegužės 19 d. nuo 9.00 val. iki 16.00 val.

Naujos septynių narių valstybės įmonės Registrų centras (RC) valdybos pirmininke išrinkta elektros ir dujų perdavimo grupės „Epso-G“ grupės bei finansų pervedimų startuolio „Nium“ valdybos narė Rasa Balevičienė. Nepriklausoma įmonės valdybos narė R. Balevičienė jos pirmininke ketverių metų kadencijai išrinkta balandžio 28 dieną, o įregistruota gegužės 14 dieną, rodo Registrų centro duomenys.

Per metus nuo atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo pradžios į Lietuvos banką grįžo apie 40 mln. vienetų  1 ir 2 ct monetų. Tai daugiau kaip tris kartus viršija iki apvalinimo buvusį srautą – anksčiau per metus grįždavo apie 12 mln. šių monetų. Grįžusių monetų svoris viršija 100 tonų – tai prilygsta mėlynojo banginio svoriui. Toks kiekis monetų užimtų apie du traukinio krovininius vagonus, jų nominalioji vertė – apie 600 tūkst. eurų.

Vėjo jėgainių vystytojams svarbu ieškoti sutarimo su vietos bendruomenėmis, kurių teritorijose planuojama įrengti vėjo parkus, nes tai kuria naudą abiem pusėms, sako Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktoriaus pavaduotojas.

Lietuva šiuo metu išgyvena aukso amžių, o krizės ar jos užuominų kol kas nematyti, sako vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tiesa, anot jo, jeigu karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose tęsis, problemos artimiausiais mėnesiais, ypač rudenį, gali suaštrėti. „Dabar nėra jokios krizės ir jokių užuominų, (kad ji bus – ELTA) – žiūrint ir į pramonės duomenis, ir į vartojimo duomenis.

Pirmadieninės rytinės prekybos sesijos metu daugumos Azijos vertybinių popierių biržų indeksai smuko pratęsdami pasaulinį akcijų pigimą. Tuo metu dėl aklavietės Artimuosiuose Rytuose naftos kainos pakilo daugiau nei dviem procentais. Vašingtonas ir Teheranas balandžio mėnesį susitarė dėl paliaubų, tačiau derybos dėl konflikto užbaigimo yra sustojusios, o regione tęsiasi pavieniai išpuoliai.

Vilniaus–Klaipėdos geležinkelio atšaką elektrifikuojanti Ispanijos bendrovė „Elecnor“ ir jos partnerė „Instalaciones Inabensa“ iš „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) infrastruktūros įmonės „LTG Infra“ teismuose reikalauja daugiau nei 15 mln. eurų skolos. Ispanijos bendrovės siekia prisiteisti 15,35 mln. eurų skolą ir 11,15 proc. metų palūkanas dėl, jų teigimu, nepagrįstai pakeistos darbų kainos. Rangovės ir „LTG Infra“ nesutaria dėl 2019 metais pasirašytos 363 mln.

Kėdainiuose sekmadienį eismui atvertas strategiškai svarbus tiltas per Nevėžį, kurio dalinės konstrukcijų griūties padariniai buvo likviduoti per visiško atnaujinimo projektą. Ši beveik 4 milijonus eurų kainavusi rekonstrukcija užbaigė kelerius metus trukusius nepatogumus vietos gyventojams ir tapo platesnės šalies infrastruktūros gelbėjimo programos dalimi.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Po beveik dešimtmetį trukusių darbų Ignalinos atominė elektrinė, veikianti „Altra“ vardu, oficialiai užbaigs pirmąjį branduolinės energetikos projektą Lietuvoje – pirmadienį bus pristatyta visiškai sutvarkyta Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos aikštelė. Renginio metu pirmą kartą buvusios saugyklos vietoje viešai bus pristatytas visiškai užbaigtas projektas, o teritorijos virsmą „žaliąja aikštele“ pažymės simbolinis medžių sodinimas.

Vokietijos brigados perkėlimas į Lietuvą jau kurį laiką kelia klausimų nekilnojamojo turto (NT) rinkoje – ar tūkstančių karių atvykimas nesukels naujo nuomos kainų šuolio ir ar lietuviams netaps dar sunkiau rasti būstą? Nors dalis gyventojų baiminasi pasikartojančio 2022-ųjų scenarijaus, kai būstų pasiūla buvo smarkiai sumažėjusi, ekspertai sako, kad dabartinė situacija rinkoje kol kas yra gerokai stabilesnė.

Kiekvienais metais „Sodra“ iš gyventojų surenka daugiau pinigų, nei pati jų išleidžia įvairioms išmokoms. Taigi, kodėl turint lėšų perviršį, iš jų nėra didinamos pensijos? Kasmet iš gyventojų ir įmonių „Sodra“ surenka šimtais milijonų eurų daugiau nei išleidžia, todėl kiekvienais metai jos biudžete susidaro perviršis, siekiantis milijonus eurų. Lietuva pensijoms išleidžia apie 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kai Europos Sąjungos (ES) vidurkis viršija 12 proc.

Oficialios internetinės parduotuvės vartotojams dažnai asocijuojasi su patikimu aptarnavimu ir aiškiai veikiančia garantija, praktikoje pirkėjai kartais susiduria su visai kitokia patirtimi. Sugedus įrenginiui ir prireikus garantinio aptarnavimo, bandymai susisiekti su pardavėju kartais virsta paprasčiausiu bendravimu su automatizuota sistema.

Augant įtampai pasaulyje ir Europoje vis garsiau kalbant apie energetinio saugumo grėsmes, viešojoje erdvėje vėl pasirodo scenarijai, kurie dar visai neseniai atrodė sunkiai įsivaizduojami – tarp jų ne tik idėja daugiau dirbti iš namų, bet ir galimas degalų normavimas. Štai Slovėnija tapo pirmąja valstybe Europoje, kuri griebėsi degalų normavimo.

Brangstančios statybinės medžiagos, augančios energetikos kainos ir neramumai Artimuosiuose Rytuose vis garsiau kelia klausimą – ar Lietuvoje būstas dar gali atpigti? Nors dalis gyventojų tikisi, kad neapibrėžtumas pristabdys rinką, ekonomistai piešia visai kitokį scenarijų. Anot jų, geopolitinė įtampa jau pradeda veikti statybų sektorių, o artimiausiais mėnesiais tai gali persikelti ir į naujų būstų kainas.

Kalbos apie galimą ekonominį sunkmetį ir nerami geopolitinė situacija pasaulyje kelia klausimų ir nekilnojamojo turto rinkoje. Vis garsiau užsimenama apie brangstančias statybines medžiagas. Tačiau NT vystytojai sako, kad bent jau kol kas pirkėjų aktyvumas nemažėja. Anot jų, paklausa išlieka didelė, o kai kuriuos gyventojus į rinką pastūmėjo net ir iš antrosios pensijų pakopos atgauti pinigai.