Verslas

Nuo šių metų pradžios Lietuvoje virš 4 proc. sumažėjo mokesčius mokančių fizinių asmenų – dalis jų galėjo pakeisti mokestinę rezidenciją, pasitraukti į šešėlį, ši tendencija gali būti siejama su įsigaliojusia mokesčių reforma, sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva. „Tai sudaro virš 4 proc. visų fizinių asmenų mokesčių mokėtojų – visų, kurie mokame gyventojų pajamų mokestį.

Koncerno „Achemos grupė“ valdoma azoto trąšų ir kitų chemijos produktų gamintoja „Achema“, užpernai patyrusi 12,8 mln. eurų grynąjį nuostolį, 2025 metais uždirbo 8,5 mln. eurų grynojo pelno. Bendrovės pardavimo pajamos pernai siekė 375,3 mln. eurų ir buvo 14 proc. mažesnės nei 2024 metais (436,7 mln.

Venos didžiausių Baltijos šalyse kelionių organizatorių bendrovės „Novaturas“ finansams nuo pirmadienio vadovauja Audronė Joffė, pranešė įmonė. Grupės generalinis direktorius Aleksėjus Kriščukas sako, kad nauja finansų vadovė padės bendrovei plėstis bei didinti veiklos efektyvumą. „Audronės prisijungimas prie „Novaturo“ vadovų komandos žymi svarbų žingsnį toliau stiprinant bendrovės finansinę kompetenciją ir pasirengimą ilgalaikiam augimui“, – pranešime sakė A. Kriščukas.

Vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ konsoliduota apyvarta per keturis šių metų mėnesius siekė 121,5 mln. eurų ir buvo 28,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Vien balandį grupės pajamos siekė 34,5 mln. eurų – 48,6 proc. daugiau nei pernai balandį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pirmadienį pranešė grupė. Vilkyškių pieninės pajamos Vilkyškių pieninės pajamos pernai augo 22,9 proc. iki 322 mln. eurų, grynasis pelnas – 5,3 proc. iki 17,233 mln.

Artimiausiu metu Lietuvoje planuojama modernizuoti Klaipėdos stacionarųjį kontrolės postą, o pagrindiniuose šalies keliuose pradėti diegti dinamines vilkikų svėrimo sistemas. Pasak pokyčius inicijuojančios Susisiekimo ministerijos, tai leis efektyviau kontroliuoti sunkiasvorį transportą, automatiškai fiksuoti viršsvorį ir išrašyti administracinių nusižengimų protokolus. „Įjungsime 10 metų neveikusias vilkikų svarstykles.

Oficialus nedarbas gegužės 1-ąją šalyje siekė 8,1 proc. – per mėnesį rodiklis sumažėjo 0,4 proc. punkto, skelbia Užimtumo tarnyba.  Gegužės 1 dieną tarnyboje registruota 146,7 tūkst. bedarbio statusą turinčių žmonių – 5,4 proc. (8,4 tūkst.) mažiau nei prieš mėnesį.  Užimtumo tarnybos duomenų analitikė Audronė Butkienė sako, kad kovą suintensyvėjusi darbuotojų paieška aktyvumą išlaikė ir balandį – augo darbo paklausa ir gyventojų užimtumas.

Nuo kitos savaitės keisis dalies prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvių darbo laikas. Pasak „Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovės Linos Skersytės, darbo laiko pokyčiai įvedami atsižvelgus į pirkėjų įpročius. „Atsižvelgdami į šiuos pokyčius, nusprendėme koreguoti dalies parduotuvių darbo laiką, kad jis geriau atitiktų skirtingus klientų poreikius.

Neriaus Numos kontroliuojamos „Vilniaus prekybos“ valdoma didžiausia mažmeninės prekybos grupė Baltijos šalyse „Maxima grupė“ išplatino 350 mln. eurų penkerių metų trukmės obligacijų su 4,75 proc. metų palūkanų norma. Obligacijas įsigijo 81 investuotojas iš Jungtinės Karalystės, Europos, Baltijos ir Šiaurės šalių iš siūlyme dalyvavusių daugiau kaip 100, o paklausa viršijo pasiūlą daugiau nei tris kartus – galutinė užsakymų knyga (angl. order book) viršijo 1 mlrd.

Balandį mėnesio infliacija – palyginti su kovu – siekė 0,6 proc., o metinė – balandį, palyginti su pernai balandžiu – 5,3 procento.  Vidutinė metinė infliacija – 12 pastarųjų mėnesių, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus – siekė 3,9 proc., pirmadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Mėnesio infliacija Statistikų skelbta išankstinė mėnesio infliacija siekė 0,7 proc., metinė – 4,9 proc., o vidutinė metinė – 3,6 proc. Transporto prekių ir paslaugų kainų 4,3 proc.

Lenkija patiria gerokai daugiau iššūkių įgyvendinant bendrą su Lietuva komercinės elektros jungties „Harmony Link“ projektą – Lietuvai siekiant jį baigti jau 2030 metais, šalies elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ bando padėti kaimynei spartinti darbus, sako projekto vystytojos vadovas Andrius Šemeškevičius. „Litgrid“ vadovas interviu BNS teigia, kad Lenkijoje projekto darbų – triskart daugiau, jie sudėtingesni. Vis dėlto, jo teigimu, abi šalys palaiko konstruktyvų dialogą.

Sparčiai besivystančiame sostinės Kalnėnų mikrorajone iškils naujas gyvenamųjų namų kvartalas „Kalnėnų Baltas lapas“. Projektą vystanti bendrovė „EIKA Development“ į šią teritoriją Moravų gatvėje planuoja investuoti daugiau nei 68 mln. eurų. Pranešama, kad projektas bus įgyvendinamas keturiais etapais, o jį užbaigus, rinką papildys daugiau nei 520 butų.  Pasak bendrovės, statybos darbai prasidės dar šį mėnesį. Pirmojo etapo metu bus investuojama per 20 mln.

Siekiant mažinti skurdą Lietuvoje, reikia skatinti investicijas regionuose, kur nedarbas yra didžiausias šalyje, sako asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas. „Iš tikrųjų regionuose yra problema, kad trūksta darbo vietų, todėl reikia skatinti pritraukti investicijas ten, kur yra didesnis nedarbas“, – LRT radijui pirmadienį sakė V. Šilinskas.

Įrangos nuomos bendrovių Baltijos šalyse „Storent Holding“ grupė praėjusiais metais augino pajamas 35 proc.  – iki 63,8 mln. eurų, o grupės grynasis pelnas sudarė 1,6 mln. eurų. Tuo metu pakoreguota „pro forma“ EBITDA pernai augo 87 proc. ir siekė 24,9 mln. eurų „Storent Europe“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Andris Pavlovs teigė, kad gerus finansinius rezultatus lėmė ne tik žengimas į JAV rinką, bet ir nuolatinės investicijos į nuomojamos įrangos parką.

  Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje baigusi statyti aliejinių augalų sėklų perdirbimo ir biodyzelino gamyklą, į kurią investavo 70 mln. eurų, Klaipėdos rapsų aliejaus ir biodyzelino gamintoja „Mestilla“ tikisi užimti apie 1,5–2 proc. sektoriaus Europoje ir kiek didesnę dalį Skandinavijoje.

Seimas svarstys galimybę daugiau negu metams atidėti naujų antstolių įkainių įsigaliojimą. Seimas praėjusią savaitę priėmė svarstyti tai numatančias Civilinio proceso kodekso pataisas ir toliau jas svarstys birželio 2-ąją. Kaip teigė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, reikalingas bent minimalus pereinamasis laikas, per kurį paaiškėtų, kaip antstolius paveiks skolų išieškojimo reforma.

Trims investuotojams iki 2034 metų ketinant investuoti daugiau nei 700 mln. eurų į vėjo energetikos technologijų gamybos įrenginių plėtrą Rygos uosto teritorijoje esančioje Kundzinsaloje, Lietuvos vėjo bei saulės parkų vystytojos „New Energy Group“ valdoma bendrovė „Eurostat 5“ šioje teritorijoje svarsto statyti vėjo technologijų surinkimo ir logistikos centrą.

Nuo birželio degalinėms įsigalios nauja tvarka – degalų kainas jos galės didinti tik vieną kartą per dieną, o mažinti galės neribotai. Nors valdžia tikina, kad taip bus siekiama daugiau stabilumo rinkoje, daliai gyventojų kyla klausimų, ar tai netaps priežastimi degalams dar labiau brangti. Vis dėlto ekonomistai sako, kad tokia praktika jau taikoma kitose Europos Sąjungos šalyse, todėl didelių sukrėtimų rinkoje tikėtis nereikėtų.

Brangstančios statybinės medžiagos kelia vis daugiau klausimų nekilnojamojo turto rinkoje. Nors gyventojai dažniausiai girdi apie augančias putplasčio kainas, NT vystytojai sako, kad didžiausia problema šiandien yra visai kita – kai kurių medžiagų rinkoje tiesiog nebeužtenka. Anot jų, daliai projektų didžiausiu galvos skausmu tampa ne kainos, o realus medžiagų prieinamumas.

Praūžus pirmajai pasitraukimo iš II pensijų pakopos bangai, pradėjo plūsti nauji prašymai išeiti. Kad ši sistema visiškai nesugriūtų, Lietuvos banko vadovas ragina valdančiuosius keisti anuitetų išmokėjimo tvarką. Tačiau ministrė Jūratė Zailskienė tai daryti atsisako. Panevėžio rajono meras perspėja, kad daug pasitraukusių iš II pakopos, kurie gauna socialinę paramą, gali susidurti su nemalonumais – paramą gali tekti grąžinti arba ji bus sumažinta.

Smarkiai išaugus kuro kainoms, Lietuvos kelionių organizatoriai vienas po kito pranešė apie taikomas kuro priemokas jau įsigytoms kelionėms. Visgi teisininkai pataria neskubėti ir atidžiai peržvelgti sutarties sąlygas, nes kartais organizatoriai neturi teisės prašyti papildomai susimokėti. Kelionių organizatoriai nurodo, kad organizuotų turistinių kelionių sutartyse paprastai yra numatyta galimybė didinti kainą dėl išaugusių išlaidų kurui.

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad šalies nekilnojamojo turto (NT) rinkoje sandorių skaičius pasiekė piką ir rinka stabilizavosi, o tai, jo teigimu, galima laikyti geru ženklu. „Išėjome į finišo tiesiąją – pažiūrėsime, kiek (atsiimti antros pakopos – ELTA) pensijų fondų pinigai judins rinką. (...) Kas matosi, rinkos aktyvumas stabilizavosi. Per pirmą ketvirtį, iš esmės, sandorių skaičius buvo labai panašus kaip ir pernai.

Vilniaus miesto tvarkymo bendrovė „Grinda“ šiemet į paviršinių nuotekų tinklų statybą ir atnaujinimą investuos 15 mln. eurų, o iki 2029 m. bendra investicijų suma turėtų siekti 46 mln. eurų, pranešė sostinės savivaldybė. Tikimasi, kad šios investicijos padės išvengti laikinų gatvių užtvindymų, pagerins eismą lyjant, sumažins liūčių keliamą grėsmę infrastruktūrai ir gyventojų turtui.

Po avarijos daugelis vairuotojų tikisi, kad draudimas padengs visas automobilio remonto išlaidas. Vis dėlto praktikoje daliai žmonių tenka primokėti ir iš savo kišenės – net jei dėl eismo įvykio jie nėra kalti. Dažniausiai tokios situacijos kyla tuomet, kai draudikai pritaiko vadinamąją nusidėvėjimo išskaitą naujoms detalėms. Kitaip tariant, dalis remonto išlaidų nėra atlyginama argumentuojant tuo, kad automobilis po remonto neturi tapti „geresnis“ nei buvo iki avarijos.

Trapios viltys apie karo Irane pabaigą neseniai rekordinėse aukštumose buvusią naftos kainą dabar nuleido iki 100 dolerių už barelį. Taip pasaulinės rinkos pasitinka Donaldo Trumpo žinutes apie esą sėkmingas derybas su Iranu. Tačiau ekonomistai ragina neatsipalaiduoti ir nepradėti per anksti švęsti, nes įtampa tarp Irano ir Jungtinių Valstijų išlieka didelė. O ir naftos bei jos produktų atsargų pasauliui gali pradėti trūkti jau vidurvasarį. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Prokuratūra kol kas nemato pagrindo prašyti užpernai Vilniuje sudužusio DHL siuntas gabenusio lėktuvo piloto iš Ispanijos perduoti Lietuvai, ikiteisminio tyrimo veiksmai tęsiami jam esant gimtinėje. „Šiuo metu jus dominantis tyrimas dar vyksta“, – BNS nurodė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė. Ispanų pilotui buvo įteiktas pirminis pranešimas apie įtarimus neatsargiu gyvybės atėmimu, sunkiu sveikatos sutrikdymu bei turto sunaikinimu dėl neatsargumo.

Jei socialiai pažeidžiamiems gyventojams – pensininkams, asmenims su negalia, nepilnamečiams priklausantis žemės sklypas yra apleistas, siūloma netaikyti jiems žemės mokesčio lengvatos.  Tai numatančias praėjusį antradienį Seimui pateiktas Žemės mokesčio įstatymo pataisas palaikė 66 Seimo nariai, prieš nebuvo, susilaikė 12. Projektą svarstys Biudžeto ir finansų, Kaimo reikalų komitetai, vertins Vyriausybė, o šių metų birželio 25 d. jis vėl turėtų atsirasti plenarinėje parlamento salėje.

Kasmet deklaruojant pajamas daliai gyventojų tenka papildomai susimokėti mokesčius „Sodrai“. Tačiau kai kurie žmonės sako, kad didžiausių problemų kyla ne dėl pačių įmokų, o dėl painios sistemos. Su tokia situacija susidūrė ir skaitytoja Lina, kuri tikina reguliariai mokanti įmokas pagal sudarytą grafiką, tačiau „Sodros“ paskyroje vis tiek nuolat mato atsirandančias naujas skolas.

Ūkininkų šiltnamiuose jau sirpsta lietuviškos braškės. Nors augintojai tikina, kad šiemet ankstyvąsias uogas užauginti atsiėjo brangiau, kainų didinti jie nesiryžta. Pirmųjų uogų kilogramas valgytojams atsieis maždaug 10 eurų.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Anykščių šiltnamiuose darbuotojos kasdien priskina maždaug pusantros tonos prisirpusių braškių. Anykštėnai vieni pirmųjų Lietuvoje pradeda šių uogų sezoną.

Būsto nuomos kainos auga ne tik Lietuvos didmiesčiuose. Vis didesnius pokyčius jaučia ir mažesnieji šalies miestai, kur dėl ribotos pasiūlos ir vangios naujų būstų statybos, nuomos įkainiai neretai ima vytis sostinę. Ekspertai tikina, kad šios priežastys nepalieka nuomininkams kito pasirinkimo, kaip tik susitaikyti su sparčiai kylančiomis kainomis. Ši tendencija nėra trumpalaikis svyravimas, o veikiau ilgus metus besitęsiantis procesas.

Šiltasis metų laikas daugeliui asocijuojasi su atostogomis, tačiau vis dažniau kelionės planuojamos ne tik pagal norus, bet ir pagal galimybes. Augant kainoms, žmonės ieško būdų, kaip pailsėti neišleidžiant didelių sumų – ir tokių galimybių tikrai netrūksta.  Keliauti galima ir neištuštinant piniginės – rinkoje vis daugiau pasiūlymų, leidžiančių už kelis šimtus eurų aplankyti populiarias kryptis ar atrasti pigesnes jų alternatyvas.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skelbia, kad pajamas už praėjusius metus jau pateikė daugiau nei 1,5 mln. gyventojų. Nors didelė dalis žmonių mokesčius moka kartą per metus, kiti renkasi juos dengti dalimis kas mėnesį. Visgi specialistai įspėja – net ir atsakingas mėnesinis mokėjimas negarantuoja, kad galutinėje deklaracijoje neišvysite skolos valstybei. Mokesčių dydis ir mokėjimo tvarka priklauso nuo pasirinktos veiklos formos.

Ekonomistai ramina, kad nors ir prognozuojama didesnė infliacija, Lietuvoje ekonomika auga sparčiausiai iš Baltijos šalių. Tačiau kiek tai gelbės – kiek augs maisto kainos, kils paskolų palūkanos ir kaip gyvensim šiais metais toliau? Plačiau apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Nerijum Mačiuliu. Girdime, kad džiaugiatės Lietuvos ekonomikos išskirtinumu – esą šiemet Lietuvos ekonomikos augimas sieks 3 proc. ir išliks sparčiausias tarp Baltijos šalių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, per visą šildymo sezoną, rugsėjį–balandį, prašymus dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų iš viso užpildė 408,4 tūkst. gyventojų – 1,4 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai buvo pateikta 414,4 tūkst. prašymų. Vis tik ministerijos teigimu, besikreipiančiųjų dėl kompensacijų skaičiaus augimas buvo fiksuojamas nuo sausio iki pat balandžio.

Gyventojai, planuojantys įsirengti saulės elektrines ar jau tai padarę pastaraisiais metais, vis dar gali pasinaudoti valstybės parama, tačiau laikas ribotas – paraiškos priimamos iki 2026 m. birželio 30 d. Šiuo metu galiojančiam Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) kvietimui yra skirta daugiau nei 13 mln. eurų.  Parama skirta fiziniams asmenims, įsirengiantiems naujas saulės elektrines bei elektros energijos kaupimo įrenginius namų ūkiuose.

Lietuviai kas mėnesį nuperka šimtus būstų šiltuosiuose kraštuose – daugiau nei šimtą vien Ispanijoje, taip pat perka Italijoje ir Graikijoje. Dažniausiai tautiečiai įsigyja atostogų būstus: atvyksta pailsėti, o kitu metu juos nuomoja. Brokeriai pastebi, kad lietuviai turi labai aiškius reikalavimus ir lūkesčius – nori būstų prie jūros, bent trijų kambarių.

Pagal naujausias ekonomistų prognozes, prekių ir paslaugų kainos šiemet sparčiai augs – vidutinė metinė infliacija sieks 5–6 proc. ribą. Tačiau jei iki vasaros neatsinaujins laivų eismas Hormuzo sąsiauryje, kainos gali kilti dar sparčiau. Ekonomistai taip pat paskaičiavo, kiek pinigų jau spėjo išleisti II pensijų pakopą ištuštinę gyventojai. Žmonės, pasitraukę iš II pensijų pakopos, dalį savo santaupų jau išleido.

Nemaža dalis Lietuvos gyventojų turi nekilnojamojo turto (NT), o ypač – žemės sklypų, kurie neretai būna paveldėti ar įsigyti anksčiau, bet šiuo metu nėra aktyviai naudojami. Vis dėlto daugelis tiksliai nežino, kiek toks turtas šiandien galėtų būti vertas – NT kainos nuolat kinta, todėl nuspręsti, kada parduoti, o kada dar palaukti, nėra paprasta.

Apie sukčiavimą kalbama nuolat, tačiau žmonės vis tiek užkimba. Ekspertai sako, kad problema nėra tik žinių trūkumas – sukčiai taiko į emocijas, skubina sprendimus ir vis geriau imituoja tikrumą. O tai reiškia, kad suklysti gali bet kas ir kartais pakanka vienos neapgalvotos reakcijos.

Lietuvoje šunims asistentams atsiveria daugiau durų – jie galės patekti į maisto parduotuves, viešąjį transportą ir netgi į pavežėjų automobilius. Taip palengvės kasdienybė žmonėms su negalia, kuriems šie keturkojai yra būtini pagalbininkai. Tačiau prekybininkai pastebi, kad į maisto prekių parduotuves gyventojai vis dažniau atsiveda ne tik specialiai apmokytus šunis, bet ir paprastus augintinius.

Aplinkos ministerija, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, parengė ir teikia derinti Nacionalinio oro taršos mažinimo plano pakeitimo projektą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Aplinkos ministerija, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, parengė ir teikia derinti Nacionalinio oro taršos mažinimo plano pakeitimo projektą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Dauguma vyresnės kartos atstovų dar puikiai prisimena laikus, kai įrašas darbo knygelėje apie studijas universitete ar institute reiškė viena – tai taps stažo dalimi. Tikėtasi, kad 4 ar 5 mokslo metai prisidės prie geresnės senatvės. Tačiau naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutartis siunčia aiškią žinutę: tai, kas buvo įrašyta darbo knygelėje prieš 40 metų, šiandien nebūtinai virsta pensijos eurais.

Sukčiai veikia greitai ir organizuotai – pinigai dažnai per kelias minutes iškeliauja į užsienį ir dingsta sudėtinguose tinkluose. Todėl svarbiausia kova vyksta dar prieš apgaulę. Ekspertai pabrėžia, kad keli paprasti veiksmai gali padėti išvengti didelių nuostolių, o suklydus – bent jau padidinti šansus apginti savo teises.

Kiekvieną sekmadienį per TV6 rodomos laidos „e-Gazas-Dugnas“ vedėjai Paulius Garkauskas ir Izidorius Paukštys apžvelgė iš tinklo įkraunamą hibridą – „Jeep Grand Cherokee“. Į prabangos segmentą pasukęs modelis laidos vedėjams pateikė ne vieną staigmeną – nuo kardinaliai pasikeitusio dizaino ir erdvės iki lūkesčių nepateisinusio važiavimo komforto. Daugiau automobilių apžvalgų – specialioje „Bandymų trasa“ rubrikoje.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ per tris šių metų mėnesius uždirbo 37,2 mln. eurų grynojo pelno, kai prieš metus buvo patyrusi 27 mln. eurų nuostolio. Įmonės pelnas prieš mokesčius, palūkanas, pajamas ir nusidėvėjimą (EBITDA) siekė 47,8 mln. eurų, kai prieš metus EBITDA buvo neigiama (27,8 mln. eurų). Pagrindinė EBITDA augimo priežastis – teigiamas papildomų paslaugų rezultatas, penktadienį pranešė bendrovė. „Litgrid“ pajamos siekė 158,7 mln. eurų ir buvo 46 proc.

Dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 32,9 mln. eurų – 58 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jos siekė 20,8 mln. eurų. Tuo metu grynasis pelnas siekė 15,8 mln. eurų – 3,8 karto daugiau (4,2 mln. eurų), pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) buvo 23,3 mln. eurų – 2,6 karto daugiau (8,9 mln. eurų), pranešė įmonė. „Pirmąjį šių metų ketvirtį dujų perdavimas didėjo tiek Lietuvoje, tiek regione.

Vilniuje registruota krovininio kelių transporto, logistikos įmonė „Analekta“ bankrutuoja ir atleidžia visus 50 darbuotojų, pranešė Užimtumo tarnyba.  „Užimtumo tarnyba gavo pranešimą iš Nemokumo administratoriaus apie grupės darbuotojų atleidimą „Analekta“. Įspėti visi 50 įmonės dirbančiųjų“, – nurodė tarnybos atstovė Milda Jankauskienė. Pasak jos, atleidimų priežastis – įmonės bankrotas. Atleidimai numatomi gegužės 27 dieną, 46 iš darbo neteksiančių asmenų – vilkikų vairuotojai.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovei „SBA Urban“ vadovą Mantą Kuncaitį šiose pareigose keičia įmonės valdybos pirmininkas Lionginas Šepetys. Bendrovės teigimu, toks sprendimas buvo priimtas abipusiu šalių sutarimu po to, kai buvo atnaujintos bendrovės plėtros kryptys ir artimiausių metų investiciniai prioritetai.  „Atnaujinti plėtros prioritetai nulėmė pokyčius vadovavimo struktūroje. Norėdami susifokusuoti į atnaujintas plėtros kryptis, pereiname prie labiau išgryninto valdymo modelio.

Neriaus Numos kontroliuojamos „Vilniaus prekybos“ valdoma didžiausia mažmeninės prekybos grupė Baltijos šalyse „Maxima grupė“ išplatino 350 mln. eurų penkerių metų trukmės obligacijų su 4,75 proc. metų palūkanų norma. Obligacijas įsigijo 81 investuotojas iš Jungtinės Karalystės, Europos, Baltijos ir Šiaurės šalių iš siūlyme dalyvavusių daugiau kaip 100, o paklausa viršijo pasiūlą daugiau nei tris kartus – galutinė užsakymų knyga (angl. order book) viršijo 1 mlrd.