Bendrovės duomenimis, birželio 29–liepos 5 d. vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo nuo 100 iki 81 euro už megavatvalandę (MWh). Tuo metu Latvijoje elektros kaina buvo 78 eurai, o Estijoje – 48 eurai už MWh.
„Praėjusią savaitę galėjome įsitikinti permainingų orų įtaka elektros rinkoms. Savaitės pradžioje, baigiantis karščio bangai Europoje, fiksavome vienas didžiausių kainų po žiemos sezono. Dėl didelio elektros vartojimo ir mažos vėjo gamybos antradienį ir trečiadienį elektros kainos vidutiniškai siekė 149 eurus už MWh ir 131 eurą už MWh, o didžiausia kaina pasiekė 638 eurus už MWh“, – pranešime teigia „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus ekspertas Jonas Žemaitaitis.
„Tačiau penktadienį atvėsę orai ir ilgojo savaitgalio metu pakilęs vėjas lėmė, kad 4 dienas iš eilės elektros gamyba šalyje buvo vidutiniškai didesnė nei elektros poreikis“, – priduria jis.
Elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę išaugo 6 proc.
Skelbiama, kad elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę išaugo 6 proc. iki 252 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 98 proc. šalies poreikio. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 246 GWh – 15 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai generacija siekė 214 GWh.
Daugiausia elektros Lietuvoje gamino vėjo elektrinės, jų gamyba per savaitę padidėjo daugiau nei du kartus ir siekė 104 GWh. Tuo metu saulės elektrinių generacija sumažėjo 21 proc. iki 95 GWh, šiluminės jėgainės pagamino 22 GWh, hidroelektrinės – 16 GWh, o kitos elektrinės – 10 GWh.
Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 42 proc., saulės jėgainės – 39 proc., šiluminės jėgainės – 9 proc., hidroelektrinės – 6 proc., o kitos elektrinės – 4 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos.
Bendras elektros importo kiekis per savaitę sumenko 17 proc. iki 81 GWh. „Litgrid“ duomenimis, 46 proc. buvo importuoti iš Latvijos, 44 proc. – iš Švedijos, o likę 10 proc. – iš Lenkijos.
Taip pat elektros eksporto srautai iš Lietuvos praėjusią savaitę sumažėjo 10 proc. ir siekė 77 GWh. Fiksuota, kad 42 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 30 proc. – į Latviją, o 28 proc. – į Lenkiją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 64 proc. Lenkijos ir 28 proc. Lietuvos kryptimis, „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 28 proc. Švedijos ir 31 proc. Lietuvos kryptimis.
