„Šiandien mano nuomonė tokia, kad turėtų būti svarstytina galimybė ir palikti šitą paskatą, bet kaip bus ateityje – pažiūrėsime“, – trečiadienį susitikime su Seimo konservatorių frakcija teigė T. Valys.
Tiesa, kaip pabrėžė jis, Ingos Ruginienės vadovaujamos Vyriausybės įgyvendinta antrosios pakopos pensijų reforma buvo būtina. Socialdemokratų finansų ministro manymu, pensijų sistema ir jos tikslai per laiką visiškai pasikeitė.
„Mano įsitikinimu, šita reforma, kuri buvo atlikta dėl pensijų fondų, buvo būtina. Aš pats dalyvavau labai aktyviai ir man teko darbuotis kompanijose, kurios valdė pensijų fondus, bet faktas yra vienas – per 20 metų lūkestis yra visiškai pasikeitęs ir išvirtęs į priešingą nei buvo formuota anksčiau. Tikrai džiaugiamės, kad piliečiai gavo teisę apsispręsti, ar nori, ar nenori dalyvauti sistemoje“, – kalbėjo T. Valys.
Tačiau politikas neatmetė, kad valstybė privalo skatinti papildomą gyventojų kaupimą senatvei.
„Iš kitos pusės, valstybė tikrai privalo užtikrinti pakankamą kiekį turto klasių ir finansinių instrumentų, įskaitant ir paskatų teikimą alternatyviems būdams papildomai kaupti pensijai. Todėl, šiuo metu sprendimas dėl paskatos panaikinimo tikrai nėra priimtas“, – tikino paskirtasis Finansų ministerijos vadovas.
Šios subsidijos atsisakymas būtų „galutinė vinelė“ į antrosios pakopos pensijų sistemą
ELTA primena, kad kaupiant antroje pensijų pakopoje, kas mėnesį į pensijų fondus pervedama 3 proc. nuo asmens atlyginimo, o valstybė papildomai skiria 1,5 proc. nuo už praėjusių metų šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU) – šiemet tai sudaro apie 402 eurus per metus.
Tokiu būdu, jei žmogus šiemet uždirba vidutinį atlyginimą, virš 2,3 tūkst. eurų prieš mokesčius, jo 3 proc. įmoka sudaro apie 69,3 eurų per mėnesį, taip kartu su valstybės skatinamąja įmoka – 33,4 eurų – kaupimui kas mėnesį iš viso būtų skiriama apie 102,8 eurų.
Socialdemokratas, Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas teigė, kad siūlys atsisakyti minėtos 1,5 proc. valstybės paskatos ir jai skirtas lėšas naudoti kitais būdais, pavyzdžiui, didinant „Sodros“ pensijas dabartiniams pensininkams.
Būsimos naujosios Vyriausybės vadovas Mindaugas Sinkevičius tuo metu teigė, kad šios subsidijos atsisakymas būtų „galutinė vinelė“ į antrosios pakopos pensijų sistemą.
Kaip skelbė ELTA, Seimas pernai priėmė įstatymą, kuriuo gyventojams sudaryta galimybė laisvai nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos atsiimti lėšas, kurias jie įmokėjo į antros pakopos pensijų fondus kartu su investicine grąža.
Įsigaliojus reformai, nusprendę likti kaupime gyventojai gali toliau pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką nuo atlyginimo arba išsiimti dalį lėšų.
Tai galima padaryti vieną kartą išsiimant iki 25 proc. sukauptos sumos (ne daugiau nei įmokėta), taip pat – visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.
Per tris pensijų reformos mėnesius antros pakopos fondai iš viso neteko 4,4 mlrd. eurų turto – jis sumažėjo iki 6,2 mlrd. eurų ir pasiekė tokį lygį, kuris buvo 2023 m. viduryje.
Iš bendro turto 2,9 mlrd. eurų grąžinta gyventojams, 1,3 mlrd. eurų – „Sodrai“.
