Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Kairiajame Nemuno krante Kaune neseniai pradėtos aukščiausio lygio klasikinei muzikai skirto Čiurlionio koncertų centro statybos. Jo plotas sieks beveik 23 tūkst. kvadratinių metrų, dviejose salėse tilps apie 2200 žiūrovų. Ir Vilniuje, ant Tauro kalno, kyla aukščiausio lygio koncertų salė, ji vadinsis „Tautos namais“. Plotas truputį didesnis nei Kaune – 24 tūkst. kvadratinių metrų, dviejose salėse čia tilps irgi maždaug 2200 žiūrovų.
Projektai panašūs ir panašiai sudėtingi – vienas ant kalno, kitas ant upės, bet jų kainos skiriasi. Kaune koncertų salė kainuos 76 milijonus eurų. Vilniečiai koncertų salę pasistatydins už 138 milijonus eurų – beveik dvigubai brangiau negu Kaune.
Tad kodėl toks didelis skirtumas – net 60 milijonų eurų? Gal dėl to, kad lietuviai tik dar mokosi statyti aukščiausios kokybės koncertų sales?
„Čia jau aš esu išmokus kaip poterius: Lietuvoje daugiau kaip tūkstantį metų nėra pastatytas nė vienas teatras, nė viena koncertų salė, skirta muzikai skambėti“, – sakė Muzikų sąjungos prezidentė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė.
Malinauskas įžvelgia milžiniškas korupcijos rizikas sostinėje
Dar didesni skirtumai, jeigu žiūrėsime tik į projektavimo išlaidas. Vilniaus valdžios užsakymu koncertų salę suprojektavo ispanų architektai – už 7 milijonus eurų. O Kaune lietuviai architektai dirbo už kone 7 kartus mažesnę sumą. Nors abu pastatai – išskirtinės architektūros, salių akustika turės būti aukščiausios kokybės.
„Mes kalbame apie sumas, kurios susijusios su milžiniškomis korupcijos rizikomis. Mes kalbame apie sumas, kurios susijusios su susitarimų rizikomis. Reiktų pasižiūrėti, kodėl sostinėje statybos taip stipriai pabrangsta lyginant su statybomis už šimto kilometrų“, – aiškino tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas.
Negana to, Kaunas koncertų salę stato tik iš savivaldybės lėšų, o Vilniaus koncertų salės statybas finansuoja Kultūros ministerija. Tokio fakto įskaudintas Kauno meras Visvaldas Matijošaitis parašė viešą laišką, kad vilniečiai taško visos Lietuvos pinigus.
„Nulis iš Vyriausybės...“, – minėjo jis.
TV3 žinioms savo poziciją paaiškinti V. Matijošaitis atsisakė ir pasiuntė kalbėti savo pavaduotoją.
„Sostinėje priimta tokia mada, kad pavadinamas nacionaliniu, valstybiniu objektas yra, ir tada didžioji dalis projekto vertės finansuojama iš valstybės biudžeto, tai yra iš visų mokesčių mokėtojų lėšų“, – kalbėjo Kauno vicemeras Andrius Palionis.
Benkunskas atšauna Matijošaičiui
Neseniai milijardinį biudžetą turinčio Vilniaus meras vedžiojo po statybvietę kultūros ministrę ir prašė atrasti papildomus 10 milijonų eurų, kurių prisireikė šiemet. V. Benkunskas sako negalintis pasakyti, kodėl Vilnius už koncertų salę sumokės 60 milijonų eurų daugiau nei Kaunas.
„Žinot, ir krabų lazdelės parduotuvėje skirtingai kainuoja. Nežinau Kauno projekto specifikos – man tikrai nerūpi. Mes turim suprojektuotą pastatą Vilniaus mieste, turime konkurso būdų ir kainą pasiūliusį rangovą, ir čia yra esminis dalykas“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Bet ir V. Benkunską dėl valstybės pinigų naudojimo kritikuojantis V. Matijošaitis kai ką nutyli.
„Visvaldas Matijošaitis pamiršta paminėti, kiek daug iš biudžeto gavo – ir prie skirtingų vyriausybių, ir prie Sauliaus Skvernelio vyriausybės. Pats dirbau, aš atsimenu, kad Visvaldas Matijošaitis tikrai buvo tas žmogus, kuris dažnai ateidavo. Ir tu tokiu būdu tiesiog parodai, kad galbūt jūs sutikite, skirkite, nes aš eilinį kartą pasakysiu, kad pinigų neskyrėte“, – pasakojo S. Malinauskas.
Ar „Tautos namai“ bus įperkami paprastiems žmonėms?
Muzikų sąjungos prezidentė nerimauja, kad lietuvių kultūros židiniu turintys tapti „Tautos namai“ Vilniuje gali virsti tiesiog užsienio orkestrų kelionių tarpine stotele, o pati tauta, kuriai namai bus pastatyti, į brangius koncertus neišgalės nueiti.
„Jeigu pas mus tiktai atvažiuos, koks gastroliuojantis orkestras rūpinsis mūsų publika, mūsų kompozitoriais, kūrėjais? Pagaliau kokia tai kaina atsivežt orkestrą – tai beprotiški pinigai“, – minėjo A. Žigaitytė-Nekrošienė.
Muzikai mano, kad „Tautos namams“ turėtų būti priskirtas naujas ar jau veikiantis simfoninis orkestras, kuris nuolat rengtų programas. Pavyzdžiui, jau aišku, kad naujame Kauno koncertų centre nuolat dirbs šio miesto simfoninis orkestras.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
