Verslas

Į naujo karinio miestelio Šilalės rajone statybas vyko Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis su žmona lankėsi Šilalės rajone esančiame brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalione. Ten vyksta intensyvios statybos. Vietoj ten buvusio Žemės ūkio technikumo dygsta karinis miestelis. Jame galės apsigyventi pusė tūkstančio karių, jau dygsta kareivinės, štabo patalpos, garažai ir dirbtuvės karinei technikai bei sandėliai ir laisvalaikio zona.

Kėdainių rajono Krakių seniūnijos Milvidų kaime – detektyvas. Savaitgalį jau visame rajone žinomo savitarnos daržovių turgelio įkūrėja Angelė Jagminienė pranešė, kad sunaikintos visos jos augintos daržovės. Moteris neatmeta, kad tai gyvūnų ir paukščių darbas, tuo metu vietos gyventojai svarsto, kad galbūt moters darže galėjo pasidarbuoti ir dvikojai vagys. Nedideliame Milvydų kaime gyvenantys ūkininkai Jonas ir Angelė Jagminai žinomi visoje Lietuvoje.

„Aš tiek neuždirbu, kad važiuočiau į Palangą. Aš geriau dviem savaitėms į Tunisą“, – taip apie atostogas atsiliepia lietuvis Saulius. Šiais laikais planuotis atostogas Tunise ar kitur gali būti kur kas pigiau nei Lietuvos pajūryje. Naujienų portalui tv3.lt tai patvirtino iš atostogų Tunise grįžę lietuviai. Atostogauti užsienyje su visu pilnu paketu – viešbutis, maistas, kelionės – yra pigiau, aiškina jie.

Mažmeninės degalų kainos pastarąją savaitę pakilo visose trijose Baltijos valstybėse, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai – Lietuvoje, brangiausias benzinas – Estijoje, o dyzelinas brangiausias Latvijoje. Vidutinė 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje padidėjo nuo 1,534 iki 1,544 euro, Rygoje – nuo 1,614 iki 1,654 euro, Taline – nuo 1,699 iki 1,729 euro.

Nedarbas Švedijoje praėjusį mėnesį padidėjo iki 9,2 proc., pasiekdamas aukščiausią lygį nuo 2021-ųjų birželio, skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Praėjusį mėnesį Švedija turėjo 547 tūkst. bedarbių, 5,4 mln. dirbančiųjų. Užimtumo lygis siekė 71,3 proc., darbo jėgos aktyvumo lygis – 78,5 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai birželiu) nedarbas šalyje išaugo 0,6 procentinio punkto.

Ispanijos antrojo metų ketvirčio bendrasis vidaus produktas – 0,4 proc. didesnis nei ankstesnių trijų mėnesių, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba INE, remdamasi išankstiniais duomenimis. Augimas per metų ketvirtį sulėtėjo nuo 0,5 proc. sausį-kovą. Namų ūkių vartojimas balandį-birželį didėjo 1,6 proc. (po dviejų iš eilės nuosmukio tokių laikotarpių), valstybės išlaidos – 1,5 proc., verslo investicijos – 4,6 procento. Tuo tarpu eksportas susitraukė 4,1 proc.

Baltijos šalyse veikiantis specializuotas Estijos kapitalo smulkaus kreditavimo bankas „Bigbank“ pranešė grynojo pelno per pusmetį susižėręs 21 proc. daugiau nei prieš metus – 17 mln. eurų. Grynosios palūkanų pajamos didėjo 17,6 proc. iki 46,7 mln. eurų. Paskolų portfelis per pusmetį išaugo 12 proc. iki rekordinės apimties – 1,5 mlrd. eurų, iš jų 693 mln. eurų sudarė vartojimo paskolos, 550 mln. eurų – kreditai verslui, 269 mln. eurų – būsto paskolos.

Naftos perdirbimo ir importo bendrovės „Orlen Lietuva“ gamyklos Mažeikiuose modernizavimui skirtas milžiniškas reaktorius Klaipėdą turėtų pasiekti kitą savaitę.  Reaktorių gabenantis nestandartinių krovinių laivas „Jumbo Jubilee“ penktadienį išvyko iš Norvegijos Kristiansundo uosto ir į Klaipėdą turėtų atvykti rugpjūčio 1-osios pavakarę, rodo laivų eismo sekimo portalas marinetraffic.com.

Trečiadienio vidurdienį Vilniuje prie Vyriausybės į mitingą susirinkę keli šimtai „lifosiečių“, kitų kėdainiečių bei nemažai žinomų politikų reikalavo, kad sankcijomis „Lifosą“ smaugianti Vyriausybė eitų į kompromisus ir padėtų išvengti suplanuoto gamyklos konservavimo bei išsaugotų žmonėms darbo vietas. Iš susirinkusios minios skambėjo: „Leiskite „Lifosai“ dirbti“, tačiau panašu, kad tokiems reikalavimams valdžia taip ir liko kurčia.

Metų infliacija Vokietijoje liepą sumenko iki 6,2 proc. nuo 6,4 proc. birželį, penktadienį skelbia federalinė statistikos tarnyba „Destatis“, remdamasi išankstiniais duomenimis. Prekės praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 7 proc. brangesnės nei prieš metus (birželį – 7,3 proc.), vien tik maisto prekės – 11 proc. brangesnės (13,7 proc.), energijos ištekliai – 5,7 proc. brangesni (3 proc.). Paslaugos per metus pabrango 5,2 proc. (5,3 proc.

Svarbaus JAV infliacijos rodiklio, kuriam pirmenybę teikia JAV Federaliniai Rezervai (šalies centrinis bankas) – asmeninio vartojimo kainų indekso (Personal consumption expenditure, PCE) – metinis prieaugis birželį sumenko iki kukliausio nuo 2021-ųjų kovo. Prekybos departamentas penktadienį paskelbė, kad PCE indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, pakilo 3 procentais. Mėnesiu anksčiau šis rodiklis buvo 3,8 procento.

Per antrąjį šių metų ketvirtį sukurtas Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP) palyginamosiomis kainomis, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – 0,9 proc. kuklesnis nei prieš metus, penktadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. BVP dinamikai svarios įtakos turėjo apdirbamosios pramonės nuosmukis 4 proc., pažymima pranešime. Įvertinus sezono įtaką ir darbo dienų skaičiaus skirtumus, ekonomika susitraukė 0,5 procento.

Energetikos reguliavimo taryba (VERT) bankrutuojančiai degalų prekybininkei „Energijos kodas“ skyrė 4,4 mln. eurų baudą, įmonėms „Sunergus“ – 166,7 tūkst., o „Jozitai“ – 95,5 tūkst. eurų baudas. Baudos skirtos už tai, kad įmonės prekiavo benzinu ir dyzelinu, tačiau iki balandžio 30 dienos nepateikė audito ataskaitų, kuriose būtų pateikti degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalies, pagrįstos sertifikatais, kiekiai, pranešė VERT.

Lietuva saugiai planuoja giluminio atliekyno statybos projektą, kurio tikslas – galutinai sutvarkyti panaudotą branduolinį kurą ir ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas, teigia misiją Lietuvoje baigę Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertai. Tuo pačiu metu ekspertai pateikė ir kelis pasiūlymus, kaip būtų galima procesą tobulinti, pavyzdžiui, Vyriausybė turėtų numatyti tarpinius etapus iki galutinio vietos parinkimo ir paskirstyti atsakomybę už šių sprendimų priėmimą.

Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) nuo kitų metų perduodant savivaldai apie 120 tūkst. hektarų miestų žemės, aplinkos ministras Simonas Gentvilas penktadienį merus paragino ruoštis pertvarkai bei atlikti būtinus darbus.  Pasak S. Gentvilo, savivaldybės galės sudaryti žemės nuomos sutartis, formuoti žemės sklypus, plėsti miestų rekreacines zonas, planuoti statybas ar kurti renovuotų daugiabučių kvartalus, be to, didės jų pajamos.

„Perspektyvą matau neblogą, tik reikia naujos paramos darbo našumui didinti,“,– sako Audrius Meseckas, ūkininkaujantis Vilkaviškio savivaldybėje, Stirniškių kaime, ūkio pradžiai – pusei hektaro šilauogių – uždirbęs Didžiojoje Britanijoje ir Danijoje. Jis jau studijuoja Lietuvos kaimo plėtros programos 2023 – 2027 metų strateginį planą (Strateginis planas) ir ieško galimybių užaugintos produkcijos perdirbimo verslui plėsti.

Fiziniai ir juridiniai asmenys, sunaikinę kenksmingaisiais organizmais užkrėstus augalus, augalinius produktus ir toliau galės kreiptis kompensacijos.  Vyriausybės posėdyje pritarta Nuostolių dėl fitosanitarijos priemonių naudojimo dalinio kompensavimo taisyklių pakeitimui, kuriuo numatoma pratęsti tokios pagalbos teikimą pareiškėjams.

Lietuvai ir Lenkijai svarstant drauge uždaryti sieną su Baltarusija dėl samdinių grupuotės „Wagner“ keliamų grėsmių, vežėjai tokiu atveju rastų kitų kelių į šią šalį, sako transporto verslo atstovai. Lietuvos logistikos asociacijos prezidentas Antanas Šimelis BNS sakė, kad dabartinis Lietuvos–Baltarusijos sieną kertančio krovininio transporto srautas persikeltų kitur.

Estijos koncerno „BLRT Grupp“ valdomos Vakarų laivų gamyklos (VLG) grupės įmonės Vakarų Baltijos laivų statykla krantinių gerinimui Klaipėdos uosto direkcija skirs mažiausiai 20 mln. eurų. Tikimasi, kad laivų statybos pramonė bent iš dalies kompensuos tranzitinių krovinių praradimus.   Pasak uosto vadovo Algio Latako, bus rekonstruojamos krantinės, atliekami kiti darbai, o pirmasis etapas turėtų prasidėti šiemet.

Per pusmetį Latvijoje parduota 11,27 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – 19,3 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė Latvijos auto asociacija. Populiariausios naujų automobilių markės šiemet – „Toyota“ (18,8 proc. visų nupirkta automobilių), „Škoda“ (12,3 proc.), „Volkswagen“ (11,9 proc.), „Dacia“ (5,8 proc.), „Renault“ (4,7 proc.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus kol kas nekeičia prognozės, kad šalies ekonomika šiemet susitrauks 1,3 proc., tačiau šį nuosmukį jis vadina korekcija arba stabtelėjimu prieš tolesnį tvarų augimą.  „Mūsų šalies ekonomika buvo įkaitusi daugeliu prasmių – nekilnojamo turto rinkos, plačios fiskalinės pagalbos priemonės gyventojams, verslams, stipri vidaus paklausa ir kainų augimas buvo gerokai didesnis nei euro zonoje.

Lietuvos bankų asociacijai (LBA) pasigendant aiškumo dėl naujo laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo ir mokėjimo, Lietuvos banko (LB) vadovas sako, jog svarbiausi dalykai yra aiškūs, o kylant klausimų jie bus išaiškinti diskutuojant su bankais.  „Žinau, kad vyksta diskusijos Bankų asociacijos su Valstybine mokesčių inspekcija, diskutuoja ir su Finansų ministerija. Esame pateikę ir savo poziciją atskirais atvejais, kaip išaiškinti tam tikrus dalykus.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį devintą kartą iš eilės padidinus bazines palūkanų normas, Lietuvos banko (LB) vadovas neatmeta galimybės, kad kitame ECB posėdyje rugsėjį jų didinimas gali būti pristabdytas. Tačiau tai nereiškia, kad vėliau jos negalėtų būti vėl keliamos. Pasak Gedimino Šimkaus, palūkanų mažinimo 2024 metų pirmąjį pusmetį tikėtis nereikėtų.  „Jei prisimintume pirmuosius sprendimus, didinimas buvo 75 baziniai punktai.

Vienos didžiausių pasaulyje mokėjimų sistemos „MasterCard“ operatorė pareikalavo, kad JAV finansų įstaigos blokuotų galimybes atsiskaityti jos kortelėmis kanapių įsigijimui, skelbia „MarketWatch“. „Mastercard Inc.“ praėjusią savaitę išsiuntė atitinkamo turinio laiškus bankams ir tarpininkams, kurie, jos žiniomis, teikia mokėjimo paslaugas kanapių prekeiviams.

Šių metų liepos 10–19 d. „Lidl“ užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ atliktos reprezentatyvios apklausos rezultatai parodė, kad kas antras Lietuvos gyventojas mažiausias prekių kainas randa „Lidl“ parduotuvėse. Tiek pat respondentų pažymi, jog šio prekybos tinklo parduotuvėse lankosi, nes nori išleisti mažiausiai. Pasak „Lidl Lietuva“ rinkodaros departamento vadovės Kristinos Mažeikytės, tokie apklausos rezultatai tikrai įkvepia – nuo šiandien „Lidl“ pradeda kainų mažinimo kampaniją.

SEB bankas refinansuos Vilniaus centre kylančio verslo centro „Artery“ plėtrą – investicijų bendrovės „Lord LB Asset Management“ valdomo fondo įmonei  „Investmira“ bankas suteikė 55 mln. eurų paskolą, penktadienį pranešė bankas.

„Smart Energy Fund powered by Ignitis group“ fondas „Ignitis grupei“ šiemet atneša finansinę grąžą, penktadienį pranešė „Ignitis grupės paslaugų centras“. Šiais metais iš fondo gauta 15,6 mln. eurų grąža, kuri bus skirta investicijoms į inovatyvius startuolius, siūlančius kovos su klimato kaita sprendimus.

Lietuvoje per metus sumažėjo žmonių, gyvenančių žemiau absoliutaus skurdo ribos, skaičius, penktadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. Žemiau šios ribos dabar gyvena 2,7 proc. visų šalies gyventojų – iš viso per 77 tūkst. žmonių. 2022 metais tokių žmonių buvo daugiau nei 106 tūkst., arba 3,8 proc. visų gyventojų. Tai reiškia, jog per metus gyvenančių žemiau absoliutaus skurdo ribos mažėjo 1,1 procento.

Užsienio kompanijos pagal naują Europos Sąjungos (ES) mokesčių schemą per pirmąjį ketvirtį Lietuvai sumokėjo 24,6 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), o tarp tokių bendrovių išsiskiria gerai žinoma elektroninės komercijos kompanija iš Kinijos „Alibaba“, penktadienį rašo portalas „Delfi“.  Sausį-kovą pagal nuo 2021 metų liepos  įsigaliojusią vadinamąją „vieno langelio“ (OSS) schemą Lietuva iš „Alibaba“ gavo 4,2 mln. eurų, o pernai per visus metus – 10,7 mln. eurų.

Įsipareigojimų klientams nesugebėjusi įvykdyti ir veiklą sustabdžiusi elektros tiekėja „Perlas Energija“ valstybei neketina grąžinti daugiau nei 4,2 mln. eurų (su PVM) ir artimiausiu metu žada teismui skųsti  energetikos rinkos reguliuotojo sprendimą, sako įmonės vadovas Vilius Juraitis.  Tai jis teigė baigiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatytam vieno mėnesio terminui sumokėti pinigus – šis laikas baigiasi liepos 29 dieną.

Klaipėdos uosto atstovai penktadienį pristatys rekonstruojamas laivų statybai skirtas  krantines, kuriomis naudojasi Estijos koncerno „BLRT Grupp“ valdomos Vakarų laivų gamyklos grupės įmonė Vakarų Baltijos laivų statykla.  Centrinėje uosto dalyje esančios krantinės atnaujinamos, kad prie jų būtų galima švartuoti doką ir didesnius laivus – tai  pagerins laivų statybos sąlygas Klaipėdoje. „Klaipėdos uosto investicijos atveria naujas perspektyvas ir laivų statybos veiklai.

Valstybės duomenų agentūra penktadienį pristatys naujausią skurdo statistiką. Kaip pranešė agentūra, bus paskelbtas skurdo lygis Lietuvoje, skurdo rizikos riba, absoliutaus skurdo lygis, naujausi duomenys pagal savivaldybes.  Pristatymo metu bus paviešinta, kokią įtaką socialinės išmokos turi skurdo rizikos lygiui ir kas labiausiai skursta. Taip pat bus nurodyti skurdo rizikos lygio rodikliai miestuose ir kaimuose.  Praėjusiais metais absoliučiame skurde gyveno 106 tūkst.

Nesąžiningų vairavimo mokyklų skandalas dėl kartelinio susitarimo palietė tūkstančius Lietuvos žmonių. Gyventojai permokėjo už kai kurias jų paslaugas, todėl jiems yra galimybė kreiptis į teismą ir susigrąžinti bent dalį pinigų. Dar 2018 metais gruodžio 20 d. Konkurencijos taryba paskelbė žinią, kad 26 vairavimo mokyklos, veikiančios Vilniuje, Kaune ir Jurbarke, tarpusavyje sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą.

Vokietijos automobilių pramonės milžinė „Volkswagen“ ketvirtadienį pranešė pardavimus ir įplaukas antrąjį metų ketvirtį padidinusi bemaž vienodai – 15 proc., patvirtinusi prognozes šiems metams. Anot pranešimo, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pardavimų pajamos augo 15,2 proc. iki 80,059 mlrd. eurų, suderintas veiklos pelnas – 18,6 proc. iki 5,6 mlrd. eurų, tuo tarpu pelnas po mokesčių sumenko 3,1 proc. iki 3,791 mlrd. eurų. Veiklos rentabilumas pakilo nuo 6,5 proc.

JAV antrojo metų ketvirčio bendrasis vidaus produktas (BVP) – 2,4 proc. solidesnis nei to paties laikotarpio pernai, ketvirtadienį pranešė Prekybos departamentas, remdamasis išankstiniais duomenimis. Volstrito analitikai pranašavo gerokai kuklesnį augimą – jų prognozių vidurkis siekė 1,8 procento. Taigi, JAV ekonomikos plėtra per metus paspartėjo nuo 2 proc. siekusios pirmąjį metų ketvirtį.

Pietų Korėjos technologijų milžinės „Samsung Electronics“ antrojo metų ketvirčio grynasis pelnas sunyko 84,5 proc., tačiau viršijo analitikų prognozes. Anot bendrovės pranešimo, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, grynasis pelnas sumenko nuo 11,099 trln. iki 1,724 trln. vonų, o veiklos pelnas – 95 proc. iki 668,5 mlrd. vonų, tai yra iki kukliausio per pastaruosius 14 metų. Beje, lustų gamybos padalinys fiksavo 4,36 mlrd. vonų nuostolį. Bendros pardavimų pajamos mažėjo 22 proc.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ teisėtai nutraukė preliminarios 4 mln. eurų vertės sąskaitų tvarkymo sistemos konkursą, galutinai nusprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).  Jis patenkino grupės skundą ir panaikino jai nepalankų Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo „Igničio grupės“ veiksmas buvo pripažintas neteisėtu.

Seimas sutrumpino terminą, per kurį turėtų būti skiriamos administracinės baudos, kai pažeidimai užfiksuojami stacionariomis ar mobiliosiomis fiksavimo kameromis, vaizdo įrašais ar nuotraukomis.

Kelionių organizatorė „Tez Tour“ teigia kol kas nesulaukusi pretenzijų dėl sužlugusių atostogų iš žmonių, poilsiavusių Graikijos Rodo saloje ir dėl gaisrų evakuotų iš užsakytų viešbučių.  „Iš tų, kurie parvyko namo, dar neturime nė vienos pretenzijos. Gal čia reikia laiko, gal žmonės dar pajus (nuostolius – BNS) (...) Mūsų visi keliautojai buvo ir apgyvendinti, ir suteikta visa rūpyba“, – BNS teigė „Tez Tour“ viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė.

Per pastaruosius mėnesius, paukščių gripo atvejai žinduoliams jau buvo užfiksuoti keliose Europos šalyse. Prieš kelias savaites VMVT skelbė apie Lenkijoje katėms nustatytą paukščių gripo A(H5N1) gripo virusą. Šią vasarą Latvijoje paukščių gripas buvo nustatytas 2 lapėms.

Vidutinės benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje per savaitę padidėjo vienu centu, rodo ketvirtadienį Lietuvos energetikos agentūros (LEA) paskelbta apžvalga. Liepos 17–24 dienomis benzino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,48 euro, tuo metu vidutinė dyzelino litro kaina siekė 1,37 euro. Latvijoje ir Estijoje per savaitę benzino ir dyzelinio kuro kainos nesikeitė. Latvijoje benzinas ir toliau kainavo 1,6 euro, dyzelinis kuras – 1,48 euro, o Estijoje – atitinkamai 1,7 ir 1,5 euro.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, kaip ir buvo pranašauta, devintą kartą iš eilės kilstelėjo bazines palūkanas euro zonoje – šįkart 25 baziniais punktais. Refinansavimo palūkanų norma padidina iki 4,25 proc., išliko didžiausia nuo 2008 metų tarptautinės finansų krizės laikų, o indėlių palūkanų norma pakelta iki 3,75 proc., išliko aukščiausiame per pastaruosius 22 metus lygyje.

Gyventojų terminuotųjų indėlių portfelis nuo vasario, kai Lietuvos bankas (LB) pradėjo skelbti jų palūkanų normas, padidėjo 1,5 mlrd. eurų, arba 40 proc. Vien birželį, palyginti su geguže, jis išaugo 315 mln. eurų (6,4 proc.), pranešė LB. Birželio pabaigoje Lietuvos bankuose ir kredito įstaigose gyventojai iš viso laikė 21,5 mlrd. eurų indėlių: 16,1 mlrd. eurų einamųjų ir 5,2 mlrd. eurų terminuotųjų. Didžiausią pastarųjų dalį – beveik 3,9 mlrd. eurų – sudarė iki vienerių metų trukmės indėliai.

Jauni žmonės Lietuvoje apie pensiją galvoja kur kas dažniau nei latviai ar estai. Tačiau mūsų jaunimo norai dėl jos dydžio gerokai prasilenkia su realybe, nes jie tikisi keliskart didesnė pensijos nei yra mokama iš tikrųjų. Tai rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Joje dalyvavusio Lietuvos jaunimo (18–29 m. amžiaus) teigimu, tik trečdalis jų yra pagalvoję apie pensiją (30 proc.

Europos Komisija ketvirtadienį paskelbė pradėjusi „Microsoft“ antimonopolinį tyrimą pagal jai metamus kaltinimus konkurencijos taisyklių pažeidimais, susijusiais su „Teams“ bendravimo programėlės susiejimu. Tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar JAV programinės įrangos milžinė „piktnaudžiauja savo padėtimi rinkoje ir ją gina“, atliekamas tuo metu, kai kompiuterių naudotojai po koronaviruso pandemijos masiškai pradėjo rengti virtualius susitikimus internete.

Latvijos statybų kainų indekso metinis prieaugis birželį sumenko iki 4,1 proc. nuo 5,3 proc. gegužę, rodo nacionalinės statistikos tarnybos ketvirtadienį paskelbti duomenys. Darbo jėga praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 6,7 proc. brangesnė pernai birželį, statybinės medžiagos per metus pabrango 2,2 proc., o išlaidos mašinoms ir mechanizmams didėjo 5,8 procento. Per mėnesį (birželį, palyginti su geguže) Latvijos statybų kainų indeksas nukrito 0,2 proc., statybininkų atlyginimams augus 0,1 proc.

Klaipėdos uosto krovos, nekilnojamojo turto nuomos ir vystymo bendrovė „Klaipėdos terminalo grupė“ pradėjo logistikos centro statybas, į kurias ketina investuoti 8 mln. eurų.  Bendrovės vadovė Ramunė Venslauskienė sako, jog Minijos gatvėje statomose vadinamosiose „stock-office“ patalpose įsikurs visos grupės įmonės.  „Logistikos centras, į kurį planuojame investuoti apie 8 mln. eurų, taps Klaipėdos terminalo grupės įmonių pagrindine būstine.

Buvusiai „Sodros“ vadovei Julitai Varanauskienei tapus Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja, beveik 3 tūkst. darbuotojų turinti įstaiga iki šiol neturi nuolatinio vadovo. Ir, panašu, kad kurį laiko jo dar nebus, nors norinčių užimti pareigas – daugiau nei pakanka. Dar birželio 19 d. buvo paskelbtas naujo „Sodros“ vadovo konkursas. Tačiau jo laimėtojas dar nėra aiškus. „Į „Sodros“ vadovo konkursą paraiškas pateikė 16 pretendentų, atitikusių konkurso reikalavimus.

Nuo rugpjūčio 1 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) galima teikti paraiškas ir pretenduoti į paramą tvarioms investicijoms į žemės ūkio valdas. Tai nauja Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinė priemonė, kuriai šiuo kvietimu skirta 15 mln. Eur: 10 mln. dotacijoms ir 5 mln. lengvatinėms paskoloms.