Verslas

Latvijoje per 10 šių metų mėnesius supirkta 698,7 tūkst. tonų žaliavinio pieno – 1,9 proc. daugiau nei prieš metus, rodo Latvijos žemės ūkio duomenų centro paskelbti duomenys. Vien tik per praėjusį mėnesį jo supirkta 69,8 tūkst. tonų – 4,6 proc. daugiau nei pernai spalį. Ekologiškas sudarė 5,3 proc. sausį-spalį supirkto pieno, jo gamyba per metus sumenko 17,6 procento. Melžiamų karvių šalyje per metus iki praėjusio mėnesio pabaigos sumažėjo 5,2 proc. iki 123 tūkst.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) sprendžiant dėl kitų metų pirmojo pusmečio elektros ir gamtinių dujų tarifų, dujos gyventojams nuo sausio gali pigti 5–6 centais, sako reguliuotojo vadovas Renatas Pocius. Pasak jo, kainos tiek turėtų mažėti, nepaisant to, kad nuo sausio valstybė nebemokės kompensacijų.

Per šiuos metus policija Lietuvoje užfiksavo beveik 700 tūkst. greičio viršijimo atvejų. Tačiau vykdoma kontrole patenkinti ne visi. Policija kaltinama, kad greičio matuokliai, pavyzdžiui, vadinamieji mobilūs „trikojai“ esą statomi ne ten, kur reikia, ir tarsi slapstantis. Visgi išsakomoms pastaboms policija turi aiškų atsakymą. Dar 2019 metais policijos pristatyti mobilūs greičio matuokliai „PoliScan FM1“, dar vadinami „trikojais“, sulaukė išskirtinio vairuotojų dėmesio.

Vėjo parkų Baltijos jūroje konkursus Lietuvoje organizuojanti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) siūlo pailginti laiką, per kurį vystytojai turėtų gauti leidimus statybai ir elektros gamybai, kartu  numatant force majeure aplinkybes. Tai aktualu antrojo jūrinio vėjo parko konkurso, kuris bus skelbiamas 2024-ųjų sausio 15-ąją,  dalyviams.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ išbandė puspriekabių gabenimą tarp Kauno ir Kyjivo. Iš Kauno intermodalinio terminalo išvykę traukinys  jau pasiekė Kijevą, pranešė „LTG Cargo“.  Bendrovės vadovė Eglė Šimė sako, kad toks vežimas sprendžia vilkikų eilių Lenkijos–Ukrainos pasienyje problemą.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė Vilniuje susitiko su vienos didžiausių Pietų Korėjos farmacijos įmonių „SK Biopharmaceuticals“ vadovu Lee Dong Hoonu aptarti tolesnio bendradarbiavimo gyvybės mokslų srityje. „Bendraujame su Pietų Korėjos verslo milžinėmis ir aptariame jų galimybes plėsti savo veiklą Lietuvoje. Šįkart ieškojome būdų, kaip sustiprinti šalių bendradarbiavimą ir padidinti investicijas gyvybės mokslų srityje“, – pranešime sakė A. Armonaitė.

Seimas spręs, ar valstybei siekti tikslo iki 2030 metų transporte sumažinti benzino, dyzelino ir kitų iš naftos gaunamų degalų vartojimą ne mažiau kaip 41 proc. (palyginti su 2021-asiais) ir kaip tai padaryti.  Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti tai numatančias Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas: už balsavo 93 Seimo nariai, du susilaikė. Pataisas pristačiusio liberalo Romualdo Vaitkaus teigimu, 41 proc.

Latvija per tris šių metų ketvirčius pagamino 44,86 tūkst. tonų sūrių – 18,4 proc. daugiau nei prieš metus, skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Geriamo pieno gamyba augo 37,9 proc. iki 27,69 tūkst. tonų, grietinėlės – 12,1 proc. iki 20,26 tūkst., sviesto – 47,8 proc. iki 2,72 tūkst. tonų. Savo ruožtu Latvijos gamintojų organizacijos „Sūrio klubas“ duomenimis, sūrių ir varškės eksportas per pirmus aštuonis šių metų mėnesius kiekybine išraiška didėjo 15,7 proc. iki 23,4 tūkst.

Rusija išsiuntė pirmąją iš žadėtų nemokamų grūdų siuntų Afrikai, penktadienį valstybinės naujienų agentūros citavo šalies žemės ūkio ministrą. „Pirmieji du laivai, gabenantys po 25 tūkst. tonų, jau išplaukė iš Rusijos uostų į Somalį ir Burkina Fasą. Tikimės, kad jie atvyks lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo Rusijos žemės ūkio ministrą Dmitrijų Patruševą.

Švedija paskelbė planuojanti smarkiai padidinti branduolinės energijos gamybos apimtis, taip siekdama paspartinti šalies energetikos sistemos pertvarką bei patenkinti augantį elektros poreikį.

Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnai vykdė policinę priemonę – elektroniniu matuokliu tikrino transporto priemonių padangų būklę, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Per pora valandų kelių policijos pareigūnai patikrino 93 transporto priemones, nustatė 9 pažeidimus.

Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros (AGRI) komitete pritarta pozicijai dėl pastovių pajamų ūkininkams užtikrinimo. Parlamentaras iš Lietuvos Bronis Ropė pristatė poziciją nuo visos Žaliųjų ir Europos laisvojo aljanso frakcijos atstovų.

Jungtinės Karalystės mažmeninė prekyba praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, sumenko 0,3 proc. penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba ONS, remdamasi negalutiniais duomenimis. Toks rezultatas prasilenkė su analitikų prognozėmis, kurios pranašavo augimą tokiu pat dydžiu, nurodo „Trading Economics“. Patikslintais duomenimis, rugsėjį prekyba susitraukė 1,1 proc., o ne 0,9 proc., kaip buvo skelbta anksčiau.

Nedarbo lygis Švedijoje praėjusį mėnesį nukrito iki 7,4 proc. nuo 7,7 proc. ankstesnį mėnesį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Praėjusį mėnesį Švedija turėjo 416 tūkst. bedarbių, 5,237 mln. dirbančiųjų. Užimtumo lygis sudarė 68,9 proc., darbo jėgos aktyvumo lygis – 74,4 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai spaliu) nedarbas šalyje padidėjo 0,3 procentinio punkto.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje spalį buvo žemesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostat. Lietuvoje infliacija siekė 3,1 proc. Didžiausia ji buvo Vengrijoje (9,6 proc.), toliau rikiavosi Čekija (9,5 proc.) bei Rumunija (8,3 proc.). Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 3,6 proc., o vien euro zonoje – 2,9 procento.

Vidutinė senatvės pensija Estijoje trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 18,7 proc. didesnė nei prieš metus – 711 eurų per mėnesį, pranešė Estijos statistikos departamentas. Vidutinė mėnesio pensija, įskaitant išmokas dėl neįgalumo ir panašias, išaugo 18,3 proc. iki 702 eurų. Per metų ketvirtį (trečiąjį šių metų, palyginti su antruoju) abu rodikliai nežymiai sumenko.

Jau viešinamas Kauno savivaldybės administracijos parengtas miesto tarybos sprendimo projektas, numatantis naujus Vietinės rinkliavos už leidimo organizuoti komercinius renginius Kauno miesto savivaldybei priklausančiose ar valdytojo teise valdomos viešojo naudojimo teritorijose išdavimą nuostatus. Jei projektas politikų valia taps savivaldybės tarybos sprendimu, tai Kaune netruks įsigalioti didesni rinkliavų tarifai.

Estijos energetikos bendrovė „Eesti Gaas“ pranešė pradėjusi Latvijoje statyti pirmąją savo saulės elektrinę, kurios galia sieks apie 4 megavatus. Netoli Liepojos statoma elektrinė kainuos apie 2,7 mln. eurų, turėtų pradėti veikti ateinančių metų pavasarį ir bus skirta šio trečio pagal dydį Latvijos miesto elektros poreikiams tenkinti. „Eesti Gaas“ elektros gamybą panaudojant saulės energiją pradėjo 2019-aisiais, atidarydama didžiausią tuo metu Estijoje tokį energetikos parką Pernu apskrityje.

Valstybės kontrolei pranešus, kad 2022 m. Vyriausybės nustatyta kompensacijų už elektros kainas skaičiavimo tvarka galimai leido tiekėjams pelnytis vartotojų sąskaita, socialdemokratai kreipiasi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) reikalaudami kuo skubiau išsiaiškinti, ar vartotojai patyrė finansinę žalą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ pristatė naują metinį traukinių tvarkaraštį. Traukiniai pagal jį pradės kursuoti nuo gruodžio 10 d. Pranešime spaudai teigiama, kad ateinančiais metais bendrovė toliau telksis į patogias skirtingų maršrutų jungtis, gerins tvarų tarptautinį susisiekimą į Lenkiją ir Latviją bei dažnins traukinių reisus tarp didžiųjų miestų. Bilietus į pagal naują tvarkaraštį kursuosiančius traukinių reisus jau galima įsigyti tiek programėlėje ir internetu, tiek kasose.

Šiais metais iš užfiksuotų 16 nelaimingų atsitikimų statybų sektoriuje net pusė jų, t. y. 8, įvyko darbuotojui darbo vietoje nukritus iš aukštai. Net 6 atvejai pasibaigė mirtimi, 4 iš jų vėlgi – kryčiai iš aukštai. Ką tai reiškia? Neatsargumas darbo vietoje lemia didžiausią riziką gyvybe – visais atvejais darbuotojai krito iš aukštai ir užsimušė darbo vietose – statybvietėse, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nuo spalio 1 dienos „Eurovaistinė“ kviečia klientus atsinaujinti savo lojalumo kortelių duomenis, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tai padaryti bus galima iki gruodžio 31 dienos. Nuo sausio 1 dienos neatnaujintos kortelės bus blokuojamos. Kam svarbiausia atnaujinti kortelės duomenis? Iki šių metų pabaigos „Eurovaistinė“ kviečia klientus atsinaujinti savo lojalumo kortelių duomenis.

 Lietuvoje padalinį turintis Latvijos bankas „Citadele“ per devynis šių metų mėnesius Baltijos šalyse uždirbo 100,2 mln. eurų grynojo pelno – 2,9 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jis siekė 34,1 mln. eurų. Bankas šiemet gavo 174,3 mln. eurų pajamų – 48,6 proc. daugiau, skelbiama banko ataskaitoje. Vien trečiąjį ketvirtį  „Citadele“ pajamos Baltijos šalyse augo 49,6 proc. iki 60,6 mln. eurų, o grynasis pelnas – 2,3 karto iki 35,7 mln. eurų.

Nuo kitų metų vairuotojų laukia pokyčiai – vairuotojo pažymėjimas taps skelbiamas negaliojančiu, jeigu neturėsite svarbaus dokumento – nepasibaigusios medicininės pažymos apie tinkamumą vairuoti. Tiesa, iki gegužės 31 d. policija už tai dar griežtai nebaus, tačiau vairuotojai raginami jau dabar atlikti du veiksmus. Pirma, pasitikrinti, kiek laiko galioja sveikatos pažyma. Antra, kuo skubiau suplanuoti vizitą pas gydytoją.

Nusprendusi koncentruotis į didžiausias pajamas generuojančią užsakomosios gamybos veiklą, SBA grupės bendrovė „Utenos trikotažas“ atsisakė inovatyvios ir tvarios mados ženklo „About“ parduotuvių, penkt adienį rašo „Verslo žinios“.  „About“ parduotuves vysčiusi bendrovė „Aboutwear“ dar neišregistruota, bet jau sustabdžiusi komercinę veiklą.

Klaipėdą užpuolė bebrai. Gyvūnėliai įsikūrė miesto parke ir vieną po kito verčia dešimtmečius ten stovinčius medžius. Valdininkai įvairiais būdais bandė su jais kovoti, tačiau niekas nepadeda. Galų gale savivaldybės darbuotojai kreipėsi į aplinkosaugininkus, o šie prašo medžiotojų pagalbos – leido bebrus medžioti mieste. Klaipėdietė Ina su siaubu rodė, ką bebrai padarė jos mylimo Malūno parko medžiams. „Aišku gaila. Tokie medžiai. Jūs įsivaizduokit, kiek tiems medžiams metų.

Lietuviai, palyginti su kitų šalių gyventojais, dirba ilgiau ir atostogauja trumpiau, rodo oficiali statistika. Darbuotojų atstovė tikina, kad, jeigu norime sulaukti pensijos, turime mažiau dirbti, daugiau ilsėtis. Ekonomistai pastebi, kad turtingų šalių gyventojai gali sau leisti daugiau ilsėtis. Kai mes daugiau uždirbsime, irgi ilgiau atostogausime, trumpiau dirbsime. Lietuvoje darbo savaitę sudaro 40 darbo valandų.

Nedarbo lygis Latvijoje šių metų trečiąjį ketvirtį sudarė 6,5 proc., rodo nacionalinės statistikos tarnybos reguliariai atliekamų darbo rinkos tyrimo naujausi duomenys. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, nedarbo lygis pakilo 0,1 procentinio punkto, o palyginti su 2022 metų pirmuoju ketvirčiu – nukrito 0,4 punkto. Šiemet liepos-rugsėjo mėnesiais Latvija turėjo vidutiniškai 61,5 tūkst. darbingų 15-74 metų amžiaus bedarbių – 0,9 tūkst. daugiau nei ankstesnį metų ketvirtį, bet 4,9 tūkst.

Europos investicijų bankas (EIB) vandentvarkos bendrovei „Klaipėdos vanduo“ suteikė 25 mln. eurų paskolą. „Klaipėdos vanduo“ ketvirtadienį pranešė, jog paskolos lėšos bus skirtos vandens tiekimo, bei nuotekų tinklų statybai ir rekonstrukcijai, taip pat vandens tiekimo bei nuotekų valymo įrenginių plėtrai ir modernizavimui. „Europos investicijų banko finansavimas padės mums įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, taip pat atitikti aplinkosaugos reikalavimus.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Estijoje, paskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą, spalį paspartėjo iki 5,0 proc. nuo 3,9 proc. rugsėjį, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango sveikatos priežiūros paslaugos (9,0 proc.), drabužiai ir avalynė (7,6 proc.), švietimo paslaugos (7,6 proc.), viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos (7,6 proc.), maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai (6,6 proc.

Kinijos internetinės prekybos milžinės „Alibaba Group Holding“ veikla vėl tapo pelninga, pardavimų pajamų augimui per metus pranokus lūkesčius. Anot bendrovės pranešimo, per antrąją jos finansinių metų ketvirtį (liepos-rugsėjo mėnesiais) uždirbta 27,71 mlrd. juanių grynojo pelno, palyginti su 20,56 mlrd. juanių grynuoju nuostoliu prieš metus, įplaukoms didėjus nuo 207,18 mlrd. iki 224,79 mlrd. juanių.

Latvija lapkričio 15-ąją tarptautinėse finansų rinkose pasiskolino 600 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Valstybės iždas. Penkerių su puse metų trukmės obligacijų emisija išplatinta už 3,902 proc. pajamingumą, 3,875 proc. fiksuotą kupono normą. Tarptautinių skolinių vertybinių popierių paklausa siekė 1,8 mlrd. eurų, tai yra triskart viršijo emisijos dydį.

Nors technologinė pažanga leidžia tam tikrus mokėjimus atlikti bekontakčiu būdu nesuvedant jokio PIN kodo, tačiau kai kuriais atvejais to neužtenka, todėl būtina tvirta autentifikacija. Banko atstovai atkreipia gyventojų dėmesį, kokių slaptažodžių, net jei juos sukūrė ir pats bankas, nepatariama naudoti, mat kai kuriais atvejais naudojami PIN kodai gali tapti lengvai pasiekiama dovana sukčiams.

Vienas iš didžiausių šalies bankų kitų metų pradžioje pabrangins dalį savo paslaugų. Be to, bankas ims taikyti ir naują kortelės pristatymo mokestį, taip pat mokestį tiems, kas atlieka operacijas, susijusias su kripto valiuta, loterijomis ir lošimais. Šią savaitę „Luminor“ klientai gavo laiškus, kuriuose buvo informuoti apie dalies paslaugų branginimą. „Sveiki! Dėkojame, kad esate su mumis.

Vidutinės benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje per savaitę sumažėjo atitinkamai dviem ir trimis centais, rodo ketvirtadienį Lietuvos energetikos agentūros (LEA) paskelbta apžvalga. Lapkričio 6–13 dienomis benzino litras vidutiniškai kainavo 1,51 euro, vidutinė dyzelino litro kaina siekė 1,52 euro. Degalų kainos šiuo metu Lietuvoje yra iki 18 proc. mažesnės nei prieš metus, o dyzelinis kuras – pigesnis nei Lenkijoje, pastebi LEA.

Vilniaus savivaldybė svarsto dvigubinti mokesčius už automobilių stovėjimą, mėlynąją zoną apmokestinti visą parą. Tokie sostinės savivaldybės administracijos siūlymai pristatyti Ekonomikos ir finansų komitetui.  Mėlynoje zonoje siūloma rinkliavą didinti nuo 2,5 eurų iki 5 eurų už vieną valandą, raudonoje – nuo 1,5 eurų iki 3 eurų, geltonoje zonoje didėtų nuo 0,6 euro iki 1,2 eurų už valandą, o žalioje zonoje mokestis didėtų nuo 0,3 euro iki 0,6 euro.

Kitą savaitę Seime vyks du 2024 metų valstybės biudžeto svarstymai, ketvirtadienį pranešė Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.   „Kitą savaitę galima pavadinti biudžeto klausimų savaite, nes antradienį numatytas kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pirmasis, o ketvirtadienį – antrasis svarstymas.

Gyventojai namų šildymui vis drąsiau renkasi šilumos siurblius – Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) spalio pradžioje paskelbus kvietimą teikti paraiškas kompensacijoms gauti, per pirmąją savaitę tuo pasinaudojo beveik 2 tūkst. namų ūkių. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dabar, kol neįsibėgėjęs žiemos sezonas, yra itin tinkamas metas tiek įsirenginėti šilumos siurblius, tiek ir teikti paraiškas kompensacijoms gauti.

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų įmonė „Revolut“ 1–2 eurais didina mokamų paslaugų planų kainas, brangs ir kai kurios banko „Luminor“ paslaugos. „Revlut“ plano „Plus“ naudotojams mėnesinis mokestis nuo šiol didinamas euru iki 3,99 euro, o „Premium“ ir „Metal“ kainos didėja dviem eurais, atitinkamai iki 9,99 ir 15,99 euro, ketvirtadienį BNS nurodė „Revolut“. Anot įmonės, padidinus kainas planų naudotojai galės naudotis daugiau paslaugų. Tuo metu standartinis planas lieka nemokamas.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų planuoja savo apsipirkimą pagal siūlomas akcijas. Tam, kad akcijų paieškos būtų trumpos ir efektyvios, verta pasitelkti ir technologijų siūlomas galimybes. Per pastaruosius metus stipriai pagausėjo pirkėjų, kurių apsipirkimo sprendimus lemia nuolaidų ir akcijų pasiūlymai. Šiemet tokių gyventojų dalis Lietuvoje siekia net 77 proc., kai pernai ji buvo tik 58 proc., rodo „Nielsen IQ“ atlikto pirkėjų tendencijų tyrimas.

Prekybininkai nebegalės taikyti baudų tiekėjams, jei jie nespės laiku pagaminti ar atgabenti prekių ir apie tai per vieną darbo dieną praneš užsakovams. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisas: už balsavo 105 Seimo nariai.  Tiekėjai sako, kad produkciją kartais vėluojama pristatyti dėl vienu metu staiga išaugančių užsakymų, pavyzdžiui, prieš ilguosius savaitgalius, didžiąsias šventes.

Vokietijos nacionalinis geležinkelių operatorius „Deutsche Bahn“ ketvirtadienį buvo priverstas smarkiai sumažinti pervežimų apimtis, darbuotojų profesinei sąjungai GDL paskelbus 20 valandų trukmės streiką. Streikas prasidėjo trečiadienį vakare ir tęsis bent iki ketvirtadienio vakaro. Šiuo metu bendrovė vykdo tik maždaug penktadalį įprastinių tarpmiestinių pervežimų šalyje.

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo krovos paslauga kitais metais priklausomai nuo krovinių dydžio brangs 14–17 proc. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį pranešė patvirtinusi, kad mažųjų – iki 15 tūkst. kub. metrų SGD krovinių perkrova brangs 16,1 proc. iki 0,72 euro (be PVM) už megavatvalandę (MWh), vidutinių – 15–50 tūkst. kub. metrų krovinių – 16,7 proc. iki 0,56 euro, didesnių nei 50 tūkst. kub. metrų – 0,4 euro.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paliko galioti bausmes visiems šešiems nuteistiesiems Palangos kredito unijos byloje, konstatavęs, kad jie nuteisti pagrįstai – jiems paliktos galioti baudos ir lygtinis laisvės atėmimas.

Pastaruoju metu prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje nešuoliuoja taip sparčiai, kaip praėjusiais metais, o kai kurie dalykai net ir atpigo, tad jų galima nusipirkti ir daugiau. Per pastaruosius metus maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai Lietuvoje bendrai pabrango kiek daugiau nei 20 proc., skaičiuoja Valstybės duomenų agentūra. Tačiau kai kurių maisto prekių kainos išaugo gerokai labiau, o dalis jų ir atpigo.

Ekonomistai sako, kad šiuo metu būstas yra neįperkamas nė vienoje Baltijos šalių sostinėje. Ar nuosavas būstas daugeliui taip ir liks tolima svajone? O gal situacija pasikeis? Į visus šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ atsako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pasijutę neišgirsti ūkininkai ketvirtadienį surengė protesto akciją „Mėšlo iššūkį“. Nuo ankstyvo ryto jie keliauja link ministerijos pastato, kur ieškos, kur „padėti mėšlą“. Apie protesto akciją jie paskelbė socialiniuose tinkluose: „Akcijos esmė: ūkininkai su srutovežiais prisidės prie ministerijos „pastangų“ ir ieškos kur padėti mėšlą. Srutovežių susitikimas ant Šiaulių plento Branšos aikštelėje. Vykstame į Telšių valymo įrenginių valyklą.

Vyriausybė šiuo metu nesvarsto galimybės uždaryti daugiau pasienio punktų su Baltarusija, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Kuo mažiau punktų, tada klausimas, ar tu turi mažiau eismo, ar turi daug ilgesnes eiles. Mes turime keturis dabartinius punktus, per kuriuos vyksta keleivių ir krovinių judėjimas, ir aš nesakau, kad negali būti svarstomi kausimai tolesnio pasienio punktų režimo, bet kol kas tokio klausimo vyriausybė nesvarsto“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Seimas svarstys iniciatyvą didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporte, skatinti elektra ar kitomis švariomis kuro rūšimis varomų autobusų, traukinių bei krovininių automobilių pirkimą.  Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančias Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisas: už balsavo 119 Seimo narių, o susilaikė šeši.