Į protestą, iš visos Lietuvos susirinkę ūkininkai kalbėdami ir pyko, ir graudinosi. Anot jų, valdžia juos privertė protestuoti ne iš gero gyvenimo.
Tačiau sustoti ūkininkai nežada, nors ir tikisi valdžios supratimo ir pagalbos.
„Tikimės, kad šio protesto užteks ir valdžia imsis kokių nors veiksmų. Tikimės, kad situacija bent kažkiek pagerės. Jeigu nieko nesitikėtume, net nebūtume atvažiavę. Matėme, kad nei žalieji kryžiai, nei deginami laužai nepadėjo. Liko vienintelė išeitis – patiems atvažiuoti į Vilnių.
Bet jeigu niekas nesikeis, nesustosime. Ir, matyt, imsime pavyzdį iš užsienio ūkininkų – atvešime ir išpilsime Vilniuje srutas prie Seimo durų“, – tikino iš Varėnos rajono atvykęs ūkininkas.
Jis pasakojo, kad Dzūkijoje, Varėnos rajone ir aplinkiniuose daugiausia žemdirbių verčiasi pienininkyste.
„Auginame pienines karves. Ir dabartiniai nauji žemės ūkio įstatymai trukdo dirbti. Reikalavimas dėl pievų lemia, kad jos pasidengia samanomis, todėl reikia iš naujo jas atsodinti. Tai reikalauja ir laiko, ir pinigų.
Dabar pieno kainos pakilo, bet reikia turėti daug karvių, jeigu nori normaliai išsilaikyti. Labai daug ūkininkų tiesiog pardavė karves, nes nebegalėjo išgyventi sumažėjus pieno kainoms. Ūkiai tik stambėja ir mažųjų greitai iš viso nebeliks“, – sakė ūkininkas.
Anot jo, jeigu neturi didelio kiekio gyvulių, ūkininkas yra niekas.
„Mažiems ūkiams per sunku, jie tiesiog bankrutuoja. O didesni stengiasi laikytis iš paskutiniųjų.
Tačiau daug dalykų eina blogyn. Pavyzdžiui, žemės kainos vis didėja, o subsidijos mažėja. Dar šiemet gavom už nenašias žemes, o kitais jau tikriausiai nebe“, – skundėsi ūkininkas.
Ūkininkai: valdžia ne padeda, o trukdo
Iš Telšių rajono atvykę ūkininkai piktinosi, kad valdžia apkraudama įstatymais, jiems trukdo dirbti.
„Pavyzdžiui, mėšlą anksčiau galėjome išvežti iki gruodžio 1 d. ar net iki Naujų metų. O pernai tai padaryti reikėjo jau iki lapkričio vidurio. Jeigu oro sąlygos leidžia, kodėl neleidžiama ūkininkams mėšlą skleisti ir vėliau, juk tai gamtos tikrai neteršia.
Rašom laiškus, siunčiam raštus, bet žemės ūkio ministras ir ministerija mūsų negirdi. Negana to, dalis ūkininkų dėl mėšlo gavo ir baudų. O jų dydis priklauso nuo ūkio dydžio ir pažeidimo, atskaičiuoja ir neišmoka dalies procentų nuo skiriamų metinių išmokų. Dideli piniginiai nuostoliai susidaro“, – piktinosi ūkininkas.
Kitas irgi iš Telšių atvykęs ūkininkas sakė, kad apskritai Lietuvoje yra vykdoma netinkama žemės ūkio politika.
„Lietuva yra agrarinė šalis. Keista, kad valdžia neskatina žemės ūkio, nes mūsų produktai Europoje yra labai vertinami. O ministras ir jo ministerija nevertina mūsų gaminamos produkcijos. Tikrai keista, kad Europa mums skiria pinigus, o valdžia apkraudama įstatymais juos bando atimti“, – skundėsi ūkininkas.
Anot jo, darbams atlikti reikia geros technikos.
„Ir šie traktoriai, su kuriais atvykome, mums yra labai reikalingi, jie kainuoja didelius pinigus, tik su parama galėjome juos įsigyti. Juk už tuos traktorius, turime išsimokėti bankams, jie ne mūsų, o bankų.
Traktoriai nevažiuos be kuro, o jis irgi brangsta. Surenkamas akcizas turėtų būti skiriamas kelių infrastruktūrai ir jų gerinimui, bet ūkininkai, juk keliais nevažinėja. Tad kam skiriamas mūsų akcizas ir kodėl jis padidėjo?“ – retoriškai klausė ūkininkas.
Jaunimas ūkininkauti nenori
Ūkininkas pastebėjo, kad žiūrėdami į ūkininkų džipus ar traktorius žmonės kartais piktinasi.
„Tačiau juk džipus perkame ne iš gero gyvenimo, o todėl, kad rudenį kitaip laukų ir gyvulių negalime pasiekti“, – tikino vyras.
Tačiau jis tikino, kad Vilniuje nepastebėjo piktų žvilgsnių.
„Priešingai, visi mojuoja ir mus palaiko“, – džiaugėsi ūkininkas.
Kitas ūkininkas atkreipė dėmesį, kad žemdirbiai irgi planuoja savo išlaidas ir turi įsipareigojimų tiek tiekėjams, tiek bankams.
„Tačiau atrodo, kad valdžia to nesupranta ir iš anksto nepasako, kad sumažins išmokas. O mes juk skaičiuojamės ir pajamas ir išlaidas. Ką daryti, kai tų pinigų negauname, iš ko mums gyventi? Iš ko mokėti paskolas? Juk nesumokėjus įmokų mums skaičiuojami delspinigiai ir bankas įtraukia į nemokių klientų sąrašą“, – skundėsi ūkininkas.
Vyras pasakojo, kad turi mišrų ūkį, augina ir gyvulius, ir javus.
„Dirbu kiekvieną dieną nuo ryto iki vakaro, juk turint gyvulių nėra nei išeiginių, nei atostogų. Dabar gyvulius palikau prižiūrėti tėvams. Tačiau jiems irgi sunku, mums visiems sunku. Asmeninio gyvenimo nebelieka, o gyventi mes norime ne tik ūkyje“, – kalbėdamas graudinosi ūkininkas.
Jo kolega pridūrė, kad jaunimas todėl ir nenori ūkininkauti, nes tai yra sunkus darbas.
„Yra ūkininkų, kurie su mielu noru viską parduotų ir eitų dirbti kitokį darbą, tačiau negali, nes yra įsipareigoję bankams“, – sakė ūkininkas.
Gatvės jau užpildytos
Protesto organizatorės – Lietuvos žemės ūkio tarybos darbo grupės narys Dainius Arlauskas sakė, kad apie 1300 sunkiosios technikos vienetų jau užpildė pagrindinę sostinės gatvę ir jos prieigas. Visą ją bandoma sutalpinti miesto centre.
„Gedimino prospektas jau beveik užsipildęs, taip pat aikštelė (prie Seimo – BNS) beveik pilna. Skaičiuojam, kad čia yra apie 600 traktorių ir tai yra pusė tiek, kiek atvažiuos. (...) Kiti bus nukreipti į kitas aikšteles, konkrečiai vietos dar negaliu pasakyti“, – BNS antradienį po pietų sakė D. Arlauskas.
Traktoriai rikiuojasi dviem eilėmis visame Gedimino prospekte nuo Seimo iki Katedros, ant jų – plakatai su šūkiais, ant vieno traktoriaus padėtas didelis karstas, keli pasikabinę nuotraukas su asilo kūnu ir žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko galva. Įvairių sumontuotų ministro nuotraukų yra daugybė.
Ūkininkai nakvos viešbučiuose
Protesto dalyviai nusiteikę pozityviai, dalis jų susibūrę į grupeles, kartu gurkšnoja arbatą, valgo sumuštinius. Ūkininkai BNS teigė, kad bendros vietos susitikimams antradienį neturi, todėl stoviniuoja prie savo technikos. Kai kurie jų nakvynei ketina važiuoti namo, iš toliau atvykusieji nakvos viešbučiuose ar pas draugus, gimines.
„Neturim nieko (išsinuomavę nakvynei – BNS), važiuosim namo. (...) Atvažiuos mašina ir mus paims“, – BNS sakė Utenos rajono ūkininkas Remigijus Juodka.
„Palyginus su tais nuostoliais, kuriuos patiriame, tai čia jau nebedideli nuostoliai. (...) Viešbutį („Neringos“ – BNS) mes pasiėmėme, kaip kas, kas pas gimines, kas viešbutį“, – BNS pasakojo Rokiškio rajono augalininkystės ūkio savininkas Dainius Mikalaičiūnas.
Jis pridūrė, kad čia atvykę protestuotojai išleido nemažai lėšų – vien kuras važiuojant didelį atstumą traktoriumi daug kainuoja. Tačiau, anot jo, problemos yra itin rimtos, todėl ūkininkai pasiryžę aukotis.
„Jeigu čia atvažiavome, tai žinokit, gresia užsidarymas. Nes mes šiaip kantrūs esame, be reikalo nevažiuojame. Jeigu niekas nesikeistų, tai kitais metais (...) užsidarome. (...) Plius minus (atvažiuoti su traktoriumi – BNS) kainavo apie 300 eurų“, – sakė Rokiškio ūkininkas.
Iš Gedimino prospekto nesitrauks
Proteste dalyvaujantys ūkininkai BNS pasakojo, kad jei valdžios atstovai su jais tinkamai nesikalbės, jie su technika Gedimino prospekte stovės „kad ir dvi savaites“. Kai kurie ūkininkai teigė iki Vilniaus traktoriumi važiavęs visą naktį.
Gedimino prospektu automobilių eismas nevyksta, tačiau dalyje sankryžų automobiliai jį gali kirsti, spūsčių nėra. Ant kiekvieno traktoriaus yra specialus numeris, kuriuo organizatoriai gali atsekti jo savininkus. Šalia traktorių prospekte yra vietos pravažiuoti policijos, greitosios pagalbos automobiliams.
Garsiai signalizuodamos traktorių kolonos Gedimino prospektu su policijos palyda pradėjo važiuoti nuo maždaug 10 val. ryto. Vėliau technika stojo į tam skirtas vietas, o trečiadienį ir ketvirtadienį prie Vyriausybės rūmų vyks protesto renginiai.
D. Arlauskas kiek anksčiau BNS sakė, kad protesto mastas jau pranoko planus – į sostinę gali suvažiuoti apie 1 tūkst. traktorių ir kitos sunkiosios technikos. Tuo metu Gedimino prospekte pagal leidimą gali stovėti 500 traktorių ir miškavežių.
Ūkininkai kalbėsis su valdžios atstovais
Vilniaus apskrities policijos atstovas Tomas Bražėnas kiek anksčiau BNS teigė, jog policija į Vilniaus centrą iki vidurdienio palydėjo 500 technikos vienetų, incidentų neužfiksuota. Pasak jo, žemdirbių technikai nebetelpant sostinės centre, jas gali būti nurodyta parkuoti prie Gariūnų.
Privačių miškų savininkų asociacijos koordinatorius, miškininkas Mečislovas Balandis antradienį BNS teigė, kad proteste dalyvaus apie 50 miškovežių – kaip ir buvo planuota.
Trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 11 iki 16 val. prie Vyriausybės rūmų vyks ūkininkų ir jų rėmėjų protesto akcija. Joje, įvairiais duomenimis, tikimasi nuo dviejų iki penkių tūkstančių dalyvių.
Su protestuotojais trečiadienį žada susitikti žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
K. Navickas antradienį pranešė, kad jau yra pateikti pasiūlymai grąžinti dyzelino lengvatą žemdirbių automobiliams, taip pat iki 41 euro sumažinti suskystintų naftos dujų (SND) akcizą.
Įspėjo apie protestą
Patys ūkininkai dar prieš atvykdami protestuoti, įspėjo vilniečius, dėl sutrikdyto eismo ir nepatogumų.
„Iš anksto atsiprašome aplinkinių miestų ir miestelių šalia sostinės bei Vilniaus miesto gyventojų ir svečių dėl šią savaitę vykdomos žemdirbių protesto akcijos galimų nepatogumų. Jos metu gali būti suvaržytas transporto eismas pačiame mieste ir jo prieigose, sutrikdytas kasdieninis Jūsų gyvenimas, ne pagal įpročius ir poreikius galimybės važiuoti ir parkuoti transporto priemones“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė Lietuvos žemės ūkio taryba.
Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas tikino, kad situacija, vykdant žemės ūkio politiką, pasiekė netoleruotiną ribą.
„Lietuvos žemdirbių bendruomenė vertina Premjerės Ingridos Šimonytės pastangas atsakyti raštu į susidariusią situaciją bei norimą užmegzti dialogą. Tačiau tą pačią žemdirbių bendruomenę skaudina ilgą laiką Žemės ūkio ministerijos skleista netiesa, manipuliavimas skaičiais viešoje erdvėje, dalies informacijos sakymas, o reikšmingos – nutylėjimas.
Žemdirbiai ilgai prašė išklausyti jų problemas, pateikdami faktus, argumentus su pavyzdžiais, kurie padėtų tas problemas spręsti. Deja, šiuo metu belieka tik Premjerė, kuri, tikimės, ieško ir ras būdų konstruktyviai išeiti iš šios sudėtingos situacijos. Tuo metu Žemės ūkio ministras šiuo metu išvykęs į Briuselį, kai traktoriai atvyko į Vilnių. Tikimės žemės ūkio ministras neliks slėptis Briuselyje ir sulauksime jo V. Kudirkos aikštėje susitinkant su žemdirbiais“, – rašė I. Hofmanas.
Reikalauja keisti žemės ūkio politikos sprendimus
Portalas tv3.lt primena, kad palaikydami protestus Lietuvos žemės ūkio rūmai aplinkos ir žemės ūkio ministrams sausio pradžioje įteikė rezoliuciją su maždaug 30 reikalavimų, įskaitant siūlymą politinėms partijoms pasirašyti žemės ūkio ir kaimo plėtros ilgalaikę strategiją kaip nacionalinį susitarimą.
Tačiau Žemės ūkio taryba teigia atsiribojanti nuo Lietuvos žemės ūkio rūmų veiksmų. Jie susitiko su premjere Ingrida Šimonyte ir jai išdėstė problemas ir reikalavimus.
Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio komisaras Januszas Wojciechowskis (Janušas Voicechovskis) susitikęs su Tarybos atstovais sausio 11 dieną žadėjo pateikti sprendimus dėl daugiamečių pievų atstatymo. Sausio 23 d. šį klausimą jis aptars susitiks su žemės ūkio ministru K. Navicku.
