Verslas

Klaipėdos apygardos teismas antradienį planuoja atversti klaipėdiečio verslininko Vladimiro Stefanovo, kaltinamo bandymu legalizuoti 91 mln. eurų, gautų už karinės ir dvejopos paskirties prekes, bylą. Praėjusiame teismo posėdyje lapkričio pabaigoje to padaryti nepavyko šiam nespėjus susipažinti su bylos medžiaga, išversta į rusų kalbą.

Seimui antradienį teikiamas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo įstatymo projektas. Juo siūloma apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą ir taip pamažu atsisakyti 1 ir 2 centų monetų.  Kainas apvalinti numatoma nuo 2025 metų gegužės, kai verslas jau bus prisitaikęs dirbti su išmaniaisiais kasos aparatais.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė siūlymui 20 proc., arba 122 eurais – iki 747 eurų  padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį  (NPD).  Už Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas balsavo 114 Seimo narių, o susilaikė aštuoni.   Jei NPD būtų padidintas, daugiau pajamų „į rankas“ gautų žmonės, uždirbantys iki 2167 eurų per mėnesį „ant popieriaus“, arba vieną 2024 metams planuojamą vidutinį darbo užmokestį (VDU). „Sodros“ duomenimis, iki vieno VDU uždirba 811 tūkst.

Pastaruoju metu gyventojai buvo skatinami įsirengti saulės elektrines ir tapti gaminančiais vartotojais. Esą taip darydami jie ne tik prisideda prie švaresnės aplinkos, bet ir gauna mažesnes sąskaitas už elektrą. Vis dėlto tūkstančiai gyventojų liko šokiruoti, kai praėjusią savaitę gavo laiškus iš Elektros skirstymo operatoriaus (ESO), kuriam permokėjo milijonus eurų. Juose gaminantiems vartotojams pranešama apie daug blogesnes sąlygas ir kainas, kurios bus taikomos nuo kitų metų pradžios.

Skelbiama, kad maisto produktų kainos mažėja. Valstybės duomenų agentūra nurodo, kad pigo paukštiena, cukrus, sultys. Bet kaip yra iš tikrųjų? Kodėl realybėje parduotuvių lentynose žmonės tokių pokyčių nepastebi, o prekybininkai kalba apie dar vieną maisto kainų šuolį po naujųjų metų? Apie tai naujausioje Edmundo Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre“ diskutuoja: „Norfos“ tinklo vadovas Dainius Dundulis, „Luminor“ banko vyresnysis ekonomistas Žygimantas Mauricas, kainų lyginimo portalo „Pricer.

Didžiausias kelionių organizatorius Baltijos šalyse „Novaturas“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su oro linijų bendrove „Heston Airlines“, vykdančia užsakomuosius ir išperkamosios nuomos su įgula skrydžius, pirmadienį pranešė bendrovė. Nuo kitos vasaros sezono ši bendrovė taps pagrindine Estijoje veikiančio padalinio „Novatours“ skrydžių partnere ir skraidins keliautojus iš Estijos.

Šaltuoju metų laiku išauga sergančiųjų skaičius. Todėl nemaža dalis gyventojų kreipiasi ligos išmokos. „Sodra“ suskaičiavo, kiek pinigų galima gauti, kiek laiko išmoka skiriama ir kur dėl jos kreiptis. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Ramunė pasakojo, kad jau dvi savaites nedirba, nes serga ir turi nedarbingumą. „Turiu problemų su sąnariais. Dirbu gamybos įmonėje ir abejoju, ar galėsiu grįžti į darbą. Iki pensijos man liko pusmetis. Todėl naujo darbo ieškotis neverta.

Metinė infliacija Čekijoje, spalį siekusi 8,5 proc., lapkritį smuko iki 7,3 proc., parodė šalies statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Rinkose buvo prognozuota, kad metinės infliacijos rodiklis šalyje paskutinį rudens mėnesį nusileis iki vidutiniškai 7,2 proc., rašo portalas „Trading Economics“. Prie metinės infliacijos mažėjimo kone labiausiai prisidėjo būsto ir komunalinių paslaugų kainos – jų metinis augimo tempas sulėtėjo nuo 19,6 proc. spalį iki 17 procentų.

Jau tryliktus metus iš eilės „Google“ pateikia sąrašus tendencijų, ko šiemet internete ieškojo Lietuvos gyventojai. Lietuvos gyventojų dėmesio centre 2023-aisiais buvo pasaulio krepšinio čempionatas, Izraelio ir „Hamas“ karas, Lietuvos savivaldybių tarybų ir merų rinkimai, „Barbenheimeris“ ir  didžiausia Lietuvos istorijoje paramos akcija „Radarom“. „Google“ padeda žmonėms geriau suprasti pasaulį, kuriame gyvename.

Lenkijos valiuta – zlotas – per pastarąjį laikotarpį sustiprėjo. Ekonomistas sako, kad tai nėra gera žinia tiems, kurie neretai vykstą į kaimyninę šalį apsirpikti. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas socialiniame tinkle „Facebook“ teigė, kad zloto kurso grafikas leidžia numanyti, kas galėjo lemti lenkiškos valiutos sustiprėjimą. O tai gali reikšti, kad dabar už 1 eurą lietuviai Lenkijoje nusipirktų mažiau prekių nei anksčiau, kai zloto vertė nebuvo tokia stipri.

Latvijos valstybės saugumo tarnyba pradėjo baudžiamąjį procesą prieš Latvijoje registruotos bendrovės atstovus dėl tariamo elektroninių komponentų, skirtų kariniams tikslams, tiekimo Rusijai. Saugumo tarnyba naujienų agentūrai LETA pranešė, kad baudžiamasis procesas pradėtas lapkričio 28 dieną pagal Baudžiamojo įstatymo straipsnį dėl Europos Sąjungos sankcijų Rusijai pažeidimų.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ šiemet sausį-lapkritį gavo 193 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 10,1 proc. mažiau nei 2022 metais tuo pačiu metu. Vien lapkritį grupės pajamos siekė 19,7 mln. eurų – 3 proc. daugiau nei pernai, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Vilvi Group.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio valdoma kompanija „Agrokoncernas“ skolinga 6 mln. eurų neįvardijamam trąšų tiekėjui, kuriam 2022 metais buvo pritaikytos tarptautinės sankcijos, skelbia tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“, išnagrinėjęs bendrovės Registrų centrui pateiktas ataskaitas.  „Iki karo turėjom įsiskolinimą. (...) Turėjom kreditavimą keletui mėnesių. Prasidėjo karas, pasakėm „stop, mes su jumis nedirbam“, ir taip pasiliko viskas.

Metinė infliacija Rusijoje lapkritį pakilo nuo 6,7 proc. mėnesiu anksčiau iki 7,5 proc., pasiekusi aukščiausią lygį nuo 2023 metų vasario, parodė federalinės statistikos tarnybos („Rosstat“) paskelbti duomenys.

Defliacija Kinijoje lapkritį dar padidėjo, parodė savaitgalį paskelbti oficialūs duomenys, o tai rodo, su kokiais sunkumais susiduria antra pagal dydį pasaulio ekonomika, siekdama atgaivinti slūgstančią paklausą.

„Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros tinklą valdanti įmonė „LTG Infra“ iki kitų metų gegužės turės sutvarkyti 3 tūkst. tonų Radviliškyje sukauptų ir naudoti netinkamų medinių pabėgių, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Departamentas „LTG Infrai“ pateikė privalomąjį nurodymą, pagal kurį bendrovė pradėjo tvarkyti 38,5 tūkst. vienetų senų medinių pabėgių. Bendru sutarimu jie turi būti sutvarkyti iki kitų metų gegužės 23 dienos.

Kyjivas pirmadienį pranešė, kad didžiausias Ukrainos ir Lenkijos pasienio punktas, per kurį gabenami kroviniai, vėl veikia įprastu režimu, nors Lenkijos vežėjai kelias savaites rengė protestus, trukdydami vilkikų vairuotojams kirsti sieną. Nuo lapkričio Lenkijos vežėjai, reikalaujantys, kad jų konkurentai iš Ukrainos gautų įvažiavimo leidimus, paralyžiavo sunkvežimių eismą keturiuose sienos kirtimo punktuose. „Jahodyno-Dorohusko kontrolės punkto blokada baigėsi.

Jau netrukus visam laikui bus uždaryta parduotuvė „Maxima“, esanti adresu Ukmergės  g. 223-3. Tinklas uždaro ir kai kurias kitas parduotuves, tačiau atidaro ir naujų. Uždaromos tos parduotuvės, kurios neatitinka įmonės standartų. „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė priminė, kad jos atstovaujama bendrovė veikia jau daugiau nei 30 metų. Esą per tuos metus įmonė nuolat keitėsi, keičiasi ir dabar.

Latvijos gynybos sektoriaus finansavimas kitąmet pasieks 1,28 mlrd. eurų, arba 2,4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), ir bus 141,56 mln. eurų didesnis negu šiemet, naujienų agentūrai LETA pranešė gynybos ministerijos atstovė Daniela Reihenbaha. Anot jos, gynybos biudžetas kasmet bus palaipsniui didinamas – 2025 metais jis pasieks 2,5 proc. BVP, o 2026-aisiais – 2,75 procento. Taip pat planuojama, kad 2023–2027 metais į gynybos biudžetą kasmet bus papildomai investuojama 200 mln.

Biokuras per savaitę Lietuvoje pabrango 3,2 proc., bet jo kaina išliko 13 eurų mažesnė nei tuo pat metu pernai, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Grudžio 4-10 dienomis biokuro kaina siekė 22,77 euro už megavatvalandę (MWh), o prieš metus – 35,91 euro. TTF prekybos taške Nyderlanduose kainų vidurkis per savaitę sumažėjo 8 proc. – nuo 44,7 eurų už MWh iki 41,1 eurų.

Lenkų vežėjams pastarąjį mėnesį pasienyje blokuojant Ukrainos sunkvežimius, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda viliasi, kad šį klausimą imsis spręsti naujoji Lenkijos vyriausybė. „Tikrai aš norėčiau, kad šitą klausimą imtųsi spręsti naujoji Lenkijos vyriausybė. Ji netrukus bus suformuota, čia jau valandų klausimas“, – BNS pirmadienį Taline sakė šalies vadovas.

Patvirtinta 2024 metų darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvota – šalies įmonės galės paprasčiau įdarbinti 40,25 tūkst. trūkstamų profesijų žmonių – 4,3 tūkst. daugiau nei anksčiau buvo numatyta šiems metams, tačiau tiek pat, kiek numato lapkričio pabaigoje padidinta šių metų kvota.  Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės praėjusį penktadienį pasirašytas įsakymas numato, kad 25,1 tūkst. užsieniečių kitądet galės dirbti vežėjų ir kitų paslaugų įmonėse, 9,8 tūkst.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo švelniau bausti daugiabučių ar kitų patalpų administratorius už prastą darbą – jis siūlo leisti savivaldybei inicijuoti administratoriaus atšaukimą, jeigu tris kartus per metus jis būtų įspėtas arba nubaustas už veiklą konkrečiame daugiabutyje.     Be to, komitetas siūlo antrą kartą per vienerius metus atšauktam administratoriui neleisti 12 mėnesių pretenduoti dirbti toje savivaldybėje.

Metinė infliacija Danijoje, spalį siekusi vos 0,1 proc. ir buvusi mažiausia per daugiau kaip trejus metus, lapkritį šoktelėjo iki 0,6 proc., parodė nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Paskutinį rudens mėnesį paspartėjo alkoholinių gėrimų ir tabako (nuo 2,2 proc. spalį iki 2,9 proc.), poilsio ir kultūros prekių ir paslaugų (nuo 4,8 iki 5,1 proc.) bei įvairių prekių ir paslaugų (nuo 3,9 iki 4 proc.) kainų metinis augimo tempas.

Vidutinė elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje lapkritį siekė 105 eurus už megavatvaladę (MWh) ir, palyginti su spaliu, augo 20 proc., o palyginti su 2022 metų lapkričiu, ji mažėjo daugiau nei dukart, pranešė Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (VERT). Anot VERT, didžiausios įtakos kainų pokyčiams lapkritį darė elektros vartojimo augimas, o dėl mažėjusios vėjo elektrinių gamybos didesne galia dirbo brangiau elektrą gaminančios elektrinės.

Atsiradus paklausos mažėjimo ženklų ir esant didelei pasiūlai, Europos gamtinių dujų ateities sandorių kaina pirmadienį smuko žemiau 37 eurų už megavatvalandę, pasiekusi žemiausią per daugiau kaip du mėnesius lygį. Gamtinių dujų kaina prekybos ateities sandoriais TTF sistemoje pirmadienį iki maždaug 12 val. 35 min. Lietuvos laiku krito 5 proc. iki 36,67 euro, rodo portalo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.

Lapkritį Lietuvoje naujai įregistruoti 398 lengvieji keleiviniai elektromobiliai, iš jų 153 buvo nauji, ir 245 naudoti, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. Lapkritį grynieji elektromobiliai sudarė 6,99 proc. visų naujų lengvųjų automobilių rinkos. Gruodžio 1-ąją šalyje iš viso buvo 11,1 tūkst. lengvųjų elektromobilių, taip pat – 378 lengvieji komerciniai elektromobiliai. Iš viso elektra varomi keleiviniai automobiliai užima 0,65 proc.

Įvairioms frakcijoms priklausantys Seimo nariai siūlo nuo 2024 metų liepos dar labiau sugriežtinti azartinių lošimų prieinamumą – jie siūlo leisti lošti tik nuo 21-erių. Dabar lošėjų amžiaus riba yra 18 metų, o kazino – 21-eri.  Tokią Azartinių lošimų įstatymo pataisą Seime įregistravo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Justas Džiugelis.

Estijos parlamentas praėjusios savaitės pabaigoje vykusiame papildomame posėdyje priėmė 2024 metų valstybės biudžeto įstatymą.  Už kitų metų valstybės biudžetą 101 vietos parlamente balsavo 58 deputatai, o prieš – 31. Pagal 2024 metų valstybės biudžeto įstatymą, kurį inicijavo vyriausybė, kitų metų valstybės biudžeto pajamos sieks 16,8 mlrd. eurų, o išlaidos – 17,7 mlrd. eurų. Palyginti su šiais metais, pajamos didės 7,7 proc., o išlaidos – 4,9 procento.

Vėjo jėgainėms pagaminus daugiau elektros, vidutinė elektros rinkos kaina praėjusią savaitę „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje mažėjo 11 proc. iki 131 euro už megavatvalandę (MWh).  „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius sako, kad praėjusią savaitę dėl nusistovėjusių orų elektros suvartojimas augo itin nežymiai, o vėjo jėgainės pagamino daugiau elektros. „Didžiąją dalį elektros suvartojimo užtikrino importas ir vietinės šiluminės elektrinės.

Siekiant sugriežtinti kriptovaliutų rinkos priežiūrą siūloma įmones įpareigoti nuolat išlaikyti 125 tūkst. eurų nuosavą kapitalą, o Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) suteikti teisę uždrausti pažeidėjams teikti paslaugas. Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, tai būtina padaryti dar iki 2025 metų, kai įsigalios europinis kriptoturto rinkų reglamentas (angl.

Pirmadienį atidarytas atnaujintas į Pabradės poligoną vedančio kelio Pabradė-Meškerinė ruožas. Maždaug 6 kilometrų ilgio kelio remontas kainavo apie 10 mln. eurų, pusmetį trukę darbai finansuoti laikinojo bankų solidarumo įnašo lėšomis. Teigiama, kad tai itin kokybiškai ir greitai įgyvendintas projektas. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad šis kelias užtikrins sąjungininkams geras susisiekimo sąlygas tarp karinių ir kitų teritorijų.

Pastangos padėti Rusijos užpultai Ukrainai išgabenti savo žemės ūkio produkciją atskleidė nepakankamas Baltijos šalių transporto galimybes, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Taline paraginęs spartinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ įgyvendinimą.  „Mūsų pastangos padėti Ukrainai transportuoti žemės ūkio produktus parodė nepakankamus jungčių pajėgumus Baltijos šalyse.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. Vilniuje keičiasi atliekų rūšiavimo tvarka – gyventojai turės rūšiuoti ne tik plastikines, popierines, metalines ar stiklines pakuotes bei antrines žaliavas, bet ir maisto atliekas.  Siekiant, kad perėjimas prie naujosios tvarkos būtų kuo paprastesnis, jau nuo šiandien (gruodžio 11 d.) vilniečiai gali be papildomo mokesčio atsiimti maisto rūšiavimui skirtas priemones – vienkartinius oranžinius maišelius ir specialias daugkartinio naudojimo talpas.

Maždaug 1,4 mln. Lietuvos gyventojų kaupia papildomai pensijai II pakopos pensijų fonduose. Į juos kiekvieną mėnesį pervedama dalis žmonių atlyginimo. Dėl to darbuotojai į rankas gauna mažiau pinigų. Tačiau, baigę darbinę karjerą, jie gali tikėtis papildomų išmokų prie įprastų senatvės pensijų – jos siekia nuo 9,1 iki 348 eurų. Šie priedai vadinami pensijų anuitetais, o lapkritį juos gavo 2729 gyventojai. Vidutinis anuitetas, jiems mokėtas lapkričio mėnesį, buvo 64,58 euro.

Baltijos jūros regiono elektros perdavimo sistemos operatorės įsipareigojo padėti Lietuvai, Latvijai ir Estijai iki 2025 metų vasario sinchronizuoti tinklus su Vakarų Europa.

Pastaraisiais mėnesiais, kone visi maisto prekių tinklai trimituoja apie akyse mažėjančias maisto produktų kainas ir taiko kitus pirkėjų viliojimo triukus, tačiau maisto vartotojai užsukę į prekybos tinklus vietoje žadėto pigumo mato tas pačias kainas.  Apie tai – šiandien TV3 laidoje „Dėmesio centre“.  „Varškė buvo euras, kai pakilo iki 1,30 tai taip ir liko. Nu, ne, nesijaučia“, – laidos žurnalistui teigė pirkėjas.

Leidus pasiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas anksčiau laiko, tai padarytų 43 proc. juose kaupiančių šalies gyventojų, rodo naujas tyrimas. Fondų valdytojai tikisi, kad tokie siūlymai nebus įteisinti ir neišbalansuos gerai veikiančios sistemos.  Vis dėlto apklausa rodo, kad 46 proc. pensijų fondų dalyvių kaupiamų lėšų neliestų, net jeigu tokia galimybė būtų.

Trūkstant aukštos kvalifikacijos elektros ir dujų įrenginius prižiūrinčių specialistų bei šių metų pabaigoje baigiantis pereinamajam laikui vyresniems darbuotojams įgyti būtiną išsilavinimą, Seime skinasi kelią pataisa, leidžianti ilgiau dirbantiems energetikos inžinieriams turėti ir žemesnį nei aukštąjį koleginį išsilavinimą.  Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija pirmadienį pritarė tokiems Energetikos įstatymo pakeitimams, tačiau jie negaliotų jauniems specialistams.

Lietuvos oro uostams (LTOU) tikintis, kad kitų metų pavasarį ir vasarą keleivių srautai sugrįš į priešpandeminį lygį, įmonė ieško dar beveik 40 darbuotojų – 35 keleivių patikros, oro uosto saugumo specialistų ir trijų terminalo asistentų. Didžioji jų dalis bus įdarbinta Vilniuje, pranešė LTOU. „35 žmonės yra konkrečiai į Vilnių ir dauguma jų yra aviacijos saugumo inspektoriai, dar papildomai asistentai yra.

Latvijos valstybinės energetikos grupės „Latvenergo“ valdoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“ iki 2030 metų į vėjo parkus ketina investuoti apie 1,3 mlrd. eurų, sako „Elektrum Lietuvos“ vadovas Martynas Giga. „Grupės planai iki 2026 metų turėti 600 megavatų (MW) vėjo parkų. Iki 2030 metų – 2,3 gigavato (GW). Lietuvoje iki to laiko realu pastatyti 800 MW. Jei padauginsime iš 1,7 mln. eurų už MW, turėsime maždaug 1,3 mlrd. eurų investicijas.

Tarptautinės grupės „Belor Group“ valdoma Lietuvos trąšų prekybos bendrovė „Belor“ pernai gavo 83 mln. eurų pajamų – 3,5 karto daugiau nei 2021 metais (24 mln. eurų).  Įmonė teigia, kad dėl dabartinių sąlygų rinkoje – nestabilumo dėl Rusijai ir Baltarusijai įvestų sankcijų bei ekonominio sąstingio – investicijos neplanuojamos, o šių metų rezultatus prognozuoti sunku, nors siekiama išlaikyti 2022-ųjų lygį. „Prognozuoti 2023 ir vėlesnių metų pardavimus dėl šiandieninių aplinkybių sudėtinga.

Tarptautiniam Stokholmo arbitražui prieš savaitę paskelbus sprendimą 7 metus nagrinėtame Prancūzijos energetikos koncerno „Veolia“ ir Vilniaus miesto ginče, „Veolia“ teigia miestui išmokėsianti beveik 35 mln. eurų kompensaciją.    „Veolia“ ir „Vilniaus energija“ savivaldybei bei Vilniaus šilumos tinklams (VŠT) sumokės 17,9 mln. eurų ir apie 16,8 mln. eurų palūkanų – iš viso 34,7 mln. eurų“, – komentare sakė už „Veolia“ veiklą Lietuvoje atsakingas bendrovės direktorius Pawelas Orlofas.

Gyventojai skundžiasi, kad maistui tenka išleisti reikšmingą dalį savo pajamų. Valdžia užsimojo žmonėms padėti, todėl nuo sausio 1 d. leido prekybininkams pigiau prekiauti pasibaigusio galiojimo maisto produktais. Patys prekybininkai šį siūlymą vertina atsargiai ir tikina, kad kol kas neskubės lentynose dėlioti prekes su pasibaigusiu galiojimu.

Sekmadienį iškilmingai atidaryta dujotiekio jungtis tarp Serbijos ir Bulgarijos, suteiksianti prieigą prie Azerbaidžano išteklių ir turinti sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, pranešė serbų valstybinė televizija RTS. „Mes gausime kitą išteklių šaltinį“, – renginyje netoli pietinio Nišo miesto sakė Serbijos energetikos ministrė Dubravka Djedovič Handanovič, skelbia RTS.

Minint tarpukario Lietuvos lėktuvų konstruktoriaus Antano Gustaičio sukurto orlaivio pirmojo skrydžio šimtąsias metines, ruošiamasi atkurti jo sukurto lėktuvo ANBO II kopiją. Ji bus eksponuojama Lietuvos aviacijos muziejuje. Muziejaus vadovas Mindaugas Kavaliauskas sako, kad būtent šis modelis pasirinktas siekiant išlaikyti A. Gustaičio sukurtų lėktuvų seką – pirmojo, 1925 metais pagaminto orlaivio ANBO I originalas jau eksponuojamas Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Dantų tvarkymas ir kitos odontologinės ar burnos higienos paslaugos yra aktualios visiems. Ne paslaptis, kad jos skaudžiai pakrato piniginę. Vis tik yra sąrašas odontologijos paslaugų, kurios Lietuvoje, apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), yra nemokamos. Tačiau nemažai gyventojų apie tai tiesiog nežino, nes klinikos galimai juos apgaudinėja.

Marijampolės taryba nusprendė už 1,9 mln. eurų įsigyti likusias miesto sporto maniežo dalininko teises ir taip tapti vienintele komplekso valdytoja. Kaip nurodoma sprendime, Marijampolės savivaldybė šiuo metu turi pusę įstaigos „Marijampolės futbolo klubas“, valdančios sporto maniežą, dalininko teisių.  Dar 45 proc. teisių priklauso bendrovei „Valmasta“, o likusieji 5 proc. – bendrovei „Sumeda“. Abi įmonės yra nusprendusios turimas teises parduoti.

Vilniuje vis aktyviau kovojama su KET pažeidėjais. Jau nuo pirmadienio (gruodžio 11 d.) pradeda važinėti automobilis, kuris skenuos kitų transporto priemonių valstybinius numerius ir fiksuos pažeidimus. Apie tai Vilniaus miesto savivaldybė pirmadienio rytą žada pristatyti žurnalistams.