Verslas

Šiuo metu augant kainoms ir sąskaitoms už komunalines paslaugas, gyventojams svarbus kiekvienas uždirbamas euras. Tačiau valstybė verčia gyventojus pensijų kaupimui skirti vidutiniškai 30 eurų per mėnesį. Per metus susidaro jau 360 eurų.  Įvairios institucijos tikina, kad šie pinigai žmonėms pravers senatvėje. Tačiau gyventojai atkerta, kad sąskaitas apmokėti reikia dabar. Be to, ne visi yra informuojami, kad nuo jų algų atskaičiuojami pinigai.

Ne vienam ir ne dviem, o tikriausiai šimtams jaunų tėvų Lietuvoje teko susidurti su būsto nuomos problema, nes didžioji dalis nuomotojų savo turtą užleidžia su sąlyga, kad jame nebus vaikų.

Teigiama, kad kuo daugiau gyventojai mokesčių sumokės, tuo didesnes socialines garantijas jie turės. Pavyzdžiui, kuo didesnis gyventojų atlyginimas ir sumokamos įmokos, tuo didesnė ir jų nedarbo išmoka bus, jeigu jie neteks darbo. Tačiau ne visos išmokos priklauso nuo atlyginimo dydžio.

Lapkričio antroje pusėje iškritus pirmajam sniegui prekybos tinkluose išaugo automobilių priežiūrai skirtų žiemos prekių paklausa. Pasak prekybos tinklų atstovų, taip pat populiarus žiemos sporto inventorius bei žieminės pirštinės.   „Vos gausiau iškritus sniegui ženkliai šoktelėjo gremžtukų, skirtų ledui nuo automobilių stiklų valyti, grandiklių bei sniego valymo šepečių paklausa.

Imant būsto paskolą galima rinktis kintamas arba fiksuotas palūkanas, tačiau pastarąsias renkasi vos 4 proc. Lietuvos gyventojų. Vadinasi, didžiajai daugumai lietuvių palūkanų dydis yra nepastovus ir sudaro tik dar daugiau neplanuotų išlaidų. Bankai Lietuvoje tikina, kad tam įtakos jokios nedaro – klientams visada yra pasiūlomi ir apytiksliai apskaičiuojami abu variantai. Taigi žmonės patys pasirenka tas palūkanas, kurių dydis pastoviai kinta.

Pastaruosius dvejus metus dėl koronaviruso valdžios įstaigos nerengdavo didesnių šventinių susibūrimų darbuotojams. Tačiau šiais metais grįžtama prie ankstesnių tradicijų. Prezidento, Seimo ar Vyriausybės kanceliarijose, ministerijose darbuotojams rengiamos skirtingos kalėdinės staigmenos. O kai kur jie susimokės patys. Portalas tv3.lt paklausė šių institucijų, kaip su darbuotojais planuojama švęsti šventes, kokios premijos ar dovanos laukia jų ir jų vaikų. Taip pat, kiek tam numatyta pinigų.

Vilniuje vidutinės butų kainos jau senokai perkopė 100 tūkst. eurų. Tuo metu regionuose, mažesniuose miesteliuose butą galima įsigyti penkis kartus pigiau. Tačiau pasirinkimo trūksta, gyventojai pirktų ir naujos statybos butus, tik vystytojams jų statyti neapsimoka.  Tuo metu ekonomistas tikina, kad plėsis didžiųjų miestų priemiesčiai, žmonės kelsis gyventi ir į mažesnius miestuose, ypač jeigu ten ras ne tik būstą, bet ir darbą.

Vilniuje, „Litexpo“ parodų ir kongresų rūmuose šeštadienį vyks jaunųjų verslininkų mugė „eXpo 2022, kurioje savo produktus ir paslaugas pasiūlys 130 jaunųjų mokinių bendrovių. Kalėdinės mugės „eXpo“ organizatoriai „Lietuvos Junior Achievement“ sako, kad šiemet mokiniai pristatys savo produktus ir paslaugas, kurios puikiai tiks Kalėdoms. „Pandemijos metu įpratome švęsti Kalėdas mažose grupelėse, todėl šiemet šventės tikriausiai bus priešingos – su daug žmonių.

Žmonės su negalia vis ryžtingiau skinasi kelią atviroje darbo rinkoje. Tai padaryti jiems padeda verslai, kuriems negalia nėra kliūtis įžvelgti darbuotojų kompetencijas ir asmenines charakterio savybes. Viena tokių įmonių – „Rimi Lietuva“, duris žmonėms, turintiems negalią, atvėrusi dar prieš 14 metų.

Vis daugiau gyventojų įsirengia saulės elektrines. Tačiau vien įsigyti elektrinę neužtenka, būtina perprogramuoti ir skaitiklius, tai yra Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) darbas, tačiau gyventojai skundžiasi, kad specialistai to laiku nepadaro, todėl sąskaitos išauga net iki 1 tūkst. eurų. Tuo metu ESO teisinasi, kad šiuo metu rekordiškai didelis skaičius gyventojų įsirengia saulės elektrines, todėl įsivelia klaidų, tačiau permokos gyventojams yra grąžinamos.

Teismui rugsėjį iškėlus restruktūrizavimo bylą milijoninių skolų slegiamai Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdomai vienintelei Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovei „Snaigė“, įmonės akcininkams bus siūloma patvirtinti bendrovės restruktūrizavimo planą.

Lustų pasaulinių pardavimų metinis kritimas spalį, fiksuotas antrą mėnesį iš eilės, buvo didžiausias nuo 2019-ųjų pabaigos, skelbia Puslaidininkių pramonės asociacija (angl. Semiconductor Industry Association, SIA). Jos duomenimis, spalį pasaulyje parduota lustų už 46,86 mlrd. JAV dolerių – 4,6 proc. mažiau nei per tą patį praėjusių metų mėnesį ir 0,3 proc. mažiau nei šiemet rugsėjį.

Privataus kapitalo investicijų fondas „INVL Baltic Sea Growth Fund“ gavo Konkurencijos tarybos leidimą įsigyti Birštono gydyklą „Nemunas“ ir „Eglės sanatoriją“. Naujoji savininkė numato atnaujinti pastatus, padidinant jų energinį efektyvumą ir pritaikant naujoms procedūroms. „Dėl numatomos koncentracijos nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija rinkoje“, – penktadienį pranešė taryba.

Verslininko Nerijaus Numos netiesiogiai kontroliuojama investicijų bendrovė „NDX Group“ gavo leidimą įsigyti dvi Norvegijos Norvegijos investicijų kompanijos „Emerging Europe commercial properties“ (EECP) valdomas įmones Lietuvoje. Tai reiškia, kad „NDX Group“ perims 17 „Maximos“ nuomojamų parduotuvių. „Dėl numatomos koncentracijos nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis ar itin apribota konkurencija rinkoje“, – penktadienį pranešė taryba.

Dalis gyventojų vaikščiojimą po parduotuves ir dovanų ieškojimą jose iškeičia į apsipirkimą internetu. Siuntų bendrovės ragina dovanas užsisakyti ar siųsti artimiesiems jau dabar, nes kitaip jos gali nepasiekti adresatų iki švenčių. Taip pat įspėja, kad trumpėja siuntų saugojimo laikas paštomatuose. Keičiasi ir siuntų pristatymo kainos: kai kurios įmonės jas pakėlė jau gruodį, kitos tai daryti svarsto kitais metais.

Sostinės autobusų ir troleibusų vairuotojų streikas teisiasi. Savaitė derybų nuėjo niekais – profsąjungos toliau reikalauja geresnių darbo sąlygų, o savivaldybė nenusileidžia. Nors abi pusės žada toliau kalbėtis, ieškoti išeičių, kol nebus pasiektas susitarimas, streikas gali tęstis nors ir iki metų galo ar net ilgiau. Automobilių neturintiems vilniečiams toliau teks grūstis sausakimšose autobusuose, ilgiau šalti stotelėse.

 Europos Sąjungos (ES) šalys įšaldė 18,9 mlrd. eurų vertės turto, priklausančio rusų oligarchams ir įmonėms, kurioms dėl karo Ukrainoje buvo paskelbtos sankcijos, pranešė Briuselis. Pirmoje vietoje yra Belgija, blokavusi 3,5 mlrd. eurų vertės turtą, antroje vietoje – Liuksemburgas (2,5 mlrd. eurų), o trečioje ir ketvirtoje – atitinkamai Italija (2,3 mlrd. eurų) ir Vokietija (2,2 mlrd. eurų), parodė ES statistiniai duomenys, su kuriais penktadienį susipažino naujienų agentūra AFP.

Viena klaipėdietė patyrė didžiausią nuotykį savo gyvenime – įvykus nesusipratimui, ji buvo nakčiai viena užrakinta „Jysk“ parduotuvėje. Nors iš pradžių mergina labai išsigando, vėliau į situaciją pažvelgė su humoru. Juk ne kiekvienam pasitaiko, tarsi kokiame filme, naktį leisti tamsioje ir tuščioje parduotuvėje. Klaipėdietė Diana iš parduotuvės išeina su šypsena. Ir ne šiaip sau – joje mergina patyrė didžiausią nuotykį gyvenime.

Baltijos šalyse veikiančios statybos, remonto ir buities prekių prekybos bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“ audituota apyvarta 2021 metais siekė 659,7 mln. eurų – beveik 25 proc. daugiau nei 2020-aisiais, o grynasis pelnas sumažėjo daugiau kaip 6 proc. iki 30,6 mln. eurų, penktadienį pranešė bendrovė.

Iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę pertvarkomos oro navigacijos paslaugų teikėjos „Oro navigacija“ vadovas Saulius Batavičius sako, kad šį pokytį įmonė vertina kaip galimybę lanksčiau ir efektyviau veikti. Įmonė ketina imtis naujų papildomų veiklų.  Pasak jo, iki šiol didelės įtakos jos veiklai turėjo koronaviruso pandemija, o dabar – ir karas Ukrainoje.

2025 metais numatytam baigti Baltijos šalių sinchronizavimui su Europos elektros tinklais ir atsijungimui nuo posovietinio elektros žiedo dar trūksta virtinės techninių elementų, sako Estijos premjerė Kaja Kallas. Pasak jos, avariniam atsijungimui nuo bendro elektros žiedo su Rusija ir Baltarusija (BRELL) šalis yra pasiruošusi, tačiau būtina užtikrinti kuo mažesnę jo riziką.  „Kalbant apie sinchronizavimą Estija tai palaiko ir mes esame atlikę ir tam tikrų priemonių.

Gamtinės dujos Latvijoje nuo sausio brangs jas tik maisto gaminimui naudojantiems buitiniams vartotojams, o kitiems gyventojams atpigs. Bendrovė „Latvijas gaze“ per valstybės žinių leidinį „Latvijas Vestnesis“ paskelbė naujus gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams, kurie įsigalios sausio 1-ąją. Gamtinių dujų kaina gyventojams, per metus jų sudeginantiems iki 250 kubinių metrų, nuo ateinančio mėnesio didės 11 proc.

Bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) su streikuojančia profsąjunga iki penktadienio pietų nerado bendrų sprendimų – bendrovės vadovas Darius Aleknavičius sako, kad įvyko „žingsnis atgal“, jos bus tęsiamos ir popietę, o jei prireiks – ir savaitgalį. Tai tvirtina ir profsąjunga. Anot VVT vadovo, derybos vyko kasdien, ketvirtadienį būta efektyvaus postūmio.

Prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį įspėjo, kad Rusija dėl 60 JAV dolerių (57 eurų) už barelį kainų „lubų“, kurias Vakarų šalys dėl Maskvos invazijos į Ukrainą nustatė rusiškos naftos eksportui, gali sumažinti savo „juodojo aukso“ gavybą.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) įspėja vairuotojus, kur šiuo metu eismo sąlygos yra itin sudėtingos. LAKD pranešė, kad sudėtingiausios eismo sąlygos vakarų ir šiaurės vakarų Lietuvoje bei Vilniaus, Prienų rajonuose, kur visų valstybinės reikšmės kelių dangos padengtos pažliugusio sniego sluoksniu, provėžotos. Kitur magistraliniai šalies keliai šlapi, vietomis provėžoti. Krašto ir intensyvesni rajoniniai keliai taip pat su pažliugusio sniego provėžomis.

Vidutinės benzino ir dyzelinio kuro mažmeninės kainos Lietuvoje toliau mažėja, išlieka mažiausios Baltijos šalyse, penktadienį skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Benzino vidutinė kaina Lietuvoje 16-ą savaitę iš eilės yra mažesnė už dyzelino, o vien tik per lapkričio mėnesį benzino litras atpigo 0,09 euro, dyzelino – 0,12 euro. Lapkričio 28 – gruodžio 5 dienomis benzino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,59 euro, dyzelinio – 1,75 euro.

Milijardierių skaičius pasaulyje 2022 metais sumažėjo ir tai lėmė Rusijos karas Ukrainoje, pinigų politikos griežtinimas, smukimas akcijų rinkose ir Kinijos ūkio plėtros lėtėjimas, pranešė UBS. Didžiausias Šveicarijos bankas ir vienas didžiausių pasaulyje turto valdytojų apskaičiavo, kad 2022 metų kovą pasaulyje buvo 2,668 tūkst. vadinamųjų dolerinių milijardierių – 87 mažiau negu metais anksčiau. Jų bendro turto vertė, banko vertinimais, minėtu laikotarpiu sumažėjo nuo 13,1 trln.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kol kas vienintelis Baltijos šalyse veikiantis Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas turi būti „labai svarbus veiksnys“ regionui apsirūpinant dujomis.  „Nors tai nebuvo užmanyta nuo pradžių, kai projektas buvo pradėtas įgyvendinti, dabar Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalas tampa regioninės svarbos projektu.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) ir policija įsigijo 2,5 tūkst. vadinamųjų „kūno kamerų“ – pareigūnams skirtų dėvimų vaizdą fiksuojančių įrenginių. Įrenginius tiekia įmonė „Motorola Solutions“, jos atstovai BNS informavo, kad VSAT jau gavo apie 700 kamerų, jos naudojamos jau kelis mėnesius. Bendra pirkimo vertė – apie 750 tūkst. eurų.  Policijai kameros turėtų būti pristatytos per gruodį. Policijos atstovas Ramūnas Matonis BNS patvirtino, kad departamentas už maždaug 1,25 mln.

„Delfi“ naujienų portalus Baltijos šalyse valdanti Estijos žiniasklaidos grupė „Ekspress Grupp“ iš bendrovės „Lietuvos rytas“ įsigijo naujienų portalą lrytas.lt. Sandorio, kurio vertė ir kitos sąlygos neviešinamos, sutartis dėl antrinės „Lietuvos ryto“ įmonės „Lrytas“ 100 proc. akcijų įsigijimo pasirašyta penktadienį, pranešė „Ekspress Grupp“. „Lrytas“ įsigijimas yra organiškas žingsnis mūsų strategijoje ir pagrindinis šio sandorio tikslas – skaitmeninės žiniasklaidos verslo plėtra.

Ketvirtadienį po pietų virš mūsų šalies ratus suko keistas lėktuvas, apie kurį nėra jokios informacijos. Kaip rodo portalo „FlightRadar24“ duomenys, gruodžio 8 d. maždaug apie 15 val. šiaurės Lietuvoje, virš teritorijos tarp Pasvalio ir Rokiškio ratus suko lėktuvas, apie kurį sistemoje nebuvo jokių duomenų – nei kam jis priklauso, nei iš kur pakilo, nei koks yra skrydžio tikslas.

Siekiant padėti įmonėms didinti darbo našumą ir efektyviau išnaudoti turimus resursus, sukurta ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojama priemonė „Procesas LT“. Ja pasinaudojo ir veiklą optimizavo daugiau nei 70 įmonių, tarp kurių ir IT sprendimus siūlanti „Dizaino kryptis“. Priemonė „Procesas LT“ buvo skirta labai mažoms, mažoms ir vidutinio dydžio paslaugų ar gamybos sektoriaus įmonėms (MVĮ). Jos tikslas – skatinti įmones įdiegti inovatyvius vadybos metodus ir valdymo sistemas, siekiant padi...

„Swedbank“ skelbia apie galimų trikdžius jungiantis prie interneto banko. Naujienų portalui tv3.lt laišką parašęs skaitytojas Tomas (vardas pakeistas – red. past.) teigia, kad internetinis banko puslapis neveikia jau kelias valandas. „2 val. neveikia swedbank.lt. Gyvenimas kažkiek paralyžiavosi“, – rašė skaitytojas. Tuo metu „Swedbank“ banko atstovai įspėja klientus, kad šiuo metu gyventojai iš tiesų gali susidurti su laikinais trikdžiais.

Prancūzijos energetikos grupė „TotalEnergies“ penktadienį paskelbė, jog traukiasi iš Rusijos dujų bendrovės „Novatek“ valdybos ir nurašys 3,7 mlrd. JAV dolerių (3,52 mlrd. eurų). Po Maskvos invazijos į Ukrainą kitos Vakarų naftos ir dujų milžinės pasitraukė iš Rusijos, tačiau „TotalEnergies“ iki šiol išlaiko didžiąją dalį savo investicijų Rusijoje ir dėl to sulaukia daug kritikos.

Mažiausių pensijų gavėjams, kurių pensija nesiekia minimalių vartojimo poreikių dydžio, prie pensijų bus mokamos priemokos. Nuo kitų metų minimalių vartojimo poreikių dydis bus 354 eurai per mėnesį, t.y. 87 eurais arba 32,5 proc. didesnis, nei yra šiemet. Atsižvelgiant į šį dydį, nuo kitų metų pradžios mažiausių pensijų gavėjai vidutiniškai gaus 31,17 eurų priemoką prie pensijos, rašoma pranešime spaudai. Šioms priemokoms numatyta skirti 27,6 mln. eurų.

Investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovės „INVL Baltic Real Estate“ akcininkai patvirtino sąlygas, kuriomis prie jos bus prijungta dalį patalpų sostinės senamiestyje, Vilniaus gatvėje, valdanti antrinė įmonė „RE 1“,  pranešė „INVL Baltic Real Estate“. „Kadangi visas nekilnojamasis turtas (adresu – BNS) Vilniaus gatvė 37 tiesiogiai priklausys „INVL Baltic Real Estate“, galėsime efektyviau valdyti šį objektą“, – pranešime teigė „INVL Baltic Real Estate“ valdančios bendrovės „INVL Asset Man...

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) patvirtino kitų metų darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvotą – šalies įmonės galės paprasčiau įdarbinti 35,95 tūkst. trūkstamų profesijų žmonių, pranešė Užimtumo tarnyba.  Tarnybos trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorė Ernesta Varnaitė sako, kad trūkstamų profesijų sąrašas, kuriam taikoma kvota, padeda greičiau ir paprasčiau įdarbinti trūkstamų profesijų užsieniečius.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad dažniausiai pasitaikantys pažeidimai tarp jaunų darbuotojų – nelegalus darbas, darbo laiko reglamento nepaisymas, neišmokamas darbo užmokestis, netinkamos darbo sąlygos, piktnaudžiavimas darbo ir poilsio laiku, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Gyventojai jau gavo lapkričio sąskaitas už šildymą. Kai kuriems jos – dvigubai didesnės nei praėjusį mėnesį. Vilniuje lapkritį šilumai gaminti pradėtas naudoti mazutas, anot tiekėjų, tai turėjo sumažinti gyventojų sąskaitas. Vis tik, jeigu jos gyventojams per didelės, jiems siūloma kreiptis dėl kompensacijų. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Evelina pasidalijo naujausia savo sąskaita už buto šildymą.  „Už lapkritį turėsiu mokėti beveik 85 eurus.

Ketvirtadienio vakarą atnaujinta elektros gamyba Estijos 274 megavatų (MW) galios Auverės skalūnų elektrinėje, kuri dėl gedimo neveikė pastarąsias dešimt dienų. Kita vertus, ši jėgainė per pastaruosius du mėnesius elektrą gamino tik kelias dienas – spalio pradžioje elektrinė pradėjo planuotą techninę priežiūrą, kuri truko iki lapkričio 24-osios, bet po trijų dienų nuo jos užbaigimo jėgainė vėl buvo sustabdyta.

Metinė infliacija lapkričio mėnesį, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), siekė 21,4 proc., o vidutinė metinė – 18,1 proc, pranešė Statistikos departamentas.  Tuo metu apskaičiuotoji pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) metinė infliacija buvo 22,9 proc., o vidutinė metinė – 18,8 procento.

Lietuvos eksporto apimtis spalį siekė 4,21 mlrd. eurų – 4,7 proc. mažiau nei rugsėjį ir 30,6 proc. daugiau nei prieš metus, pranešė Statistikos departamentas Tuo metu importas siekė 5,06 mlrd. eurų – atitinkamai 3,7 proc. mažiau ir 42,6 proc. daugiau. Užsienio prekybos deficitas siekė 850,1 mln. eurų. Lietuviškos kilmės prekių eksportas spalį siekė 2,43 mlrd. eurų – per mėnesį jis sumažėjo 4,7 proc., o be mineralinių produktų – 8,9 proc. Per metus jis augo atitinkamai 20,1 proc.

Recesija Jungtinėse Valstijose „nėra neišvengiama“, pareiškė šalies iždo sekretorė Janet Yellen ir pridūrė mananti, kad didžiausia pasaulio ekonomika, siekianti sumažinti infliaciją, eina teisingu keliu. JAV centrinis bankas šiemet ėmėsi ryžtingų veiksmų, siekdamas atvėsinti paklausą, tačiau šis uždavinys nėra paprastas – viena vertus, reikia mažinti vartotojų kainas, o kita vertus, tokiais veiksmais neišprovokuoti ekonomikos nuosmukio.

Skatinant bendroves įgyvendinti Žaliojo kurso ir žiedinės ekonomikos susitarimus, sukurta ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojama priemonė „Eco konsultantas LT“. Ja pasinaudojusios Lietuvos įmonės gavo iki 4 tūkst. eurų finansavimą konsultacijoms su tvarumo ekspertais. Itin sėkmingas yra UAB „Kauno Pramontažas“ pavyzdys – projekto nauda įmonė džiaugiasi iki šiol.

Lietuvai raginant kaimynes Latviją ir Estiją spartinti Baltijos šalių sinchronizavimą su Europos elektros tinklais ir atsijungimą nuo posovietinio elektros žiedo Latvijos vyriausybės atstovė sako, jog tai techniškai įmanoma, tačiau brangiau kainuotų vartotojams.  „Labai svarbu įvertinti ir ekonominę greitesnės sinchronizacijos su Europos tinklais pusę.

Konkurencijos taryba netirs, ar maisto perdirbėjai ir prekybininkai Lietuvoje galėjo sudaryti kartelinius susitarimus, neva nulėmusius itin dideles maisto produktų kainas, o kartu  – ir rekordinę infliaciją.  Į tarybą prašydamas tokio tyrimo kreipęsis europarlamentaras Bronis Ropė teigia, kad jį stebima institucijos neveiklumas, todėl jis ketina paraginti Vyriausybę atlikti tokį tyrimą.

Penktadienį toliau tęsiasi bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) vairuotojų streikas, įmonės ir darbuotojų profsąjunga žada derėtis toliau. Ketvirtadienį vakare pasibaigus beveik keturias valandas trukusiam dar vienam derybų raundui VVT komunikacijos ir rinkodaros vadovė Giedrė Buivydaitė BNS sakė, jog streikas nebaigiamas, tačiau pokalbiuose su profsąjunga pasiektas proveržis.

Penktadienį oficialiai pradėta vieno avaringiausių ir intensyviausių šalies kelių – „Via Baltica“ ruožo nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos – rekonstrukcija. Iki 2024 metų pabaigos užbaigus darbus visas 40 kilometrų ruožas virs keturių eismo juostų magistrale. „Rekonstravus ruožą tarp Marijampolės ir Lenkijos sienos visas itin intensyvaus eismo kelias tarp Kauno ir Lenkijos sienos bus keturių eismo juostų.

Lietuvoje veikiantys bankai vis ragina klientus pervesti savo algą ar pensiją į mokėjimo korteles. Esą taip yra patogiau ir paprasčiau. Tačiau, kai tik gyventojai nori tiesiog nusiimti grynųjų nuo savo sąskaitos, bankai jų atiduoti visiškai nenori. Bankininkai tikina, kad retai taip neduoda klientams jų pinigų. Ir nors patys ima palūkanas už pinigų paskolinimą trumpiausiam laikui, savavališkai priglaudę gyventojų lėšas, jokių palūkanų už juos nemoka. Pinigų neatidavė 3 mėn.