Verslas

Ar įmanoma nusipirkti tai, ko nėra? Pasirodo, įmanoma. Naujausias „Sienos“ tyrimas sukasi būtent apie tai – apie lietuviškų įmonių gebėjimą į mūsų šalį įvežti tai, kas egzistuoja tik popieriuje.  Bendradarbiaudami su „Belarusian Investigative Center“, aptikome sunkiai paaiškinamus neatitikimus tarptautinės prekybos statistikoje bei įmones, kurios arba klastoja į Lietuvą įvežamų prekių kilmę, arba atvirai prekiauja Rusijos režimui artimų kompanijų produkcija.

Kinijos ekonomikos augimas 2024-aisiais sulėtės dėl nekilnojamojo turto rinkos nuosmukio bei vartotojų išlaidų stagnavimo, prognozuoja Japonijos „Nikkei“ kalbinti Kinijos analitikai. 25 analitikų prognozių vidurkiai – augimas 5,2 proc. šiemet ir 4,6 proc. kitąmet. Prognozės ateinantiems metams svyruoja nuo 4,4 proc. iki 5 procentų.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė Seimo priimtas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriomis įteisinama trumpoji maisto tiekimo grandinė. Perkančiosios organizacijos – ugdymo, gydymo ir kitos įstaigos – galės paprasčiau įsigyti maisto produktų tiesiai iš Lietuvos ūkių. Naujas reglamentavimas bus taikomas įsigyjant produktus iš labai mažų, mažų ir vidutinių gamintojų, pranešė Prezidentūra. „Žengiame dar vieną svarbų žingsnį vystant šalies regioninę ekonomiką.

Finansų ministerija nekeičia rugsėjo prognozės ir skaičiuoja, kad 2024 metais šalies ekonomika augs 1,7 proc.  Infliacija lėtės nuo 8,8 proc. šiemet iki 2,8 proc. kitąmet. Nedarbo lygis 2024 metais turėtų išlikti stabilus, o atlyginimų augimas – pakankamai spartus ir viršys 7,5 proc., pranešė ministerija, penktadienį paskelbusi naujausią ekonominės raidos scenarijų.   „2023 metais atlaikiusi iššūkius, kitąmet Lietuvos ekonomika grįš į augimo kelią.

Lietuvos atstovas Taipėjuje Paulius Lukauskas siūlo politikams, verslui ir visuomenei galvoti apie bendradarbiavimą su Taivanu kaip apie technologinį  bendradarbiavimą, o ne koncentruotis į prekybos balansą.   „Siūlau mūsų politikams, verslui ir visuomenei galvoti apie bendradarbiavimą su Taivanu kaip apie technologinį bendradarbiavimą, o ne koncentruotis į prekybos balansą.

Iki pat 2026 m. Lietuvoje kasmet bus ilginamas laikas, kada žmonės gali išeiti į pensiją, taip pat būtinojo stažo, nuo kurio priklauso ir pensijos dydis, laikas. Šie terminai tiek vyrams, tiek ir moterims Lietuvoje nuo kelių mėnesių iki pusmečio bus ilginami ir nuo 2024 m. Nors Lietuvoje palaipsniui ilginamas pensinis amžius ir būtinasis pensijų stažas, šie reikalavimai kai kuriose šalyse jau dabar yra gerokai didesni.

Nepaisant beveik 14 proc. augusių pajamų ir 17 proc. didesnių pervežimų apimčių, Lietuvos vežėjai 2023-iuosius vadina sunkiais metais, tačiau į kitus metus jie žiūri su viltimi, kartu tikėdamiesi naujų iššūkių. Bijoma, kad net 10 proc. šalies BVP sukuriantį sektorių labiausiai paveiks tai, ko jis nekontroliuoja – geopolitika ir padėtis rinkose. Jau šiuo metu aišku, kad dėl augančių rinkliavų didės veiklos kaštai, o mažoms įmonėms vis sunkiau gauti paskolų.

Vokietijos kapitalo prekybos tinklą valdanti bendrovė „Lidl Lietuva“ investuotojams pasiūlys įsigyti keturis šiuo metu statomus jos parduotuvių pastatus. Objektai, kurių statybas planuojama baigti 2024 metais, bus parduodami su atgalinės nuomos sutartimis, pranešė nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Newsec“. „Newsec“ vyresnioji investicinių sandorių konsultantė Monika Nedzinskaitė teigė, kad tikimasi pritraukti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio investuotojų.

Investicijų fondo „Nter Private Debt Fund“ (buvęs „Orion Private Debt Fund I“) ir įmonės „Pilaitės investicijos“ sutartis dėl 0,5 mln. eurų vertės obligacijų išleidimo be akcininko sprendimo prieštarauja įstatymui, nutarė teismas.

Naujienų agentūra BNS pateikia jos požiūriu 100 svarbiausių besibaigiančių 2023 metų Lietuvos ekonomikos ir verslo įvykių. Sausis 6 d. Šiaurės investicijų bankas Estijos energetikos grupės „Eesti Energia“ atsinaujinančios energijos bendrovei „Enefit Green“ paskolino 100 mln. eurų vėjo parkų Lietuvoje ir Suomijoje bei fotovoltinės energijos gamybos pajėgumam Estijoje statybai.

Sausų pusryčių ir traškučių „Oho!“ gamintoja „Naujasis Nevėžis“ pradėjo sveikesnių kukurūzų užkandžių gamybą, į plėtrą bendrovė investuos 3 mln. eurų. Anot bendrovės vadovų, šiemet investavusi 0,2 mln. eurų į gamybinės įrangos naujinimą ir modernizavimą, įmonė pradėjo įgyvendinti 3 mln. eurų vertės projektą – išplės gamybos patalpas daugiau nei 1 tūkst. kv. metrų bei sukurs naujų darbo vietų.

Nesugalvodami, ką dovanoti artimiems, draugams ar bendradarbiams, vis dažniau lietuviai renkasi įvairius nustatytos vertės dovanų kuponus ar korteles. Taip dovanų gavėjai turi daugiau galimybių patys išsirinkti dovaną. Tačiau pasitaiko atvejų, kuomet nedomina net ir platus prekių pasirinkimas – norisi tiesiog pasiimti čekio vertę pinigais, bet nieko nepirkti. Anot prekybos centrų, dovanų kortelių į pinigus keisti negalima.

Pastaruoju metu oficialioji statistika ir kai kurie ekspertai ramina, kad maisto produktų kainos Lietuvoje esą nedidėja, o kai kurių net ir mažėja. Tačiau kai kurie, regis, nebaisiai ypatingi produktai parduotuvėje jau kainuoja daugiau nei tikras sidabras. Už sidabrą brangesnės braškės Dėmesį į tai atkreipė kainų lyginimo portalas „Pricer.

Aiškėja naujas ESO 160 mln eurų skolos grąžinimo vartotojams planas. Atsiskaityti ESO turės ne per 15 metų, o per 7. O grąžinimas tiek verslui, tiek gyventojams prasidės nuo balandžio. Tačiau tokios žinios opozicijos netenkina – ji grasina ministrui Kreiviui parlamentiniu tyrimu ir kaltina dirbant energetikos įmonių, o ne vartotojų labui.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Viduržiemį šilumininkai gyventojams paruošė naują šilumos kainų šuolį. Štai klaipėdiečiai už šilumą sausį turės mokėti beveik dešimtadaliu brangiau nei gruodį. Dar labiau šiluma brangsta Marijampolėje. Brangiau turės mokėti ir kauniečiai. Vilniečių irgi negelbsti pigią šilumą žadėjęs „Ignitis“ biokuro blokas – sostinės gyventojams šiluma pinga vos 1 proc. Sausio mėnesį klaipėdiečiams teks dar labiau papurtyti pinigines.

​Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje sausį sieks 7,57 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 0,01 cento daugiau nei gruodį ir beveik 18 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai, rodo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys.  Tarp penkių didžiųjų miestų sausį už šilumą mažiausiai mokės Šiaulių, daugiausiai – Vilniaus gyventojai: atitinkamai 6,74 ir 7,61 cento.  Per mėnesį šilumos kaina augo tik Klaipėdoje – 7,61 proc. iki 7,49 cento.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo priimtas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, dėl kurių kitąmet neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) didėja 20 proc. iki 747 eurų. „Jei 2019 metais neapmokestinamųjų pajamų dydžio ir minimalios algos santykis sudarė vos 54 proc., tai 2024 metais neapmokestinamosios pajamos sieks jau 81 proc. nuo minimalios algos.

Dirbtinio intelekto (DI) srities startuoliai 2023 metais pritraukė rekordines, 27 mlrd. JAV dolerių vertės, investicijas, rašo „Financial Times“, remdamasis „PitchBook“ duomenimis. Ankstesnis rekordas buvo pasiektas 2021 metais - 11 mlrd. dolerių. Maždaug du trečdalius visų šių metų sumos sudaro „Microsoft“, „Google“ ir „Amazon“ investicijos. Visų pirma, pirmoji korporacija investavo 10 mlrd.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos gyventojai privalės atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas. Tai ES valstybes nares įpareigoja daryti Atliekų pagrindų direktyva. Ji numato, kad nuo 2024 m. biologinės atliekos (biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, maisto ir virtuvės atliekos iš namų ūkių, biurų, mažmeninės ir didmeninės prekybos, viešojo maitinimo įstaigų) turi būti surenkamos atskirai arba sukompostuotos namų ūkiuose, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Žiaurumu Kremliaus kare prieš Ukrainą pagarsėjusios karinės grupuotės „Wagner“ laikas, regis, baigėsi, kai mįslingomis aplinkybėmis sudužo jos vadovybę skraidinęs lėktuvas. Tačiau jos ženklų ketvirtadienį pastebėta Vilniaus oro uoste. Krepšys su „Wagner“ simbolika Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Rusijos informacinis karas“ vienas internautas pasidalijo tai įrodančiu įrašu. „Vilniaus oro uostas, eilė į įlaipinimą.

Konkurencijos taryba nustatė, kad bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ per patikrinimą ištrynė reikšmingą informaciją, neįvykdė įpareigojimo pateikti duomenų kopijos ir taip kliudė institucijos pareigūnams atlikti tyrimo veiksmus. Kadangi bendrovė prisipažino tokiais veiksmais pažeidusi Konkurencijos įstatymą ir bendradarbiavo su tyrėjais, jai skirta bauda buvo sumažinta iki 810 790 eurų.

Lapkritį po beveik metų pertraukos fiksavus mažmeninės prekybos augimą, ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad apie vartojimo atsigavimą kalbėti dar anksti. Anot jos, svyravimų artimiausiais mėnesiais dar gali būti, o įtakos lapkričio duomenims, taip pat ir gruodžiui turės sezoniškumas.

Statybos kainos per metus – lapkritį, palyginti su tuo pat laiku pernai, padidėjo 3 proc., o  per mėnesį – palyginti su spaliu – 0,2 proc., ketvirtadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Metinį augimą lėmė vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio (18,6 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (5,9 proc.), pridėtinių išlaidų (0,3 proc.) padidėjimas bei statybinių medžiagų ir gaminių kainų sumažėjimas 2,4 procento. Pastatų remontas per metus pabrango 8,1 proc.

Kultūros, Finansų ministerijų bei nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovams pasirašius susitarimą, Kultūros paveldo fondui bus skirta 5,5 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų.

 Dėl maždaug 160 mln. eurų permokos „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) grąžinimo gyventojams ir įmonėms galėjo būti susitarta ir anksčiau, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. „Džiugu, kad surado reguliatorius su įmone sprendimą, kaip tą klausimą galima išsispręsti. Be abejo, gaila, kad kilo ir ažiotažas, ir galbūt tokius sprendimus, kurie buvo dabar surasti, galima buvo ir anksčiau surasti“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė D. Kreivys.

Elektros jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ bus tiesiamas sausuma, greta europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. „Dabar sutarta, kad  „Harmony Link“ vietoje jūros bus tiesiamas sausuma, šalia „Rail Baltica“ geležinkelio bėgių“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė D. Kreivys.

Pastarieji metai turizmo sektoriui buvo tapę tikru iššūkiu: dėl visiškos stagnacijos prasidėjus COVID-19 pandemijai verslams teko permastyti ne tik savo veiklos modelius, bet ir ieškoti naujų būdų kaip sudominti savo įpročius pakeitusius keliautojus.

Šiemet maisto kainos pasižymėjo pokyčių šuoliais. Metų pradžioje jos buvo didelės, vėliau šiek tiek sumažėjo. Tačiau gyventojai tikina, kad maistui vis tiek tenka išleisti didelę pajamų dalį. Specialistai dėl maisto kainų artimiausioje ateityje nesutaria: vieni tikina, kad kainų kritimui priežasčių nėra, kiti prognozuoja, kad ateinančių metų pradžioje už maistą mokėsime kiek mažiau. Kainų lyginimo portalo pricer.

Finansinių nusikaltimų ir tyrimų tarnyba (FNTT) pagrįstai skyrė 127,55 tūkst. eurų baudą licencijos pernai netekusiai ir bankrutavusiai elektroninių pinigų įstaigai „Trustcom financial“, nusprendė teismas.  Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) gruodžio 21 dieną atmetė įmonės skundą, kuriuo ji prašė panaikinti FNTT praėjusių metų balandžio sprendimą skirti baudą bei perduoti jai klausimą dėl baudos nagrinėti iš naujo.

Ilgosiomis šviesomis ar rūko žibintais pamirksintys, avarinį signalą neįprastose situacijose naudojantys vairuotojai turėtų suklusti. Nors tai yra tarsi neoficiali vairuotojų kalba, tačiau už jos pritaikymą vairuotojai gali sulaukti ir baudos.  Draudikai sako, kad svarbu šią kalbą naudoti tinkamai, nes kitaip gali kilti grėsmė eismo saugumui.

Prieš didžiąsias šventes tūkstančiai lietuvių plūsdavo į Lenkiją pigesnių maisto produktų ar kitokių prekių, tačiau šiemet Lenkijos parduotuvės, kuriose tautiečiai apsilankydavo dažniausiai, – pustuštės. Patys lenkai sako, kad nepadėjo ir PVM panaikinimas maistui: produktai per pastaruosius metus brango ir dabar brangsta.   Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Kad parduotuvės ūžia nuo lietuvių, tautiečiai, atvažiavę apsipirkti į Lenkiją, kalbėjo lygiai prieš metus.

Leidinys „The New York Times“ trečiadienį JAV teisme pateikė ieškinį „ChatGPT“ kūrėjai „OpenAI“ ir bendrovei „Microsoft“, teigdamas, kad bendrovių galingi dirbtinio intelekto modeliai be leidimo panaudojo milijonus jo straipsnių mokymuisi. Savo dirbtinio intelekto pokalbių robotais bendrovės „siekia nemokamai pasinaudoti didžiulėmis „The Times“ investicijomis į jo žurnalistiką, naudodamos jas pakaitiniams produktams kurti be leidimo ar užmokesčio“, sakoma ieškinyje.

Vokietija per šiuos metus eksportuos ginkluotės už rekordinę sumą, o daugiau nei trečdalis jos – į nuo Rusijos invazijos besiginančią Ukrainą, trečiadienį skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Naujienų agentūros DPA duomenimis, Vokietijos vyriausybė 2023-aisiais išdavė 40 proc. daugiau nei pernai leidimų ginkluotės eksportui – už 11,7 mlrd. eurų.

Prie centralizuotų nuotekų tinklų negalintys prisijungti Vilniaus rajono gyventojams bus iš dalies kompensuojamas buitinių nuotekų valymo įrenginių įsigijimas ir įrengimas, trečiadienį pranešė savivaldybė.  Iki 50 proc. bendrų kaštų, bet ne daugiau nei 1 tūkst. eurų vienam namų ūkiui siekiančioms kompensacijoms pritarė Vilniaus rajono taryba. Dėl išmokų jie galės kreiptis nuo 2024 metų rugpjūčio 1 dienos iki spalio 1 dienos.

Maždaug 57 mln. eurų bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) permoką gyventojams siūloma grąžinti nuo 2024 metų balandžio, o ne nuo liepos, kaip siūlyta anksčiau. Taip pusmečiu būtų paspartintas galutinis atsiskaitymas tiek su buitiniais vartotojais, tiek su įmonėmis, sako energetikos rinkos reguliuotojo vadovas. Pasak Renato Pociaus, po konsultacijų pakoreguotas beveik 158 mln.

20 didžiausių pasaulio bankų 2023-aisiais iš viso panaikino beveik 62 tūkst. darbo vietų – daugiausiai nuo tarptautinės 2007-2008 metų finansų krizės laikų, rašo „Financial Times“, remdamasi bankų ataskaitomis bei paties leidinio skaičiavimais.

Nuteistuosius anksčiau įdarbinusios ir bankrutavusios valstybės įmonės „Mūsų amatai“ statinius Vilniuje Turto bankas perėmė teisėtai, nusprendė teismas.

Transporto, elektronikos, sveikatos priežiūros ir kitų produktų prekybos įmonė „3M Lietuva“ lapkritį mokėjo didžiausias algas Lietuvoje – du jos darbuotojai gavo po 55,9 tūkst. eurų iki mokesčių, rodo „Sodros“ duomenys. JAV privataus kapitalo investicinių fondų valdytoja „Schonfeld Strategic Advisors“ devyniems darbuotojams mokėjo po 46,5 tūkst. eurų (iki mokesčių), krovinių vežimo ir logistikos grupės „Girteka Group“ (5 darbuotojai) – daugiau nei po 21,7 tūkst.

Rusija per beveik dvejus metus nuo karo Ukrainoje pradžios didžiąją dalį savo naftos eksporto iš jo atsisakiusios Europos perorientavo į Kiniją ir Indiją, trečiadienį pareiškė vicepremjeras Aleksandras Novakas „Anksčiau į Europą nukreipdavome 40–45 proc. naftos ir jos produktų eksporto. Šiemet ši dalis veikiausiai neviršys 4-5 proc.“, – trečiadienį sakė už energetikos politiką atsakingas A. Novakas.

Nuo 2024 m. sausio 15 d. keičiasi išskirtinių numerio ženklų grupavimas ir jų kainos. Numerio ženklų deriniai yra grupuojami pagal jų populiarumą, o atsižvelgiant į tai, kokiai grupei jie priskirti, yra nustatomas ir jų įkainis. Taip pat nuo kitų metų keisis ir vardinių numerių kainodara. Eilės tvarka išduodamų numerio ženklų kaina nesikeis, rašoma pranešime spaudai. Valstybiniai registracijos numerio ženklai yra skirti viešajame eisme dalyvaujančių transporto priemonių identifikavimui.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Estijoje praėjusį mėnesį buvo 21 proc. mažesnė nei pernai lapkritį – 420,6 euro už toną, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Supirkimo apimtys augo 6,7 proc. iki 68,2 tūkst. tonų, iš jų 57,7 tūkst. tonų sudarė aukščiausios rūšies pienas, kurio gamyba ūgtelėjo dešimtadaliu. Per mėnesį (lapkritį, palyginti su spaliu) supirkimo kainos pakilo vidutiniškai 2,2 proc., bendroms supirkimo apimtims sumažėjus 2,4 procento.

Eidamas 82-uosius metus mirė Wolfgangas Schaeuble, viena svarbiausių pastarųjų trijų dešimtmečių Vokietijos politinio gyvenimo figūrų, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis iš konservatyviojo aljanso CDU-CSU. Jis 1990 metais padėjo derėtis dėl Vokietijos susivienijimo, o po daugiau nei dviejų dešimtmečių, būdamas finansų ministru, tapo viena svarbiausių figūrų, dėjusių daug pastangų griežtai taupyti, kad Europa išbristų iš skolų krizės.

Tarptautinis kosmetikos koncernas „Avon“ nusprendė neatsisakyti verslo Rusijoje, nepaisant to, kad nemažai šios šalies bendrovių demonstravo siekius jį įsigyti, rašo Rusijos leidinys „Kommersant“, remdamasis šaltiniais.  Anot leidinio, į „Avon“ aktyvus Rusijoje bene labiausiai pretendavo „Natura Siberica“ ir „Arnest“ grupė, anksčiau įsigijusi „Heineken“ Rusijos padalinį. Praėjusį mėnesį pretendentės kosmetikos koncernui pateikė atitinkamas paraiškas.

Metų pabaigoje kai kuriose šalies įmonėse darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis siekė penkiaženkles sumas. Taigi kokiose bendrovėse darbuotojai uždirbo daugiausia pinigų? Lapkričio mėnesį daugiau kaip 10 tūkst. eurų (neatskaičius mokesčių) atlyginimų vidurkis fiksuotas iš viso 29 įmonėse, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Tarp jų – didmeninės prekybos, konsultacijų, logistikos, informacinių technologijų bendrovės.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse krito 57 proc. ir visame regione vidutiniškai siekė 46.97 euro už megavatvalandę (MWh). Praėjusią savaitę elektros kainos sumažėjo ir visose „Nord Pool“ prekybos zonose. Lenkijoje vidutinė savaitės kaina buvo 57,5 euro, Vokietijoje – 41,7 euro, Olandijoje – 51,2 euro. Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos savaitės kaina mažėjo 48 proc.

Nuo sausio padidėjus minimaliai mėnesinei algai (MMA), keisis kai kurių su ja susijusių įmokų dydžiai, pavyzdžiui, padidės privalomojo sveikatos draudimo įmoka. „Sodros“ įmokų tarifai liks tokie patys.

Gamtinių dujų kainos Europos didmeninėje rinkoje per šiuos metus sumažės veikiausiai perpus, skelbia „Trading Economics“. Megavatvalandės dujų kaina Nyderlandų TTF ateities sandorių biržoje (Europos lyginamoji kaina) šių metų pradžioje siekė maždaug 75 eurus, o dabar ji neviršija 37 eurų. Dujų saugyklos Europoje gruodžio 25-ąją buvo užpildytos vidutiniškai 87,1 proc., o vien tik Vokietijoje – 90,7 proc., Prancūzijoje – 84,5 proc., Italijoje – 83,5 procento.

Registrų centrui už 2021 metais neatlygintinai teikiamus duomenis ir registruojamus registro objektus iš valstybės biudžeto gali būti skirta iki 16,2 mln. eurų, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Pernai RRT buvo nustačiusi, kad už tai Registrų centrui iš valstybės biudžeto lėšų gali būti skirta 15,1 mln. euro, o 1,1 mln. eurų buvo pripažinti nepagrįstais. Šis RRT sprendimas buvo apskųstas teismui, kuris nurodė, kad RRT turi iš naujo įvertinti 1,1 mln. euro.

Nekilnojamojo turto plėtros grupė „Releven“ gavo leidimą statyti 220 mln. eurų vertės biurų, apartamentų, prekybos ir laisvalaikio kvartalą „Horizontai“ Vilniaus Lvivo gatvėje, kur kuriasi naujas verslo centras. Pasak „Releven“ tvarumo ir inovacijų direktoriaus Guido Wolfo, „Horizontai“ padės išvystyti Vilniaus centrą.